Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2017-10-31 · Administracinė byla Nr. eI-4869-535/2017

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2017-10-31Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2019-12-30Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-10-31
Bylos Nr.
eI-4869-535/2017
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-02762-2017-0
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Jūratė Gaidytė-Lavrinovič
Pareiškėjas
UAB „Vandenė“
Atsakovas
Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie LR žemės ūkio ministerijos, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai
Kategorijos
  • 1.6.6.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 3.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. eI-4869-535/2017Proceso Nr. 3-61-3-02762-2017-0Procesinio sprendimo kategorija: 1.6.6.2, 3.21 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. spalio 31d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Jūratė Gaidytės-Lavrinovič rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos UAB „Vandenė“ skundą atsakovams Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie LR žemės ūkio ministerijos, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai dėl sprendimų panaikinimo ir teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja UAB „Vandenė“ pateikė teismui skundą, kuriuo prašo: panaikinti 2017-07-11 VAGK sprendimą Nr.3R-195 (AG-148/05-2017); panaikinti LR ŽŪM 2017-04-04 sprendimą Nr.3JA-104 (8.14); panaikinti NMA prie ŽŪM 2016-12-27 sprendimą Nr.SKP-156 bei priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas. Pareiškėja nurodė, kad 2010 m. lapkričio 12 d. NMA prie Žemės ūkio ministerijos kontrolės departamento Kauno skyriui pateikė paraišką Nr. 3VK-KK-10-2-003803- PR001 gauti paramą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos III krypties „Gyvenimo kokybė kaimo vietovėse ir kaimo ekonomikos įvairinimas" priemonės „Parama verslo kūrimui ir plėtrai" (veikiančios ar naujai įsteigtos labai mažos įmonės plėtra) veiklos sritį „Ne žemės ūkio veikla". V. Ž. ūkio ministro 2010 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 3D-1109 „Dėl Projektų, kuriems skiriama parama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemones „Parama verslo kūrimui ir plėtrai" ir „Perėjimas prie ne žemės ūkio veiklos", sąrašo patvirtinimo", UAB „Vandenė" buvo patvirtinta paramos gavėja. Bendrovė projektą Nr. 3VK-KK-10-2-003803-PR001 „Labai mažos įmonės plėtra, siekiant pagerinti gyvenimo kokybę ir socialinę aplinką kaimo vietovėje" (toliau-Projektas) įgyvendino vienu etapu. 2012 m. rugpjūčio 30 d. bendrovė pateikė mokėjimo prašymą Nr. 3VK-KK-10-2-003803-MP001, kuris buvo įvertintas, ir Bendrovei išmokėta 500 000 EUR paramos suma už įsigytą užkandžius gaminančią gamybos liniją. UAB „Vandenė" gavo Agentūros 2016 m. birželio 2 d. raštą Nr. BRK-3178 „Dėl projekto priežiūros rodiklių", kuriuo UAB „Vandenė" buvo įpareigota pateikti paaiškinimą, kodėl 2014 metais nebuvo pasiektas paraiškoje planuotas pardavimo pajamų priežiūros rodiklis. Bendrovė 2016 m. birželio 9 d. pateikė Agentūrai pranešimą Nr. 2016/06-1, kuriuo Agentūrai nurodė atitinkamų rodiklių priežastis, bei informaciją, jog nors pateiktose ataskaitose matosi, kad pardavimo pajamos nepasiekė planuotų pajamų lygio, tačiau kiti Bendrovės rodikliai yra teigiami, Bendrovės pajamos yra stabilios ir kiekvienais metais stabiliai augančios, Bendrovė dirba pelningai, tačiau nepaisant to, Agentūra priėmė sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) kuriuo nutarė pritaikyti UAB „Vandenė" sankciją - paramos dalies susigrąžinimą, t. y. 1 000,00 EUR, dėl to, kad Bendrovė nevykdo prisiimtų įsipareigojimų, susijusių su projekto priežiūros rodikliu. Nesutikdama su Agentūros 2016 m. gruodžio 27 d. sprendimu Nr. SKP-156 Bendrovė pateikė skundą LR Žemės ūkio ministerijai, kuriuo prašė panaikinti NMA prie Žemės ūkio ministerijos Kaimo plėtros ir žuvininkystės programų departamento pirmojo projektų vertinimo ir administravimo skyriaus 2016-12-27 sprendimą Nr. SKP-156 „Dėl UAB „Vandenė" išmokėtos paramos dalies susigrąžinimo". Žemės ūkio ministerija pareiškėjos skundą atmetė, argumentuojant, kad pareiškėjos nurodytos aplinkybės negali būti priskirtos prie nenugalimos jėgos aplinkybių. Agentūra neįgyvendina projektų ir negali prisiimti verslo rizikos už paramos gavėjus, visa verslo rizika tenka paramos gavėjams. Ministerijos nuomone 0,2 proc. sankcija nagrinėjamu atveju nėra per griežta, todėl proporcingumo principas nebuvo pažeistas. Pareiškėja pateikė skundą Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai dėl Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos Kaimo plėtros ir žuvininkystės programų departamento pirmojo projektų vertinimo ir administravimo skyriaus 2016-12-27 sprendimo Nr. SKP-156 „Dėl UAB „Vandenė" išmokėtos paramos dalies susigrąžinimo" bei LR Žemės ūkio ministerijos 2017-04-04 sprendimo Nr. 3JA-104 (8.14). 2017-07-11 VAGK priėmė sprendimą Nr. 3R-195 (AG-148/05-2017), kuriuo pareiškėjos skundą atmetė. VAGK vertinimu pareiškėja turėjo pareigą projektą įgyvendinti taip, kaip numatyta paraiškoje ir verslo plane, užtikrinti, kad numatyti rodikliai (rezultatai) būtų pasiekti visu projekto kontrolės laikotarpiu; pareiškėja neįrodė buvus nenugalimos jėgos aplinkybėms; Agentūros sprendimas atitinka VAĮ 8 str. reikalavimus - yra pagrįstas teisės aktų normomis ir faktinėmis aplinkybėmis, taikoma poveikio priemonė (sankcija) motyvuota, todėl reikalavimas jį panaikinti atmetamas. Pareiškėjos vertinimu, atitinkamos Komisijos išvados yra nepagrįstos. Agentūra, kaip viešojo administravimo subjektas, yra saistomas gero administravimo principo imperatyvų. Šis principas įtvirtintas svarbiausiuose nacionalinio lygmens ( Konstitucijos 5 str.3d. nuostata, kad visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms) bei tarptautiniuose dokumentuose (Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 41 str. ir kt.). Iš gero administravimo principo