- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-11-29
- Bylos Nr.
- AS-63-692-10
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Antanas Ablingis (pirm.), Roma Sabina Alimienė (pran.), Virgilijus Valančius
- Pareiškėjas
- K. S., O. B.
- Atsakovas
- Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Ignalinos
- Trečiasis asmuo
- Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Kategorijos
- 69.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Romos Sabinos Alimienės (pranešėja) ir Virgilijaus Valančiaus,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų K. S. ir O. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. spalio 4 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų K. S. ir O. B. prašymus atsakovams Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Ignalinos atominės elektrinės apsaugos rinktinei ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjai K. S. ir O. B. (toliau – ir pareiškėjai) skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydami iš atsakovų Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Ignalinos atominės elektrinės apsaugos rinktinės ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, priteisti laikotarpiu nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2008 m. gruodžio 31 d. negautą darbo užmokestį: K. S. – 720,78 Lt; O. B. – 892,63 Lt.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. spalio 4 d. nutartimi sustabdė administracinę bylą Nr. I-1879-426/2010 iki Konstitucinis Teismas ištirs, ar Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnis, nustatantis teisės akto pripažinimo prieštaraujančiu Konstitucijai pasekmes, ta apimtimi, kuria jame nėra nustatyta teisinio reguliavimo, pagal kurį būtų galima nustatyti Konstitucinio Teismo nutarimų pripažinti, kad teisės aktas prieštarauja Konstitucijai ar įstatymams ar pripažinti, kad teisės aktas prieštarauja Konstitucijai ar įstatymams ta apimtimi, kuria jame nėra nustatyta tam tikro teisinio reguliavimo, pasekmių taikymą laike – ex tunc ar retroaktyviai, t. y. nėra nustatyta teisinio reguliavimo, pagal kurį galima būtų nustatyti, ar teisės aktas negalioja nuo jo priėmimo ar nuo Konstitucinio Teismo nutarimo priėmimo dienos, neprieštaravo/-auja konstituciniam teisinės valstybės principui, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 107 straipsnio 1 dalies nuostatai „Lietuvos Respublikos įstatymas (ar jo dalis) arba kitas Seimo aktas (ar jo dalis), Respublikos Prezidento aktas, Vyriausybės aktas (ar jo dalis) negali būti taikomi nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas Konstitucinio Teismo sprendimas, kad atitinkamas aktas (ar jo dalis) prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai“, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7 straipsnio 2 dalies nuostatai „Galioja tik paskelbti įstatymai“; taip pat ar Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalies nuostata „Neturi būti vykdomi sprendimai, pagrįsti teisės aktais, kurie pripažinti prieštaraujančiais Konstitucijai ar įstatymams, jeigu tokie sprendimai nebuvo įvykdyti iki atitinkamo Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo“ neprieštaravo/-auja konstituciniam teisinės valstybės principui, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 107 straipsnio 1 dalies nuostatai „Lietuvos Respublikos įstatymas (ar jo dalis) arba kitas Seimo aktas (ar jo dalis), Respublikos Prezidento aktas, Vyriausybės aktas (ar jo dalis) negali būti taikomi nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas Konstitucinio Teismo sprendimas, kad atitinkamas aktas (ar jo dalis) prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai“, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7 straipsnio 2 dalies nuostatai „Galioja tik paskelbti įstatymai“.
