- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-04-07
- Bylos Nr.
- 1S-128-581/2015
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jolanta Raščiuvienė
- Kategorijos
- 2.12.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jolanta Raščiuvienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros prokuroro skundą dėl Biržų rajono apylinkės teismo 2015-02-27 nutarties,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Panevėžio apygardos prokuratūros Biržų rajono apylinkės prokuratūroje buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 54-2-013-12 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 139 straipsnio 2 dalį.
Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros prokuroras 2014-07-15 nutarimu ikiteisminį tyrimą nutraukė, šį jo nutarimą paliko galioti vyriausiasis prokuroras bei ikiteisminio tyrimo teisėja. Panevėžio apygardos teismas 2014-10-30 nutartimi minėtus procesinius sprendimus panaikino. Tęsiamo ikiteisminio tyrimo metu buvo atlikti procesiniai veiksmai. Įvertinus ikiteisminio tyrimo metu surinktų duomenų visetą, Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros prokuroras T. Bajorūnas 2014-12-17 nutarimu ikiteisminį tyrimą nutraukė, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 3 straipsnio 1 dalies 1 punktu, konstatavus, jog nepadaryta veika, turinti BK 139 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos požymių. Nukentėjusioji I. M., nesutikdama su tokiu sprendimu, jį apskundė aukštesniajam prokurorui. Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotoja R. Grušienė 2015-01-28 nutarimu I. M. skundą atmetė. I. M. apskundus šį aukštesniojo prokuroro nutarimą, skundžiama Biržų rajono apylinkės teismo 2015-02-27 nutartimi I. M. skundas buvo patenkintas – prokurorų 2014-12-17 ir 2015-01-28 nutarimai panaikinti, ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 54-2-013-12 atnaujintas.
Šalies argumentai
Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros prokuroras skundu prašo panaikinti Biržų rajono apylinkės teismo 2015-02-27 nutartį ir priimti naują sprendimą – I. M. skundą atmesti ir prokurorų 2014-12-17 ir 2015-01-28 nutarimus palikti galioti. Mano, kad skundžiama teismo nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta. Teigia, kad, atliekant ikiteisminį tyrimą byloje, buvo išnaudotos visos galimybės nustatyti visas aplinkybes, kurios galimai patvirtina varžybas organizavusių ir vykdžiusių asmenų nusikalstamus veiksmus, arba juos paneigia. Prokuroro teigimu, surinkus visus įmanomus duomenis ir juos išanalizavus, matyti, kad tarp motokroso varžybų organizatorių ir vykdytojų veiksmų ar neveikimo nėra priežastinio ryšio su kilusiomis pasekmėmis – nukentėjusiųjų M. V., S. V., I. M. sužalojimų, todėl ikiteisminis tyrimas nutrauktinas, nesant nusikalstamos veikos požymių. Nors iš tiesų yra nustatyta varžybų organizatoriaus pažeidimų (negauti visi reikiami leidimai, varžybos neapdraustos civilinės atsakomybės draudimu), tačiau jie nėra tiesioginiame priežastiniame ryšyje su kilusiomis pasekmėmis – varžybų žiūrovų sužalojimais. Prokuroras atkreipia dėmesį į tai, kad prieš varžybų