išplaukia, kad valstybės institucijos, priimdamos administracinius sprendimus, privalo dirbti rūpestingai ir veikti taip, kad administracinėje procedūroje būtų laikomasi visų teisės aktų nuostatų. Pagal gero administravimo principą valstybės institucijos turi vykdyti procedūrą nešališkai ir objektyviai. VAĮ 8 straipsnio 1 d. numatyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos, jame taip pat įtvirtinta viešojo administravimo subjektams pareiga priimtame administraciniame sprendime nurodyti pagrindinius faktus, argumentus ir įrodymus, pateikti teisinį pagrindą, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi, priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. VAĮ įtvirtintas proporcingumo principas reiškia, jog administracinio sprendimo mastas ir jo įgyvendinimo priemonės turi atitikti būtinus ir pagrįstus administravimo tikslus. Administravimo taisyklių 183.3 punkte yra numatyta, jog kai projekto kontrolės laikotarpiu paramos gavėjai pagal Agentūros patvirtinta tvarka neatitinka projekto priežiūros rodikliu reikšmių, Agentūros nustatyta tvarka gali būti taikomos priemonės, skirtos paramos gavėju atitikčiai projekto priežiūros rodikliams gerinti bei atliekama šių priemonių ?gyvendinimo nuolatinė stebėsena ir kontrolė, paramos gavėjui teikiami pasiūlymai ir rekomendacijos dėl šių priemonių įgyvendinimo. NMA laikosi pozicijos, jog Agentūra dėl šių priemonių įgyvendinimo įsipareigoja teikti paramos gavėjams pasiūlymus ir rekomendacijas. Taigi sankcijos paskyrimas paramos gavėjai, kuri neatitinka projekto priežiūros rodiklių, nėra vienintelė galima taikyti priemonė, dėl projekto priežiūros rodiklių neatitikimo, tačiau visiškai nepagrįstai buvo pasirinkta būtent ši tai yra griežčiausia priemonė - sankcijos skyrimas. 2016 m. birželio 9 d. raštu Nr. 2016/06-1 Bendrovė Agentūrai paaiškino, jog įgyvendinus Projektą buvo pasiekti pagrindiniai tikslai, t.y. skatinama ne žemės ūkio veikla, sukurtos naujos darbo vietos bei papildomi pajamų šaltiniai kaimo gyventojams, buvo padidinta veiklos sričių įvairovė ir apimtis kaime, tokiu būdu gerinama gyvenimo kokybė kaimo vietovėje. Rašte Bendrovė taip pat paaiškino, jog 2014 metais buvo pasiekti ekonominio gyvybingumo rodikliai: paskolų padengimo rodiklis buvo 3,75 (turi būti didesnis nei 1,25), skolos rodiklis buvo 0,43 (turi būti mažesnis arba lygus 0,7), grynasis pelningumas 20,36 (turi būti didesnis arba lygus 0), tuo tarpu, paraiškoje planuotos pardavimo pajamos nepasiektos, nes teikiant paraišką Bendrovė turėjo pasirašiusi preliminarias produkcijos pirkimo-pardavimo sutartis su klientais, kurie produkciją realizuoja Rusijos rinkoje, tačiau įgyvendinus Projektą, dėl pasikeitusios politinės situacijos, Rusijos ekonominės krizės bei lietuviškų prekių embargo, šias sutartis teko nutraukti, o klientų ieškoti kitose užsienio rinkose. Bendrovė deda visas įmanomas pastangas pasiekti projekto priežiūros rodiklius, tačiau nustatytu laikotarpiu to nepavyko padaryti ne dėl nuo Bendrovės priklausančių aplinkybių, Agentūra, neatsižvelgdama į viešojo administravimo principus įskaitant proporcingumo principą, kuris reiškia, kad administracinio sprendimo mastas ir jo įgyvendinimo priemonės turi atitikti būtinus ir pagrįstus administravimo tikslus (LR Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 3 punktas), paskyrė Bendrovei sankciją. Pareiškėjo nuomone, palikus galioti Sprendimą, kuriuo Bendrovei buvo paskirta sankcija - paramos dalies susigrąžinimas, t.y. 1 000,00 EUR, administravimo tikslai nebus pasiekti. VAGK ,palikdama galioti NMA prie ŽŪM 2016-12-27 sprendimą Nr. SKP-156 ir LR ŽŪM 2017-04-04 sprendimą Nr. 3JA-104 (8.14), nesivadovavo bei tinkamai neatsižvelgė į viešojo administravimo principus, todėl, pareiškėjos nuomone, 2017 m. liepos 11 d. Vyriausiosios administraciniu ginču komisijos sprendimas Nr. 3R-195 (AG-148/05-2017) naikintinas.Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonės „Parama verslo kūrimui ir plėtrai" veikiančių ar naujai įsteigtų labai mažų įmonių plėtrai, įgyvendinimą reglamentuoja Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonės „Parama verslo kūrimui ir plėtrai" (veikiančios ar naujai įsteigtos labai mažos įmonės plėtra) įgyvendinimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2010 m. rugsėjo 29 d. įsakymu Nr. 3D-882 . Įgyvendinimo taisyklių 20.15 punkte, kaip vienas iš tinkamumo gauti paramą pagal programos priemonę „Parama verslo kūrimui ir plėtrai" kriterijų, yra tai, jog pareiškėja verslo plane įrodo, kad ūkio subjektas atitinka ir ateityje atitiks ekonominio gyvybingumo rodiklių reikšmes, nurodytas Ūkio subjektų, siekiančių pasinaudoti parama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemones, ekonominio gyvybingumo nustatymo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2009 m. gegužės 15 d. įsakymu Nr. 3D-350 . Atsižvelgiant į tai, jog Bendrovė 2010 m. gruodžio 23 d. Žemės ūkio ministro įsakymu Nr. 3D- 1109 „Dėl Projektų, kuriems skiriama parama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonę „Parama verslo kūrimui ir plėtrai" ir „Perėjimas prie ne žemės ūkio veiklos" , sąrašo patvirtinimo" buvo pripažinta paramos gavėja ir parama jai buvo suteikta, UAB „Vandenė" atitiko įgyvendinimo taisyklėse nustatytus tinkamumo gauti paramą kriterijus, tame tarpe ir kriterijų, jog pareiškėjas verslo plane įrodo, kad ūkio subjektas atitinka ir ateityje atitiks ekonominio gyvybingumo rodiklių reikšmes, nurodytas Ūkio subjektų, siekiančių pasinaudoti parama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemones, ekonominio gyvybingumo nustatymo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2009 m. gegužės 15 d. įsakymu Nr. 3D-350. Bendrovei 2014 metais nepavyko pasiekti pardavimo pajamų rodiklio ne dėl nuo Bendrovės priklausančių aplinkybių, o dėl susiklosčiusios neplanuotos ir nepalankios situacijos rinkoje, tačiau tiek Agentūra, tiek LR Žemės ūkio ministerija sprendė, jog reikalinga paskirti UAB „Vandenė" sankciją dėl nepasiektų projekto priežiūros rodiklių.

