Kauno apygardos teismo nutartis

2015-04-22 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-683-317/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-04-22
Bylos Nr.
1S-683-317/2015
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Algirdas Jaliniauskas
Nuteistasis
I. G.
Kategorijos
Bylos Nr. 1S-683-317/2015
Teisminio proceso Nr. nesuteiktasProcesinio sprendimo kategorijos: 2.5.14; 2.5.19. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. balandžio 22 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Jaliniauskas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs nuteistojo I. G. skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 24 d. nutarties, kuria atsisakyta tvirtinti Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2015 m. kovo 3 d. nutarimą Nr. 370 „Dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nuteistas Vilniaus apygardos teismo 2009 m. liepos 15 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalį 8 metams laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 64 straipsniu paskirta bausmė iš dalies subendrinta su Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2005 m. birželio 30 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 8 (aštuoneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Bylos duomenys patvirtina, kad nuteistasis bausmę atlieka nuo 2008 m. balandžio 15 d., jos pabaiga – 2016 m. spalio 15 d. Neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis nutarimo priėmimo dienai yra 1 metai 7 mėnesiai ir 12 dienų.

Marijampolės rajono apylinkės teismas 2015 m. kovo 24 d. nutartimi atsisakė patvirtinti Komisijos 2015 m. kovo 3 d. nutarimą Nr. 370, konstatuodamas, kad byloje esantys duomenys, nesudaro pagrindo manyti, kad bausmės tikslai yra pasiekti ir, kad I. G. galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės.

Šalies argumentai

Nuteistasis I. G. Kauno apygardos teismo iš esmės prašo panaikinti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 24 d. nutartį ir taikyti jo atžvilgiu lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Skunde nurodo, kad jo elgesyje yra aiškių korekcijos požymių, jis yra aktyvus pataisos proceso dalyvis, dirba, ne kartą skatintas, jo pakartotinis nusikalstamas elgesys, naudojant „OASys“ metodiką, įvertintas 46 balais, t. y. nors ir priklauso vidutinei rizikos grupei, tačiau artimas žemai. Nuteistojo nuomone, šios aplinkybės rodo, kad jau šiuo metu galima tikėtis, jog jis nenusikals. Be to, nuteistasis akcentuoja ir teigiamą savo darbinę motyvaciją, kas, jo nuomone, rodo, kad jis savo gyvenimo tikslų sieks tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Nuteistasis pažymi, kad dar yra atlyginęs ne visą priteisto civilinio ieškinio sumą, dėl ko jis privalės ne tik kuo greičiau registruotis darbo biržoje, bet ir kuo greičiau susirasti darbą, siekiant vykdyti įpareigojimus. Deklaruoja, kad yra atsakingas žmogus ir suvokia, jog jo pareiga ne tik lygtinio paleidimo metu – elgtis nepriekaištingai. Teigia, kad Komisija, įvertinusi visas šias aplinkybes, vienbalsiai nusprendė, jog jį galima toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo I. G. skundas atmestinas

BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, pateikė Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu bei kitos reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir vėl nenusikals. Tačiau lygtinio paleidimo taikymas nėra imperatyvus įpareigojimas teismui kiekvienam nuteistajam, atitinkančiam formaliuosius reikalavimus, jį taikyti. Tai išimtinė teismo teisė. Pažymėtina, kad nuosprendžiais skiriama bausmė tokia, kad būtų atlikta pilnai, ir tik itin palankiomis ir teigiamomis aplinkybėmis remiantis, svarstomi probacijos klausimai.

Kaip teisingai skundžiamoje nutartyje pažymėjo pirmosios instancijos teismas, sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo privalu visapusiškai įvertinti ne tik nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, bet ir atsižvelgti į kitų aplinkybių visumą: nusikalstamos veikos pavojingumą, jos pobūdį, nuteistojo asmenybę, teistumų skaičių. Tai reiškia, kad įstatymas neįpareigoja įgaliotų institucijų taikyti lygtinį paleidimą nuteistajam, kai tam yra įstatyme numatytas formalusis pagrindas, tačiau pagal byloje surinktus duomenis, negalima padaryti išvados, jog bausmės paskirtis bus įgyvendinta nuteistąjį lygtinai paleidus iš pataisos įstaigos.