Teismas pažymėjo, kad administracinės bylos nagrinėjimas sustabdomas Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 98 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu iki to laiko, kol bus išnagrinėta kita administracinė byla ir įsiteisės teismo sprendimas. Pažymėjo, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas administracinėje byloje Nr. I-964-602/2010 (ginčas kilęs dėl statutinio valstybės tarnautojo darbo užmokesčio apskaičiavimo teisėtumo ir neišmokėtos darbo užmokesčio nepriemokos priteisimo) kreipėsi į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnis, nustatantis teisės akto pripažinimo prieštaraujančiu Konstitucijai pasekmes, ta apimtimi, kuria jame nėra nustatyta teisinio reguliavimo, pagal kurį būtų galima nustatyti Konstitucinio Teismo nutarimų pripažinti, kad teisės aktas prieštarauja Konstitucijai ar įstatymams ar pripažinti, kad teisės aktas prieštarauja Konstitucijai ar įstatymams ta apimtimi, kuria jame nėra nustatyta tam tikro teisinio reguliavimo, pasekmių taikymą laike – ex tunc ar retroaktyviai, t. y. nėra nustatyta teisinio reguliavimo, pagal kurį būtų galima nustatyti, ar teisės aktas negalioja nuo jo priėmimo ar nuo Konstitucinio Teismo nutarimo priėmimo dienos, neprieštaravo/-auja konstituciniam teisinės valstybės principui, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 107 straipsnio 1 dalies nuostatai „Lietuvos Respublikos įstatymas (ar jo dalis) arba kitas Seimo aktas (ar jo dalis), Respublikos Prezidento aktas, Vyriausybės aktas (ar jo dalis) negali būti taikomi nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas Konstitucinio Teismo sprendimas, kad atitinkamas aktas (ar jo dalis) prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai“, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7 straipsnio 2 dalies nuostatai „Galioja tik paskelbti įstatymai“; taip pat ar Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalies nuostata „Neturi būti vykdomi sprendimai, pagrįsti teisės aktais, kurie pripažinti prieštaraujančiais Konstitucijai ar įstatymams, jeigu tokie sprendimai nebuvo įvykdyti iki atitinkamo Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo“ neprieštaravo/-auja konstituciniam teisinės valstybės principui, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 107 straipsnio 1 dalies nuostatai „Lietuvos Respublikos įstatymas (ar jo dalis) arba kitas Seimo aktas (ar jo dalis), Respublikos Prezidento aktas, Vyriausybės aktas (ar jo dalis) negali būti taikomi nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas Konstitucinio Teismo sprendimas, kad atitinkamas aktas (ar jo dalis) prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai“, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7 straipsnio 2 dalies nuostatai „Galioja tik paskelbti įstatymai“. Teismo nuomone, ši byla turi būti sustabdyta, kol Konstitucinis Teismas išnagrinės minėtą prašymą, nes Konstitucinio Teismo priimtas sprendimas turės prejudicinę reikšmę nagrinėjamai bylai.
III.
Pareiškėjai atskiruoju skundu prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. spalio 4 d. nutartį panaikinti.
Pareiškėjai nurodo, kad teismas neatsižvelgė į prašyme nurodytą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą teismų praktiką dėl nagrinėjamam ginčui antikonstituciniais pripažintų įstatymų taikymo, o būtent kurioje yra išaiškinęs Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalies nuostatą ir jos taikymą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. kovo 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A12-219/2004, 2005 m. gruodžio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A1-638/2005). Esant suformuotai teismų praktikai, rėmimasis vien tuo faktu, kad Lietuvos Respublikos Konstituciniame Teisme bus nagrinėjamas Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio konstitucingumas, galėtų būti laikomas formaliu, bet ne objektyviu pagrindu stabdyti bylos nagrinėjimą. Pastebi, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. birželio 7 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A662-1735/2010 dėl nagrinėjamo pobūdžio ginčo taip pat suformavo teismų praktiką išspręsdamas ginčą iš esmės. Analogiškose bylose kitų pareiškėjų – pareigūnų atžvilgiu apygardų administraciniuose teismuose yra priimti reikalavimus tenkinantys sprendimai ir kai kuriais atvejais jie net yra įvykdyti.
Atsakovas Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Ignalinos atominės elektrinės apsaugos rinktinė prašo pareiškėjų atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepimas
Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Atskirasis skundas atmestinas.
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi sustabdė nagrinėjamą bylą vadovaudamasis ABTĮ 98 straipsnio 1 dalies 3 punktu, kuriame numatyta, kad teismas sustabdo bylą, kai negalima nagrinėti tos bylos, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka.
ABTĮ 98 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtinta, kad teismas sustabdo bylą, kai teismas kreipiasi į Konstitucinį Teismą prašydamas spręsti, ar įstatymas arba kitas teisės aktas, kuris turėtų būti taikomas byloje, atitinka Konstituciją.
Pažymėtina, jog teisės normos, kurių konstitucingumą ir atitiktį aukštesnės galios teisės aktams tiria Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, taikytinos ir šioje administracinėje byloje, todėl nėra galimybės išnagrinėti bylą, kol Konstitucinis Teismas nepriims sprendimo pagal Vilniaus apygardos administracinio teismo prašymą analogiškoje byloje. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas privalėjo sustabdyti bylą vadovaudamasis ABTĮ 98 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu, kadangi Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo sprendimas, priimtas pagal Vilniaus apygardos administracinio teismo prašymą analogiškoje byloje, bus aktualus nagrinėjant šią administracinę bylą. Tokios minėtos teisės normos aiškinimo praktikos nuosekliai laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (pvz., 2008 m. birželio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A575?976-08, 2008 m. gruodžio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS502-637/2008, 2010 m. rugsėjo 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS822–605/2010 ir kt.).
Vadovaujantis aukščiau išdėstytomis nuostatomis, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, nors ir pritaikė netinkamą teisės normą, tačiau iš esmės pagrįstai sustabdė bylos nagrinėjimą, todėl atskirasis skundas atmestinas kaip nepagrįstas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjų K. S. ir O. B. atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. spalio 4 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.