- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-05-20
- Bylos Nr.
- 1A-370-348-2014
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Svetlana Jurgaitienė (pirm.), Ramūnas Antanavičius, Dmitrijus Korsakovas
- Nuteistasis
- E. K.
- Nukentėjusysis
- R. J., V. J.
- Advokatai
- Evaldas Liutkevičius, Albina Cirulienė
- Kategorijos
- 2.4.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Teisėjas Darius Kantaravičius Baudžiamoji byla Nr. 1A-370-348-2014;
Pranešėjas Svetlana Jurgaitienė Teisminio proceso Nr. 1-61-1-00881-2012-1;
KAUNO APYGARDOS TEISMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2014 m. gegužės 20 d.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Svetlanos Jurgaitienės, teisėjų Ramūno Antanavičiaus ir Dmitrijaus Korsakovo, sekretoriaujant Laimai Grėbliūnienei, dalyvaujant prokurorei Linai Gudonienei, nuteistajam E. K., jo gynėjai advokatei Albinai Cirulienei, asmeniui, kuris atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės K. K., jos gynėjui advokatui Evaldui Liutkevičiui, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. K., nuo baudžiamosios atsakomybės atleistos K. K. atstovės pagal įstatymą R. K. bei nukentėjusiųjų R. J. ir V. J. apeliacinius skundus dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 6 d. nuosprendžio, kuriuo:
E. K. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal LR BK 284 str. 1 d. laisvės apribojimo 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams.
Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., BK 65 str. 1 d. 3 p. paskirta laisvės apribojimo bausmė subendrinta su Jonavos rajono apylinkės teismo 2013 m. liepos 1 d. baudžiamuoju įsakymu, paskirta subendrinta 6 mėnesių viešųjų darbų bausme, jas iš dalies sudedant ir paskirta galutinė bausmė – laisvės apribojimas 1 metams ir 7 mėnesiams.
Nuteistasis įpareigotas: 1) nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti namuose ir 2) neatlygintinai išdirbti 100 val. per laisvės apribojimo laiką sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
K. K. padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 284 str. 1 d., vadovaujantis LR BK 93 str. atleista nuo baudžiamosios atsakomybės ir baudžiamoji byla jos atžvilgiu nutraukta.
K. K. paskirtos auklėjamojo poveikio priemonės: 1) įspėjimas 2) atidavimas 2 metams motinai R. K. ugdyti ir prižiūrėti.
Iš K. K., o šiai neturint pakankamo turto ar uždarbio, iš jos motinos R. K. bei tėvo V. K. priteista V. J. (dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo) 1000 Lt neturtinei žalai atlyginti.
Iš E. K. ir K. K. solidariai, o K. K. neturint pakankamo turto ar uždarbio, iš jos motinos R. K. bei tėvo V. K. priteista V. J. (dėl necenzūrinių žodžių vartojimo) 400 Lt neturtinei žalai atlyginti.
Iš K. K. priteista, o šiai neturint pakankamo turto ar uždarbio, iš jos motinos R. K. bei tėvo V. K. 300 Lt nukentėjusiosios V. J. advokato padėjėjo paslaugoms apmokėti.
Iš E. K. priteista 300 Lt nukentėjusiosios V. J. advokato padėjėjo paslaugoms apmokėti.
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus civilinis ieškinys patenkintas iš dalies: iš K. K., o šiai neturint pakankamo turto ar uždarbio, iš jos motinos R. K. bei tėvo V. K. 1182,95 Lt turtinei žalai atlyginti.
Aprašomoji dalis
nustatė:
E. K. nuteistas už tai, kad 2012 m. lapkričio 18 d., apie 4 val. nakties metu, viešoje vietoje, t. y. (duomenys neskelbtini) namo III laiptinės pirmajame aukšte, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai ir sutrikdė laiptinės gyventojų rimtį bei tvarką, tai yra nukentėjusiajai V. J. paprašius pritildyti muziką, vartojo jos atžvilgiu necenzūrinius žodžius tokius kaip „žiurke“, „žertva“, „kurva“, sudavė nukentėjusiajam R. J. kumščiu du smūgius į veidą kaktos ir skruosto srityse bei spyrė vieną kartą į dešinės kojos kelio sritį, šiais savo veiksmais nukentėjusiajam R. J. sukėlė odos nubrozdinimą dešinio kelio srityje, kaktos srityje ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą.
