Telšių apylinkės teismo nuosprendis

2020-10-21 · Baudžiamoji byla Nr. 1-230-721/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Telšių apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2020-10-21
Bylos Nr.
1-230-721/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-04907-2020-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Nadežda Kiubienė
Nukentėjusysis
A. K.
Kaltinamasis
A. K.
Baudžiamoji byla Nr. 1-230-721/2020Proceso Nr. 1-01-1-04907-2020-7Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.1.8.6.2.;1.1.8.7.9.;1.1.8.7.13.; 1.1.8.12.; 1.2.4.6.2.1.; 1.1.7.2.4.; 2.3.6.4.2.
TELŠIŲ APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. spalio 21 d.Mažeikiai
Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų teisėja Nadežda Kiubienė,sekretoriaujant teismo posėdžio sekretorei Jūratei Svobutienei,dalyvaujant prokurorui Šarūnui Vaicekavičiui, nukentėjusiajai A. K., kaltinamajam A. K.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje A. K., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamosios vietos nedeklaravęs, nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), teistas: 2017 m. liepos 7 d. Mažeikių rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (tolia – BK) 145 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirta 4 mėnesių viešųjų darbų bausmė, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 40 valandų per mėnesį visuomenės labui, vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, 72² straipsniu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas 3 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose; 2017 m. rugsėjo 29 d. Mažeikių rajono apylinkės teismo nutartimi 2017 m. liepos 7 d. Mažeikių rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą 4 mėnesių viešųjų darbų bausmė, pakeista 903,84 Eur dydžio baudą; duomenų apie baudos sumokėjimą nėra; 2018 m. rugpjūčio 13 d. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu laisvės apribojimu 6 mėnesiams, įpareigojant atlikti 90 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, bausmę atlikęs, kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso BK 140 straipsnio 2 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. K. smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui, o būtent: 2020 m. vasario 2 d., apie 20.00 val., namuose, adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, (nustatytas 1,21 promilių girtumas), konflikto metu pastūmė savo mamą A. K., kuri virsdama nusibrozdino abu kelius, taip smurtaudamas sukėlė savo šeimos nariui fizinį skausmą.

Kaltinamasis A. K., apklaustas teisme, kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos pripažino ir paaaiškino, 2020-02-02 namo grįžo neblaivus apie 20 val. Tada jis gyveno kartu su mama ir broliu mamos gyvenamajame name (duomenys neskelbtini). Pradėjo žodžiais konfliktuoti su broliu. Tiksliai įvykio neprisimena dėl girtumo, bet išgėręs jis būna pakankamai agresyvus ir tikrai galėjo tyčia pastumti mamą, nes mano, kad ji kažką jam pasakė, kas jam nepatiko. Pastūmęs mamą, jis iškarto išėjo į lauką. Mama tuo metu jam nieko nesakė. Paskui kažkas sakė, kad mamai keliai buvo nubrozdinti, jis pats to nematė. Jis nežiūrėjo kas jai atsitiko, tiesiog pastumė ją ir nuejo. Dėl savo veiksmų nuoširdžiai gailisi. Jis buvo atvažiavęs pas mamą su gėlėm, atsiprašė jos, prašė, kad nepyktų. Su mama jis susitaikė, ji jam atleido, tik pasakė, jog nenori, kad gyventų jos namuose. Jis rugsėjo mėnesį įsidarbino, išsinuomojo butą Mažeikių m. Taip pat jis nevartoja alkoholio. Kreipėsi į teismą ir prašė surengti bylos nagrinėjimą būtent dėl to, kad šiuo metu daug kas jo gyvenime pasikeitė, jis dirba ir prašo paskirti jam už padarytą nusikalstamą veiką bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu, kad ir trumpalaikiu.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo A. K. prisipažinimo, jo kaltė yra įrodyta Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariato policijos pareigūnų tarnybiniais pranešimais, nukentėjusiosios, liudytojo parodymais bei kitais rašytiniais įrodymais, ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau- BPK) 291 straipsnio nustatyta tvarka, BPK 273 straipsnio pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą.

