Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2017-10-17 · Civilinė byla Nr. e2-36726-541/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-10-17
Bylos Nr.
e2-36726-541/2017
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-30001-2017-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Jolanta Vėgelienė
Ieškovas
UAB „Kapitalo valda“
Atsakovas
A. V.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-36726-541/2017Teisminio proceso Nr. 2-68-3-30001-2017-3Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.6.; 2.6.1.4.; 2.6.8.10.; 2.6.29.3.; 3.2.6.6.1. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS U Ž AKIŲLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. spalio 17 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Jolanta Vėgelienė rašytinio proceso tvarka, priimdama sprendimą už akių, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Kapitalo valda“ ieškinį atsakovei A. V. dėl skolos, delspinigių ir baudos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės 956,84 Eur skolą, 95,68 Eur baudą, 1 817,04 Eur delspinigius, 5 procentų metines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovei A. V. Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, t. y. procesiniai dokumentai atsakovei laikomi įteiktais praėjus trisdešimt dienų nuo pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo atsakovės deklaruotoje gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini). Per teismo nustatytą terminą atsakovė atsiliepimo į ieškinį nepateikė, o ieškovas yra pareiškęs prašymą priimti sprendimą už akių, jei byloje atsiliepimas į ieškinį nebus pateiktas, todėl byloje atsiranda CPK 142 straipsnio 4 dalyje numatytos sprendimo priėmimo už akių pasekmės.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t.y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad atsakovė ir pradinis kreditorius UAB ,,Ūkio banko lizingas“ 2007 m. vasario 8 d. sudarė išperkamosios nuomos sutartį Nr. 702575024 (toliau – sutartis), pagal kurią atsakovė išperkamosios nuomos būdu įsigijo prekę (daiktą) ir įsipareigojo per sutartyje numatytą 24 mėnesių turto išpirkimo laikotarpį pagal šalių suderintą mokėjimų grafiką ir sąlygas mokėti lizingo įmonei visas mokėjimo grafike numatytas įmokas, vykdyti kitas sutarties sąlygas. Tačiau atsakovė sutartimi prisiimtų įsipareigojimų nuo 2007 m. kovo 8 d. nebevykdė ir liko skolinga pradiniam kreditoriui 956,84 Eur. Remiantis byloje pateikta 2009 m. kovo 4 d. Reikalavimo perleidimo sutartimi Nr. 09/03/04-1 nustatyta, kad UAB „Ūkio banko lizingas“ ieškovui perleido reikalavimo teisę į atsakovę. Byloje nėra duomenų apie atsakovės prievolės įvykdymą ieškovui (CPK 178 straipsnis).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.38 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (CK 6.59 straipsnis). Kiekvienas asmuo privalo tinkamai vykdyti savo sutartines prievoles (CK 6.256 straipsnio 1 dalis). Sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Kadangi atsakovė nevykdė savo sutartinių įsipareigojimų, ji laikoma pažeidusia sutartį šalimi, todėl ieškovo reikalavimas priteisti 956,84 Eur skolą yra laikytinas pagrįstu ir tenkintinas.

Ieškovas prašo iš atsakovės priteisti 95,68 Eur baudą už sutarties 5.2. ir 5.5. punktų pažeidimą. Nurodo, kad atsakovė nepranešė apie savo gyvenamosios vietos adreso, telefono numerio pasikeitimą, nepateikė duomenų, susijusių su atsakovės finansine būkle, jos pasikeitimu, dėl ko nebuvo vykdomi įsipareigojimai kreditoriui.

Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). CPK 42 straipsnio 1 dalyje, 46 straipsnio 2 dalyje, 47 straipsnio 2 dalyje, 50 straipsnyje ir 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šalys ir kiti dalyvaujantys byloje asmenys turi teisę teikti teismui įrodymus. Pagal CPK 12 ir 178 straipsnius šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis). Taigi įrodinėti turinčias reikšmės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) yra šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų ir teisė, ir pareiga. Šias teises ir pareigas minėti asmenys įgyvendina nurodydami teisiškai reikšmingas aplinkybes, rinkdami ir pateikdami teismui įrodymus bei dalyvaudami juos tiriant ir vertinant. Nevykdant įrodinėjimo pareigų arba netinkamai jas vykdant, įrodinėjimo subjektui (dažniausiai proceso šaliai) gali atsirasti neigiamų padarinių – teismas gali ieškinį, priešieškinį, pareiškimą ir kitus procesinius dokumentus grąžinti juos padavusiems asmenims trūkumų šalinimo tvarka (CPK 115, 138 straipsniai), atsisakyti priimti pavėluotai pateiktus įrodymus, jeigu tai užvilkins bylos nagrinėjimą (CPK 142 straipsnio 3 dalis, 181 straipsnio 2 dalis, 227 straipsnio 2 dalis), arba, išnagrinėjus bylą, netgi atmesti ieškinį, priešieškinį, pareiškimą, prašymą. Įstatymų leidėjas nustatė ne tik įrodinėjimo pareigas, bet ir jų paskirstymo taisykles. Pačios bendriausios taisyklės yra suformuluotos CPK 12, 178 ir 179 straipsniuose. Įrodinėjimo pareiga pagal šias taisykles tenka tam, kas teigia – ieškovui reikia įrodyti ieškinio, atsakovui – priešieškinio, pareiškėjui – pareiškimo ar prašymo faktinį pagrindą. CPK 182 straipsnyje išvardytos aplinkybės, kurių nereikia įrodinėti.