K. K. nuo baudžiamosios atsakomybės atleista už tai, kad 2012 m. lapkričio 18 d. apie 4 val. nakties metu, viešoje vietoje, t. y. Jonavoje, A. K. g. 21 namo III laiptinės pirmame aukšte, išbėgusi iš buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), įžūliu elgesiu ir grasinimais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė laiptinės gyventojų rimtį bei tvarką, tai yra vartojo necenzūrinius žodžius, tokius kaip „prostitute“, „kurva“, „debile“ nukentėjusiosios V. J. atžvilgiu ir ne mažiau kaip du kartus spyrė V. J. į dešinės kojos šlaunies sritį bei sudavė ranka vieną smūgį į galvos sritį, taip padarė nukentėjusiajai V. J. lengvą galvos smegenų sukrėtimą ir kaklo sumušimą, tai yra nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios V. J. sveikatą.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nukentėjusieji V. J. ir R. J. prašo panaikinti Jonavos rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 6 d. nuosprendį ir priėmus naują nuosprendį tenkinti civilinį ieškinį, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Skunde teigiama, kad teismas teisingai nustatė svarbiausias bylos aplinkybes, tačiau K. K. ir E. K. paskyrė per švelnias bausmes. Skunde pažymima, kad E. K. be vartotų užgaulių žodžių grasino V. J. papjauti, tačiau teismas šio fakto nevertino. Taip pat skunde nurodoma, kad E. K. viešoje vietoje smurtavo prieš R. J., be to buvo baustas daugybę kartų administracine tvarka, o nusikaltimo padarymo metu buvo neblaivus.
Nukentėjusieji teigia, kad teismo nuosprendis yra neteisingas, kadangi iš bylos medžiagos matyti, jog K. K. ne tik viešoje vietoje vartojo žodžiais pažemino ir įžeidė vyresnį žmogų V. J., bet taip pat jos atžvilgiu vartojo smurtą be priežasties, kas vertintina kaip sunkinanti aplinkybė – veikimas iš chuliganiškų paskatų. Pažymima, kad nuteistoji padarytos žalos neatlygino ir nebandė atlyginti ar tartis. Skunde nurodoma, kad K. K. motina yra išvykus į užsienį ir kartu su dukra negyvena, todėl K. K. atidavimas motinai ugdyti ir prižiūrėti neatitinka bylos aplinkybių. Teismas atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės nepagrįstai motyvavo tik jauno amžiumi, nors ši aplinkybė vertintina kartu su visa bylos medžiaga.
Taip pat skunde nurodoma, kad teismas civilinio ieškinio dėl turtinės žalos atlyginimo netenkino, kas prieštarauja įstatymo normoms, nustatytoms aplinkybėms ir teisingumo principui. Pabrėžiama, kad buvo pažeistas visiško žalos atlyginimo principas, kadangi „Sodra“ lėšomis buvo kompensuota tik dalis žalos. Nurodoma, kad išlaidos vaistams ir gydymuisi nebuvo nepagrįstai didelės ir turėtų būti priteistos. Apeliaciniame skunde prašoma priteisti visas teisinėms paslaugioms turėtas išlaidas neviršijančias LR teisingumo ministro patvirtinto rekomendacinio dydžio. Galiausiai nukentėjusieji nurodo, kad įvertinus kilusias pasekmes ieškinys dėl neturtinės žalos pritesimo tenkintas labai nežymia dalimi.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis E. K. prašo Jonavos rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 6 d. nuosprendžio dalį, dėl įpareigojimo būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val. pakeisti ir šio įpareigojimo jo atžvilgiu netaikyti.
Nuteistasis nurodo, kad teismo posėdžio metu kaltę pripažino dalinai, tačiau šiuo metu dalyvavimo nusikalstamoje veikoje neginčija ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką. Skunde pažymima, kad apribojimas būti namuose nuo 22 val. iki 6 val. apsunkina galimybę jam susirasti darbą. Bausmės tikslai gali būti pasiekti ir netaikant įpareigojimo nakties metu būti namuose.
Apeliaciniu skundu nuo baudžiamosios atsakomybės atleistos K. K. atstovė pagal įstatymą R. K. prašo pakeisti Jonavos rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 6 d. nuosprendį ir panaikinti nuosprendžio dalį, kuria iš dalies patenkintas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus civilinis ieškinys ir pripažinti civiliniam ieškovui teisę į ieškinio patenkinimą, klausimą dėl ieškinio dydžio perduodant nagrinėti civilinio proceso tvarka.