VAGK Sprendime nurodo, kad nei Agentūrai, nei Ministerijai pareiškėja nepagrindė nenumatytų aplinkybių buvimo/paramos sutarties tinkamo vykdymo nenugalimumo, tačiau su tokia pozicija pareiškėja nesutinka. Nurodo, kad aplinkybių, kurios yra visiems žinomos jrodinėti nereikia (ABTĮ 57 str. 1 d.). Aplinkybės apie Rusijos ekonominę krizę bei lietuviškų prekių embargą yra bei buvo visiems žinomos ir jų įrodinėti nėra reikalinga. Esant aptartai politinei situacijai Rusijoje klientai apskritai atsisakė planų realizuoti bet kokius produktus Rusijos teritorijoje, nes Rusijos veiksmai tapo neprognozuojami. 2016 m. birželio 9 d. raštu Nr. 2016/06-1 Bendrovė Agentūrai paaiškino, jog įgyvendinus Projektą buvo pasiekti pagrindiniai tikslai, t.y. skatinama ne žemės ūkio veikla, sukurtos naujos darbo vietos bei papildomi pajamų šaltiniai kaimo gyventojams, buvo padidinta veiklos sričių įvairovė ir apimtis kaime, tokiu būdu gerinama gyvenimo kokybė kaimo vietovėje. Rašte Bendrovė taip pat paaiškino, jog 2014 metais buvo pasiekti ekonominio gyvybingumo rodikliai: paskolų padengimo rodiklis buvo 3,75 (turi būti didesnis nei 1,25), skolos rodiklis buvo 0,43 (turi būti mažesnis arba lygus 0,7), grynasis pelningumas 20,36 (turi būti didesnis arba lygus 0), tuo tarpu, paraiškoje planuotos pardavimo pajamos nepasiektos, nes teikiant paraišką Bendrovė turėjo pasirašiusi preliminarias produkcijos pirkimo-pardavimo sutartis su klientais, kurie produkciją realizuoja Rusijos rinkoje, tačiau įgyvendinus Projektą, dėl pasikeitusios politinės situacijos, Rusijos ekonominės krizės bei lietuviškų prekių embargo, šias sutartis teko nutraukti, o klientu ieškoti kitose užsienio rinkose. Atleidimo nuo atsakomybės esant nenugalimos jėgos (Force majeure) aplinkybėms taisyklių patvirtintų LR Vyriausybės 1996-07-15 nutarimu Nr. 840, 2 punktas nustato, kad Šalis nėra finansiškai atsakinga už kokių nors įsipareigojimų nevykdymų, jeigu ji sugeba įrodyti, kad: 2.1. nesugebėjo įvykdyti įsipareigojimų dėl nepriklausančios nuo jos kliūties; 2.2. negalima tikėtis, jog sutarties sudarymo metu ji galėjo numatyti tų kliūtį ir jos poveikį gebėjimui vykdyti įsipareigojimus; 2.3. ji negalėjo išvengti ar nugalėti kliūties ar bent jos poveikio. Minėtų taisyklių 3 punktas nustato, kad Kliūtis, nurodytas šių taisyklių 2 punkte, gali sukelti šie įvykiai: <...> 3.4. boikotai, streikai, lokautai, nespartus darbas kaip streiko forma, <...>; 3.5. teisėti ar neteisėti valstybės valdymo institucijų veiksmai <...>; 3.6. kitos nenugalimos jėgos. Pareiškėja nurodo, kad pasiekti pardavimo pajamų rodiklių nepavyko dėl Rusijos ekonominės krizės bei lietuviškų prekių boikoto.