Išnagrinėjus nuteistojo I. G. aukštesniajam teismui pateikto skundo argumentus bei skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, konstatuotina, jog Marijampolės apylinkės teismo 2015 m. kovo 24 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Vien tai, kad skundžiama apylinkės teismo nutartimi buvo priimtas nuteistojo netenkinantis sprendimas, nesuteikia pagrindo teigti, jog teismo nutartis nepagrįsta.

Analizuojant nuteistojo skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą matyti, kad I. G. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu pilnai įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dalyvavo naujai atvykusių į pataisos įstaigą nuteistųjų adaptacijos programoje, laisvalaikiu skaito spaudą, žiūri televizijos laidas. Svarbu paminėti ir tai, kad nuteistasis turi aukštesnįjį išsilavinimą, statybininko, dažytojo specialybes ir frezuotojo kvalifikaciją. Nuo bausmės atlikimo pradžios dirba Valstybės įmonėje „Mūsų amatai“ frezuotoju, yra motyvuotas dirbti laisvėje, planuoja įsidarbinti UAB „(duomenys neskelbtini)“, iš gaunamo darbo užmokesčio dalis pinigų yra atskaitoma priteistam civiliniam ieškiniui atlyginti. Laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu I. G. už stropų darbą ir dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose skatintas 6 kartus. Socialinio tyrimo išvados duomenimis, nuteistojo socialiniai ryšiai nėra nutrūkę, palaikomi telefonu, rečiau – trumpalaikiais pasimatymais. Turi du 21 ir 24 metų sūnus ir, nors vaikų neaugino bei ryšių su jais bausmės atlikimo metu nepalaiko, tačiau teigia, kad santykiai su jais geri. Po paleidimo nuteistasis planuoja gyventi seseriai priklausančiame keturių kambarių name su daliniais komunaliniais patogumais, kuriame gyvena jo motina ir sesuo su šeima. Vertinant I. G. asmenines charakterio savybes, pažymėtina, kad jo tarpasmeniniai įgūdžiai atitinka jo amžių, kilmę, išsilavinimą ir aplinkybes, jis formuoja gerus santykius su kitais nuteistaisiais ir pareigūnais, konfliktuose nedalyvauja, tačiau sugeba pakovoti už save, stengiasi siekti užsibrėžto tikslo, moka išsakyti nuomonę. Aukščiau aptartos aplinkybės teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, tačiau šios aplinkybės patvirtina tai, kad nuteistasis elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo.

Kita vertus, kaip jau minėta aukščiau, taikant BVK 157 straipsnio 1 dalį ir sprendžiant dėl kiekvieno konkretaus nuteistojo lygtinio paleidimo galimybės, vertinama ne tik tai, ar laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, ar elgesys bausmės atlikimo metu buvo geras, bet ir kitos reikšmingos aplinkybės, kurios sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals.

I. G. apygardos teismui pateikto skundo argumentų kontekste vertinant skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, matyti, kad nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka už vieną nusikalstamą veiką, kuri remiantis BK 11 straipsnio nuostatomis, priskiriama labai sunkių nusikaltimų kategorijai, yra susijusi su žmogaus gyvybės atėmimu. Pateiktais duomenimis nustatyta, kad savo kaltę jam inkriminuoto nusikaltimo padaryme nuteistasis nepripažino ir iki šiol nepripažįsta. Be to, jis yra nuteistas jau ketvirtą kartą, anksčiau buvo teistas už neteisėtą šaunamųjų ginklų ar sprogstamųjų medžiagų gaminimą ar realizavimą, taip pat už tai, kad neblaivus pažeidė Kelių eismo taisykles ir avarijos metu žuvo žmogus. Pirmą kartą teisiamas buvo dvidešimt penkerių metų. Ankstesnių teistumų metu jam du kartus buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau antruoju atveju atidėjimo metu padarė naują nusikaltimą. Vieną kartą buvo paleistas lygtinai. Taigi, šios aplinkybės, skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, suponuoja pagrindą spręsti, jog nuteistasis iš ankstesnių teistumų teigiamų išvadų nepadarė ir iš savo klaidų nepasimokė, yra linkęs nusikalsti, kas neabejotinai atskleidžia jo antivisuomenines nuostatas, nihilistinį požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas.

