Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2017-05-02 · Civilinė byla Nr. 2-859-370/2017

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-05-02
Bylos Nr.
2-859-370/2017
Teisminio proceso Nr.
2-57-3-00297-2016-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Danguolė Martinavičienė, Konstantinas Gurinas, Alvydas Poškus
Ieškovas
UAB „INKOMLITA“
Trečiasis asmuo
UAB „Ega Invest“, UAB „PERDANGA“, M. M., V. M., S. P., L. P., M. D., A. K., UAB „Kerpita“
Atsakovas
UAB „AGANTA“
Civilinė byla Nr. 2-859-370/2017Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00297-2016-4Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.3.11. (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. gegužės 2 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Konstantino Gurino, Danguolės Martinavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Alvydo Poškaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Lemora“, ieškovės UAB „INKOMLITA“ ir trečiojo asmens UAB „Ega Invest“ atskiruosius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. kovo 3 d. nutarties, kuria patvirtinti A. K., UAB „Kerpita“, UAB „Ega Invest“, UAB „INKOMLITA“ kreditiniai reikalavimai, priimtos civilinėje byloje Nr. B2-520-479/2017 pagal ieškovių bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „Altarnaja“ (nuo 2016 m. liepos 28 d. teisių perėmėja UAB „INKOMLITA“) ir UAB „Lemora“ ieškinį atsakovei UAB „AGANTA“ dėl bankroto bylos iškėlimo, tretieji asmenys – UAB „PERDANGA“, M. M., V. M., S. P., L. P., M. D., A. K., UAB „Ega Invest“, UAB „Kerpita“.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovės BUAB „Altarnaja“ ir UAB „Lemora“ kreipėsi į teismą su pareiškimais dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei UAB „AGANTA“. Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. liepos 4 d. nutartimi BUAB „AGANTA“ iškelta bankroto byla, bankroto administratore paskirta R. Prakienė ir nustatyta, kad įmonės kreditoriai turi teisę pareikšti savo finansinius reikalavimus administratorei per 35 dienas nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos, o pirmąjį kreditorių susirinkimą administratorei pavesti sušaukti per 15 dienų nuo teismo nutarties patvirtinti įmonės kreditorių finansinius reikalavimus įsiteisėjimo dienos.Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutartimi patvirtinti BUAB „AGANTA“ kreditorių reikalavimai. 2016 m. gruodžio 9 d. Klaipėdos apygardos teisme gautas trečiojo asmens UAB „Lemora“ atskirasis skundas dėl Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutarties. Trečiasis asmuo nurodė skunde tai, kad teismas nepagrįstai patvirtino trečiųjų asmenų UAB „Kerpita“, UAB „Ega Invest“, A. K., UAB „INKOMLITA“ kreditinius reikalavimus. Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. gruodžio 12 d. nutartimi panaikinta teismo nutarties dalis, kuria patvirtinti UAB „Lemora“ atskirajame skunde ginčijami kreditiniai reikalavimai, ir dėl jų pagrįstumo nutarta spręsti teismo posėdyje.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Klaipėdos apygardos teismas 2017 m. kovo 3 d. nutartimi patvirtino A. K. 13 314,60 Eur dydžio kreditinį reikalavimą, UAB „Kerpita“ 42 777,99 Eur dydžio kreditinį reikalavimą, UAB „Ega Invest“ 35 000 Eur dydžio kreditinį reikalavimą, UAB „INKOMLITA“ 10 585,48 Eur dydžio kreditinį reikalavimą. Kitas prašomų reikalavimų dalis atmetė.Spręsdamas dėl A. K. kreditinio reikalavimo dalies, kildinamos iš avansinio mokėjimo, patvirtinimo, pirmosios instancijos teismas nurodė, kad trečiasis asmuo A. K. teismui negalėjo tiksliai nurodyti, už kokias statybines medžiagas jis mokėjo asmenines lėšas, kur medžiagos buvo panaudotos, kokiu būdu susidarė atsakovės avansinė skola. Teismas sutiko su trečiojo asmens UAB „Lemora“ argumentais, jog trečiajam asmeniui A. K. perduodant lėšas atsakovei, dėl lėšų perdavimo turėjo būti sudaromos paskolos sutartys ir tai patvirtinama tinkamais rašytiniais įrodymais. Avansinės skolos susidarymas nėra grindžiamas rašytiniais įrodymais, kurie teismui patvirtintų atsakovės skolą trečiajam asmeniui A. K., o skolos susidarymą būtų galima patikrinti. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad 2 672,78 Eur dydžio avansinė skola trečiajam asmeniui A. K. yra neįrodyta ir negali būti tvirtinama.Spręsdamas dėl A. K. kreditinio reikalavimo likusios dalies, kildinamos iš paskolos sutarčių, patvirtinimo, pirmosios instancijos teismas nesutiko su UAB „Lemora“ argumentais, jog negalima vadovautis atsakovės ir A. K. sudarytomis paskolų sutartimis, nes paskolų sutartyse nustatytos palūkanos viršijo Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 15 straipsnio nuostatas. Teismas atsižvelgė į tai, kad byloje pateiktos 7 paskolos sutartys ir tik 2010 m. gegužės 10 d. sutartyje buvo nustatytos 8 procentų metinės palūkanos, kurios 1,04 procento viršijo komercinių bankų vidutinę palūkanų normą (6,94). Atsakovės interesai nebuvo pažeisti nustatant palūkanų dydį, nes sudarant kitas paskolų sutartis buvo galimybė šalims susitarti ir dėl didesnių palūkanų, kurios nebūtų viršijusios komercinių bankų palūkanų normų. Dėl to pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad A. K. reikalavimas dėl negrąžintos paskolos ir palūkanų patvirtinimo yra pagrįstas.Pirmosios instancijos teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad byloje yra pateikta 2009 m. gegužės 4 d. paskolos sutartis, pagal kurią atsakovei buvo paskolinta 200 000 Lt suma. Byloje taip pat pateikta 2008 m. lapkričio 19 d. nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartis, pagal kurią trečiasis asmuo A. K. bei jo sutuoktinė pardavė žemės sklypo dalį (duomenys neskelbtini), Gargžduose. Šioje sutartyje nurodyta, kad trečiajam asmeniui mokėtini 200 000 Lt pervedami atsakovės įsipareigojimams patenkinti. Tai patvirtina, jog trečiasis asmuo kreditavo atsakovę asmeninėmis lėšomis ir tai buvo pagrįstai įteisinta 2009 m. gegužės 4 d. paskolos sutartimi. Neįrodyta, jog 200 000 Lt paskola atsakovei nebuvo suteikta, todėl yra pagrindas patvirtinti A. K. 13 314,60 Eur dydžio kreditinį reikalavimą.Spręsdamas dėl UAB „Kerpita“ kreditinio reikalavimo patvirtinimo, pirmosios instancijos teismas nustatė, kad UAB „Kerpita“ už atsakovę sumokėjo 8 063 Eur pagal atsakovės prašymus. UAB „Kerpita“ bei atsakovė 2016 m. spalio 19 d. suderino skolų dydį ir nustatė, jog atsakovės skola sudaro 7 777,99 Eur. Trečiasis asmuo turi teisę įvykdyti prievolę, jei kreditorius neprieštarauja. UAB „Kerpita“ sumokėjo už atsakovę skolas, kreditorė UAB „Vudva ir Ko“ tam neprieštaravo, todėl UAB „Kerpita“ įgijo reikalavimo teisę į atsakovę. Aplinkybę, jog atsakovė bei UAB „Vudva ir Ko“ vykdė sutartis, patvirtina bylos medžiaga. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad yra pagrindas patvirtinti kreditinio įsipareigojimo dalį, kuri sudaro 7 777,99 Eur, bendra tvirtinamo kreditinio reikalavimo suma – 42 222,90 Eur.Spręsdamas dėl UAB „Ega Invest“ 35 000 Eur kreditinio reikalavimo patvirtinimo, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, jog UAB „Ega Invest“ savo reikalavimą grindžia 2015 m. liepos 16 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartimi. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad 2013 m. lapkričio 19 d. paskolos sutartis nebuvo tinkamai įvykdyta ir 35 000 Eur dydžio paskolos atsakovė A. K. negrąžino. Paskolos sutartis atitiko sutarties šalių valią ir yra galiojanti. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad yra tikslinga patvirtinti UAB „Ega Invest“ 35 000 Eur dydžio kreditinį reikalavimą.Spręsdamas dėl UAB „Ega Invest“ 8 688 Eur kreditinio reikalavimo patvirtinimo, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, jog byloje yra pateikta PVM sąskaita – faktūra, pagal kurią UAB „Ega Invest“ atsakovei suteikė sandėlio tvarkymo paslaugų už 8 688 Eur. Nors byloje pateiktas ir šalių pasirašytas atliktų darbų aktas, tačiau iš pateiktų dokumentų nėra aišku, kokio sandėlio tvarkymui buvo suteiktos UAB „Ega Invest“ paslaugos. Administratorė bylos nagrinėjimo metu pripažino, kad atsakovė sandėlio neturėjo. Negali būti patvirtinama atsakovės skola dėl apmokėjimo už paslaugas, kurių suteikimo vieta nėra žinoma ir neaišku, ar paslaugos buvo suteiktos atsakovei. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad 8 688 Eur dydžio atsakovės skola trečiajam asmeniui UAB „Ega Invest“ nėra įrodyta ir negali būti teismo tvirtinama.Spręsdamas dėl UAB „Ega Invest“ kreditinio reikalavimo dalies, kildinamos iš UAB „Ega Invest“ atliktų statybų darbų, patvirtinimo, pirmosios instancijos teismas nustatė, kad byloje yra PVM sąskaitos-faktūros už UAB „Ega Invest“ atliktus statybos darbus. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pateiktose sąskaitose-faktūrose nėra nurodyta, už kokius konkrečius statybos darbus atsakovė skolinga UAB „Ega Invest“, kokiuose statybos objektuose buvo teikiamos UAB „Ega Invest“ paslaugos, kokios yra atliktų darbų apimtys, nėra atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktų. Nors byloje pateikti įrodymai, kad statybos darbus atskiruose objektuose atlikinėjo atsakovė, bet pagal šiuos dokumentus negalima padaryti išvados, jog šiuos darbus atliko UAB „Ega Invest“ pagal 2015 m. sausio 2 d. sutartį. Jeigu UAB „Ega Invest“ atliko statybos darbus kaip subrangovė, tai teismui turėjo būti pateiktos subrangos sutartys dėl konkrečių statybos darbų atlikimo. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad neįrodytos aplinkybės dėl atsakovės skolos UAB „Ega Invest“ už suteiktas statybos paslaugas ir ši reikalavimo dalis netvirtinta.Spręsdamas dėl UAB „Ega Invest“ kreditinio reikalavimo dalies už įrenginio „New Holland“ nuomą patvirtinimo, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad byloje nėra pateikti įrenginio „New Holland“ priėmimo-perdavimo aktai, neaišku, kokiuose statybos objektuose buvo panaudotas šis įrenginys. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad dėl šių aplinkybių negalima padaryti išvados, jog atsakovė yra skolinga UAB „Ega Invest“ už įrenginio „New Holland“ nuomą, todėl reikalavimo dalis dėl įrenginio nuomos išlaidų yra neįrodyta ir atmestina.Spręsdamas dėl UAB „Ega Invest“ kreditinio reikalavimo likusios dalies už automobilio paslaugas patvirtinimo, pirmosios instancijos teismas nurodė, kad byloje pateikti duomenys, kad atsakovė nuosavybės teise turėjo 2 lengvuosius automobilius, todėl nėra aišku, kam buvo reikalinga atsakovei nuomoti automobilį iš UAB „Ega Invest“. Bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta, kas naudojosi UAB „Ega Invest“ priklausančiu automobiliu, nėra pateiktas šio automobilio perdavimo aktas, nėra aiški UAB „Ega Invest“ suteikiamų paslaugų apimtis. Dėl nurodytų aplinkybių pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog atsakovės skola dėl automobilio nuomos yra neįrodyta ir negali būti teismo patvirtinta. Pirmosios instancijos teismas įvertino tai, kad teismo posėdyje UAB „Lemora“ atstovas atsisakė nuo skundo dalies dėl UAB „INKOMLITA“ reikalavimo panaikinimo. Tokią trečiojo asmens nuostatą nulėmė tai, kad byloje pateikti įrodymai patvirtina UAB „INKOMLITA“ teisę į kreditinio reikalavimo patvirtinimą. Pirmosios instancijos teismas patvirtino 10 585,48 Eur dydžio UAB „INKOMLITA“ kreditinį reikalavimą, nes jo pagrįstumą patvirtina bylos medžiaga.Pirmosios instancijos teismas netenkino UAB „INKOMLITA“ prašymo dėl atstovavimo išlaidų priteisimo iš UAB „Lemora“, motyvuojant tuo, kad UAB „INKOMLITA“ atstovas teismo posėdyje dėl kreditinių reikalavimų patvirtinimo nedalyvavo, procesinių dokumentų UAB „INKOMLITA“ dėl skundo nagrinėjimo teikti neprivalėjo, naujų aplinkybių dėl skundo nagrinėjimo UAB „INKOMLITA“ byloje nenurodė.

Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

Atskirajame skunde ieškovė UAB „INKOMLITA“ prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. kovo 3 d. nutarties dalį, kuria atmestas jos prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir priimti naują sprendimą – prašymą tenkinti ir iš UAB „Lemora“ priteisti 363 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:UAB „Lemora“ bankroto byloje dalyvauja nuo pat bankroto proceso pradžios. Pradinės ieškovės reikalavimo pagrindas (2016 m. vasario 24 d. vykdomasis raštas) buvo pateiktas kaip 2016 m. gegužės 10 d. ieškinio dėl bankroto bylos iškėlimo priedas. Taigi, nuo 2016 m. gegužės 10 d. bylos šalims, taip pat ir UAB „Lemora“, buvo žinoma, kad ieškovės reikalavimai dėl atsakovės bankroto bylos iškėlimo buvo grindžiami įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu, kurio pagrindu pradinei ieškovei buvo išduotas vykdomasis raštas. Duomenys buvo pateikti dar prieš tai, kai UAB „Lemora“ apsisprendė teikti atskirąjį skundą dėl UAB „INKOMLITA“ kreditinio reikalavimo, todėl kreditorės UAB „Lemora“ teiginiai, kad jai nėra aiškus UAB „INKOMLITA“ kreditinio reikalavimo atsiradimo pagrindas, yra visiškai nepagrįsti, ir prieštaraujantys byloje esantiems įrodymams.Dėl UAB „Lemora“ pateikto atskirojo skundo kreditorė UAB „INKOMLITA“ turėjo teikti atsiliepimą, nes jos reikalavimas teismo nutartimi buvo panaikintas. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, neatkreipė dėmesio, kad kreditorius neteikė išlaidų už atstovo dalyvavimą procese, išlaidos susidarė už susipažinimą su bylos dokumentais ir atsiliepimo pateikimą byloje. Išlaidos neviršija nustatytų rekomendacijų dydžio.Atskirajame skunde trečiasis asmuo UAB „Ega Invest“ prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. kovo 3 d. nutarties dalį, kuria nebuvo patvirtintas trečiojo asmens UAB „Ega Invest“ 71 443,8,00 Eur dydžio kreditinis reikalavimas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:2017 m. sausio 12 d. bankroto administratorei buvo pateiktas paaiškinimas dėl kreditinio reikalavimo, kuriame UAB „Ega Invest“ paaiškino, jog UAB „Ega Invest“ darbuotojai vadybininkas A. P., mechanizatorius L. P., darbininkas K. L., projektų vadovas A. L. nuolat dirbo UAB „AGANTA“ objektuose 2014-2015 metais: UAB „Aura Group“, AB „LOTOS Geonafta“, UAB „TAN Oil“, UAB „Laviga“, UAB „K&R Group“, UAB „Minijos nafta“. Darbų realumą įrodo pateiktos sąskaitos faktūros minėtiems subjektams bei atliktų darbų aktai, kuriuose UAB „AGANTA“ įvardijama kaip rangovė. Šias aplinkybes pagrindžiantys dokumentai pridėti prie nagrinėjamos bylos. Dėl to yra nepagrįstas teismo argumentas, kad nėra aiškūs objektai, kuriuose dirbo kreditoriaus UAB „Ega invest“ darbuotojai ir technika.Byloje pateikta 2014 m. gruodžio 31 d. išrašyta sąskaita faktūra Nr. 000134, kurioje nurodyta – sandėlio tvarkymas. UAB „Ega Invest“ neginčija, jog UAB „AGANTA“ jokio sandėlio neturėjo, tačiau paslaugos buvo teikiamos ne pačios UAB „AGANTA“ objektams, o jų užsakovams. Tiek bankroto administratorei, tiek teisme buvo paaiškinta, jog 2014 m. gruodžio mėnesį UAB „Ega Invest“ darbuotojai pagal pasirašytą statybos ir remonto paslaugų teikimo sutartį dirbo UAB „AGANTA” užsakovo AB „LOTOS Geonafta” priklausančioje aikštelėje „Nausodis-16“, kurioje buvo vykdomi vandens bokšto su priestatu demontavimo bei aikštelės remonto darbai centrinio sandėlio teritorijoje. Kartu yra pateiktas atliktų darbų aktas, kuriame nurodyti konkretūs darbai: šiukšlių krovimas rankomis, grunto kasimas rankiniu būdu, plotų išlyginimas rankiniu būdu ir statybinių medžiagų rūšiavimo darbai.Pagal sąskaitas-faktūras buvo apskaičiuotas ir sumokėtas PVM, o UAB „AGANTA“ PVM susigrąžino. Viskas buvo daroma realiai, per ilgą laiko tarpą, kai įmonei dar nebuvo iškelta bankroto byla, o UAB „AGANTA“ – turėjo užsakymų. Priėmimo-perdavimo aktų nebuvimas negali paneigti šalis siejusių sutartinių teisinių santykių. Reikalavimas pateikti subrangos sutartis yra nepagrįstas, nes buvo pateikta tarp šalių sudaryta sutartis. Kaip paaiškino teismo posėdžio metu UAB „AGANTA“ darbuotojai, užsakovų objektuose jie dirbo kartu su UAB „Ega invest“ darbuotojais, o darbų perdavimo-priėmimo aktai buvo rašomi tarp UAB „AGANTA“ ir užsakovų, nes identifikuoti kiekvieno atliktą darbą būtų buvę sudėtinga ir net nelogiška (pvz., atskirti, kurios įmonės koks darbuotojas kiek šiukšlių išrūšiavo).Pateikia naujus įrodymus – PVM deklaracijas, į kurias buvo įtrauktas mokėtinas PVM pagal pirmosios instancijos teismui pateiktas sąskaitas faktūras. UAB „Ega Invest“ nurodo, kad bankroto bylose egzistuoja viešo intereso elementas, dėl to įrodymų tyrimas gali būti atliekamas tiek, kiek yra reikalinga aplinkybėms išsiaiškinti. UAB „Ega Invest“ nuomone, naujų įrodymų, tiesiogiai susijusių su skundžiama nutarties dalimi, pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo.Atskirajame skunde ieškovė „Lemora“ prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. kovo 3 d. nutarties dalį, kuria patvirtintas A. K. 13 314,60 Eur kreditinis reikalavimas, UAB „Kerpita“ 35 000 Eur kreditinis reikalavimas ir UAB „Ega Invest“ 35 000 Eur kreditinis reikalavimas ir kreditinių reikalavimų netvirtinti arba klausimą grąžinti pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Ginčijami kreditorių A. K., UAB „Kerpita“ ir UAB „Ega Invest“ kreditiniai reikalavimai buvo kildinami tik iš paskolos sutarties Nr. 2013/12-1. Į bylą buvo pateikta tik paskolos sutartis ir nebuvo pateikti dokumentai dėl paskolos dalyko pagal šią paskolos sutartį perdavimo. Paskolos sutartis yra realinė sutartis. Nesant dokumentų, patvirtinančių paskolos dalyko (pinigų) perdavimą, negalima daryti išvados, kad paskola buvo suteikta ir negalima tvirtinti iš paskolos sutarties kildinamo kreditinio reikalavimo.Kreditorius A. K. įrodinėjo, kad, iki paskolos sutarties Nr. 2013/12-1 sudarymo, pagal ankstesnes paskolos sutartis buvo susidarę negrąžintų paskolų ir palūkanų likutis (262 000 Lt), kuris buvo įskaitytas kaip paskolos pagal paskolos sutartį Nr. 2013/12-1 suteikimas. Į bylą buvo pateiktas 2013 m. lapkričio 19 d. sudarytas nutraukimo protokolas, kuriame pagal ankstesnes sutartis negražinta paskolos suma ir palūkanos, iš viso 262 000 Lt, įskaityta kaip naujos paskolos suteikimas. Paskolos sutartyje Nr. 2013/12-1 nutraukimo protokolas nėra minimas. Be to, paskolos dalyko perdavimas turi būti įrodinėjamas pirminiais dokumentais (mokėjimo dokumentais), o ne protokolais. Šie duomenys yra nepakankami paskolos suteikimo faktui patvirtinti, nes jie yra nesusisteminti ir ne prie visų paskolos sutarčių yra pateikti paskolos dalyko perdavimą patvirtinantys mokėjimo dokumentai.Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad 2009 m. gegužės 4 d. paskolos sutarties Nr. 1 dalyko perdavimą patvirtina 2008 m. lapkričio 11 d. nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartis, tačiau pagal nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį visi mokėjimai turėjo būti atlikti 2008 m. gruodžio 11 d. Byloje nėra įrodymų, kad pagal minėtą pardavimo sutartį į UAB „AGANTA“ atsiskaitomąją sąskaitą buvo pervesta 200 000 Lt suma ir buvo pagrindas ją užskaityti kaip paskolos suteikimą.Paskolos sutartyse nustatytos palūkanos negalėjo viršyti komercinių bankų vidutinės palūkanų normos, galiojusios paskolos sutarties sudarymo momentu. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad 2010 m. gegužės 10 d. paskolos sutartyje nustatytas palūkanų dydis (8 proc. metinių palūkanų) viršijo komercinių bankų vidutinę palūkanų normą, kuri tuo metu buvo 6,94 procentų dydžio. Teismas vis tiek patvirtino didesnes palūkanas motyvuojant tuo, kad pagal kitas sutartis palūkanos buvo skaičiuojamos mažesnės. Tai, kad šalys pagal vienas paskolos sutartis skaičiavo mažesnes palūkanas, nesuteikia teisės pagal kitas sutartis skaičiuoti palūkanas, kurios pažeidžia imperatyvią normą. Be to, 8 proc. metinės palūkanos buvo nustatytos ne tik 2010 m. gegužės 10 d. paskolos sutartyje, bet ir 2009 m. gegužės 18 d. bei 2009 m. gruodžio 31 d. paskolos sutartyse. A. K. į bylą nepateikė duomenų apie deklaruotas palūkanas pagal paskolos sutartis. Byloje yra duomenys tik apie deklaruotas paskolas.Atsiliepime į UAB „Lemora“ atskirąjį skundą UAB „Ega Invest“ ir UAB „Kerpita“ prašo atmesti UAB „Lemora“ atskirąjį skundą ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas, patirtas atsiliepimui pareikšti pagal byloje pateiktus dokumentus. Atsiliepime nurodomi šie atsikirtimai:Pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, jog byloje pateiktos paskolos sutartys tarp A. K. ir atsakovės patvirtina skolintų asmeninių lėšų faktą. Pagal CK 6.870 straipsnį paskolos sutartimi paskolos davėjas perduoda lėšas paskolos gavėjui. Įstatymo reikalavimus atitinkančios paskolos sutarties buvimas pas kreditorių yra pagrindas preziumuoti, kad sutartis sudaryta ir pinigus ar daiktus paskolos gavėjas gavo, tačiau kartu įstatymas suteikia teisę paskolos gavėjui šią prezumpciją nuginčyti ir įrodyti, jog paskolos sutartis nebuvo sudaryta (CK 6.875 straipsnis). Skaičiavimai dėl skolos dydžio yra patvirtinti atsakovės buhalterės, juos pagrindžia ir paskolos sutarčių sąlygos. Byloje pateiktas paskolų sutarčių nutraukimo protokolas, pagal kurį šalys, išreikšdamos savo tikruosius ketinimus ir veikdamos sąžiningai, susitarė dėl negrąžintų paskolų ir palūkanų dydžio.Komercinių bankų vidutinė palūkanų norma skaičiuojama įvertinus riziką, kai yra įkeičiamas turtas, šiuo atveju, A. K. paskola buvo suteikta be jokio prievolės vykdymo užtikrinimo, taigi ir komercinių bankų palūkanų normos taikymo vertinimas iš esmės gali būti skirtingas. Toks palūkanų skaičiavimas nepažeidžia skolininko teisių bei labiau nesuvaržo jo prievolės, o atvirkščiai, remiantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis) toks šalių susitarimas yra teisingas. Dėl to A. K. reikalavimas dėl negrąžintos paskolos ir palūkanų patvirtinimo yra pagrįstas. Ir netgi susitarimas dėl neženkliai didesnės palūkanų normos nepaneigia A. K. teisės reikšti kreditinį reikalavimą, tuo labiau, kad apeliantas ginčija visą reikalavimą, o ne dalį dėl palūkanų skirtumo, nėra apskaičiavęs, kokio dydžio reikalavimas galėtų būti reiškiamas, jei palūkanos būtų 6,94 proc.Sutarčių nutraukimo protokolu A. K. ir UAB „AGANTA“ modifikavo visas iki tol sudarytas paskolų sutartis ir sudarė naują paskolos sutartį pagal negrąžintus paskolų likučius 262 000 Lt sumai. 2013 m. lapkričio 19 d. A. K. pagal paskolos sutartį Nr. 2013/12-1 suteikė UAB „AGANTA“ 75 880,44 eurų dydžio paskolą, t. y. šioje sutartyje buvo subendrinti visų ankstesnių paskolų negrąžinti likučiai. Paskolų realumą ir galėjimą jas suteikti pagrindžia byloje pateikti A. K. bei jo sutuoktinės I. K. metinės gyventojo (šeimos) turto deklaracijų duomenys apie paskolintas lėšas UAB „AGANTA“.Atsiliepime į UAB „Ega Invest“ atskirąjį skundą UAB „Lemora“ prašo atmesti kreditorės UAB „Ega Invest“ atskirąjį skundą ir palikti galioti Klaipėdos apygardos teismo nutarties dalį, kuria nebuvo patvirtinta UAB „Ega Invest“ kreditinio reikalavimo dalis dėl 71 443,8 Eur. Atsiliepime nurodomi šie atsikirtimai:Kreditorė UAB „Ega Invest“ kreditinį reikalavimą grindė tarp susijusių asmenų – UAB „Ega Invest“ ir UAB „AGANTA“ sudarytomis sutartimis ir PVM sąskaitomis-faktūromis. Tai, kad šios įmonės yra susijusios, pripažino buvęs UAB „AGANTA“ vadovas G. G. UAB „AGANTA“ restruktūrizavimo plano metmenyse. Dėl šios priežasties turi būti itin atidžiai patikrinti ir įvertinti UAB „Ega Invest“ ir UAB „AGANTA“ sudaryti sandoriai. Mano, kad siekiant dirbtinai padidinti UAB „Ega Invest“ kreditinį reikalavimą, UAB „Ega Invest“ nepagrįstai išrašydavo PVM sąskaitas-faktūras už faktiškai nesuteiktas paslaugas ir faktiškai neatliktus rangos darbus. Vien tik sąskaitų išrašymas ir jų apmokėjimas neįrodo realaus sutarties vykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2014). Kitų duomenų, kad buvo realiai vykdomos sutartys, nėra. Tai sudaro pagrindą daryti išvadą, kad darbai nebuvo atlikti.Atsiliepime į UAB „INKOMLITA“ atskirąjį skundą UAB „Lemora“ prašo atmesti kreditorės UAB „INKOMLITA“ atskirąjį skundą ir palikti galioti Klaipėdos apygardos teismo nutarties dalį, kuria buvo atmestas UAB „INKOMLITA“ prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie atsikirtimai:Nepagrįstai prašoma priteisti išlaidas iš UAB „Lemora“. 2016 m. gruodžio 9 d. UAB „Lemora“ pateikė atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutarties ir teismas atskirąjį skundą patenkino. Tai reiškia, kad UAB „Lemora“ atskirasis skundas buvo pagrįstas.Administratorės 2016 m. lapkričio 28 d. prašymo priedų sąraše punkte Nr. 9 buvo nurodyta, kad yra pridedama UAB „INKOMLITA“ kreditinio reikalavimo kopija, tačiau šie dokumentai į elektroninę bylą nebuvo įkelti. Nesant byloje reikalavimą patvirtinančių dokumentų, reikalavimas pagrįstai buvo ginčijamas. Administratorė savo prašyme nepaaiškino aplinkybių dėl UAB „INKOMLITA“ reikalavimo susidarymo aplinkybių. Paaiškėjus, kad šis reikalavimas yra teisėtai susidaręs, teismo posėdyje UAB „Lemora“ atstovas pripažino, kad šis reikalavimas yra neginčitinas. Todėl UAB „Lemora“ veiksmai buvo sąžiningi ir teisėti.Atsiliepime į atskiruosius skundus bankroto administratorė Rasa Prakienė prašo atmesti UAB „Lemora“ atskirąjį skundą, o dėl UAB „INKOMLITA“ ir UAB „Ega Invest“ atskirųjų skundų spręsti teismo nuožiūra. Atsiliepime nurodomi šie atsikirtimai:Administratorė sutinka, kad UAB „Lemora“ atskirojo skundo argumentai skundo nagrinėjimo metu nepasitvirtino ir pažymėjo, kad kartu su administratorės prašymu dėl UAB „AGANTA“ kreditorių sąrašo ir jų reikalavimų patvirtinimo UAB „INKOMLITA“ reikalavimą patvirtinantys dokumentai buvo pateikti. Atsižvelgiant į tai, UAB „INKOMLITA“ prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro susipažinimas su bylos dokumentais ir atsiliepimo pateikimas byloje, yra pagrįstas.UAB „Lemora“ be pagrindo prašo panaikinti aukščiau nurodytus kreditorių reikalavimus, kylančius iš 2013 m. lapkričio 19 d. paskolos sutarties, nors į bylą pateiktį įrodymai patvirtina paskolų suteikimo faktą. Teismas konstatavo, kad byloje yra pateikti skaičiavimai dėl trečiojo asmens paskolintų ir negrąžintų lėšų dydžio, palūkanų dydžio, kuriuos skaičiavimais patvirtino atsakovės buhalterė R. Ū., taip pat nurodė, kad skolos dydžio paskaičiavimai yra pagrįsti paskolos sutarčių sąlygomis. Teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovės UAB „AGANTA“ interesai nebuvo iš esmės pažeisti nustatant palūkanų dydį, kadangi tik 2010 m. gegužės 10 d. sutartyje buvo nustatytos palūkanos 1,04 procento viršijančios komercinių bankų vidutinę palūkanų normą, kai tuo tarpu sudarant kitas 6 paskolų sutartis buvo galima susitarti ir dėl didesnių palūkanų, kurios nebūtų viršijusios komercinių bankų palūkanų normų. Taip pat pažymėtina, kad UAB „Lemora“ atskirajame skunde nenurodo, kokia ginčijamų palūkanų dalis jos nuomone yra nepagrįsta.Dėl UAB „Ega Invest“ 71 443,8 Eur dydžio kreditinio reikalavimo sutinka su ginčijamoje pirmosios instancijos teismo nutartyje nurodytu argumentu, kad nėra atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktų bei su tuo, kad jeigu UAB „Ega Invest“ atliko darbus kaip subrangovė, tai teismui turėjo būti pateiktos subrangos sutartys dėl konkrečių statybos darbų atlikimo. Pažymėjo, kad į UAB „AGANTA“ apskaitą sąskaitos už darbus buvo įtrauktos, o skola UAB „Ega Invest“ už juos apskaityta.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