Atsiliepimas

Atsakovas - Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Agentūra) su pareiškėjos skundu nesutiko, prašė atmesti,, kaip nepagrįstą. Atsakovas atsiliepime į skundą nurodė, kad pareiškėja 2010 m. lapkričio 12 d. pateikė paramos paraišką Nr. 3VK-KK-10-2-003803-PR001 (toliau – Paraiška) gauti paramą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos III krypties „Gyvenimo kokybė kaimo vietovėse ir kaimo ekonomikos įvairinimas“ priemonės „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“ (veikiančios ar naujai įsteigtos labai mažos įmonės plėtra) veiklos sritį „Ne žemės ūkio veikla“. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2010 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 3D-1109 „Dėl projektų, kuriems skiriama parama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemones „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“ ir „Perėjimas prie ne žemės ūkio veiklos“, sąrašo patvirtinimo“ buvo patvirtinta paramos gavėja. 2011 m. vasario 1 d. tarp Pareiškėjos ir Agentūros buvo pasirašyta paramos sutartis Nr. 3VK-KK-10-2-003803-PR001 (toliau – Paramos sutartis). 2017 m. gruodžio 27 d., vertinant pareiškėjos pateiktą užbaigto Projekto metinę ataskaitą, pagal pateiktus duomenis nustatyta, kad Paramos gavėja 2014 m. nevykdė Paraiškos V skyriuje „Projekto priežiūros rodikliai“ prisiimtų įsipareigojimų, susijusių su Projekto priežiūros rodikliu: pardavimo pajamų rodiklį pasiekė 33,9 proc. (planavo 1 243 652 EUR, tačiau gavo 421 419 EUR pardavimo pajamų). Agentūra, 2017 m. gruodžio 27 d. priėmė sprendimą Nr. SKP-150 „Dėl UAB „Vandenė“ išmokėtos paramos dalies susigrąžinimo“ (toliau – Sprendimas). Sprendimu Agentūra pareiškėjai pritaikė 1000 EUR paramos susigrąžinimo sankciją už Paraiškoje numatytų projekto priežiūros rodiklių nepasiekimą. 2017 m. birželio 12 d. pareiškėja Sprendimą apskundė VAGK. Komisija 2017 m. liepos 11 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą. Komisijos sprendime pažymėta, kad embargas bendruoju atveju galėtų būti pripažintas nenugalima aplinkybe, leidžianti sutarties šalį atleisti nuo sutarties neįvykdymo, tačiau ši aplinkybė turėtų būti esmingai sutrukdžiusi vykdyti sutartį, be to, šalis turi pareigą kitai šaliai pranešti apie tai, jog būtent dėl nenugalimų aplinkybių sutarties negalima įvykdyti. Byloje nėra pateikta duomenų, kad pareiškėja 2014 m. kreipėsi į Agentūrą, pranešdama apie nenugalimos jėgos aplinkybes. Pareiškėja, 2016 m. birželio 9 d., teikdama paaiškinimus Agentūrai nurodė tik abstrakčius teiginius, jog produkcijos pirkimo – pardavimo sutartys buvo sudarytos su klientais, kurie produkciją realizuoja būtent Rusijos rinkoje, tačiau jokių tai pagrindžiančių įrodymų nepateikė. Pareiškėjos projekto vykdymas nebuvo konkrečiai susietas tik su Rusijos rinka. Agentūrai 2015 m. balandžio 30 d., pateiktoje užbaigto projekto metinėje ataskaitoje, pareiškėja nurodė, kad pardavimo pajamos yra mažesnės nei planuota, todėl , kad didelė dalis produkcijos gamybos yra vykdoma iš užsakovo pateikiamų žaliavų, kas ženkliai sumažina pardavimo pajamas. Pareiškėjos pozicija yra nenuosekli ir prieštaringa. Komisija taip pat atkreipė dėmesį, kad Rusijos embargas produktams paskelbtas tik 2014 m. rugpjūčio mėnesį ir nėra duomenų, jog Rusijos Federacija būtų uždraudusi į šalį importuoti grūdinės kilmės produktus, kuriuos pareiškėja numatė gaminti. Pagal Paramos sutartį pareiškėja įsipareigojo įgyvendinti projektą Nr. 3VK-KK-10-2-003803-PR001 ,,Labai mažos įmonės plėtra, siekiant pagerinti gyvenimo kokybę ir socialinę aplinką kaimo vietovėje“ (toliau – Projektas), nepažeisdama Sutarties sąlygų, Europos Bendrijos ir Lietuvos Respublikos teisės aktų, kiek jie susiję su Projekto įgyvendinimu, reikalavimų.

