Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Gridjuvis“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 25 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Gridjuvis“ ieškinį atsakovams O. A., V. A. ir G. A. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškovė BUAB „Gridjuvis“ 2017 m. spalio 23 d. pareiškė ieškinį (b. l. 1–6), prašydama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.87 straipsnio 7 dalies pagrindu atlyginti žalą. Ieškinyje nurodė, kad BUAB „Gridjuvis“ vadovais laikotarpiu nuo 2004 m. kovo 26 d. iki 2015 m. rugsėjo 30 d. buvo atsakovas V. A., laikotarpiu nuo 2015 m. rugsėjo 30 d. iki 2016 m. gegužės 23 d. atsakovas G. A., laikotarpiu nuo 2016 m. gegužės 23 d. iki 2016 m. rugsėjo 20 d. atsakovė O. A.. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. rugpjūčio 23 d. nutartimi įpareigojo bankrutuojančios įmonės valdymo organus per 15 dienų nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus. Atsakovei O. A. nevykdant teismo įpareigojimo, 2016 m. spalio 11 d. išduotas vykdomasis dokumentas, tačiau iki šiol atsakovė nėra perdavusi bankroto administratoriui visų transporto priemonių ir su jomis susijusių dokumentų.Ieškinio reikalavimams užtikrinti ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovams ieškinio reikalavimo sumai nuosavybės teise priklausančius nekilnojamuosius daiktus, o jų nesant ar esant nepakankamai areštuoti pinigines lėšas, kilnojamuosius daiktus ir (ar) turtines teises, priklausančias atsakovams ir esančius pas atsakovus arba trečiuosius asmenis, leidžiant atsiskaityti su ieškove. Nurodė, kad atsakovai nesąžiningai vykdo įsipareigojimus, negrąžina ieškovės turto, nereaguoja į ieškovės reikalavimus, todėl yra pagrindas manyti, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba tapti neįmanomas. Nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, atsakovai turės galimybę laisvai disponuoti ir paslėpti turtą, vienasmeniškai sudaryti sandorius, todėl teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba tapti neįmanomas. Taip pat teismų praktikoje pripažįstama, kad didelė ieškinio suma savaime sąlygoja grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui atsiradimą, juolab kai atsakovai yra fiziniai asmenys.Vilniaus apygardos teismas 2017 m. spalio 25 d. nutartimi ieškovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkino (b. l. 24–25).Ieškovė BUAB „Gridjuvis“ 2017 m. lapkričio 6 d. pateikė atskirąjį skundą (b. l. 14–17), kuriame prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 25 d. nutartį ir klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išspręsti iš esmės – areštuoti atsakovams nuosavybės teise priklausančius nekilnojamuosius daiktus, o jų nesant ar esant nepakankamai areštuoti pinigines lėšas, kilnojamuosius daiktus ir (ar) turtines teises, priklausančias atsakovams ir esančius pas atsakovus arba trečiuosius asmenis, leidžiant iš areštuotų lėšų atsiskaityti su ieškove.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis procesas nutrauktinas

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 315 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta, kad apeliacinis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu yra skundžiamas teismo sprendimas (nutartis), kuris pagal įstatymus negali būti apeliacinio apskundimo objektas. Jei šis trūkumas paaiškėja nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, apeliacinis procesas nutraukiamas (CPK 315 straipsnio 5 dalis). Šios nuostatos taikomos ir atskirųjų skundų nagrinėjimui (CPK 338 straipsnis).Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, jog Vilniaus apygardos teismo 2018 m. vasario 20 d. nutartimi ieškovės BUAB „Gridjuvis“ reikalavimų užtikrinimui taikė laikinąsias apsaugos priemones – iki sprendimo byloje įsiteisėjimo dienos areštavo atsakovams O. A., V. A. ir G. A. nuosavybės teise priklausančius kilnojamuosius ir nekilnojamuosius daiktus, o jų nesant, ar esant nepakankamai – pinigines lėšas ir turtines teises, priklausančias atsakovams ir esančias pas atsakovus arba trečiuosius asmenis 62 500 Eur ieškinio reikalavimo sumai, leidžiant iš šios sumos atsiskaityti su ieškove. Apeliacinio nagrinėjimo objektu gali būti neįsiteisėjęs pirmosios instancijos teismo sprendimas – tiek galutinis, tiek ir dalinis (CPK 260 ir 261 straipsniai), taip pat neįsiteisėjusi pirmosios instancijos teismo nutartis. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 25 d. nutarties dalykas – laikinųjų apsaugos priemonių civilinėje byloje taikymo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Tačiau Vilniaus apygardos teismui 2018 m. vasario 20 d. nutartimi pritaikius laikinąsias apsaugos priemones atsakovų turtui, procesinis ginčas dėl laikinųjų apsaugos priemonių išspręstas, t. y. nebeliko skundžiamos 2017 m. spalio 25 d. nutarties dalyko. Tokiu būdu apeliantės paduoto atskirojo skundo nagrinėjimas tapo teisiškai neaktualus. Susiklosčius aptartoms faktinėms aplinkybėms apeliacinis procesas, pradėtas pagal apeliantės atskirąjį skundą, nutrauktinas nelikus apeliacijos objekto (CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktas, 5 dalis ir 3 straipsnio 6 dalis, 338 straipsnis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktu ir 5 dalimi, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nutraukti apeliacinį procesą, pradėtą pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Gridjuvis“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 25 d. nutarties.