Vilniaus apygardos teismo nutartis

2012-06-18 · Civilinė byla Nr. 2S-1052-560/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-06-18
Bylos Nr.
2S-1052-560/2012
Bylos rūšis
civilinė byla
Atsakovas
D. B.
Ieškovas
S. B.
Trečiasis asmuo
AB DnB NORD bankas
Išvadą teikia
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius
Kategorijos
  • 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-1052-560/2012Procesinio sprendimo kategorija: 110.1 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2012 m. birželio 18 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas D. R.,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs atsakovo D. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-02-14 nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo civilinėje byloje pagal ieškovės S. B. ieškinį atsakovui D. B. ir atsakovo D. B. priešieškinį ieškovei S. B. dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo, esant kito sutuoktinio kaltei, neturtinės žalos priteisimo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo bei išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, santuokoje įgyto turto bei skolų padalijimo, trečiasis asmuo AB DnB NORD bankas, institucija, teikianti išvadą byloje – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Vilniaus miesto 1 apylinkės teisme yra nagrinėjama byla pagal ieškovės S. B. ieškinį atsakovui D. B. ir atsakovo D. B. priešieškinį ieškovei S. B. dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo, esant kito sutuoktinio kaltei, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo bei išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, santuokoje įgyto turto bei skolų padalijimo, trečiasis asmuo AB DnB NORD bankas, institucija, teikianti išvadą byloje – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Šalies argumentai

Ieškovė S. B. byloje pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – nustatyti nepilnamečio vaiko D. B., gim. 2000-10-02, laikiną gyvenamąją vietą su ieškove iki teismo sprendimo nagrinėjamoje byloje priėmimo, priteisti iš atsakovo sūnui D. B., laikiną išlaikymą, mokamą kas mėnesį po 400 Lt, lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant ieškovę, taip pat nustatyti laikiną bendravimo su vaikais tvarką, pageidavo, kad atsakovas netrukdytų jai paimti vaikus (K. B., E. J. B. ir M. B. B.) kiekvienos savaitės antradienį ir ketvirtadienį iš darželio ir pristatyti juos į vaikų gyvenamąją vietą, pageidavo, kad atsakovas leistų pasiimti vaikus iš jų gyvenamosios vietos kas antrą savaitgalį, paimant vaikus penktadienį iki 18 val. ir grąžinant juos į jų gyvenamąją vietą sekmadienį iki 18 val. Nurodė, kad sūnus D. B. atsisako gyventi kartu su atsakovu, kuris sūnumi nesirūpina. Vaikas nuolatos gyvena su ieškove. Atsakovas nesugeba pasirūpinti vaikų mityba, nes ruošia maistą vėlai vakare, vaikų gyvenimas atskirai nuo motinos psichologiškai traumuoja ir išbalansuoja vaikus, todėl prašo nustatyti laikiną bendravimo su nepilnamečiais vaikais K. B., E. J. B. ir M. B. B. tvarką.

Atsakovas D. B. pateikė prašymą taikyti papildomas laikinąsias apsaugos priemones, priteisti iš ieškovės S. B. po 400 Lt kas mėnesį kiekvienam nepilnamečiui vaikui iki teismo sprendimo byloje įsiteisėjimo. Nurodė, kad pagrinde šeimos išlaidas, kurias sudaro 2 793 Lt, kas mėnesį apmoka jis. Ieškovė prie šių išlaidų apmokėjimo neprisideda. Iš ieškovės priteistas po 100 Lt išlaikymas kiekvienam vaikui yra nepakankamas. Nurodė, kad dėl bendravimo tvarkos šalys yra susitarusios. Ieškovė antradieniais ir ketvirtadieniais pasiima vaikus iš darželio. Teigė nenorintis, jog vaikai būtų išskiriami.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012-02-14 nutartimi tenkino iš dalies ieškovės S. B. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

Pakeitė Vilniaus apygardos teismo 2011-12-12 nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, susijusias su nepilnamečiu D. B.:

nustatė nepilnamečio D. B. gyvenamąją vietą, kol bus priimtas sprendimas byloje, su motina S. B.;priteisė iš atsakovo D. B. nuo 2012-02-14 iki teismo sprendimo priėmimo po 100 Lt per mėnesį laikinam D. B. išlaikymui.