Agentūra, vadovaudamasi Administravimo taisyklių 253.2 papunkčiu, gali nustatyti pažeidimą tada, kai pareiškėjas arba paramos gavėjas nesilaiko su skirta parama susijusių įsipareigojimų. Dėl Paraiškos V skyriuje „Projekto priežiūros rodikliai“ nepasiekto nurodyto Projekto priežiūros rodiklio, vadovaujantis Įgyvendinimo taisyklių 64 punktu, Administravimo taisyklių 3.22, 5.9, 183.2, 197.1.6, 197.3.1, 197.3.13, 197.3.14 papunkčiais ( Agentūra, vadovaudamasi Pažeidimų taisyklių 17 punktu, sprendimą dėl sankcijų priėmė, atsižvelgdama į padaryto pažeidimo sunkumą, pobūdį, aplinkybes, lėmusias pažeidimo padarymą), taikoma paramos dalies susigrąžinimo sankcija – 0,2 proc. nuo išmokėtos paramos sumos (500 000,00 EUR x 0,2 proc. = 1 000EUR).Paramos dalies susigrąžinimo sankcija už Paraiškoje numatytų rodiklių nepasiekimą pritaikyta vadovaujantis: Įgyvendinimo taisyklių 64 punktu, kuriame nustatyta, kad paramos gavėjui, nesilaikant paramos suteikimo reikalavimų ir (arba) pažeidžiant paramos sutarties sąlygas, ir (arba) nesilaikant Įgyvendinimo taisyklėse, paramos paraiškoje ir paramos sutartyje numatytų reikalavimų ir įsipareigojimų, taikomos sankcijos, numatytos Administravimo taisyklėse; Administravimo taisyklių: 3.22 papunkčiu, kuriame nurodyta, kad projekto priežiūros rodikliai – rodikliai, kuriais apibūdinamas paramos gavėjų ekonominis gyvybingumas, finansinė būklė ir projekto įgyvendinimas;-5.9 papunkčiu, kuriame nurodyta, kad Agentūra vertina projektų įgyvendinimo eigą bei galutinę projekto įgyvendinimo ir užbaigto projekto metinę ataskaitas, tikrina paramos gavėjų atitiktį projekto priežiūros rodikliams; - 183.2 papunkčiu, kuriame numatyta, kad projektų priežiūros metu yra vertinama paramos gavėjų atitiktis projekto priežiūros rodikliams; - 197.1.6 papunkčiu, kuriame numatyta, kad parama sumažinama 0,2 proc. paramos sumos, jeigu paramos gavėjas projekto kontrolės metu pagal Agentūros patvirtintą tvarką neatitinka paramos gavėjo paramos paraiškoje nurodytų nustatytų privalomų projekto įgyvendinimo rodiklių reikšmių; -197.3.1 papunkčiu, kuriame numatyta, kad, vykdydamas projektą, pažeidė ES ar Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus, susijusius su projekto įgyvendinimu;- 197.3.13 papunkčiu, kuriame numatyta, kad paramos ar jos dalies susigrąžinimas taikomas, kai paramos gavėjas projekto kontrolės metu pagal Agentūros patvirtintą tvarką neatitinka paramos gavėjo paramos paraiškoje nurodytų nustatytų privalomų projekto įgyvendinimo rodiklių reikšmių;-197.3.14 papunkčiu, kuriame numatyta, kad pažeidžia kitas paramos sutarties sąlygas ir (arba) paramos paraiškoje prisiimtus įsipareigojimus.Administravimo taisyklių 256 punkte nustatyta, kad, jeigu nustatytas pažeidimas yra susijęs su paramos gavėjui išmokėtomis paramos lėšomis ir Agentūra priima sprendimą susigrąžinti išmokėtas paramos lėšas, grąžintinos lėšos, susidariusios įgyvendinant programos priemones, administruojamos vadovaujantis Grąžintinų lėšų taisyklėmis. Grąžintinų lėšų taisyklių 7.1.1 papunktyje nurodyta, kad vykdomoji institucija priima sprendimą dėl grąžintinų lėšų susidarymo, jeigu fizinis arba juridinis asmuo nesilaikė Europos Sąjungos ir (arba) nacionaliniuose teisės aktuose, ir (arba) paramos sutartyje nustatytų reikalavimai paramai gauti. Negrąžinus skolos laiku pradedamos skaičiuoti palūkanos. Palūkanų, susijusių su paramos kaimo plėtrai priemonėmis, skaičiavimo tvarka apibrėžiama Reglamento Nr. 1975/2006 9 straipsnio 2 dalimi / Reglamento Nr. 65/2011 5 straipsniu.