Dėl papildomų įrodymų pridėjimo prie bylos

Trečiasis asmuo UAB „Ega Invest“ kartu su atskiruoju skundu teismui pateikė naujus įrodymus, kurie, jos teigimu, patvirtina skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties dalies nepagrįstumą. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje sprendžiant dėl naujų įrodymų, pateiktų apeliacinės instancijos teismui, pridėjimo prie bylos yra atsižvelgiama į tai, kad teismo tikslas yra teisingumo vykdymas, o teismo pareiga – ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti byloje teisingą sprendimą bei vertinama ar pateikti nauji įrodymai gali turėti įtakos vertinant apeliacinės instancijos teisme įrodinėjamas aplinkybes (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. lapkričio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-1014/2013). Proceso reikalavimai yra nukreipti į kuo ankstesnį įrodymų byloje pateikimą, taip užtikrinant proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principus, tačiau jie nereiškia absoliutaus draudimo esant svarbioms priežastims pateikti įrodymus vėliau, t. y. apeliacinėje instancijoje.Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, UAB „Ega Invest“ nauji įrodymai gali būti reikšmingi šios bylos teisingam nagrinėjimui, todėl jie pridėtini prie bylos ir vertintini kartu su kita bylos medžiaga. Šalys turėjo galimybę su naujai pateiktais įrodymais susipažinti ir dėl jų pasisakyti, todėl naujai pateikti įrodymai nepažeis šalių lygiateisiškumo ir rungtyniškumo principų. UAB „Ega Invest“ pateiktos PVM deklaracijos, į kurias buvo įtrauktas mokėtinas PVM pagal pirmosios instancijos teismui pateiktas sąskaitas faktūras, pridėtinos prie bylos ir vertintinos kartu su kitais byloje esančiais įrodymais ir teisiniais argumentais (CPK 314 straipsnis).

