Vilniaus apygardos teismo nutartis

Teisėja S. B. Procesinio sprendimo kategorijos: 30.10.; 32.1.; 121.15.; 121.18.; 121.21.

2011 m. rugpjūčio 10 d.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Henricho Jaglinskio,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės L. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010 m. spalio 4 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės L. M. ieškinį atsakovui V. M. ir atsakovo V. M. priešieškinį dėl servituto nustatymo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė kreipėsi į teismą prašydama nustatyti servitutą atsakovui V. M. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), dalyje (UAB „Geodezininkų biuras“ 2009-10-29 parengtoje žemės sklypo schemoje, pažymėtoje indeksu S (plotas 238 kv.m) ir taškais 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 13) su teise prieiti, privažiuoti, remontuoti ir naudoti ieškovei nuosavybės teise priklausantį sodo pastatą, (duomenys neskelbtini), šiltnamį bei kanalizacijos šulinį, esančius (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad atsakovas atsisako šalių sutarimu nustatyti servitutą, o nenustačius servituto nebūtų normaliomis sąnaudomis daikto naudoti pagal paskirtį, kadangi ieškovė negalinti patekti į jai nuosavybės teise priklausantį sodo namelį ir šiltnamį.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Ši byla nagrinėjama ieškovės L. M. apeliacinio skundo ribose. Išnagrinėjusi bylos medžiagą, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus bei motyvus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad yra pagrindas apeliacinio skundo motyvais iš dalies pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

Nagrinėjamojoje byloje ieškovė, patikslinusi savo reikalavimus, prašė nustatyti servitutą, t.y teisę prieiti, privažiuoti, remontuoti ir naudoti ieškovei L. M., a.k. (duomenys neskelbtini) jai nuosavybės teise priklausantį sodo pastatą, unikalus Nr. 4199-0048-4016, šiltnamį bei kanalizacijos šulinį, esančius (duomenys neskelbtini), V. M., a.k.. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, unikalus (duomenys neskelbtini), dalyje, UAB „Geodezininkų biuras“ 2009-10-29 parengtoje žemės sklypo schemoje, pažymėtoje indeksu S (plotas 238 kv.m) ir taškais 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 13. Atsakovas nesutikdamas su ieškinio reikalavimais, patikslintu priešieškiniu prašė nustatyti atsakovui V. M. nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, u. Nr. (duomenys neskelbtini), servitutą, t.y. teisę ieškovei L. M., a.k. (duomenys neskelbtini) prieiti, remontuoti ir naudotis atlygintinai už dviejų šimtų litų dydžio piniginę sumą per metus, mokamą iki kiekvienų einamųjų metų rugsėjo 30 dienos, dalimi sklypo, kurio ribos yra pažymėtos taškais 4, 5, 6, 7, 8, 9, 4, bei sudaro 104 kv. m ploto pagal atsakovo pasiūlymu UAB „Geodezininkų biuras“ parengtą žemės sklypo schemą. Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, jog ieškovė neįrodė, jog sodo namo priklausiniai yra šiltnamis ir kanalizacijos šulinys, jos ieškinį atmetė, o atsakovo priešieškinį tenkino ir nustatė atsakovo prašomą servitutą pagal jo pateiktą žemės sklypo planą. Ieškovė nesutikdama su tokiu teismo sprendimu, apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas netinkamai aiškino ir taikė procesines teisės normas dėl įrodymų vertinimo, nurodydamas, kad byloje nėra jokių oficialių įrodymų, kad ieškovės nurodytas šiltnamis ir kanalizacijos šulinys, esantys atsakovo žemės sklype nuosavybės teise priklauso ieškovei. Teisėjų kolegija iš esmės pritaria apeliantei.