Nukentėjusioji A. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad gyvena adresu (duomenys neskelbtini) kartu su sūnumis A. K. ir O. L.. Ji išlaiko abu vaikus, jai padeda tik O., A.niekur nedirba, jai nenori padėti. 2020 m. vasario 2 d. kiemo vasarnamyje sūnus A. vartojo su draugais alkoholį. Jis buvo įėjęs į namus pasikrauti telefoną, paskui vėl išėjo, o po kurio laiko išvažiavo su draugais. Pavakary grįžęs namo, apie 19.30 val. A.pradėjo konfliktuoti su broliu. Ji bandė raminti, tačiau Artūras buvo labai agresyvus, ją iškeikė, vadino durna. Pasakius, kad eitų miegoti, jis spyrė koja į virtuvės duris. Ramino, sakydama, kad bus blogai, jei nesiramins. Koridoriuje svirduliuodamas pasiėmė striukę, apsiavė batus, toliau vis konfliktavo, šūkavo, buvo labai agresyvus, sakė, kad jei jį išvaro, tada jis išeina iš namų. Ketino broliui daužti, tada ji stojo į jų tarpą. Sūnus suėmė ją už rankų ties pečiais, keikdamasis pastūmė ir ji nuvirto, buvo sutrikusi pusiausvyra. Susitrenkė abiejų kojų kelius, juos nusibrozdino, taip patyrė fizinį skausmą ir labai stiprų psichologinį stresą. Šiuo metu gydosi nuo depresijos, vartoja vaistus, todėl tas įvykis jai sukėlė labai didelį sutrikimą, po to nuo streso skaudėjo labai galvą. Nesikreipė į medikus, jai nebuvo reikalinga greitoji pagalba. Tik vėliau pradėjo jausti skausmą keliuose. Iš pradžių buvo šoko būsenoje, o tik paskui nusiraminusi pradėjo jausti skausmą kojose. Į medikus nesikreips, civilinio ieškinio nereikš. Pageidauja, kad jos sūnus atsakytų už savo veiksmus. Nepageidauja, kad jis sugrįžtų namo, nes jis parėjęs ir toliau taip elgsis (b. l. 24–25).

Liudytojas O. L. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad yra A. K. brolis. Mamos namuose gyvena trise: jis, mama ir brolis A. K.. 2020 m. vasario 2 d. brolis kiemo vasarnamyje brolis su draugais vartojo alkoholį, jis su jais nevartojo. Draugams išvažiavus, neblaivus A. pradėjo jį vadinti ožiu, jie sukonfliktavo, barėsi. Mama tuo metu buvo kitame kambaryje, išgirdusi, kad A. triukšmauja, norėjo jį apginti ir susibarė su A., liepė eiti lauk iš namų. Brolis avėsi batus, apsivilko striukę, labai šaukė, pastūmė mamą ir išėjo. Brolis stūmė mamą už pečių, mama susvirduliavo. Mama sakė, kad jai nubrozdinta koja, iškvietė policijos pagalbą, nes jai buvo blogai su sveikata, serga depresija, ji norėjo, kad brolį išvežtų ir jis jiems duotų ramybę. Daugiau A. namuose nematė, jį išvežė į policiją. Mama nesikreipė į medikus. Mama išlaiko A., jį priėmė gyventi (b. l. 30–31).

2020 m. vasario 2 d., 20.23 val., registruotame informaciniame pranešime ROIK Nr. 0120000059777 užfiksuota, kad A. K. pranešė, jog sūnus yra agresyvus, konfliktuoja, puola ant jaunesnio brolio, stūmė pranešėją (b. l. 9–12).