Dėl faktinių bylos aplinkybių

Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. liepos 4 d. nutartimi BUAB „AGANTA“ iškelta bankroto byla. 2016 m. lapkričio 28 d. Klaipėdos apygardos teisme gautas BUAB „AGANTA“ bankroto administratorės Rasos Prakienės prašymas dėl kreditorių finansinių reikalavimų patvirtinimo. Jame buvo prašoma patvirtinti kreditinius reikalavimus, nurodant, kad per teismo nustatytą terminą įmonei savo reikalavimus pareiškė 17 kreditorių, įmonės pirmosios eilės kreditorių reikalavimai teikiami tvirtinti pagal įmonės apskaitos duomenis.Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutartimi buvo patvirtinti BUAB „AGANTA“ kreditiniai reikalavimai, kartu – UAB „INKOMLITA“ 10 585,48 Eur kreditinis reikalavimas, UAB „Ega Group“ 3 026,17 Eur ir 106 433,80 Eur kreditiniai reikalavimai, UAB „Kerpita“ 42 777,99 Eur kreditinis reikalavimas, A. K. 15 987,38 Eur kreditinis reikalavimas.2016 m. gruodžio 9 d. Klaipėdos apygardos teisme gautas trečiojo asmens UAB „Lemora“ atskirasis skundas dėl Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutarties. Trečiasis asmuo atskirajame skunde nurodė, kad teismas nepagrįstai patvirtino trečiųjų asmenų UAB „Kerpita“, UAB „Ega Invest“, A. K., UAB „INKOMLITA“ kreditinius reikalavimus: Administratorė nepagrįstai pripažino A. K. kreditinį reikalavimą, nes administratorei nebuvo pateikta pakankamai įrodymų, jog kreditinis reikalavimas yra pagrįstas. Avansinės išmokos yra skiriamos darbuotojui, tai yra įmonės lėšos ir A. K. tokių lėšų skolinti atsakovės įmonei negalėjo. UAB „Kerpita“ nepateikė įrodymų, jog ji turi galiojančią reikalavimo teisę į atsakovę ir 35 000 eurų dydžio kreditinis reikalavimas patvirtintas nepagrįstai. Negali būti tvirtinama UAB „Ega Invest“ reikalavimo dalis, kuri sudaro 35 000 Eur, nes A. K. negalėjo šiai įmonei perleisti reikalavimo teisės į atsakovę. Trečiasis asmuo UAB „Ega Invest“ teismui nepateikė įrodymų, kad UAB „Ega Invest“ atliko statybos darbus, suteikė atsakovei paslaugas už 71 443,8 Eur, ir ši reikalavimo dalis negali būti teismo patvirtinama. Taip pat prašė panaikinti teismo nutarties dalį, kuria buvo patvirtintas 10 585,48 Eur dydžio UAB „INKOMLITA“ kreditinis reikalavimas, nes negalėjo susipažinti su šiuo kreditiniu reikalavimu, perduotu teismui per EPP sistemą.Klaipėdos apygardos teismas 2016 m. gruodžio 12 d. nutartimi panaikino 2016 m. gruodžio 2 d. nutarties dalis, kuriomis patvirtinti UAB „Lemora“ atskirajame skunde ginčijami kreditiniai reikalavimai, ir dėl jų pagrįstumo nutarė spręsti teismo posėdyje.Klaipėdos apygardos teismas 2017 m. kovo 3 d. nutartimi patvirtino trečiojo asmens A. K. 13 314,60 Eur dydžio kreditinį reikalavimą, UAB „Kerpita“ 42 777,99 Eur dydžio kreditinį reikalavimą, UAB „Ega Invest“ 35 000 Eur dydžio kreditinį reikalavimą, UAB „INKOMLITA“ 10 585,48 Eur dydžio kreditinį reikalavimą. Kitas prašomų reikalavimų dalis atmetė.