Vertinant konkrečios aplinkybės priskyrimą prie nuo Pareiškėjo valios nepriklausančių aplinkybių (force majeure), vadovaujamasi LR CK 6.212 straipsnio 1 d., kurioje nustatyta, kad „šalis atleidžiama nuo atsakomybės už sutarties neįvykdymą, jeigu ji įrodo, kad sutartis neįvykdyta dėl aplinkybių, kurių ji negalėjo kontroliuoti bei protingai numatyti sutarties sudarymo metu ir kad negalėjo užkirsti kelio šių aplinkybių ar jų pasekmių atsiradimui; nenugalima jėga (force majeure) nelaikoma tai, kad rinkoje nėra reikalingų prievolei vykdyti prekių, sutarties šalis neturi reikiamų finansinių išteklių arba skolininko kontrahentai pažeidžia savo prievoles, nuostatomis“.

Vadovaujantis LAT praktika, CK 6.212 straipsnio prasme nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybėmis galima pripažinti tik tokias aplinkybes, kurios atitinka 4 reikalavimus: (1) šios aplinkybės atsiranda jau po sutarties sudarymo, o sutarties sudarymo metu jų nebuvo ir kurių atsiradimo šalis negalėjo protingai numatyti; (2) atsiradusios aplinkybės daro sutarties įvykdymą objektyviai negalimą; (3) tos aplinkybės atsirado be šalies kaltės ir valios (tų aplinkybių negalėjo kontroliuoti ar negalėjo joms užkirsti kelio);(4) šalis nebuvo prisiėmusi tų aplinkybių atsiradimo rizikos. Nesant šių kriterijų visumos, faktinės aplinkybės negali būti pripažintos nenugalima jėga (force majeure). Pareiškėjos nurodytos aplinkybės neatitinka teismų praktikoje formuojamų bei aukščiau nurodytų kriterijų, nes verslo vystymas Rusijos Federacijoje, buvo pareiškėjos verslo sprendimas, kuris susijęs su didesne rizika, dėl šios priežasties pareiškėja galėjo įvertinti rizikas susijusias su jos pasirinktu verslo modeliu. Agentūra neprisiima pareiškėjų verslo rizikos.