Iš 2020 m. vasario 2 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad pareiškėja A. K. pranešė, kad 2020 m. vasario 2 d., apie 20.00 val., į namus grįžo neblaivus sūnus A. K.. Jis buvo agresyvus, žodžiu konfliktavo su broliu. Ji mėgino konfliktuojančius brolius išskirti, o Artūras šaukė ant jos, kad nesikištų į jų pokalbį. Sūnus išvadino necenzūriniais žodžiais, durna, liepė tylėti. Sūnui pasakė nusiraminti, tačiau jis į tai nereagavo, tapo agresyvus, kojomis spyrė į virtuvės duris ir nuėjo į namo lauko prieangį. Audamasis batus, šaukė ant jos pasitraukti ir stipriai ją pastūmė. Nuo stūmimo neišlaikiusi pusiausvyros, griuvo ant betoninių grindų. Dėl sūnaus poelgio iškvietė policiją. Kai atvyko policija, ji buvo streso būsenoje, pasakė, kad fizinis skausmas sukeltas jai nebuvo. Po policijos išvykimo abiejų kelių srityje pajuto fizinį skausmą, apžiūrėjus juos matosi nubrozdinimas. Dėl sūnaus pastūmimo patyrė fizinį skausmą. Medikų pagalba jai nereikalinga. Serga depresija, šiuo atveju būdama streso būsenoje turėjo vartoti raminamuosius vaistus. Sūnus gyvena kartu, yra jos išlaikomas. Sūnus smurtavo prieš ją pirmą kartą. Prašo sūnui taikyti apribojimus, kad jis nesilankytų pas ją neblaivus. Įvykio metu ji buvo blaivi (b. l. 13–17).

Alkotesterio matuoklio (patikrinimo Nr. 11357) šaknelėje užfiksuota, kad 2020 m. vasario 2 d., 20.40 val., A. K. nustatytas 1,21 promilės girtumas (b. l. 18).

BK 140 straipsnyje numatyta nusikalstama veika, objektyviai pasireiškia mušimu ar kitokiu smurtavimu, t. y. poveikiu į žmogaus kūną, sukeliant žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojant ar trumpam susargdinant. Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas, sukėlė fizinį skausmą ar nežymiai sužalojo ar trumpam susargdino artimą giminaitį ar šeimos narį. Šio straipsnio dispozicijoje įtvirtinti veiksmai – mušimas ar kitoks smurtavimas, suprantamas kaip poveikis į žmogaus kūną siekiant sukelti asmeniui fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Tai gali būti vienkartinis ar daugkartinis fizinis ar mechaninis poveikis į žmogaus kūną, pasireiškiantis smogimu ranka, koja, kietu daiktu, spaudimu, stūmimu, tempimu, laužimu ir panašiais veiksmais.

Šioje byloje nėra ginčo dėl nagrinėjamo įvykio vietos, laiko, nagrinėjamame įvykyje dalyvavusių asmenų bei tarp jų kilusio konflikto. Teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma leidžia teismui daryti besąlyginę išvadą, kad A. K. padarė jam inkriminuojamą nusikaltimą ir jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, nes jis, stūmdamas savo mamą, kuri virsdama nusibrozdino abu kelius, sukėlė jai fizinį skausmą. Pažymėtina, kad, būdamas girtas, stūmdamas moterį, kaltinamasis A. K. elgėsi įžūliai, agresyviai, akivaizdžiai demonstruodamas savo fizinį pranašumą, tyčiodamasis iš vyresnės ir silpnesnės už jį moters. Šioje situacijoje kaltinamasis akivaizdžiai siekė sukelti skausmą nukentėjusiajai, nesugebėjęs pasirinkti tinkamų veiksmų tarp jų kilusiam žodiniam konfliktui išspręsti.

Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog yra įrodyta, kad A. K. jam inkriminuotą veiką padarė veikdamas tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas), tai yra, suvokė, kad, pastūmęs A. K., kuri griūdama susižalojo, sukels jai fizinį skausmą, ir norėjo taip veikti. Jo nusikalstami veiksmai yra priežastiniame ryšyje su fizinio skausmo nukentėjusiajai A. K. sukėlimu.