Dėl kreditinių reikalavimų, kylančių iš paskolos sutarties Nr. 2013/12-1

UAB „Lemora“ atskirajame skunde nesutinka su Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. kovo 3 d. nutartimi dėl patvirtintų A. K. 13 314,60 Eur kreditinio reikalavimo, UAB „Kerpita“ 35 000 Eur kreditinio reikalavimo dalies, UAB „Ega Invest“ 35 000 Eur kreditinio reikalavimo dalies. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad UAB „Lemora“ atskirajame skunde neginčija reikalavimo perleidimo sutarčių UAB „Kerpita“ ir UAB „Ega Invest“, o ginčas keliamas tik dėl paskolos sutarties Nr. 2013/12-1, kaip reikalavimo pagrindo.Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, kadangi ginčas keliamas dėl paskolos dalyko realaus perdavimo, o pagal šalių paaiškinimus paskolos sutartis Nr. 2013/12-1 iš esmės konsolidavo 7 ankstesnes paskolos sutartis, todėl turi būti įvertinta iš A. K. ir BUAB „AGANTA“ sudarytų paskolų sutarčių kylančių teisinių santykių visuma ir jų vykdymas. Bylos duomenys patvirtina, kad A. K. ir UAB „AGANTA“ 2006 m. gegužės 30 d. sudarė paskolos sutartį, kuria A. K. suteikė UAB „AGANTA“ 200 000 Lt paskolą iki 2010 m. vasario 20 d. Sutartimi šalys susitarė, kad už naudojimąsi paskola bus mokamos palūkanos, ne didesnės nei sutarties sudarymo momentu tarp vietos komercinių bankų galiojusios vidutinės metinių palūkanų normos, kurias peržiūrima kas pusę metų (t. I, b. l. 164a). A. K. 2006 m. birželio 22 d. pervedė UAB „AGANTA“ 165 000 Lt, mokėjimo paskirtis – „paskolinami pinigai“, 2006 m. liepos 5 d. pervedė 10 000 Lt, mokėjimo paskirtis – „paskolinami pinigai“, 2007 m. gegužės 31 d. pervedė 29 000 Lt, mokėjimo paskirtis – „paskolinami pinigai“, 2007 m. birželio 6 d. pervedė 30 000 Lt, mokėjimo paskirtis – „paskolinami pinigai“, 2007 m. birželio 7 d. pervedė 5 000 Lt, mokėjimo paskirtis – „paskolinami pinigai“, 2008 m. kovo 7 d. pervedė 2 400 Lt, mokėjimo paskirtis – „paskolinami pinigai“, 2008 m. birželio 25 d. pervedė 13 000 Lt, mokėjimo paskirtis – „paskolinami pinigai“, 2008 m. rugpjūčio 21 d. pervedė 3 500 Lt, mokėjimo paskirtis – „paskolinami pinigai“, 2008 m. rugpjūčio 25 d. pervedė 4 000 Lt, mokėjimo paskirtis – „paskolinami pinigai“, 2008 m. rugpjūčio 29 d. pervedė 1 900 Lt, mokėjimo paskirtis – „paskolinami pinigai“.Pagal UAB „AGANTA“ 2008 m. vasario 20 d. kasos pajamų orderį Nr. 5500022 gauti 35 000 Lt iš A. K., ūkinės operacijos turinys – paskolinti pinigai. Pagal UAB „AGANTA“ 2008 m. rugsėjo 1 d. kasos pajamų orderį Nr. 5500033 gauti 35 000 Lt iš A. K., ūkinės operacijos turinys – paskolinti pinigai. Pagal UAB „AGANTA“ 2008 m. gruodžio 1 d. kasos pajamų orderį Nr. 5500037 gauta 20 000 Lt iš A. K., ūkinės operacijos turinys – paskolinti pinigai (t. I, b. l. 165-175).UAB „AGANTA“ 2008 m. kovo 7 d. gražino A. K. 2 400 Lt, 2008 m. balandžio 30 d. grąžino 7 000 Lt, 2008 m. gegužės 8 d. grąžino 3 500 Lt, 2008 m. gegužės 23 d. grąžino 10 000 Lt, 2008 m. rugpjūčio 10 d. grąžino 1 600 Lt, 2008 m. rugsėjo 10 d. grąžino 5 000 Lt, 2008 m. rugsėjo 26 d. grąžino 5 000 Lt, 2008 m. lapkričio 10 d. grąžino 5 000 Lt, 2008 m. lapkričio 13 d. grąžino 2 000 Lt, 2008 m. lapkričio 21 d. grąžino 5 000 Lt, 2008 m. gruodžio 17 d. grąžino 10 000 Lt, 2008 m. gruodžio 18 d. grąžino 95 000 Lt, 2008 m. gruodžio 22 d. grąžino 3 000 Lt, 2008 m. gruodžio 29 d. grąžino 2 000 Lt pavedimu ir 25 000 Lt grynaisiais (kasos išlaidų orderis Nr. 0000118), 2009 m. vasario 21 d. grąžino 5 000 Lt, 2009 m. vasario 23 d. grąžino 2 000 Lt, 2009 m. vasario 24 d. grąžino 7 000 Lt, 2009 m. kovo 23 d. grąžino 11 000 Lt, 2009 m. balandžio 30 d. kasos išlaidų orderiu Nr. 0000141 grąžino 41 000 Lt, 2009 m. birželio 26 d. grąžino 10 000 Lt, 2009 m. liepos 1 d. grąžino 6 000 Lt, 2009 m. liepos 2 d. kasos išlaidų orderiu (Nr. nenurodytas) grąžino 12 000 Lt (t. I, b. l. 168-180).Pagal 2008 m. lapkričio 11 d. nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį 200 000 Lt dalis, turėjusi tekti A. K. ir I. K., buvo perduota UAB „AGANTA“ įsiskolinimų dengimui (sutarties 3.3 punktas, t. I, b. l. 183-185). A. K. ir UAB „AGANTA“ 2009 m. gegužės 4 d. sudarė paskolos sutartį, kuria A. K. 60 mėnesių suteikė UAB „AGANTA“ 200 000 Lt paskolą. Sutartimi šalys susitarė, kad už naudojimąsi paskola bus mokamos 8 procentų dydžio metinės palūkanos (t. I, b. l. 182). UAB „AGANTA“ 2010 m. kovo 12 d. grąžino A. K. 200 000 Lt. Lietuvos banko duomenimis, 2009 m. gegužės mėnesį tarp vietos komercinių bankų galiojusi vidutinė metinių palūkanų norma buvo 11,11 proc., fiksuojant pradinę normą daugiau nei vienerius metus (CPK 179 straipsnio 3 dalis).A. K. ir UAB „AGANTA“ 2009 m. spalio 15 d. sudarė paskolos sutartį, kuria A. K. 60 mėnesių suteikė UAB „AGANTA“ 15 000 Lt paskolą. Sutartimi šalys susitarė, kad už naudojimąsi paskola bus mokamos 8 procentų dydžio metinės palūkanos (t. I, b. l. 186a-187). Pagal UAB „AGANTA“ 2009 m. spalio 15 d. kasos pajamų orderį Nr. 5500136 gauta 15 000 Lt iš A. K., ūkinės operacijos turinys – paskolinami pinigai (t. I, b. l. 187a). Lietuvos banko duomenimis, 2009 m. spalio mėnesį tarp vietos komercinių bankų galiojusi vidutinė metinių palūkanų norma buvo 10,16 proc., fiksuojant pradinę normą daugiau nei vienerius metus.A. K. ir UAB „AGANTA“ 2009 m. lapkričio 20 d. sudarė paskolos sutartį, kuria A. K. 60 mėnesių suteikė UAB „AGANTA“ 48 000 Lt paskolą. Sutartimi šalys susitarė, kad už naudojimąsi paskola bus mokamos 7 procentų dydžio metinės palūkanos (t. I, b. l. 188). A. K. 2009 m. lapkričio 20 d. pervedė UAB „AGANTA“ 48 000 Lt, mokėjimo paskirtis – „paskolinami pinigai“ (t. I, b. l. 189). Lietuvos banko duomenimis, 2009 m. lapkričio mėnesį tarp vietos komercinių bankų galiojusi vidutinė metinių palūkanų norma buvo 10,68 proc., fiksuojant pradinę normą daugiau nei vienerius metus.A. K. ir UAB „AGANTA“ 2009 m. gruodžio 31 d. sudarė paskolos sutartį, kuria A. K. 60 mėnesių suteikė UAB „AGANTA“ 37 000 Lt paskolą. Sutartimi šalys susitarė, kad už naudojimąsi paskola bus mokamos 8 procentų dydžio metinės palūkanos (t. I, b. l. 189-190). Pagal UAB „AGANTA“ 2009 m. gruodžio 31 d. kasos pajamų orderį Nr. 5500177 gauti 37 000 Lt iš A. K., ūkinės operacijos turinys – paskolinami pinigai (t. I, b. l. 190a). Lietuvos banko duomenimis, 2009 m. gruodžio mėnesį tarp vietos komercinių bankų galiojusi vidutinė metinių palūkanų norma buvo 8,59 proc., fiksuojant pradinę normą daugiau nei vienerius metus.A. K. ir UAB „AGANTA“ 2010 m. gegužės 10 d. sudarė paskolos sutartį, kuria A. K. 60 mėnesių suteikė UAB „AGANTA“ 13 500 Lt paskolą. Sutartimi šalys susitarė, kad už naudojimąsi paskola bus mokamos 8 procentų dydžio metinės palūkanos (t. I, b. l. 191). A. K. 2010 m. gegužės 10 d. pervedė UAB „AGANTA“ 13 500 Lt, mokėjimo paskirtis – „paskolinami pinigai“ (t. I, b. l. 192). Lietuvos banko duomenimis, 2010 m. gegužės mėnesį tarp vietos komercinių bankų galiojusi vidutinė metinių palūkanų norma buvo 6,94 proc., fiksuojant pradinę normą daugiau nei vienerius metus.A. K. ir UAB „AGANTA“ 2010 m. gruodžio 16 d. sudarė paskolos sutartį, kuria A. K. 60 mėnesių suteikė UAB „AGANTA“ 13 156,64 Lt paskolą. Sutartimi šalys susitarė, kad už naudojimąsi paskola bus mokamos 8 procentų dydžio metinės palūkanos (t. I, b. l. 192-193). Pagal UAB „AGANTA“ 2010 m. gruodžio 16 d. kasos pajamų orderį Nr. 5500460 gauti 13 156,64 Lt iš A. K., ūkinės operacijos turinys – paskolinami pinigai (t. I, b. l. 193a). Lietuvos banko duomenimis, 2010 m. gruodžio mėnesio tarp vietos komercinių bankų galiojusi vidutinė metinių palūkanų norma buvo 9,01 proc., fiksuojant pradinę normą daugiau nei vienerius metus.Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nustatytas faktines aplinkybes, konstatuoja, kad nepasitvirtino UAB „Lemora“ argumentai, jog didesnė nei sutarčių sudarymo metu buvusi vietos komercinių bankų vidutinė metinių palūkanų norma buvo taikyta ne tik 2010 m. gegužės 10 d. paskolos sutarčiai, bet ir kitoms paskolos sutartims. Taip pat matyti, kad pirmosios instancijos teismo išvados, jog likusiose paskolos sutartyse nustatytos palūkanų normos buvo mažesnės nei sutarčių sudarymo metu buvusi vietos komercinių bankų vidutinė metinių palūkanų norma, yra teisinga.Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, 2010 m. gegužės 10 d. paskolos sutartyje nustatyta aukštesnė nei tarp vietos komercinių bankų galiojusi vidutinė metinių palūkanų norma savaime nėra pagrindas finansinio reikalavimo netvirtinti. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais, kad nežymiai (1,06 proc.) didesnė palūkanų norma žalos įmonei nepadarė, nes sudarydamos kitas paskolos sutartis šalys nustatė mažesnę palūkanų normą. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad vidutinė metinių palūkanų norma kinta. Pavyzdžiui, jei paskolos sutartis būtų sudaryta 2010 m. birželio mėnesį, tuo metu tarp vietos komercinių bankų galiojusi vidutinė metinių palūkanų norma buvo 9,83 procento. Atitinkamai, liepos mėnesį tarp vietos komercinių bankų galiojusi vidutinė metinių palūkanų norma buvo 8,61 proc. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, svarbu atsižvelgti į tai, kad šalių sudarytos paskolos sutartys buvo konsoliduotos 2013 m. lapkričio 19 d. paskolos sutartyje, o konsoliduotoje sutartyje nustatytas palūkanų dydis (6 proc.) taip pat yra mažesnis nei tuo metu tarp vietos komercinių bankų galiojusi vidutinė metinių palūkanų norma (7,08 proc.). Remdamasis nutarties 46-49 punktuose nurodytais motyvais apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovės interesai nebuvo pažeisti nustatant palūkanų dydį.Apeliacinės instancijos teismas taip pat konstatuoja, kad nepasitvirtino UAB „Lemora“ argumentai, jog byloje nėra duomenų apie tai, kad paskolos sutartis buvo realiai vykdoma ir paskolos dalykas nebuvo perduotas. Bylos duomenys patvirtina, kad UAB „AGANTA“ buvo realiai suteiktos paskolos, kurios buvo konsoliduotos 2013 m. lapkričio 19 d. nutraukimo protokolu nutraukiant ankstesnes paskolos sutartis, o dėl likusios nesumokėtos dalies sudarant naują 2013 m. lapkričio 19 d. paskolos sutartį Nr. 2013/12-1. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, UAB „Lemora“ argumentai, kad byloje esantys duomenys yra nepakankami paskolos suteikimo faktui patvirtinti, nes jie yra nesusisteminti ir ne prie visų paskolos sutarčių yra pateikti paskolos dalyko perdavimą patvirtinantys mokėjimo dokumentai, yra deklaratyvūs. Kaip matyti iš anksčiau šios nutarties 35-44 punktuose aprašytų bylos duomenų, yra pateikti visi paskolos dalyko perdavimą patvirtinantys mokėjimo dokumentai, kurie patvirtina, kad A. K. realiai teikė paskolas UAB „AGANTA“. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, taip pat nepagrįsti argumentai, kad byloje nėra įrodymų, kad pagal nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį į UAB „AGANTA“ atsiskaitomąją sąskaitą buvo pervesta 200 000 Lt suma ir buvo pagrindas ją užskaityti kaip paskolos suteikimą. Pagal 2008 m. lapkričio 11 d. nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarties 3.3 punktą lėšos gautos iš nekilnojamojo turėjo būti pervestos ne UAB „AGANTA“, o kredito įstaigai, su kuria UAB „AGANTA“ buvo sudariusi kreditavimo sutartį (t. I, b. l. 183-185).Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes ir pagrįstai patvirtino A. K. 13 314,60 Eur kreditinį reikalavimą, UAB „Kerpita“ 35 000 Eur kreditinio reikalavimo dalį, UAB „Ega Invest“ 35 000 Eur kreditinio reikalavimo dalį.