startą K. J. motociklas buvo patikrintas tokia tvarka, kuri ir buvo numatyta norminiuose aktuose. Varžybų organizatoriai ir vykdytojai neatliko jokių veiksmų, kurie galėjo įtakoti šio motociklo gedimą, ar dėl kurių toks gedimas galėjo įvykti/atsirasti. Teismas klaidingai nurodo, kad nebuvo nustatyti asmenys, kurie buvo atsakingi už trasos saugumą, ar nesiaiškinta, kokius veiksmus šie asmenys atliko, ir ko neatliko. Prokuroras pažymi, jog byloje nustatyta, kad motokroso trasa buvo pažymėta apsaugine „Stop“ juosta, vieta, kurioje įvyko nukentėjusiųjų sužalojimai, pažymėta lentele „Mechanikų zona“, varžybų metu buvo iškabinti skelbimai apie saugojimąsi varžybų lentoje, komentatorius varžybų metu pastoviai pranešinėjo žiūrovams, kad šie saugotųsi, taip pat saugotis sakė ir asmuo, kuris pardavinėjo bilietus į renginį. Tokius parodymus patvirtino A. G., S. Z. (patys ruošę trasą varžyboms ir ją žymėję), R. A., N. B., A. V., V. P. (komentavęs varžybas ir pastoviai perspėjęs žiūrovus), V. R., P. K., A. A. ir kt., iš dalies – ir pats nukentėjusysis S. V.. Prokuroras nesutinka su teismo argumentu, kad varžybų nuostatų norma, jog žiūrovai patys atsakingi už savo saugumą, yra prieštaraujanti Motokroso varžybų Lietuvos Respublikos teritorijoje organizavimo taisyklių 2.5 punktui ir todėl negalima vykdyti varžybų. Nurodo, kad tų pačių taisyklių 6.4 punktas ne tik pakartoja organizatoriaus pareigą dėl žiūrovų saugumo, bet ir konstatuoja žiūrovų pareigą laikytis nustatytų saugumo reikalavimų, o šiems to nesilaikant, organizatorius už žiūrovų patirtą žalą neatsako. Teismo teiginys, kad trasoje pagal taisykles kiekvienu atveju turi būti pastatyti apsauginiai užtvarai, kurių aukštis – l,2-2 m, nėra tikslus. Taisyklių 3.15 punktas numato, kad iš tiesų užtvarai turi būti, tačiau jų sudėtingumą ir konstrukciją lemia pačių varžybų pobūdis, arba kategorija. Apklaustų liudytojų ir byloje gautų dokumentų visuma patvirtina, kad tokie apsauginiai užtvarai gali būti naudojami tik tuomet, kai nekelia pavojaus pačių lenktynininkų saugumui ir sveikatai. Prokuroras pažymi, kad iš LMSF gauti papildomi dokumentai ir duomenys, kurie patvirtina, kad Motokroso trasos priėmimo akto forma Nr. MX-03 byloje aptariamoms varžyboms neprivalėjo būti pildoma, todėl teismo pasisakymas dėl šios formos priėmimo ar surašymo neturi teisinio pagrindo, o kita forma (patvirtinta 2009 m.) surašytas trasos priėmimo dokumentas laikytinas tinkamu.
Prokuroro manymu, teismo išvada dėl motokroso varžybų organizatoriams ir vykdytojams už padarytus pažeidimus taikytinos baudžiamosios, o ne civilinės atsakomybės yra neteisėta ir netoleruotina. Pažymi, kad tik prokuroras turi teisę nuspręsti, ar byloje esančių duomenų pakanka tvirtinti, kad konkrečią nusikalstamą veiką, dėl kurios buvo atliekamas tyrimas, padarė konkretus asmuo ir tuo remdamasis perduoti bylą į teismą, arba esant bent vienam iš BPK 212 straipsnyje nurodytų pagrindų, nutraukti ikiteisminį tyrimą. Prokuroras, priimdamas tokį sprendimą, yra nepriklausomas ir savarankiškas. Teismas negali prokurorui nei nurodyti, kokį sprendimą priimti, nei siūlyti savo įrodymų vertinimą.