Bausmės skyrimas.

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. Bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Pagal bendrą taisyklę teismas skiria bausmę, vadovaudamasis BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytais pagrindais: pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, veikos motyvus ir tikslus, stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 2 dalis).

Kaltinamojo A. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikaltimą padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalis 9 punktas). Tai, kad apsvaigimo nuo alkoholio būsena iš esmės lėmė nusikalstamos veikos padarymą, neneigia ir pats A. K., kuris pripažino, kad būtent išgėręs per daug alkoholio, jis su broliu ir nukentėjusiaja aiškinosi santykius, mamos atžvilgiu smurtavo. Ši aplinkybė apibūdina nusikalstamos veikos subjektą ir rodo kaltinamosios didesnį pavojingumą. Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ir tai, kad nusikalto būdamas anksčiau teistas, nusikalstamą veiką padarė neišnykus teistumui (BK 27 straipsnis - nusikaltimų recidyvas) (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

A. K. inkriminuota nusikalstama veika, numatyta BK 140 straipsnio 2 dalyje, pagal BK 11 straipsnio 3 dalį laikoma nesunkiu nusikaltimu, nusikalstamą veiką padaryta tyčia, nusikaltimas baigtas. Kaltinamasis visiškai pripažino savo kaltę, nukentėjusiosios atsiprašė. Nusikaltimo tikslas buvo panaudoti fizinį smurtą prieš kitą asmenį, kilus žodiniam konfliktui. Nusikaltimo motyvas buvo siekis išsiaiškinti tarpusavio santykius smurto pagalba. A. K. nusikalto būdamas du kartus teistas už analogiškų nusikaltimų padarymą, teistumas neišnykęs (b. l. 33-40), ne kartą baustas administracinėmis nuobaudomis (b. l. 41-66), psichinių ligų ar narkologijos įskaitose neįrašytas (b. l. 71).

A. K. padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą žmogaus sveikatai, smurtas panaudotas dėl nepateisinamų priežasčių, smurtauta prieš fiziškai silpnesnį asmenį, prieš moterį, prieš savo mamą. Pagal savo pobūdį nusikaltimas nėra itin pavojingas, kadangi nukentėjusiajai buvo sukeltas fizinis skausmas, nežymus sveikatos sutrikdymas nebuvo nustatytas, bet kaltinamasis nusikalto ne pirmą kartą, nes praeityje buvo teistas du kartus ir vieną kartą būtent už smurtavimą prieš tą pačią nukentėjusiąją. Jam anksčiau buvo skirtos su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės, tačiau tai, kaip matyti, teigiamos įtakos A. K. elgesiui neturėjo, kadangi jis ir toliau daro naujus nusikaltimus. Naują nusikalstamą veiką A. K. padarė laikotarpiu, kai 2017 m. rugsėjo 29 d. Mažeikių rajono apylinkės teismo nutartimi 2017 m. liepos 7 d. Mažeikių rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta 4 mėnesių viešųjų darbų bausmė, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 40 valandų per mėnesį visuomenės labui, buvo pakeista į 24 MGL (BBD), t. y. 903,84 Eur dydžio baudą ir bauda nesumokėta iki šiol, t. y. nepaisant teismo pastangų įtikinti kaltinamąjį elgtis dorai ir nepriekaištingai, pakeisti savo gyvenimo būdą, jis ir toliau elgėsi nusikalstamai. Kaltinamojo teiginiai, kad jis pasižada daugiau nenusikalsti, šiuo metu nevartoja alkoholio, laikytini deklaratyviais, nes jis nepateisino anksčiau teismo parodyto pasitikėjimo. Siekiant koreguoti jo elgesį tinkama linkme, už nusikalstamų veikų padarymą praeityje jam buvo taikytos tiek švelnesnio pobūdžio bausmės – laisvės apribojimas, bauda, tačiau akivaizdu, kad teismo parodyto pasitikėjimo jis nepateisino, toliau pažeidinėja įstatymus, darydamas naujas nusikalstamas veikas. Šios aplinkybės atskleidžia antivisuomenines kaltinamojo nuostatas, nihilistinį požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas ir tai, kad A. K. nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos.