Nagrinėjamu atveju teismas, atsižvelgdamas į tai, kad sutartis sudaryta tarp juridinio asmens ir fizinio asmens – silpnesnės šalies – vartotojo, taip, pat į tai, kad ieškovas nepateikė jokių duomenų, kad atsakovė būtų pažeidusi savo pareigas pagal 5.2. ir 5.5. punktus daro išvadą, kad ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovės 95,68 Eur baudą už sutarties 5.2. ir 5.5. punktų pažeidimą yra nepagrįstas (neįrodytas), todėl netenkintinas.

Ieškovas taip pat prašo iš atsakovės priteisti 1 817,04 Eur dydžio delspinigius. Pagal CK 6.71 straipsnio 1 dalį, netesybos (bauda, delspinigiai) – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta. Pagal CK 6.72 straipsnį, susitarimas dėl netesybų turi būti rašytinis. CK 6.101 straipsnio 2 dalis nustato, kad reikalavimo įgijėjui pereina ir prievolės įvykdymui užtikrinti nustatytos teisės bei kitos papildomos teisės. Ieškovas prašo priteisti delspinigius už 3798 dienas (nuo 2007 m. kovo 8 d. iki 2017 m. liepos 31 d.). Sutarties 11.1 punkte yra numatyta, kad pažeidus mokėjimų grafiką vėluojant mokėti mokėjimus ar jų dalį, nuomininkas įsipareigoja mokėti lizingo įmonei 0,2 procento delspinigius nuo vėluojamos mokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną, tačiau ieškovas sumažino delspinigius iki 0,05 proc.

Spręsdamas netesybų pagrįstumo ir jų dydžio priteisimo klausimą, teismas, vadovaudamasis CK 6.73 straipsniu, turi teisę ir pareigą kontroliuoti, ar nustatomos netesybos nėra neprotingai didelės, tuo nepažeisdamas sutarčių laisvės principo. Pagal CK 6.73 straipsnio 2 dalį, 6.258 straipsnio 3 dalį, jeigu netesybos yra neprotingai didelės, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau jos negali būti mažesnės už nuostolių, atsiradusių dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo, sumą. Taigi netesybų dydžio klausimas turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į konkrečios bylos faktines ir teisiškai reikšmingas aplinkybes: į prievolės pobūdį, padarytą pažeidimą, jo padarinius, prievolės sumą, palyginus su delspinigių suma, ir kitus kriterijus. Nagrinėjamu atveju atsižvelgiant į aplinkybes, kad atsakovė yra vartotoja bei sudarydama sutartį buvo silpnesnioji sutarties pusė ir turėjo ribotas galimybes derėtis dėl sutarties sąlygų, taip pat atsižvelgiant į prievolės sumą, kuri yra beveik du kartus mažesnė nei prašoma priteisti delspinigių suma, be to, į delspinigių susidarymo laikotarpį, kad ieškovas dėl skolos priteisimo kreipėsi tik po aštuonerių metų nuo atsakovės įsipareigojimų vykdymo termino pabaigos ir tik po daugiau nei aštuonerių metų po reikalavimų perleidimo sutarties pasirašymo su pradiniu kreditoriumi, laikytina, kad ieškovo prašomi priteisti delspinigiai yra nepagrįstai dideli. Ieškovas nenurodė jokių svarbių priežasčių ir nepateikė pagrįstų paaiškinimų, kodėl tiek metų delsė prisiteisti skolą iš atsakovės. Ieškovas tiek metų pats delsęs aktyviai ir operatyviai ginti savo teises, turi prisiimti sutarties ilgalaikio neįvykdymo pasekmes, todėl negali iš atsakovės – vartotojos gauti per dideles netesybas, nes tai visiškai neatitiktų šalių interesų pusiausvyros, protingumo, sąžiningumo bei teisingumo principų (Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-2147-340/2016, Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. rugsėjo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-811-258/2016).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad tinkami ir protingi šioje byloje būtų 0,05 procento dydžio delspinigiai už kiekvieną uždelstą dieną (iš viso už 180 dienų), kurie sudarytų 86,12 Eur (956,84 Eur * 0,05 proc.* 180 d.), todėl ieškovui iš atsakovės priteistini 86,12 Eur delspinigiai, o likusi ieškovo reikalavimo dalis dėl delspinigių priteisimo atmestina.

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Kadangi atsakovė nevykdė savo sutartinių įsipareigojimų ieškovui, iš atsakovės ieškovo naudai priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (1 042,96 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2017 m. rugpjūčio 1 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų reikalavimų daliai. Ieškovas patyrė 65,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro ieškovo sumokėtas žyminis mokestis. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovo ieškinys patenkintas iš dalies (36,35 proc. patenkintų reikalavimų), proporcingai patenkintiems ieškinio reikalavimams, ieškovui iš atsakovės priteistina 23,63 Eur bylinėjimosi išlaidų (65,00 Eur x 36,35 proc.).

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš atsakovo nepriteistinos, kadangi neviršija 3,00 Eur dydžio (LR teisingumo ministro ir finansų ministro įsakymas „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 285-286 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovo UAB „Kapitalo valda“, juridinio asmens kodas 126308223, naudai 956,84 Eur (devynis šimtus penkiasdešimt šešis eurus 84 ct) skolos, 86,12 Eur (aštuoniasdešimt šešis eurus 12 ct) delspinigių, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (1 042,96 Eur) už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo (2017 m. rugpjūčio 1 d.) iki teismo sprendimo už akių visiško įvykdymo bei 23,63 Eur (dvidešimt tris eurus 63 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Likusią ieškinio dalį atmesti.

Atsakovė negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 (dvidešimt) dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, atitinkantį CPK 287 straipsnio reikalavimus.

Ieškovas per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę apskųsti sprendimą už akių apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Jolanta Vėgelienė