Dėl UAB „Ega Invest“ 71 443,8 Eur kreditinio reikalavimo dalies

UAB „Ega Invest“ prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. kovo 3 d. nutarties dalį, kuria nebuvo patvirtintas trečiojo asmens UAB „Ega Invest“ 71 443,8,00 Eur dydžio kreditinis reikalavimas.Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad 71 443,8,00 Eur dydžio kreditinis reikalavimas kildinamas iš atskirų UAB „Ega Invest“ suteiktų paslaugų UAB „AGANTA“: sandėlio tvarkymo paslaugų; statybos ir remonto darbų paslaugų; įrenginio „New Holland“ nuomos; automobilio nuomos. Pažymėtina, kad pagal paslaugų teikimo laiką, matyti, kad paslaugos buvo teikiamos kompleksiškai. UAB „Ega Invest“ 71 443,8,00 Eur kreditinio reikalavimo dalį dėl sandėlio tvarkymo paslaugų grindžia 2014 m. gruodžio 31 d. PVM sąskaita – faktūra serija EGA NR. 000134, pagal kurią UAB „Ega Invest“ suteikė UAB „AGANTA“ sandėlio tvarkymo paslaugų už 8 688 Eur (t. I, b. l. 65). Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs reikalavimo dalies pagrindą konstatavo, kad negali būti patvirtinama atsakovės skola dėl apmokėjimo už paslaugas, kurių suteikimo vieta nėra žinoma, neaišku, ar šios paslaugos buvo suteiktos atsakovei. UAB „Ega Invest“ atskirajame skunde neginčija, jog UAB „AGANTA“ jokio sandėlio neturėjo, tačiau paaiškina, kad paslaugos buvo teikiamos ne pačios UAB „AGANTA“ objektams, o jų užsakovams. 2014 m. gruodžio mėnesį UAB „Ega Invest“ darbuotojai pagal pasirašytą statybos ir remonto paslaugų teikimo sutartį dirbo užsakovo AB „LOTOS Geonafta“ priklausančioje aikštelėje „Nausodis-16“, kurioje buvo vykdomi vandens bokšto su priestatu demontavimo bei aikštelės remonto darbai centrinio sandėlio teritorijoje. Byloje yra pateiktas atliktų darbų aktas, pagal kurį nurodyti ir konkretūs darbai: šiukšlių krovimas rankomis, grunto kasimas rankiniu būdu, plotų išlyginimas rankiniu būdu ir statybinių medžiagų rūšiavimo darbai.UAB „Ega Invest“ 71 443,8,00 Eur kreditinio reikalavimo dalį dėl atliktų statybos darbų grindžia PVM sąskaitomis – faktūromis ir 2015 m. sausio 2 d. statybos ir remonto paslaugų sutartimi (t. I, b. l. 80-82). Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs reikalavimo dalies pagrindą konstatavo, kad sąskaitose – faktūrose nėra nurodyta, už kokius konkrečius statybos darbus atsakovė skolinga, kokiuose statybos objektuose buvo teikiamos paslaugos, kokios yra atliktų darbų apimtys, nėra atliktų darbų priėmimo – perdavimo aktų. Pagal 2015 m. sausio 2 d. sutarties 4.1.1 punktą užsakovė įsipareigojo priimti paslaugas pagal priėmimo – perdavimo aktus, tačiau tokių aktų byloje nepateikta. Byloje pateikti įrodymai, kad statybos darbus atskiruose objektuose atlikinėjo atsakovė, bet pagal šiuos dokumentus negalima padaryti išvados, jog šiuos darbus atliko UAB „Ega Invest“ pagal statybos ir remonto paslaugų sutartį. Jeigu UAB „Ega Invest“ atliko statybos darbus kaip subrangovė, tai teismui turėjo būti pateiktos subrangos sutartys dėl konkrečių statybos darbų atlikimo. UAB „Ega Invest“ atskirajame skunde nurodo, kad išrašytos sąskaitos už atliktus darbus pagal statybos ir remonto paslaugų sutartį sutapo su faktinėmis įmonės išlaidomis darbuotojų darbui. Be to pagal šias sąskaitas buvo apskaičiuotas ir sumokėtas PVM, o UAB „AGANTA“ – susigrąžino.UAB „Ega Invest“ 71 443,8,00 Eur kreditinio reikalavimo dalį dėl „New Holland“ suteiktų paslaugų grindžia mechanizmų nuomos sutartimi (t. I, b. l. 82-83) ir PVM sąskaitomis faktūromis. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs reikalavimo dalies pagrindą konstatavo, kad nuomos sutartyje nenurodyta, kokius mechanizmus atsakovė išsinuomoja iš UAB „Ega Invest“, nėra pateikti įrenginio „New Holland“ priėmimo – perdavimo aktai, neaišku, kokiuose statybos objektuose buvo panaudotas šis įrenginys.UAB „Ega Invest“ 71 443,8,00 Eur kreditinio reikalavimo dalį dėl automobilio paslaugų grindžia paslaugų teikimo sutartimi (t. I, b. l. 83) ir PVM sąskaitomis faktūromis. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs reikalavimo dalies pagrindą konstatavo, kad byloje nepateikta duomenų apie faktines sutarties vykdymo aplinkybes, nėra aišku, kam buvo reikalinga atsakovei nuomoti automobilį iš UAB „Ega Invest“, nenustatyta, kas naudojosi UAB „Ega Invest“ priklausančiu automobiliu, nėra pateiktas šio automobilio perdavimo aktas, nėra aiški UAB „Ega Invest“ suteikiamų paslaugų apimtis.Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais, kad negali būti patvirtinama atsakovės skola dėl apmokėjimo už sandėlio tvarkymo paslaugas, kurių suteikimo vieta nėra žinoma, neaišku, ar šios paslaugos buvo suteiktos atsakovei. Byloje yra įrodymai dėl suteiktų paslaugų – PVM sąskaita-faktūra ir atliktų darbų aktas (t. I., b. l. 65, 65a). Be to, UAB „Ega Invest“ paaiškino, kad 2014 m. gruodžio mėnesį UAB „Ega Invest“ darbuotojai pagal pasirašytą statybos ir remonto paslaugų teikimo sutartį dirbo užsakovo AB „LOTOS Geonafta“ priklausančioje aikštelėje „Nausodis-16“, kurioje buvo vykdomi vandens bokšto su priestatu demontavimo bei aikštelės remonto darbai centrinio sandėlio teritorijoje. Tai sutampa su atsakovės teiktomis paslaugomis AB „LOTOS Geonafta“ (t. I, b. l. 106a-107).Apeliacinės instancijos teismas taip pat atsižvelgia į tai, kad atsakovė 2014-2015 metais teikė paslaugas UAB „Aura Group“, AB „LOTOS Geonafta“, UAB „TAN Oil“, UAB „Laviga“, UAB „K&R Group“, UAB „Minijos nafta“, tai patvirtina byloje esantys įrodymai – PVM sąskaitos-faktūros ir atliktų darbų priėmimo perdavimo aktai (t. I, b. l. 105-153). UAB „Ega Invest“ paaiškino, jog UAB „Ega Invest“ darbuotojai vadybininkas A. P., mechanizatorius L. P., darbininkas K. L., projektų vadovas A. L. nuolat dirbo UAB „AGANTA“ objektuose 2014-2015 metais. Atsakovės teiktų paslaugų laikotarpis nuo 2014 m. gruodžio mėn. iki 2015 m. gruodžio mėn. sutampa su UAB „Ega Invest“ išrašytomis PVM sąskaitomis-faktūromis. Taip pat atsižvelgtina į tai, kad statybinė technika „New Holland“, kurios paslaugas atsakovė įsigijo iš UAB „Ega Invest“, buvo panaudota Vanagupės g., o pagal atliktų darbų aktus toje gatvėje atsakovė vykdė darbus (t. I, b. l. 139-141). Be to, pagal UAB „Ega Invest“ sąskaitas-faktūras buvo apskaičiuotas ir sumokėtas PVM, o UAB „AGANTA“ PVM susigrąžino. Atsakovės bankroto administratorė taip pat patvirtino, kad į UAB „AGANTA“ apskaitą sąskaitos už darbus buvo įtrauktos, o skola UAB „Ega Invest“ už juos apskaityta.Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad automobilio paslaugų teikimo sutartyje nenustatyta pareiga surašyti priėmimo-perdavimo aktą, todėl pateiktų sąskaitų-faktūrų pakanka nustatyti suteiktoms paslaugoms. Kam buvo reikalinga atsakovei nuomoti automobilį iš UAB „Ega Invest“ ir kas naudojosi UAB „Ega Invest“ priklausančiu automobiliu šiuo atveju yra teisiškai nereikšminga. Automobilio perdavimo akto surašymo sutartis nenustatė.Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pagal statybinės technikos „New Holland“ nuomos sutartį turėjo būti atsiskaitoma pagal PVM sąskaitas-faktūras, kurio byloje buvo pateiktos, todėl nėra pagrindo šios skolos nepripažinti.Vertinant UAB „Lemora“ argumentus apie UAB „Ega Invest“ galimą nesąžiningumą, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad UAB „Ega Invest“ ginčo kreditinis reikalavimas buvo pateiktas bankroto bylos kėlimo pradžioje, tvirtinti jį pateikė atsakovės bankroto administratorė, įvertinusi atsakovės buhalterinės apskaitos duomenis, o anksčiau šios nutarties 62-65 punktuose išdėstyti duomenys patvirtina realų darbų vykdymą. Be to, UAB „Ega Invest“ ir UAB „AGANTA“ 2016 m. spalio 20 d. pasirašė skolų suderinimo aktą, kuriuo aptvirtino UAB „AGANTA“ 71 443,8 Eur įsiskolinimą (t. I, b. l. 179a).Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad bylos duomenys (byloje esančių įrodymų visuma) leidžia daryti išvadą, kad paslaugos buvo teikiamos, todėl UAB „Ega Invest“ 71 443,8 Eur kreditinis reikalavimas turi būti patvirtintas.