Atsiliepimas
Nukentėjusioji I. M. atsiliepimu į skundą prašo netenkinti Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuroro skundo. Jos nuomone, ikiteisminio tyrimo duomenys patvirtina, kad motokroso varžybos vyko neteisėtai, trasa neatitiko saugumo reikalavimų, ji nebuvo tinkamai patikrinta ir priimta prieš varžybas ir tinkamai kontroliuojama varžybų metu, be to, nebuvo tinkamai atlikta žiūrovus sužalojusio motociklo techninė apžiūra, o išvados apie motociklo vairalazdės netikėtą lūžimą nėra paremtos jokiais objektyviais duomenimis ar specialistų išvadomis. Visiškai sutinka su skundžiamos ikiteisminio tyrimo teisėjos nutartyje dėstomomis išvadomis. Pažymi, jog aplinkybės, kad varžybų organizatoriai negavo visų reikiamų leidimų, duoda pagrindo spręsti, kad varžybos neatitiko reikalavimų, iš kurių esminis – saugumo, o tai yra priežastiniame ryšyje su žiūrovų sužalojimais ir sudaro BK 139 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėtį. Tvirtina, kad motokroso trasos pažymėjimas „Stop“ juosta nėra tinkamas žiūrovų saugumo užtikrinimas, kaip ir skelbimai ar garsiniai įspėjimai, o organizatorių teiginiai, kad nukentėję žiūrovai buvo „mechanikų zonoje“ neatitinka tikrovės ir nekliudomas patekimas į šią zoną taip pat galėtų būti vertinimas kaip žiūrovų saugumo neužtikrinimas. Atsiliepimą į skundą pateikusi I. M. taip pat nesutinka nei su prokuroro skunde dėstoma pozicija dėl užtvarų, nei dėl organizatorių ir žiūrovų abipusės atsakomybės. Pabrėžia, kad nėra jokios kaltės, kad būdami žiūrovams skirtoje vietoje, nespėjo pabėgti nuo į juos atlekiančio motociklo. Tikina, kad varžybų organizatorių ir vykdytojų veiksmai buvo tiesioginiame priežastiniame ryšyje su byloje nustatytų aplinkybių kilimu. I. M. nuomone, surinkti duomenys pakankami pareikšti kaltinimus atsakingiems asmenims, o jų kaltės klausimą turėtų spręsti teismas.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkinamas.
Išnagrinėjęs skundo argumentus, teismui pateiktą baudžiamąją bylą bei skundžiamą teismo nutartį ir prokurorų nutarimus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad tyrimas nutrauktas esant įstatyme numatytam pagrindui.
Skundą nagrinėjantis teismas pažymi, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 118 straipsnyje nurodyta, kad ikiteisminį tyrimą organizuoja ir jam vadovauja prokuroras, kuris, vykdydamas savo funkcijas, yra nepriklausomas ir klauso tik įstatymo. Be to, BPK 214 straipsnis ir X dalies nuostatos įgalioja teismą tik patikrinti prokuroro priimtų sprendimų teisėtumą ir pagrįstumą. Taigi, ikiteisminio tyrimo metu būtent prokuroras, atliekantis ikiteisminį tyrimą, vertina visus byloje surinktus duomenis ir jų pagrindu sprendžia, ar yra asmens veiksmuose nusikalstamos veikos, kuria jis yra kaltinamas, požymių. Tik įvertinęs visą ikiteisminio tyrimo medžiagą, prokuroras, o ne teismas, priima motyvuotą sprendimą dėl bylos perdavimo teismui arba jos nutraukimo. Ikiteisminio tyrimo nutraukimas reiškia konkretaus baudžiamojo proceso užbaigimą, todėl prokuroro motyvai turi būti išsamūs, aiškūs (suprantami visiems šiuo procesu suinteresuotiems asmenims) ir pagrįsti išsamiu byloje surinktų faktinių duomenų įvertinimu.
Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad teismas negali ikiteisminio tyrimo stadijoje įpareigoti prokurorą atlikti konkrečius procesinius veiksmus, tarp jų ir surašyti kaltinamąjį aktą, taip pat nurodyti, kaip vertinti surinktus duomenis, nes prokuroro statusas leidžia bei BPK įpareigoja prokurorą surinktus byloje įrodymus vertinti savarankiškai ir nepriklausomai. Ikiteisminio tyrimo organizavimas, vadovavimas jam, įskaitant ir procesinių veiksmų parinkimą, taip pat sprendimų dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo, tyrimo užbaigimo ir kaltinamojo akto surašymo priėmimas yra tik prokuroro kompetencija (BPK 170 straipsnis). Net ir aukštesnysis prokuroras, kuriam įstatymas tiesiogiai suteikia teisę duoti privalomus nurodymus žemesniajam prokurorui, neturi teisės duoti nurodymą, kokį procesinį sprendimą priimti. Aukštesnės instancijos teismo prerogatyva vertinant prokuroro procesinį sprendimą, apsiriboja nurodymu pašalinti nustatytus pažeidimus. Tačiau prokuroro priimtas sprendimas bet kuriuo atveju turi būti motyvuotas ir pagrįstas byloje surinktais duomenimis.
Šiuo atveju, prokuroro 2014-12-17 nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą pateiktos išvados yra aiškios, išsamios ir skundą nagrinėjantis teismas jų nekartoja.
Kaip matyti iš teismui pateiktos ikiteisminio tyrimo ir skundų tyrimo medžiagos, šiuo atveju ikiteisminis tyrimas nutrauktas atliktus ikiteisminio tyrimo veiksmus, kuriuos prokuroras manė esant reikalingus.
Iš ikiteisminio tyrimo metu nustatytų aplinkybių matyti, kad 2012 m. birželio 16 d., (duomenys neskelbtini) mieste vykdant Lietuvos motociklų sporto federacijos motociklų kroso varžybas (duomenys neskelbtini), motociklų klasės „Quad“ važiavimo metu, K. J. vairuojamas motociklas (varžybų Nr. (duomenys neskelbtini)), netikėtai lūžus vairo tvirtinimo mechanizmui, išvažiavo iš varžybų trasos ir kliudė varžybas stebėjusius žmones. Šio įvykio metu buvo sužaloti S. V., I. M. (abiems nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas), M. V., D. D. (abiems nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas). Nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą apskundę pareiškėjai iš esmės reikalauja varžybų organizatorių atsakomybės, argumentuodami tuo, kad šiuo atveju nebuvo imtasi pakankamų priemonių varžybų žiūrovų saugumui užtikrinti.
Praėjus šešioms dienoms po įvykio, S. V. ir M. V. kreipėsi į Biržų rajono policijos komisariatą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo (duomenys neskelbtini) 2012 metų III etapo motokroso varžybų, vykusių 2012-06-12 (duomenys neskelbtini) rajone, reikalaudami organizatorių atsakomybės dėl varžybų metu įvykusios avarijos metu, patirtų sužalojimų. Tyrimo eigoje buvo apklausti ir nukentėjusiais pripažinti dar du tų pačių varžybų metu sužaloti asmenys - D. D. ir I. M.. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad 2012-05-11 Lietuvos motociklų sporto federacijos ir (duomenys neskelbtini) rajono motoklubo (duomenys neskelbtini) atstovaujamos jos vadovo A. G. 2012-05-11 sudarytos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b.l. 64) pagrindu aptariamų varžybų organizatoriumi buvo motoklubas (duomenys neskelbtini), jam atstovavo motoklubo vadovas A. G.. Pagal varžybų nuostatus ir papildomus nuostatus (1 t., b.l. 40-56) klubo atstovu – distancijos viršininku įvardytas A. V., varžybų vyriausiuoju teisėju – N. Š., sekretoriumi – J. J., vyr. laiko kontrolės teisėju/ratų skaičiuotoju – M. Š., laukimo zonos teisėjas – A. M. ir techninės komisijos vyr. teisėjas – P. G..