Žemesnės instancijos teismas

Nustatė S. B. laikiną bendravimo su vaikais tvarką:

S. B. kiekvienos savaitės antradienį ir ketvirtadienį paima K. B., E. J. B. ir M. B. B. iš darželio ir pristato juos į vaikų gyvenamąją vietą;S. B. kas antrą savaitgalį (penktadienį) paima K. B., E. J. B. ir M. B. B. iš jų gyvenamosios vietos iki 18 val. ir grąžina juos sekmadienį iki 18 val. į vaikų gyvenamąją vietą.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas atmetė atsakovo D. B. prašymą dėl papildomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Nutartį dėl išlaikymo priteisimo nurodė vykdyti skubiai.

Teismas nustatė, kad ginčo šalių nepilnametis sūnus D. B. faktiškai gyvena kartu su ieškove. Vaikas ir toliau nori gyventi su ieškove, todėl teismas nepilnamečio D. B. gyvenamąją vietą nustatė kartu su ieškove S. B. ir priteisė iš atsakovo D. B. po 100 Lt per mėnesį laikinam D. B. išlaikymui. Kadangi tarp šalių nėra ginčo dėl ieškovės bendravimo su atsakovu gyvenančiais vaikais tvarkos, teismas patvirtino ieškovė prašytą nustatyti bendravimo tvarką. Teismas nurodė, kad išlaikymo dydis gali būti keičiamas pasikeitus šalių turtinei padėčiai. Nurodė, kad ieškovė kas mėnesį moka 300 Lt vaikų išlaikymui, nuomojasi būstą, dėl ko negali mokėti didesnio išlaikymo. Laikė, kad atsakovo D. B. nurodytos išlaidos būsto paskolai ir automobilio lizingo įmokos yra nukreiptos bendro turto sukūrimui, o ne vaikų išlaikymui, todėl jų buvimas negali būti laikomas priežastimi nustatyti, kad ieškovė šiuo metu turi ir gali skirti didesnį nei nustatyta išlaikymą nepilnamečiams vaikams.

II. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atsakovas D. B. pateikė atskirąjį skundą, prašydamas panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-02-14 nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – pritaikyti papildomas laikinąsias apsaugos priemones, nustatant, kad iš ieškovės S. B. priteistina po 400 Lt išlaikymo kas mėnesį kiekvienam nepilnamečiui vaikui iki teismo sprendimo byloje įsiteisėjimo. Nurodė, kad priteistas 100 Lt išlaikymas kiekvienam vaikui yra aiškiai per mažas, pažeidžia vaikų teises turėti normalias vystymosi sąlygas. Teismas, atsisakydamas padidinti priteistą išlaikymą nepilnamečiams vaikams, nepakankamai įvertino ieškovės finansinę padėtį, nepagrįstai rėmėsi ieškovės nurodyta jokiais įrodymais nepagrįsta aplinkybe, kad ji gyvenanti nuomojamame būste, mokanti 500 Lt nuomos mokestį, mokesčius už komunalines paslaugas. Atsakovo teigimu, ieškovė gyvena sesers bute, todėl pateikia neatitinkančią tikrovės informaciją apie tariamas būsto nuomos išlaidas. Pažymėjo, kad ieškovė gali gyventi kartu su vaikais šeimos gyvenamojoje patalpoje, tačiau ieškovė S. B. išsikraustė iš bendro šeimos būsto ir jos teigimu nuomojasi butą už 500 Lt, taigi tokiu būdu ji dar labiau sunkina ir taip sudėtingą šeimos finansinę padėtį, didina šeimos išlaidas, pažeidžia vaikų interesus. Taip pat pirmosios instancijos teismas neįvertino atsakovo D. B., su kuriuo gyvena trys mažamečiai vaikai, turtinės padėties ir vaikų pragyvenimui tenkančių lėšų, kurios lieka atsakovui sumokėjus visas šeimos išlaidas, prie kurių mokėjimo ieškovė neprisideda, bei nepilnamečių vaikų poreikių, kurie yra prioritetiniai. Ieškovė ir toliau visiškai nemoka ir atsisako apmokėti bendras šeimos išlaidas - įmokas bankui pagal kredito sutartį šeimos būstui įsigyti, lizinguojamo automobilio įmokoms mokėti, šeimos būsto komunalinius mokesčius, rinkliavas vaikų darželiams ir kitas išlaidas, kurias išimtinai moka tik atsakovas iš savo darbo užmokesčio. Padengus visas šeimos išlaidas, atsakovui, su kuriuo gyvena trys mažamečiai vaikai, lieka ypač mažai lėšų, nepakankamų nepilnamečių vaikų poreikiams patenkinti. Pažymėjo, kad atsakovė uždirba apie 2 000 Lt per mėnesį, todėl netgi atėmus jos išlaikymą vaikams bei tariamą nuomos mokestį, dviem asmenims pragyvenimui lieka 1 300 Lt, tai yra daugiau nei dvigubai didesnė suma už tą, kuri tenka atsakovui D. B. ir trims nepilnamečiams vaikams, gyvenantiems su juo (585,48 Lt). Todėl atsižvelgiant į šalių interesų pusiausvyros principą, vaikų prioritetinį teisių ir interesų gynybos principą, iš ieškovės vaikams priteistas išlaikymas turėtų būti padidintinas.