Skunde nurodoma, kad nuosprendžio dalis dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus ieškinio patenkinimo yra neteisėta ir nepagrįsta. Išvada, jog nuo 2012-11-21 iki 2013-01-18 nedarbinga dėl sveikatos sutrikdymo, atsiradusio ir trukusio dėl K. K. smurtinių veiksmų, yra prieštaraujanti bylos duomenims. Taip pat pažymima, kad byla buvo išnagrinėta ieškovo atstovui nedalyvaujant, taigi, nebuvo galimybės užduoti klausimus ir išsiaiškinti kokiais duomenimis grindžiamos išvados. Taip pat atkreipiamas dėmesys, kad specialisto išvada nebuvo teismo įvertinta, o specialistas neapklaustas teismo posėdžio metu. Galiausiai skunde pabrėžiama, kad V. J. gydymasis greičiausiai nesietinas su patirtais sužalojimais, arba negalėjęs trukti tokį ilga laikotarpį.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis E. K. ir jo gynėja advokatė A. Cirulienė prašė nuteistojo E. K. apeliacinį skundą tenkinti.
Nuo baudžiamosios atsakomybės atleista K. K. ir jos gynėjas advokatas E. Liutkevičius prašė nukentėjusiųjų V. J. ir R. J. apeliacinius skundus atmesti, atstovės pagal įstatymą civilinės atsakovės R. K. apeliacinį skundą tenkinti, o dėl nuteistojo E. K. apeliacinio skundo paliko spręsti teismo nuožiūra.
Prokurorė prašė nuteistojo E. K., atstovės pagal įstatymą civilinės atsakovės R. K. apeliacinius skundus prašė atmesti, o nukentėjusiųjų V. J. ir R. J. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies, t.y. tenkinti skundo dalį susijusią su civiliniu ieškiniu.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo E. K. apeliacinis skundas atmetamas.
Atstovės pagal įstatymą civilinės atsakovės R. K. apeliacinis skundas tenkinamas, nukentėjusiųjų V. J. ir R. J. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
Dėl nuteistojo E. K. apeliacinio skundo
Nuteistasis apeliaciniame skunde nesutinka tik su teismo sprendimu paskirti jam įpareigojimą būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., o teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, todėl nuosprendis plačiau neanalizuojamas (LR BPK 320 str. 3 d.).
Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad už LR BK 284 str. 1 d. numatyto nusikaltimo padarymą E. K. skirtina su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė – laisvės apribojimas ir paskiriant LR BK 48 str. 6 d. 1 p. numatytą įpareigojimą.
Pirmosios instancijos teismas nuteistajam paskyrė vienerių metų ir septynių mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant būti namuose nuo 22 val. iki 6 val. Nors nuteistasis E. K. apeliaciniame skunde nurodo, jog šis jam paskirtas įpareigojimas būti namuose nustatytu laiku trikdo susirasti darbą, tačiau kolegija pažymi, jog byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kurie patvirtintų jo skundo argumentus. Nuteistasis nepateikė jokių duomenų, kad jis yra susiradęs konkretų darbą, kurio negali dirbti dėl paskirto įpareigojimo.
Pažymima, kad LR BK 48 str. 9 d. nurodyta, kad jeigu nuteistasis dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatytų įpareigojimų, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali atleisti jį nuo bausmės vietoj jos paskirdamas šio kodekso IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad tik pirmosios instancijos teismo paskirta laisvės apribojimo bausmė gali užtikrinti LR BK 41 str. numatytus tikslus ne tik nubausti asmenį, padariusį nusikaltimą, bet ir apriboti jam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, siekti, kad ateityje nuteistasis daugiau nebedarytų nusikalstamų veikų. O paskyrus nuteistajam švelnesnę, o šiuo atveju per švelnią bausmę, nebus įgyvendintas teisingumo principas. Pernelyg švelni, veikų pavojingumo bei jų padarinių ir nuteistojo asmenybės neatitinkanti bausmė, pažeidžia teisingumo ir humaniškumo principų įgyvendinimą baudžiamajame procese.
Kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas bausmę E. K. individualizavo tinkamai, įstatyme nėra numatyta jokių pagrindų kaip nors palengvinti jo teisinę padėtį. Todėl visi nuteistojo apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti, skundas atmetamas.