Bylos duomenys tvirtina, kad 1996-08-16 pirkimo-pardavimo sutarties Nr. ML15-3605 pagrindu ieškovė įsigijo sodo pastatą (registro Nr. 10/359252), esantį (duomenys neskelbtini). Atsakovui nuosavybės teise priklauso 0,0600 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) 1994-12-21 Valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties Nr. P41/94-10172 pagrindu (b.l.66). 2008-07-18 Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų kolegija išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės L. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus m. 2-o apylinkės teismo 2008-02-27 sprendimo, kuriuo iš dalies patenkintas ieškovo V. M. ieškinys ir atsakovės L. M. priešieškinis dėl santuokos nutraukimo (b.l.31-38), nutartimi Vilniaus m. 2-o apylinkės teismo sprendimą pakeitė, t.y. sprendimo dalį, kuria sodo pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), kurio vertė 54487 Lt, pripažintas ieškovo V. M. ir atsakovės L. M. bendrąja daline nuosavybe, nustatant ieškovo ir atsakovės lygias šio turto dalis, kuria ieškovui V. M. priteistas sodo pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), kurio vertė 54487 Lt, natūra, o atsakovei L. M. priteista iš ieškovo V. M. 27243 Lt piniginė kompensacija – panaikino ir ieškovo V. M. ieškinį šioje dalyje atmetė. Teismas konstatavo, kad minėtas turtas yra L. M. asmeninė nuosavybė. Atsakovas yra (duomenys neskelbtini) narys, už 2008 metus sumokėjo 170 Lt, o už 2009 metus 150 Lt nario mokesčio (b.l. 80-82).

Konstitucijos 23 straipsnis įtvirtina konstitucinį nuosavybės neliečiamumo principą. Nuosavybės teisė, kaip daiktinė teisė, yra absoliutaus pobūdžio. Tai reiškia, kad savininkas šią teisę gali naudoti prieš visus asmenis (erga omnes). Jis gali reikalauti jo, kaip savininko, teisių nepažeidinėti ir iš bet kurio pažeidėjo gali reikalauti pašalinti pažeidimus nepriklausomai nuo to, ar jie susiję su valdymo netekimu. Nuosavybės absoliutumas nereiškia, kad ši teisė negali būti varžoma. Nuosavybės teisė, kaip civilinio pobūdžio teisė, gali būti varžoma tik įstatymo ar įstatymo pagrindu – teismo (CK 1.2 straipsnio 2 dalis). Servituto nustatymas yra įstatymo pagrindu atliekamas civilinės nuosavybės teisės ribojimas. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad nuosavybės teisė gali būti ribojama teismo sprendimu nustatant servitutą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje L. B. v. S. Š., bylos Nr. 3K-3-469/2008). Servituto nustatymo tikslas yra viešpataujančiojo daikto tinkamo naudojimo užtikrinimas. Nustatant servitutą į svetimą daiktą nereikalaujama, kad viešpataujančiojo daikto savininkas turėtų kokių nors kitų daiktinių teisių tarnaujančiajam daiktui. Teismas nustatydamas servitutą tarnaujančiajam daiktui, nustato daiktinės teisės suvaržymus, kurie susieti su tarnaujančiam daiktui – žemės sklypui - skirtais įsipareigojimais. Žemės sklypo savininko nuosavybės teisė dėl servituto nustatymo tampa ribota (CK 4.9, 4.111 straipsniai). Į žemės sklypą, kaip tarnaujantįjį svetimą daiktą, teismo sprendimu gali būti nustatomas servitutas, jeigu jo nenustačius nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis naudoti daikto pagal paskirtį (CK 4.126 straipsnis). Servitutas nustatomas tais atvejais, kai viešpataujančiojo daikto savininkas neturi tarnaujančiojo daikto valdymo ar naudojimo teisių.