Atsiliepimas

Ieškovė S. B. pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kurį prašė atmesti. Nurodė, kad kartu su atsakovu ir vaikais šeimos gyvenamojoje vietoje negyvena dėl nuolatos iš atsakovo patiriamo smurto. Su sūnumi D. B. apsigyveno nuomotame bute, už kurį mokėjo po 500 Lt nuomos mokestį bei mokesčius už komunalines paslaugas, kurios sudarė apie 450 Lt, todėl pragyvenimui likdavo labai mažai pajamų, kurių neužtekdavo net minimaliems sūnaus ir ieškovės poreikiams patenkinti. Pagalbą suteikė kiti šeimos nariai (tėvai, sesuo). Dabartiniu metu gyvena sesers turimame bute, dėl ko turi dengti dalį šiam butui įsigyti paimtos paskolos (apie 700 Lt per mėnesį) bei mokėti komunalinius mokesčius. Nurodo, kad jau antrus metu ginčo šalys neveda šeimyninio gyvenimo, skyrybos buvo inicijuotos dėl patiriamo smurto ir teroro prieš sūnų D. B.. Teigia, kad pastaruosius pusantrų metų atsakovas nesirūpino mažamečiais vaikais, iki kol teismo nutartimi atsakovas buvo įpareigotas teikti vaikams išlaikymą.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-02-14 nutartis keistina.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas skundžiama 2012-02-14 nutartimi iš dalies tenkino ieškovės S. B. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, t.y. laikinai nustatė nepilnamečio sūnaus D. B. gyvenamąją vietą kartu su ieškove S. B. bei iš atsakovo D. B. priteisė 100 Lt kas mėnesį mokamų periodinių išmokų D. B. išlaikymui ir laikinai nustatė ieškovės S. B. prašomą bendravimo su vaikais K. B., E. J. B., M. B. B. tvarką; atmetė atsakovo D. B. prašymą dėl papildomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, t.y. netenkino atsakovo prašymo priteisti iš ieškovės S. B. po 400 Lt kas mėnesį kiekvienam nepilnamečiui vaikui. Pateiktu atskiruoju skundu yra skundžiama Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-02-14 nutarties dalis, kuria netenkintas ieškovo prašymas dėl papildomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pateiktą bylos medžiagą, šalių paaiškinimus bei atsikirtimus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas atsakovo prašymą taikyti papildomas laikinąsias apsaugos priemones – priteisti iš ieškovės po 400 Lt periodinių išmokų kiekvienam nepilnamečiam vaikui, neįsigilino į visas bylai reikšmingas aplinkybes, nepakankamai įvertino ginčo šalių turtinę padėtį, turimas išlaidas ir pan., todėl šioje dalyje padarė nepagrįstas išvadas.

Pagal LR CPK 144 str. 1 d. teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, įstatymas teismui suteikia teisę spręsti, ar būtina imtis civilinėje byloje laikinųjų apsaugos priemonių. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti neįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose (CK 3.65 str.), kuriose sprendžiami tokie socialiai reikšmingi klausimai kaip neterminuotas tėvo valdžios apribojimas, vaikų gyvenamosios vietos nustatymas, išlaikymo nepilnamečiams vaikams formos pakeitimas ir pan., be kitų tikslų, įtvirtintų CPK 144 str., yra siekiama užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai, taip pat turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo. Analogiškos nuostatos taikomos ir sprendžiant prašymą pakeisti teismo nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones (LR CPK 146 str.).

Tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (LR CK 3.155 str., 3.165 str., 3.192 str.). Išlaikymo tvarka ir forma nustatoma bendru tėvų sutarimu. Jeigu nepilnamečio vaiko tėvai (ar vienas jų) nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, teismas išlaikymą priteisia pagal vieno iš tėvų ar vaiko globėjo (rūpintojo) arba valstybės vaiko teisių apsaugos institucijos ieškinį (CK 3.194 str.). Teismų formuojamoje praktikoje analogiškose bylose laikomasi vieningos praktikos, jog teismas, spręsdamas dėl priteistino išlaikymo dydžio, turi nustatyti teisiškai reikšmingus faktus: konkretaus vaiko poreikius, abiejų tėvų turtinę padėtį. Be to, teismas, priteisdamas išlaikymą dviem ar daugiau vaikų, turi nustatyti tokį išlaikymo dydį, kuris būtų pakankamas tenkinti bent minimalius visų vaikų poreikius (CK 3.198 str.). Visais atvejais svarbu užtikrinti, kad vaikas (vaikai) turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti bei tobulinti savo gebėjimus. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Be to, nustatant nepilnamečio vaiko (vaikų) išlaikymo dydį, turi būti laikomasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principo, kurio esmė yra ta, kad priimdamas sprendimą dėl išlaikymo dydžio, teismas privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus bei užtikrinti, kad jie nebūtų pažeisti. Analogiškų principų yra laikomasi esant sutuoktinių ginčui dėl santuokos nutraukimo bei teismui sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – laikino nepilnamečiam vaikui (nepilnamečiams vaikams) išlaikymo iš kartu negyvenančio tėvo priteisimo.

Vilniaus apygardos teismas 2011-12-12 nutartimi, tenkinant atsakovo prašymą, iš ieškovės S. B. priteisė po 100 Lt kas mėnesį mokamą laikiną vaikų D. B., K. B., M. B. B. ir E. J. B. išlaikymą iki teismo sprendimo šioje byloje priėmimo. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo nurodymu, jog LR CK 3.201 str. 1 d. įtvirtinta galimybė teismui pakeisti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, iš esmės pasikeitė tėvų turtinė padėtis bei pasikeitus vaiko poreikiams. Tačiau vien šis nurodymas nagrinėjamu atveju nebuvo pakankamas pagrindas atmesti atsakovo prašymą taikyti papildomas laikinąsias apsaugos priemones. Akivaizdu, jog nustatytas išlaikymo dydis – po 100 Lt per mėnesį kiekvienam vaikui, yra per mažas, neužtikrinantis prioritetinių vaiko (vaikų) teisių ir interesų, jų apsaugos, vaikams būtinų normalių vystymosi sąlygų. Iš ieškovės pareikšto ieškinio (jo patikslinimo), kur nurodoma, jog kiekvieno nepilnamečio vaiko būtiniausiems poreikiams patenkinti per mėnesį reikia apie 780 Lt, ieškovės pareikšto prašymo dėl sūnaus D. B. laikinos gyvenamosios vietos nustatymo, laikino išlaikymo D. B. priteisimo, bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo, kur ieškovė prašė priteisti sūnui D. B. 400 Lt dydžio kas mėnesinį laikiną išlaikymą, bei kitų byloje esančių duomenų seka, jog pati ieškovė iš esmės sutinka su tuo, kad Vilniaus apygardos teismo 2011-12-12 nutartimi nustatytas vaikų laikinas išlaikymo dydis yra akivaizdžiai per mažas, neužtikrinantis net ir minimalių jų poreikių tenkinimo.

Įstatyme numatyta pareiga abiem tėvams prisidėti prie vaiko (vaikų) išlaikymo. Kaip minėta, išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas (bent minimalias) vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad vertinant tėvų turtinę padėtį, pirmiausia turi būti atsižvelgta į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Dėl to, jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų, patiriamų išlaidų ir pan., visos abejonės vertintinos vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad tokia padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį. Iš bylos duomenų seka, kad abu sutuoktiniai dirba, gauna nuolatines pajamas: ieškovė S. B. gauna apie 1 800 Lt (atskaičius mokesčius) dydžio darbo užmokestį, atsakovas D. B. – apie 3 440 Lt (atskaičius mokesčius) dydžio darbo užmokestį. Nors ieškovė ir teigia, jog ji ir nepilnametis sūnus D. B. negali gyventi kartu su atsakovu šeimos nuolatinėje gyvenamojoje vietoje, dėl ko kurį laiką nuomojo butą bei mokėjo 500 Lt dydžio nuompinigius ir apie 450 Lt dydžio komunalines išlaidas, o dabar gyvena sesers bute bei moka dalį kredito – apie 700 Lt bei komunalinius mokesčiu, tačiau šių savo teiginių pagrindžiančių įrodymų ieškovė teismui nepateikė (LR CPK 178 str.), t.y. šių išlaidų neįrodė. Tuo tarpu iš bylos duomenų seka, kad atsakovas materialiai rūpinasi šeima, dengia pasiimtus kreditus šeimos būstui bei automobiliui įgyti, apmoka komunalines paslaugas, vaikų lankomą darželį ir pan., dėl to kas mėnesį patiria apie 2 758 Lt dydžio išlaidų. Prie šių išlaidų dengimo ieškovė neprisideda, o likusi atsakovo pajamų dalis nėra pakankama suaugusio ir 3 mažamečių vaikų poreikiams patenkinti.