Išdėstytos teismo išvados apie A. K. teistumus bei administracinius nusižengimus, teismo vertinimu, rodo, jog jis yra linkęs nusikalsti, nusikaltimus bei administracinius pažeidimus/nusižengimus jis įvykdė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, o spręsti savo priklausomybės nuo alkoholio problemų jis nelinkęs (nėra jokių duomenų, patvirtinančiu kad jis būtų pradėjęs gydymą, kas, kaip manyti iš A. K. biografijos, yra būtina). Visos šios aplinkybės sudaro pagrindą spręsti, jog dar sykį paskirus kaltinamajam su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę nebūtų pasiekti BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai.

Baudžiamoji byla nagrinėta pagreitinto proceso tvarka, atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis A. K. prisipažino kaltu padaręs nusikalstamą veiką, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

2020 m. vasario 4 d. Telšių apylinkės teismo nutartimi A. K. paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios A. K., nustatant, kad kardomosios priemonės taikymo laikotarpiu name, esančiame (duomenys neskelbtini), lieka gyventi nukentėjusioji. A. K. įpareigotas nesiartinti prie nukentėjusiosios arčiau nei 100 m atstumu; nebendrauti ir neieškoti ryšių su A. K.; nesilankyti adresu (duomenys neskjelbtini) (b. l. 90–91). Kardomoji priemonė - paliktina nepakeista iki nuosprendžio vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti nuosprendį naikintina.

A. K. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio tvarka buvo laikinai sulaikytas nuo 2020 m. vasario 2 d., 20.40 val., iki 2020 m. vasario 4 d., 14.55 val. (b. l. 83,86, 90), todėl jo prabūtas laikiname sulaikyme laikas (2 dienos) įskaitytinas į bausmės laiką, sulaikymo laiką, prilyginant 2 arešto bausmės paroms.

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veiki tirti ir nagrinėti byloje nėra.

Civilinis ieškinys byloje nėra pareikštas. Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298 , 301-308 straipsniais,

nusprendžia:

A. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir nuteisti jį areštu 45 (keturiasdešimt penkioms) paroms.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti A. K. galutinę bausmę - areštą 30 (trisdešimčiai) parų.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio pradėjimo vykdyti dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalimi, 66 straipsniu, A. K. į paskirtą bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme nuo nuo 2020 m. vasario 2 d. ki 2020 m. vasario 4 d. (2 dienas) išbūtą laiką ir laikyti, kad A. K. yra atlikęs 2 (dvi) arešto paras.

A. K. taikytą kardomąją priemonę – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios A. K., nustatant, kad kardomosios priemonės taikymo laikotarpiu name, esančiame (duomenys neskelbtini), lieka gyventi nukentėjusioji. A. K. įpareigotas nesiartinti prie nukentėjusiosios arčiau nei 100 m atstumu; nebendrauti ir neieškoti ryšių su A. K.; nesilankyti adresu (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus jo vykdymą, panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui skundą paduodant per Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmus.

Apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos. Kai apeliacinis skundas paduotas dėl to, jog yra įstatyme numatytos aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas, arba dėl to, jog yra pagrindai atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, ar dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo, ar neteisingai paskirtos bausmės, ar netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų ir apeliaciniu skundu neprašoma bloginti nuteistojo, išteisintojo asmens padėties bei proceso dalyviai neprašo bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka ir byloje nėra būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus, tuomet byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.

Teisėja Nadežda Kiubienė??