Motociklą vairavę ir žiūrovus sužalojęs K. J. varžybų metu turėjo galiojančią nacionalinę lenktynininko licenciją (1 t., b.l. 97). Mandatinės ir techninės kontrolės ataskaita patvirtina, kad varžybų vyr. teisėjas N. Š. ir techninės komisijos vyr. teisėjas P. G. be kitų motociklų dalyvaujančių varžybose, patikrino ir K. J. motociklo techninę būklę bei leido jam dalyvauti varžybose (1 t., b.l. 68). Pats motociklas iškart po įvykio paimtas nebuvo, jis neapžiūrėtas, neatlikta jo techninės būklės patikra ar ekspertizė, kuri atskleistų galimo gedimo priežastis. Šiai dienai atlikti šių veiksmų nebėra galimybės, nes motociklas buvo sutaisytas, kaip tvirtina pats K. J., jis su minėtu motociklu dalyvavo varžybose iki 2012 m. spalio mėnesio, kai jį pardavė ( 1 t., b.l. 133). Esant tokioms aplinkybėms, įvertinti, ar asmenys prieš varžybas privalėję patikrinti šios transporto priemonės techninę būklę tokias pareigas atliko tinkamai, nebėra galimybių.
Trasos kontrolę prieš varžybas atliko organizatoriaus atstovas A. G., vyr. teisėjas N. Š. ir distancijos viršininkas A. V. (1 t., b.l. 67). Vyr. teisėjas N. Š. pagal varžybų metu galiojančią tvarką ir nuostatus, trasos kontrolės prieš varžybas blanke jokių pastabų ir komentarų dėl būtinųjų trasos pakeitimų nenurodė ir šią savo poziciją patvirtino pakartotinai pasirašydamas (1 t., b.l. 67). Visi nukentėjusieji patvirtino, kad jie buvo netoli mechanikų techninės zonos, tačiau apsauginės „Stop“ juostos, kuri juos skyrė nuo trasos peržengę nebuvo. Ar mechanikų techninė zona dar buvo aptverta papildomai, ar buvo žiūrovams suprantamas ir matomas draudimas nestovėti šioje zonoje, kaip tvirtina A. G. (2 t., b.l. 99-102), S. Z., N. B. ir A. R. padėję ruošti trasą varžyboms ir patys asmeniškai atlikę trasos tvėrimo apsauginėmis juostomis darbus (2 t., b.l. 108-109,113-114, 116-117), ar varžybas komentavęs V. P., kuris nurodė, kad mechanikų zona buvo atitverta 50 metrų į ilgį ir net 10 metrų į plotį, patvirtinti ar paneigti papildomais tyrimo veiksmais nėra galimybių, nes iškart po įvykio tokios aplinkybės nebuvo užfiksuotos, o šiuo metu nuo įvykio yra praėję beveik treji metai.
Po Panevėžio apygardos teismo 2014-10-30 nutarties priėmimo iš LMSF atsiųsti dokumentai, susiję su motokroso varžybų organizavimu patvirtino, kad motokroso trasos priėmimo akto forma Nr. MX-03, įvykio dienai nebuvo privaloma. Nuo 2013-10-26 Lietuvos motociklų sporto federacijos Motokroso komisijos posėdžio protokolu be kitų klausimų sprendimo buvo patvirtintos Lietuvos motociklų sporto federacijos motokroso varžybų privalomos ataskaitos ir dokumentacijos naujos formos, tarp jų ir forma Nr. MX-03, kurioje skirtingai nei 2012-06-16 pildytame Varžybų trasos priėmimo akte, yra privalomi laukai, susiję su detalia informacija apie varžybų trasą, įskaitant ir žiūrovų saugumą (3 t., b.l. 20). Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, darytina išvada, kad organizuojant aptariamas motokroso varžybas dokumentacija, susijusi su varžybų organizavimu, trasos saugumo, varžybose dalyvavusių transporto priemonių techninės būklės vertinimu buvo pildoma ir išsaugoma tik tokia, kokia tuo laikotarpiu buvo patvirtinta ir kurios saugojimas buvo privalomas.