Komisijos Reglamento (EB) Nr. 1974/2006 47 str. 2 p. pažymėta, kad paramos gavėjas ar jo įgaliotasis asmuo raštu praneša apie force majeure ar išimtines aplinkybes kompetentingai institucijai, kartu pateikdamas tai institucijai priimtinus atitinkamus įrodymus, per 10 darbo dienų nuo dienos, kurią paramos gavėjas ar jo įgaliotasis asmuo gali tai padaryti. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 liepos 15 d. nutarime Nr. 840 „Dėl atleidimo nuo atsakomybės esant nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybėms taisyklių patvirtinimo“ 5 p. nustatyta, kad šalis, prašanti atleisti nuo atsakomybės, sužinojusi apie kliūtį bei jos poveikį įsipareigojimų vykdymui, kuo skubiau turi pranešti kitai šaliai apie susidariusią situaciją. Pareiškėja niekada nesikreipė į Agentūrą ir nepranešė apie aplinkybes, kurios neleido pasiekti Paraiškoje numatytų rodiklių, nors apie jas žinojo jau 2014 metais. Pareiškėja force majeure aplinkybes kildina iš neįvykdytų sutarčių su verslo partneriu, kuris prekes realizuoja Rusijos rinkoje, tačiau nei Komisijai, nei teismui šių sutarčių nepateikia. ABTĮ 24 str. 2 d. 7 p. nustatyta, kad skunde (prašyme, pareiškime) turi būti nurodyta aplinkybės, kuriomis pareiškėjas grindžia savo reikalavimą, ir tai patvirtinantys įrodymai, liudytojų pavardės, vardai ir gyvenamosios vietos, kitų įrodymų buvimo vieta. Pareiškėja nepateikė jokių įrodymų, kurie pagrįstų skunde išdėstytus teiginius. Agentūra nurodė, kad jos sprendimas atitinka VAĮ 8 straipsnio nuostatas, kadangi jame nurodyti pagrindimai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą, motyvai aiškūs ir pakankami. Sprendimas atitinka visus jam keliamus reikalavimus, todėl yra teisėtas, pagrįstas ir naikinti jo nėra pagrindo.

Atsiliepimas

Atsakovas – Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija (toliau – ir Ministerija ) – atsiliepime nurodo, kad nesutinka su skundo reikalavimais ir prašo skundą atmesti, kaip nepagrįstą.

Pareiškėja 2010-11-12 Agentūrai pateikė paramos paraišką Nr. 3VK-KK-10-2-003803-PR001 pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programos III krypties „Gyvenimo kokybė kaimo vietovėse ir kaimo ekonomikos įvairinimas“ priemonės „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“ (veikiančios ar naujai įsteigtos labai mažos įmonės plėtra) veiklos sritį „Ne žemės ūkio veikla“ (toliau – Paraiška). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2010 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 3D-1109 „Dėl projektų, kuriems skiriama parama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemones „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“ ir „Perėjimas prie ne žemės ūkio veiklos“, sąrašo patvirtinimo“ Pareiškėja buvo patvirtinta paramos gavėja. Pagal 2001 m. vasario 1 d. paramos sutartį paramos gavėja įsipareigojo įgyvendinti projektą Nr. 3VK-KK-10-2-003803-PR001 „Labai mažos įmonės plėtra, siekiant pagerinti gyvenimo kokybę ir socialinę aplinką kaimo vietovėje“ (toliau – Projektas), nepažeisdama sutarties sąlygų, Europos Bendrijos ir Lietuvos Respublikos teisės aktų, kiek jie susiję su Projekto įgyvendinimu, reikalavimų. Paramos gavėja Projektą įgyvendino vienu etapu, įsigydama užkandžių gamybos liniją. 2012-08-30 paramos gavėja pateikė Agentūrai mokėjimo prašymą Nr. 3VK-KK-10-2-003803-MP001, kuris buvo įvertintas ir paramos gavėjai buvo išmokėta 500 000,00 EUR paramos suma už įsigytą užkandžių gamybos liniją.

Šalies argumentai

Pareiškėja nurodė, kad gavo 2016-06-02 Agentūros raštą Nr. BRK-3178 „Dėl projekto priežiūros rodiklių“, kuriuo ji buvo įpareigota pateikti paaiškinimą, kodėl 2014 metais nebuvo pasiektas Paraiškoje planuotas pardavimo pajamų priežiūros rodiklis. Pareiškėja 2016-06-09 raštu Nr. 2016/06-1 pateikė pranešimą, kuriuo Agentūrai nurodė, kad, įgyvendinus Projektą, buvo pasiekti pagrindiniai tikslai, t. y. skatinama ne žemės ūkio veikla, sukurtos naujos darbo vietos bei papildomi pajamų šaltiniai kaimo gyventojams, buvo padidinta veiklos sričių įvairovė ir apimtis kaime. Pabrėžta, kad 2014 m. pasiekti kiti ekonominio gyvybingumo rodikliai: paskolų padengimo rodiklis buvo 3,75 (turi būti didesnis nei 1,25), skolos rodiklis buvo 0,43 (turi būti mažesnis arba lygus 0,7), grynasis pelningumas – 20,36 (turi būti didesnis arba lygus 0). Pareiškėja paaiškino, kad Paraiškoje planuotos pardavimo pajamos nepasiektos, nes, įgyvendinus Projektą, dėl pasikeitusios politinės situacijos, Rusijos ekonominės krizės bei lietuviškų prekių embargo reikėjo nutraukti pasirašytas preliminarias produkcijos pirkimo–pardavimo sutartis su klientais, kurie produkciją realizuoja Rusijos rinkoje.