Iš aukščiau išdėstyto seka, kad Vilniaus apygardos teismo 2011-12-12 nutartimi priteistas vaikų išlaikymo dydis – po 100 Lt per mėnesį nėra pakankamas, neužtikrina net minimalių vaikų poreikių patenkinimo. Ieškovė gauna nuolatines pajamas ir gali skirti didesnę pinigų sumą kartu negyvenančių vaikų išlaikymui. Teismas, įvertinęs visas bylos aplinkybes, pateiktus duomenis, vaikų amžių, šalių gaunamas pajamas, tai, kad išlaikymas šioje bylos nagrinėjimo stadijoje nustatytinas laikinai – iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo, daro išvadą, kad atsakovo prašymas tenkintinas iš dalies, t.y. priteisiant iš ieškovės S. B. po 300 Lt dydžio išlaikymą, mokamą kas mėnesį kiekvienam vaikui, gyvenančiam su atsakovu D. B., iki teismo sprendimo byloje įsiteisėjimo.

Pažymėtina, kad nagrinėjant šeimos bylas teismo vaidmuo renkant, tiriant įrodymus, atliekant kitus procesinius veiksmus, yra aktyvus. Teismas turi teisę viršyti pareikštus reikalavimus, t.y. gali patenkinti daugiau reikalavimų, negu jų buvo pareikšta, taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu (LR CPK 376 str. 3 d.). Visais atvejais turi būti atsižvelgta į prioritetinius vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principus. Skundžiama Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-02-14 nutartimi buvo nustatyta ginčo šalių nepilnamečio sūnaus D. B. laikina gyvenamoji vieta su ieškovė S. B. bei iš atsakovo priteistas 100 Lt per mėnesį D. B. išlaikymo dydis. Nors šioje dalyje nutartis nėra skundžiama, tačiau apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad palikus nustatytą 100 Lt dydžio D. B. išlaikymo dydį būtų pažeisti šio nepilnamečio vaiko teisėti interesai, neužtikrintos sąlygos jam tinkamai augti, vystytis. Kaip minėta, teismo vertinimu, šis išlaikymo dydis nėra pakankamas, neužtikrina vaikui svarbių vystymosi sąlygų. Kartu apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į tai, kad D. B. yra vyriausias ginčo šalių sūnus, bylos duomenys rodo, kad jis turi sveikatos sutrikimų, jam būtinas gydymas, kas rodo, jog D. B. vystymosi, ugdymo poreikiai yra didesni nei kitų ginčo šalių vaikų, jo išlaikymui reikia skirti sąlyginai daugiau pajamų. Įvertinus šias aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai iš atsakovo sūnaus D. B. laikinam išlaikymui priteisė tik po 100 kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, todėl ir šioje dalyje skundžiama nutartis keistina – priteisiant iš atsakovo D. B. išlaikymo D. B. po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki teismo sprendimo byloje įsiteisėjimo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

nutaria:

Apelianto D. B. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. vasario 14 d. nutartį pakeisti – panaikinti nutarties dalį, kuria priteista iš atsakovo D. B. po 100 Lt per mėnesį laikinam D. B. išlaikymui ir atmestas atsakovo D. B. prašymas dėl papildomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, ir:

- priteisti iš ieškovės S. B. po 300 Lt kas mėnesį mokamą laikiną vaikų K. B., M. B. B. ir E. J. B. išlaikymą iki teismo sprendimo šioje byloje priėmimo;

- priteisti iš atsakovo D. B. po 400 Lt kas mėnesį mokamą laikiną vaiko D. B. išlaikymą iki sprendimo šioje byloje priėmimo.

Likusioje dalyje Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. vasario 14 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas D. R.