Šių duomenų kontekste pažymėtina ir tai, kad, remiantis specialisto išvada, I. G. ir pataisos namuose sunku laikytis nustatytos vidaus tvarkos, atlikdamas jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, jis du kartus grubiai pažeidė režimo reikalavimus vartodamas alkoholį pataisos namuose ir, nors šiuo metu paskirtos nuobaudos negalioja, tačiau toks nuteistojo elgesys neabejotinai vertinamas itin neigiamai. Juolab, kad pastaruosius du nusikaltimus, tame tarpe ir už kurio padarymą atlieka laisvės atėmimo bausmę šiuo metu, jis įvykdė taip pat paveiktas alkoholio. Šių duomenų plotmėje pažymėtina, kad psichologinės tarnybos išvadoje teigiama, jog ir pats nuteistasis nelinkęs alkoholio vartojimo įvardinti kaip problemos, susijusios su jo nusikalstamu elgesiu. O toks požiūris į alkoholio vartojimą yra itin svarbus sprendžiant šio nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, ypač atsižvelgiant į tai, kad ir rizika pakartotinai nusikalsti labiausiai sietina su alkoholio vartojimu (b. l. 4). Be to, atlikus nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizikos įvertinimą, naudojant „OASys“ metodiką, nustatyta, kad I. G. priklauso vidutinės rizikos grupei – 46 balai (b. l. 7). Ir, nors nuteistasis pažymi, kad šis vertinimas yra labai artimas žemai rizikos grupei, tačiau toks argumentas vertintinas, kaip siekis labiau sušvelninti savo padėtį.

I. G. skunde deklaruoja savo atsakingumą ir akcentuoja, kad yra atlyginęs ne visą priteisto civilinio ieškinio sumą, dėl ko laisvėje sieks ne tik kuo greičiau registruotis darbo biržoje, bet ir kuo greičiau susirasti darbą bei taip vykdyti savo įsipareigojimus. Tačiau, kaip matyti iš socialinio tyrimo išvados, nuteistasis savanoriškai ieškinių nemoka ir nusikaltimu padarytai žalai atlyginti pataisos namai iš nuteistojo darbo užmokesčio atskaito dalį gaunamų lėšų civiliniam ieškiniui dengti – iš 11937,13 Eur atlyginta 584,56 Eur. Šiame kontekste būtina pažymėti, kad, nors nuteistajam yra 45 metai, tačiau darbinės patirties laisvėje neturi pakankamai – turi apie 6 metus legalaus darbo stažo; bausmės atlikimo metu jokių papildomų specialybių, didinančių darbines galimybes, nesimokė.

Skundą nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, jog nuteistasis dar nėra pakankamai įvertinęs savo praeities ir padaręs reikiamų išvadų bei pasiruošęs tinkamu elgesiu įrodyti, jog pasitaisys. Remiantis vieningai formuojama teismų praktika, siekiant asmeniui taikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos institutą, nuteistojo elgesys laisvės atėmimo vietoje turi pasižymėti tokiomis savybėmis, kurios leistų jį vertinti teigiamai, kaip besitaisantį asmenį ir tikrai atspindėtų jo elgesio pokyčius. Nagrinėjamu atveju konstatuotina, kad šiuo metu dar nėra pagrindo manyti, jog BK 41 straipsnyje įtvirtinta bausmės paskirtis bus įgyvendinta nuteistąjį lygtinai paleidus iš pataisos įstaigos, todėl nuteistojo skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teismas

nutaria:

Nuteistojo I. G. skundą atmesti ir Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 24 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjas Algirdas Jaliniauskas