CK 4.12-4.15 straipsniuose įtvirtintas daiktų skirstymas į pagrindinius daiktus, galinčius būti savarankiškais teisinių santykių objektais, ir antraeilius. Antraeiliais daiktais pripažįstami tik su pagrindiniais daiktais egzistuojantys arba pagrindiniams daiktams priklausantys, arba kitaip su jais susiję daiktai. Jie savo ruožtu dar skirstomi į: esmines pagrindinio daikto dalis, kurios įeina į pagrindinio daikto sudėtį ir yra su juo taip neatskiriamai susijusios, kad be jų pagrindinis daiktas negalėtų būti naudojamas pagal paskirtį arba būtų pripažintas nevisaverčiu; gaunamus iš pagrindinio daikto vaisius, produkciją ir pajamas; pagrindinio daikto priklausinius. Pagal CK 4.19 straipsnį priklausiniais laikomi savarankiški pagrindiniam daiktui tarnauti skirti antraeiliai daiktai, kurie pagal savo savybes yra nuolat susiję su pagrindiniu daiktu. Priešingai, nei nurodė pirmosios instancijos teismas, ieškovei priklausantis sodo namas, esantis (duomenys neskelbtini). yra pagrindinis daiktas, o šiltnamis ir kanalizacijos šulinys, kuriems ieškovė taip pat prašo nustatyti servitutą pripažintini sodo namo priklausiniais, t.y. savarankiški antraeiliai daiktai, skirti pagrindiniam daiktui tarnauti (CK 4.19 str. 1 d.). Tokia išvada seka ištyrus byloje esančius įrodymus, iš kurių matyti, jog 1996-08-16 ieškovė iš A. K. įsigijo nebaigtą statyti (pastatyta 96 procentai) sodo namą, techninės apskaitos byloje pažymėtą indeksu S 1/p, turintį 88,44 kv.m. naudingojo ploto, esantį sodų (duomenys neskelbtini) (b.l. 91). LTSR-KŪM-RTIB Vilniaus tarpmiestinio techninės inventorizacijos biuro išduoto Kolektyvinės sodos techninės apskaitos byloje nurodyta sodo pastato įvairūs statiniai - šiltnamis, betono danga ir atraminė sienutė 1990 metų statybos, sodo namo techniniame aprašyme nurodyta, jog vidaus santechnikos ir elektros įrenginiai sudaro vandentiekis, kanalizacija ir elektra (b.l. 6-13). Apie tai, kad sklype yra šiltnamis patvirtina ir atsakovo pateikta į byla preliminari išvada apie nekilnojamojo turto vertės Nr. P09/095 (b.l. 56). Inžinierinių statinių kadastro duomenys taip pat patvirtina, kad atsakovo žemės sklype yra sodo namui priklausantis fekalinės kanalizacijos vamzdynas 2010 metų statybos (b.l. 124-,125). Apie šulinio egzistavimą taip pat patvirtina ir Vilniaus apskrities VPK Vilniaus rajono PK VTS PP tyrėjos A. L. 2010-05-18 nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, kuriame nustatyta, jog apsilankius sodo name, (duomenys neskelbtini), rado užkastą kanalizacijos šulinį, kuris yra namo kieme, prie šulinio yra prijungti kanalizacijos vamzdžiai (b.l. 126). Vadovaujantis CK 4.14 straipsnio 1 dalimi antraeilį daiktą ištinka pagrindinio daikto likimas, jeigu sutarties ar įstatymo nenustatyta kitaip. Kai pagrindinio daikto perleidimo kito asmens nuosavybėn metu kyla ginčas dėl antraeilio daikto likimo, kartu su pagrindiniu daiktu perleidžiamas to asmens nuosavybėn ir antraeilis daiktas, jeigu neįrodyta, jog turi būti pasielgta priešingai (CK 4.14 str. 2 d.). Taigi, darytina išvada, jog ieškovei 1996-08-16 sudarius sodo namo pirkimo-pardavimo sutartį, ji kartu su sodo namu įsigijo ir antraeilius daiktus – šiltnamį bei kanalizacijos šulinį, todėl pirmosios instancijos teismo išvada, jog byloje nėra įrodymų apie tai, jog šiltnamis ir egzistuojantis kanalizacijos šulinys priklauso ieškovei, kuriuos ji įgijo kartu su sodo namo pirkimo-pardavimo sutartimi, yra nepagrįsta ir atmestina.