Dėl UAB „INKOMLITA“ bylinėjimosi išlaidų

Pirmosios instancijos teismas netenkino UAB „INKOMLITA“ prašymo dėl atstovavimo išlaidų priteisimo motyvuodamas tuo, kad UAB „INKOMLITA“ atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, procesinių dokumentų teikti neprivalėjo, naujų aplinkybių dėl skundo nagrinėjimo UAB „INKOMLITA“ byloje nenurodė.UAB „INKOMLITA“ atskirajame skunde nurodo, kad dėl UAB „Lemora“ pateikto atskirojo skundo ji turėjo teikti atsiliepimą, nes jos reikalavimas teismo nutartimi buvo panaikintas.Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutartimi buvo patvirtinti BUAB „AGANTA“ kreditiniai reikalavimai, tarp jų – UAB „INKOMLITA“ 10 585,48 Eur kreditinis reikalavimas. 2016 m. gruodžio 9 d. gautas trečiojo asmens UAB „Lemora“ atskirasis skundas. Klaipėdos apygardos teismas 2016 m. gruodžio 12 d. nutartimi nusprendė patenkinti UAB „Lemora“ atskirąjį skundą ir panaikinti 2016 m. gruodžio 2 d. Klaipėdos apygardos teismo nutarties dalį, kuria patenkinti UAB „Kerpita“, UAB „Ega Invest“, A. K., UAB „INKOMLITA“ kreditiniai reikalavimai. 2017 m. vasario 23 d. teisme gautas UAB „INKOMLITA“ atsiliepimas į UAB „Lemora“ atskirąjį skundą. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties, teismas 2017 m. kovo 3 d. nutartimi patvirtino tą patį UAB „INKOMLITA“ kreditinį reikalavimą, kuris buvo patvirtintas 2016 m. gruodžio 2 d. nutartimi ir panaikintas 2016 m. gruodžio 12 d. nutartimi.Apeliacinės instancijos teismas su pirmosios instancijos teismo motyvais dėl UAB „INKOMLITA“ bylinėjimosi išlaidų nesutinka. Pirmosios instancijos teismas 2016 m. gruodžio 9 d. nutartimi priėmė UAB „INKOMLITA“ nepalankų sprendimą – panaikinti patvirtiną jos kreditinį reikalavimą. UAB „Lemora“ atskirasis skundas buvo nukreiptas prieš UAB „INKOMLITA“ kreditinio reikalavimo patvirtinimą, motyvuojant tuo, kad nėra jos kreditinį reikalavimą pagrindžiančių įrodymų. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nors UAB „INKOMLITA“ neprivalėjo teikti atsiliepimo į atskirąjį skundą, tačiau teismas, priimdamas 2016 m. gruodžio 12 d. nutartį, rėmėsi UAB „Lemora“ atskiruoju skundu ir tyrė jo argumentus pakartotinai nagrinėdamas kreditorių reikalavimų tvirtinimo klausimą, todėl UAB „INKOMLITA“ turėjo teisę pateikti procesinį dokumentą, kurį įvardijo kaip atsiliepimą į atskirąjį skundą, išdėstyti savo argumentus prieš ir šia teise pasinaudojo (CPK 12 straipsnis, 42 straipsnio 1 dalis).Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad UAB „Lemora“ bankroto byloje dalyvauja nuo jos pradžios. BUAB „Altarnaja“ (kurios teisių perėmėja yra UAB „INKOMLITA“) reikalavimo pagrindas buvo 2016 m. vasario 24 d. vykdomasis raštas, kuris buvo pateiktas kartu su 2016 m. gegužės 10 d. ieškiniu dėl bankroto bylos iškėlimo. Iš to darytina išvada, kad UAB „Lemora“ turėjo būti žinoma, kad ieškovės reikalavimai dėl atsakovės bankroto bylos iškėlimo buvo grindžiami įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu, kurio pagrindu išduotas vykdomasis raštas. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad byla pirmosios instancijos teisme nėra elektroninė, todėl UAB „Lemora“ motyvai, kad ji negalėjo susipažinti su BUAB „Altarnaja“ / UAB „INKOMLITA“ kreditiniu reikalavimu per EPP sistemą vertintini kritiškai, nes su byla ir joje esančiai rašytiniais įrodymais UAB „Lemora“ atstovai galėjo susipažinti atvykę į teismą jau iki priimant nutartį dėl bankroto bylos iškėlimo. Ginčo tarp šalių nekilo, kad byloje jau buvo visi įrodymai, o UAB „Lemora“ šią aplinkybę patvirtino pirmosios instancijos teismo posėdyje.Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priteisti UAB „INKOMLITA“ bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą. Prašomos bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos byloje esančiais rašytiniais įrodymais (t. II, b. l. 6), neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalių dydžių nurodytų ribų, todėl ši pirmosios instancijos teismo nutarties dalis keistina UAB „INKOMLITA“ priteisiant 363 Eur bylinėjimosi išlaidų iš UAB „Lemora“, dėl kurios nepagrįstų procesinių veiksmų šalis patyrė bylinėjimosi išlaidas.Esant anksčiau nurodytiems argumentams pirmosios instancijos teismo nutartis keistina, panaikinant nutarties dalį, kuria nebuvo patvirtinta dalis kreditorės reikalavimų bei nepriteistos kreditorei bylinėjimosi išlaidos, dėl netinkamai taikytų procesinės teisės normų, reglamentuojančių įrodymų visumos vertinimo taisykles (CPK 338 straipsnis, 329 straipsnio 1 dalis, 337 straipsnio 1 dalis 4 punktas), minėtus klausimus išsprendžiant iš esmės.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

Apeliacinės instancijos teisme 2017 m. balandžio 24 d. gautas UAB „Lemora“ prašymas kreditorės UAB „Lemora“ naudai priteisti iš BUAB „Aganta“ 302,50 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, šias išlaidas išieškant iš BUAB „Aganta“ administravimo išlaidų; kreditorės UAB „Lemora“ naudai priteisti iš UAB „INKOMLITA“ 121 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti; kreditoręs UAB „Lemora“ naudai priteisti iš UAB „Ega Invest“ 544,50 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. UAB „Lemora“ prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų grindžiamas išlaidomis, patirtomis rengiant atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. kovo 3 d. nutarties, kuria buvo patvirtinti BUAB „Aganta“ bankroto administratorės pateikti kreditiniai reikalavimai, taip pat išlaidomis patirtomis rengiant atsiliepimą į UAB „INKOMLITA“ atskirąjį skundą ir į UAB „Ega Invest“ atskirąjį skundą. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Atsižvelgiant į tai, kad UAB „Lemora“ atskirasis skundas netenkintas, o UAB „INKOMLITA“ ir UAB „Ega Invest“ atskirieji skundai tenkintini, nėra pagrindo priteisti UAB „Lemora“ bylinėjimosi išlaidas.UAB „Kerpita“ prašo priteisti 400 Eur bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą. Prašomos priteisti teisinės pagalbos išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalių dydžių nurodytų ribų. Atsižvelgiant į tai, kad UAB „Lemora“ atskirasis skundas netenkintas (nutarties 33-54 punktai), UAB „Kerpita“ prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą tenkintinas ir jai priteistina 400 Eur bylinėjimosi išlaidų iš UAB „Lemora“.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334-339 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. kovo 3 d. nutartį pakeisti:

Klaipėdos apygardos teismo nutarties dalį, kuria atsisakyta patvirtinti uždarosios akcinės bendrovės „Ega Invest“ (į. k. 302454481) 71 443,80 Eur kreditinį reikalavimą, panaikinti ir papildomai patvirtinti III eilės kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „Ega Invest“ (į. k. 302454481) 71 443,8,80 Eur kreditinį reikalavimą bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „AGANTA“ (į. k. 300563521) bankroto byloje.

Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. kovo 3 d. nutarties dalį, kuria atmestas uždarosios akcinės bendrovės „INKOMLITA“ (į. k. 141628771) prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas, panaikinti ir priteisti uždarajai akcinei bendrovei „INKOMLITA“ (į. k. 141628771) 363 Eur (tris šimtus šešiasdešimt tris eurus) bylinėjimosi išlaidų iš uždarosios akcinės bendrovės „Lemora“ (į. k. 233623430) už atsiliepimo į 2016 m. gruodžio 9 d. atskirąjį skundą parengimą UAB „AGANTA“ bankroto byloje Nr. B2-520-479/2017.

Likusią Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. kovo 3 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.

Priteisti uždarajai akcinei bendrovei „Kerpita“ (į. k. 302575198) iš uždarosios akcinės bendrovės „Lemora“ (į. k. 233623430) 400 Eur (keturis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai Konstantinas GurinasDanguolė MartinavičienėAlvydas Poškus