Dėl K. K. atstovės pagal įstatymą civilinės atsakovės R. K. apeliacinio skundo
Apeliaciniame skunde R. K. nesutinka su pirmosios instancijos sprendimu priteisti iš K. K., o jai neturint turto ar uždarbio, iš jos motinos R. K. bei tėvo V. K. 1182,95 Lt Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui turtinei žalai atlyginti, nes iš byloje esančių duomenų matyti, kad V. J. laikinai buvo nedarbinga ne tik dėl K. K. padaryto nežymaus sveikatos sutrukdymo. Kolegijos nuomone, pagrįstai apeliaciniame skunde pažymima, kad civilinio ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus atstovas pirmosios instancijos teisme nedalyvavo, pateikė prašymą bylą nagrinėti jam nedalyvaujant. Nors teisiamojo posėdžio metu atstovė pagal įstatymą civilinė atsakovė R. K. neprieštaravo, kad byla būtų nagrinėjama nedalyvaujant civilinio ieškovo atstovei, tačiau kolegija pažymi, kad sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tik tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, tarp jų ir dokumentais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys.
Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius patikslintame civiliniame ieškinyje prašė iš kaltinamųjų solidariai, o kaltinamajai K. K. neturint turto ar uždarbio, iš jos tėvų priteisti 1182,95 Lt už nukentėjusiajai V. J. išmokėtą ligos pašalpą. Baudžiamojoje byloje yra pateikti duomenys, kad nukentėjusioji V. J. buvo laikinai nedarbinga nuo 2012-11-19 iki 2013-01-18, už šį laikotarpį jai buvo išmokėta ligos pašalpa. Tačiau pirmosios instancijos teismas tenkindamas civilinį ieškinį neįvertino tai, jog nors V. J. konstatuotas nežymus sveikatos sutrikdymas, tačiau specialisto išvadoje nurodyta, kad ilgalaikis gydimasis su šia trauma nesiejamas, nes aprašomojoje dalyje išvardinti nusiskundimai gali būti susiję su aukšto kraujospūdžio liga, taip pat su kakline stuburo dalies osteochondroze. Šios specialisto išvados duomenys yra neįvertinti ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus civiliniame ieškinyje, kuriame apsiribota tik ta aplinkybe, kad V. J. buvo nedarbinga nuo 2012-11-19 iki 2013-01-18. Taigi, kolegija sprendžia, kad į šias aplinkybes pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė ir jų tinkamai neįvertino. Kolegija sprendžia, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus civilinio ieškinio tiksliai apskaičiuoti neatidėjus baudžiamosios bylos nagrinėjimo ir negavus papildomos medžiagos negalima. Todėl šioje dalyje pirmosios instancijos teismo nuosprendis turi būti pakeistas (BPK 328 str. 4 p.), o Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui pripažįstama teisė į civilinio ieškinio patenkinimą, o klausimas dėl ieškinio dydžio perduotinas nagrinėti civilinio proceso tvarka.
Dėl nukentėjusiųjų V. J. ir R. J. apeliacinio skundo
Apeliaciniame skunde nukentėjusieji nurodo, jog jų manymu pirmosios instancijos teismas nuteistajam E. K. paskyrė per švelnią bausmę, tačiau apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apylinkės teismas nuteistajam E. K. paskirdamas laisvės apribojimo bausmę bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų nepažeidė. Skirdamas laisvės apribojimo bausmę, didesnę nei jos vidurkis, teismas nuosprendyje išdėstė išsamius motyvus.
LR BK 61 str. 1 d., 2 d. yra nustatyta, jog skirdamas bausmę, teismas motyvuotai parenka bausmės rūšį bei jos dydį atsižvelgdamas į tai, ar yra nustatyta tik kaltininko atsakomybę lengvinančių, ar tik ją sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Priklausomai nuo to, teismas įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, bei, atsižvelgęs dar ir į kitas LR BK 54 str. 2 d. numatytas aplinkybes, bausmę skiria skaičiuodamas ją nuo sankcijoje numatytos bausmės vidurkio.
E. K. padarė vieną nesunkų nusikaltimą. Nors baustas administracinėmis nuobaudomis, tačiau iki šios nusikalstamos veikos padarymo nebuvo teistas. Lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas pagrįstai nustatė jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, jog nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tačiau vien tai nėra pagrindas pagriežtinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu jam paskirtą bausmę. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, kolegija konstatuoja, kad bausmės tikslai šioje byloje gali būti pasiekti bei teisingumas įgyvendintas E. K. paskyrus ir laisvės apribojimo bausmę.