Nagrinėjamu atveju, po Panevėžio apygardos teismo 2014-10-30 nutarties priėmimo, buvo imtasi papildomų priemonių aptariamo įvykio aplinkybių tyrimui bei nutartyje nurodytų trūkumų pašalinimui, t. y. buvo gauta papildoma medžiaga, susijusi su organizuoto renginio teisėtumo ir renginio organizatorių atsakomybės klausimu. Prokuroras gautus duomenis - Lietuvos motociklų sporto federacijos raštus (duomenys neskelbtini) bei prie jų pateiktą medžiagą - išanalizavo ikiteisminio tyrimo duomenų visumos kontekste bei padarė išvadą, kad nors ir nustatyta, kad aptariamų varžybų organizatorius – (duomenys neskelbtini)rajono motoklubas (duomenys neskelbtini), organizuodamas varžybas (duomenys neskelbtini) padarė pažeidimus – neapdraudė savo civilinės atsakomybės tretiesiems asmenims, galimai nepakankamai informavo žiūrovus apie būtinas saugumo priemones varžybų metu, tačiau šie pažeidimai nėra tiesioginiame priežastiniame ryšyje su kilusiomis pasekmėmis – nukentėjusiųjų S. V., M. V., D. D. ir I. M. sužalojimu bei pagrįstai dėl nelaimingo atsitikimo patirtos žalos atlyginimo pasiūlė kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka. Sutiktina, jog šiuo atveju nustatyti pažeidimai - raštiškų sutikimų iš policijos ir savivaldybės įstaigų dėl varžybų negavimas, neapdraudimas savo civilinės atsakomybės tretiesiems asmenims, nepakankamas žiūrovų informavimas dėl saugumo reikalavimų laikymosi varžybų metu - negali būti vertinami kaip nusikalstami.
Skundžiamą nutartį priėmęs teismas iš esmės kėlė Lietuvos motociklų sporto federacijos priimtų varžybų eigą reglamentuojančių nuostatų dviprasmiškumą ir prieštaringumą Motosporto varžybų Lietuvos Respublikos teritorijoje organizavimo taisyklių nuostatoms bei analizavo Lietuvos motociklų sporto federacijos motociklų kroso trasų standartų 3.15 punkto nuostatas (dėl žiūrovų kontrolės priemonių, kad šie nepatektų į trasą, t.y. skirtų žiūrovų stabdymui, o ne transporto priemonių), kurios nėra susijusios su aptariama situacija, nes duomenų, kad nukentėjusieji įvykio metu buvo ne už apsauginės juostos, o pačioje trasoje, nėra.
Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad ikiteisminio tyrimo metu negali būti keliamas tikslas bet kokiomis priemonėmis, būdais ir motyvais siekti apkaltinti asmenį nusikalstamos veikos padarymu. Šiuo atveju, skundą nagrinėjantis teismas sutinka su prokuroro pozicija, kad ikiteisminio tyrimo metu atliekamas duomenų rinkimas nėra savitikslis, jis negali būti ir begalinis, nes duomenų turi būti surinkta tiek, kad būtų išsiaiškintos byloje įrodinėtinos aplinkybės ir priimtas pagrįstas sprendimas dėl tolesnės tyrimo eigos, t. y. bylos su kaltinamuoju aktu perdavimo teismui ar tyrimo nutraukimo. Nėra teisinio pagrindo vykdyti papildomus tyrimo veiksmus vien tam, kad būtų gauta kuo daugiau ankstesnius rezultatus patvirtinančių duomenų, jeigu nėra pagrindo manyti, kad bus gauti nauji duomenys.
Esant nurodytoms aplinkybėms prokuroro skundas tenkinamas, skundžiama Biržų rajono apylinkės teismo 2015-02-27 nutartis naikinama ir priimamas naujas procesinis sprendimas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 2 dalimi,
nutaria:
Biržų rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 27 d. nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą:
I. M. skundą dėl Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojos 2015 m. sausio 28 d. nutarimo ir Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros prokuroro 2014 m. gruodžio 17 d. nutarimo, kuriuo buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 54-2-00013-12, panaikinimo atmesti.
Nutartis neskundžiama.