Teisėjų kolegija taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškovė nepateikė jokių įrodymų apie tai, kad jog šiltnamis ir kanalizacijos šulinys yra antraeiliai daiktai ir priklausiniai, skirti tarnauti pagrindiniam daiktui – sodo namui ir tarp šių daiktų yra nuolatinis funkcinis ryšys. LR Statybos įstatymo 2 straipsnio 2 dalis numato, jog inžineriniai statiniai – susisiekimo komunikacijos, inžineriniai tinklai, kanalai, taip pat visi kiti statiniai, kurie nėra pastatai. Tuo tarpu inžineriniai tinklai – statinio statybos sklype (išskyrus statinio vidų) ir už jo ribų nutiesti komunaliniai ar vietiniai vandentiekio, nuotėkų šalinimo, šilumos, dujų, naftos ar kito kuro, technologiniai vamzdynai, elektros perdavimo, energijos bei nuotolinio ryšio (telekomunikacijų) linijos su jų maitinimo šaltiniais ir įrenginiais. Statinio inžinerinės sistemos yra statinio patalpų inžinerinės sistemos (jų dalys, stovai), skirtos statinio naudojimo ir priežiūros tikslams, statinyje gyvenančių, dirbančių ar jį kitaip naudojančių žmonių poreikiams tenkinti: vandentiekio, nuotėkų šalinimo, šildymo, vėdinimo, oro kondicionavimo, dujų, elektros, nuotolinio ryšio (telekomunikacijų), gaisrinės saugos ir gaisro aptikimo, pranešimo apie jį bei gesinimo, šiukšlių šalinimo, žmonėms vežti skirtų liftų ir kitos sistemos bei jų reguliavimo, valdymo, automatizavimo ir signalizacijos sistemos (LR Statybos įstatymo 2 str. 10 d., 61 d.) Taip pat LR aplinkos ministro 2003-06-11 įsakymu Nr. 289 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.01.09:2003 „Statinių klasifikavimas pagal jų naudojimo paskirtį“ patvirtinimo 5.39 punktas numato, kad sodo namas (vasarnamis) yra trumpalaikiam ar sezoniniam laikotarpiui gyventi pritaikytas pastatas, o tuo tarpu šiltnamis – dengtas daržas augalams auginti yra pagalbinio ūkio paskirties pastatas (8.17. p., 8.17.8. p.). Taigi, teisės aktų analizė leidžia daryti išvadą, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai laikė, jog ieškovė neįrodė, jog šiltnamis ir kanalizacijos šulinys yra pagrindinio daikto – sodo namo priklausiniai ir tarp šių daiktų yra funkcinis ryšys. Tokia teismo išvada neatitinka galiojančių minėtų teisės aktų nuostatų bei byloje esančių įrodymų, todėl negali būti laikoma teisėta bei pagrįsta. Dėl nurodytų aplinkybių pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netenkino ieškinio reikalavimo dėl servituro nustatymo šilnamiui ir sodo pastato, todėl šioje dalyje pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas, nustatant servitutą ne tik sodo namui, bet ir jo priklausiniams – šiltnamiui ir kanalizacijos šuliniui. Pažymėtina, kad nustatant servitutą svarbu laikytis tarnaujančiojo ir viešpataujančiojo daikto savininkų interesų proporcingumo. Vienas iš proporcingumo reikalavimų yra tas, kad tarnaujančiajam daiktui gali būti nustatomi tik tokie ir tokios apimties ar dydžio suvaržymai, kurie būtini siekiant užtikrinti viešpataujančiojo daikto tinkamą naudojimą. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog nustačius jog minėti ieškovės daiktai tarpusavyje susiję funkciniu ryšiu, nustačius servitutą ne tik sodo namui, bet ir šiltnamiui bei kanalizacijos šuliniui, servituto nustatymo principai nebus pažeisti.

Tačiau teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais ir motyvais, jog už ieškovei nustatytą servitutą, atsakovas įgijo teisę į nuostolių atlyginimą. Servitutu yra varžoma savininko nuosavybės teisė, todėl tarnaujančiojo daikto savininkas dėl jo nustatymo gali patirti nuostolių. Servitutas pagal savo prigimtį yra atlygintinis. Sprendžiant dėl servituto atlygintinumo ir nuostolių atlyginimo dydžio yra įgyvendinamas šalių interesų pusiausvyros principas. Teismų praktikoje laikomasi taisyklės, kad teismui nustatant servitutą viena iš reikšmingų bylos aplinkybių yra servituto atlygintinumo klausimo išsprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. M. v. S. P., bylos Nr. 3K-3-69/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje ŽŪK „Naujieji Berniūnai“ ir kt. v. J. S., bylos Nr. 3K-3-157/2009). Nagrinėjamojoje byloje pirmosios instancijos teismas, nustatydamas sodo namo servitutą, nenukrypo nuo materialios teisės normų ir teismų praktikos, spręsdamas dėl servituto atlygintinumo, įvertinęs bylos faktines aplinkybes ir įropdymus, pagrįstai atsakovo prašomą priteisti iš ieškovės nuostolių kompensacijos dydį sumažino iki 100 Lt.