Taip pat kolegija konstatuoja, kad nepagrįstai nukentėjusieji abejoja teismo sprendimu dėl K. K. atžvilgiu taikyti LR BK 93 str. ir ją nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti. Pagal LR BK 93 straipsnį teismas gali atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės esant trims būtinoms sąlygoms ir bent vienai alternatyviai sąlygai. Būtinos sąlygos yra šios: pirma, toks asmuo turi būti padaręs nusikalstamą veiką dar nesulaukęs aštuoniolikos metų amžiaus; antra, jis turi būti padaręs baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą; trečia, jis turi būti padaręs nusikalstamą veiką pirmą kartą. Be to, teismas gali atleisti nepilnametį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 93 straipsnį tik nustatęs bent vieną alternatyvią sąlygą, kad jis: 1) nukentėjusio asmens atsiprašė ir visiškai ar iš dalies savo darbu ar pinigais atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą arba 2) pripažintas ribotai pakaltinamu, arba 3) pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, arba yra kitų pagrindų manyti, kad nepilnametis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.
Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad K. K. nusikalto primą kartą, ji padarė nesunkų nusikaltimą, nusikalstamos veikos padarymo metu buvo nesulaukusi aštuoniolikos metų. Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad teismas nustatė, kad K. K. prisipažino kalta, bei yra pagrindas manyti, kad ji laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Kolegija sutinka su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis, nes jos yra teisėtos ir pagrįstos. Tai, kad K. K. neatlygino padarytos žalos nėra pagrindas naikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį dėl BK 93 str. nuostatų taikymo, nes pirmosios instancijos teismas nustatė vieną iš alternatyvų sąlygų, t.y., kad kaltinamoji pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, arba yra kitų pagrindų manyti, kad nepilnametis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.
Iš nukentėjusiųjų apeliacinio skundo matyti, kad jie nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu dėl jų civilinio ieškinio.
Pagal LR BPK 109 straipsnio nuostatas, asmuo dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam, kaltinamajam arba už jo veikas materialiai atsakingam asmeniui civilinį ieškinį, kuris nagrinėjamas kartu su baudžiamąja byla.
Pagal CK jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiajam atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. Šiuo atveju nuostolius sudaro negautos pajamos, kurias nukentėjęs asmuo būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų sužalota, ir su sveikatos grąžinimu susijusios išlaidos (gydymo, papildomo maitinimo, vaistų įsigijimo, protezavimo, sužaloto asmens priežiūros, specialių transporto priemonių įsigijimo, sužaloto asmens perkvalifikavimo išlaidos bei kitos sveikatos sugrąžinimui būtinos išlaidos) (6.283 straipsnio 1, 2 dalys).
Turtine žala pripažįstama ne tik asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), bet ir negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai.
Pažymima, kad apeliaciniame skunde nukentėjusieji prašydami panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir priimti naują nuosprendį savo reikalavimų detaliai neišdėstė.
Iš byloje esančios civilinio ieškinio ir jo patikslinimo matyti, kad nukentėjusioji V. J. prašė priteisti 1438,74 Lt negautų pajamų. Tačiau pirmosios instancijos teismas įvertinęs tai, kad V. J. netekto nedarbingumo negautos pajamos buvo išmokėtos iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus lėšų, šią civilinio ieškinio dalį atmetė. Tačiau kolegija su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka. Nors Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius V. J. išmokėjo ligos pašalpą, tačiau pirmosios instancijos teismas neįvertino to, kad ligos pašalpa nemokama 100 %. Esant šioms aplinkybėms liko neįvertintas ligos pašalpos ir darbo užmokesčio, kurį nukentėjusioji būtų gavusi jei nebūtų sužalota, skirtumas. Baudžiamojo byloje yra pateikta UAB „Finestra“ pažymą apie V. J. prarastą darbo užmokestį ligos metu, tačiau iš šios pažymos negalima tiksliai konstatuoti ar ši pažyma pateikta išminusavus gautą ligos pašalpą, ar pažymoje pateiktas darbo užmokesti, kurį V. J. būtų gavusi jei būtų dirbusi. Prie apeliacinio skundo nukentėjusioji nepateikė jokių pakankamai aiškių duomenų, todėl kolegija sprendžia, kad civilinio ieškinio dalies tiksliai apskaičiuoti neatidėjus baudžiamosios bylos nagrinėjimo ir negavus papildomos medžiagos negalima. Esant šioms aplinkybėms šioje dalyje pirmosios instancijos teismo nuosprendis turi būti pakeistas (BPK 328 str. 4 p.), o nukentėjusiajai V. J. dėl negautų pajamų pripažįstama teisė į civilinio ieškinio patenkinimą, o klausimas dėl ieškinio dydžio perduotinas nagrinėti civilinio proceso tvarka.