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija iš dalies sutinka su ieškovės apeliacinio skundo argumentais ir pakeičia skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą dalyje, kurioje ieškovės ieškinys dėl servituto nustatymo atmestas, dėl netinkamo procesinės teisės normų pritaikymo (CPK 320 str., 329 str. 1 d.) ir ieškovės ieškinį tenkina iš dalies.

Apeliacinės instancijos teismui iš dalies tenkinant apeliacinį skundą, atitinkamai tenkinant ieškinį bei priešieškinį, šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos viena kitai nepriteisiamos, kadangi jos iš esmės užsiskaito proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai.

Apeliacinėje instancijoje ieškovė pagal jos pateiktus duomenis patyrė 1000 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su atsakovo apeliacinio skundo argumentu, jog ieškovės nurodytos išlaidos advokato pagalbai apmokėti, patirtos pirmosios instancijos teisme, yra per didelės ir neatitina Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu patvirtintų rekomendacijų. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į nagrinėjamos bylos sudėtingumą, apimtį ir nagrinėjimo trukmę apeliacinės instancijos teisme, teisėjų kolegija protingomis ir rekomendacijas atitinkančiomis išlaidomis pripažįsta 500 Lt (už procesinių dokumentų surašymą ir dalyvavimą teismo posėdyje). Kadangi apeliacinės instancijos teismas ieškinį tenkina pilnai, ieškovei priteisiamos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos ir išlaidos valstybei (CPK 79, 88, 93, 96 str.) – ieškovei iš atsakovo V. M. (a.k. (duomenys neskelbtini) priteistina 133 Lt bylinėjimosi išlaidų (žyminio mokesčio, sumokėto už apeliacinį skundą – b.l. 150) ir 500 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Valstybės naudai 8,50 Lt pašto išlaidų priteistina priteisiama iš atsakovo V. M..

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutarė:

Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010 m. spalio 4 d. sprendimo pakeisti:

Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010 m. spalio 4 d. sprendimo dalį, kuria atsakovo V. M. žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), atlygintiną servitutą pagal 2009-05-20 UAB „Geodezininkų biuras“ parengtą servituto planą, suteikiantį teisę ieškovei L. M. prieiti, privažiuoti, remontuoti ir naudoti ieškovei L. M. nuosavybės teise priklausančiu sodo pastatu, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), servituto plane pažymėtu taškais 4,5,6,7,8,9,4, panaikinti ir sprendimo dalies rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Ieškinį tenkinti. Priešieškinį tenkinti iš dalies. Nustatyti atsakovo V. M. žemės sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), atlygintiną servitutą pagal 2009-10-29 UAB „Geodezininkų biuras“ parengtą servituto planą, suteikiantį teisę ieškovei L. M. už 100 Lt dydžio piniginę kompensaciją, mokamą atsakovui V. M., iki kiekvienų einamųjų metų rugsėjo 30 dienos, prieiti, privažiuoti, remontuoti ir naudoti ieškovei L. M. nuosavybės teise priklausančiu sodo pastatu, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), šiltnamiu ir kanalizacijos šuliniu, esančiais (duomenys neskelbtini), servituto plane pažymėtu taškais 4,5,6,7,8,9,10,11, 12, 13.“

Likusioje dalyje sprendimą palikti nepakeistą.

Prietisti iš atsakovo V. M. (a.k. (duomenys neskelbtini) 633 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovės L. M. (a.k(duomenys neskelbtini) naudai.

Priteisti iš atsakovo V. M. 8,50 Lt pašto išlaidų apeliacinės instancijos teisme.