Taip pat apeliaciniame skunde nesutinkama su pirmosios instancijos teismo sprendimu dėl V. J. civilinio ieškinio išsprendimu dėl vaistų ir išlaidų turėtų vykstant į gydymo įstaigas. Tačiau apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo išvadas šioje dalyje yra teisėtos ir pagrįstos, todėl apeliacinis skundas atmetamas šioje dalyje. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kokie vaistai buvo skirti gydymui ir kokie vaistai įsigyti pareiktuose čekiuose. Taip pat pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad gydymo įstaigos yra ir nukentėjusioji gyvena tame pačiame mieste bei į kvitų, kuriais pirkti degalai laiką. Kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo tenkinti šios civilinio ieškinio dalies.
Skunde nesutinkama ir pirmosios instancijos teismo sprendimu civilinius ieškinius dėl neturtinės žalos tenkinti tik iš dalies. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymo nustatytais atvejais. CK nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo – ją įvertinti turi teismas. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 str. 1, 2 d.). Vertybiniai teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijoje užtikrinantys priešingų interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į situacijos ypatumus. Šie principai taikomi, kai teisės normos tam tikros faktinės situacijos apskritai nereglamentuoja arba reglamentuoja iš dalies, pvz., padarytos neturtinės žalos dydžio ribų nustatymą. Dėl to teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, atsižvelgia ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus (CK 6.282 str.). Tai sudaro prielaidas siekti protingos nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyros.
Iš byloje esančių duomenų matyti, jog iš tiesų nukentėjusieji dėl jiems padarytų sužalojimų, jų atžvilgiu išsakytų keiksmažodžių patyrė tiek fizinių, tiek dvasinių kančių bei kitų nepatogumų. Specialisto išvada V. J. buvo konstatuotas nežymus sveikatos sutrikdymas. Kolegijos nuomone, apylinkės teismas, tik iš dalies patenkindamas civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos, išsamiai įsigilino į faktines bylos aplinkybes, atsižvelgė į LR BK 284 str. 1 d. nuostatomis saugomų vertybių svarbą, teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose, teisingai suprato įtvirtintus įstatyme t.y. CK 6.250 str. 2 d. numatytus neturtinės žalos įvertinimo bei atlyginimo kriterijus, todėl juos tinkamai pritaikė. Kolegija konstatuoja, jog civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo išnagrinėtas nepažeidžiant nei baudžiamojo proceso, nei civilinės teisės normų.
Pagal LR BPK 106 str. 2 d. pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovui, paslaugoms apmokėti. Kolegija pažymi, kad teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad teismas nutarė nukentėjusiosios V. J. prašomą priteisti 1600 Lt sumą už išlaidas advokato apmokėjimui tenkinti tik iš dalies, t.y. iš kaltinamųjų priteisė po tris šimtus litų. Kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas itin išsamiai ir motyvuotai pasisakė dėl ko tik iš dalies tenkiną šį nukentėjusiosios prašymą. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad teismas atsižvelgė į tai kiek laiko truko advokato padėjėjo suteikta teisinė pagalba, suteiktos pagalbos kokybę, kaltinamųjų turtinę padėtį. Kolegija su apylinkės teismo motyvais sutinka, nes jie atitinka įstatymų reikalavimus.
Rezoliucinė dalis
Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., 3 p., 328 str. 4 p.
nutaria:
nuteistojo E. K. apeliacinį skundą atmesti, atstovės pagal įstatymą civilinės atsakovės R. K. apeliacinį skundą tenkinti, nukentėjusiųjų V. J. ir R. J. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Panaikinti 2014 m. vasario 6 d. Jonavos rajono apylinkės teismo nuosprendžio dalį, kuria nukentėjusiosios V. J. civilinis ieškinys dėl negautų pajamų (jos nedarbingumo laikotarpiu) atmestas.
Nukentėjusiajai V. J. dėl negautų pajamų pripažinti teisę į civilinio ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka (LR BPK 115 str. 2 d.).
Panaikinti 2014 m. vasario 6 d. Jonavos rajono apylinkės teismo nuosprendžio dalį, kuria Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir priteista iš K. K., o šiai neturint pakankamo turto ar uždarbio, iš jos motinos R. K. bei tėvo V. K. 1182,95 Lt turtinei žalai atlyginti.
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui pripažinti teisę į civilinio ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka (LR BPK 115 str. 2 d.).
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.