Agentūra, vertindama užbaigto Projekto metinę ataskaitą, pagal pateiktus duomenis nustatė, kad Pareiškėja 2014 m. nevykdė Paraiškos V skyriuje „Projekto priežiūros rodikliai“ prisiimtų įsipareigojimų, susijusių su Projekto priežiūros rodikliu – pardavimo pajamų rodiklį pasiekė 33,9 proc. (planavo 1 243 652 EUR, tačiau gavo 421 419 EUR). Agentūra, atsižvelgdama į pirmiau nurodytas aplinkybes, 2016-12-27 priėmė sprendimą Nr. SKP-156 „Dėl UAB „Vandenė“ išmokėtos paramos dalies susigrąžinimo“ (toliau – Agentūros sprendimas). Šiuo Agentūros sprendimu pareiškėjai buvo pritaikyta sankcija – paramos dalies susigrąžinimas, t. y. 0,2 proc. nuo išmokėtos paramos sumos, iš viso 1000 EUR. Pareiškėja, nesutikdama su Agentūros sprendimu, 2017-03-07 pateikė skundą Ministerijai. Ministerija, įvertinusi pareiškėjos 2017-03-07 skundą, 2017-04-04 raštu Nr. 3JA-104 (8.14) atsakė, kad Agentūros sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Pareiškėja, nesutikdama su Agentūros sprendimu ir Ministerijos 2017-04-04 raštu Nr. 3JA-104 (8.14), 2017-06-12 pateikė skundą Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai.

Šalies argumentai

Pareiškėja skunde nurodo, kad Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“ įgyvendinimo taisyklių (veikiančios ar naujai įsteigtos labai mažos įmonės plėtra), patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2010 m. rugsėjo 29 d. įsakymu Nr. 3D-882 „Dėl Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“ įgyvendinimo taisyklių (veikiančios ar naujai įsteigtos labai mažos įmonės plėtra) patvirtinimo“, 20.15 papunktyje, kaip vienas iš tinkamumo gauti paramą kriterijų, yra tai, kad „pareiškėjas verslo plane įrodo, jog ūkio subjektas atitinka ir ateityje atitiks ekonominio gyvybingumo rodiklių reikšmes, nurodytas Ūkio subjektų, siekiančių pasinaudoti parama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemones, ekonominio gyvybingumo nustatymo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2009 m. gegužės 15 d. įsakymu Nr. 3D-350“. Kaip teigiama skunde, „kadangi Pareiškėja buvo pripažinta paramos gavėja ir parama jai buvo suteikta, todėl Pareiškėja atitinka ir minėtą tinkamumo gauti paramą kriterijų – verslo plane įrodo, kad atitinka ir ateityje atitiks ekonominio gyvybingumo rodiklių reikšmes“. Be to, Pareiškėja nurodo, kad „Bendrovei 2014 metais nepavyko pasiekti pardavimo pajamų rodiklio ne dėl nuo jos priklausančių (nenugalimos jėgos) aplinkybių, o dėl susiklosčiusios neplanuotos ir nepalankios situacijos rinkoje“, taip pat nurodo, kad „dėl pasikeitusios politinės situacijos, Rusijos ekonominės krizės ir lietuviškų prekių embargo teko nutraukti preliminarias produkcijos pirkimo–pardavimo sutartis su klientais, kurie produkciją realizuoja Rusijos rinkoje“. Ministerija pažymi, kad 2006 m. gruodžio 15 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 1974/2006, nustatančio išsamias Tarybos reglamento (EB) Nr. 1698/2005 dėl Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) paramos kaimo plėtrai taikymo taisykles (OL 2006 L 368, p. 15), 47 straipsnio 1 dalyje yra nurodyta, kad valstybės narės gali pripažinti toliau nurodytas force majeure ar išimtinių aplinkybių kategorijas, kurioms esant jos nereikalaus iš paramos gavėjo grąžinti dalį ar visą gautą paramą: paramos gavėjo mirtis; ilgalaikis paramos gavėjo profesinis nedarbingumas; didelės valdos dalies konfiskavimas, jei to nebuvo įmanoma numatyti įsipareigojimo prisiėmimo dieną; didelė stichinė nelaimė, rimtai pakenkusi valdos žemei; nenumatytas gyvuliams skirtų pastatų sugriuvimas valdoje; epizootinė liga, paveikusi visą ar dalį ūkininko gyvulių. Atsakovas nurodė, kad kitos šalies įsipareigojimų nevykdymas nėra atleidimo nuo atsakomybės priežastis. Vadovaujantis LR CK 6.212 str. 1 dalimi, šalis atleidžiama nuo atsakomybės už sutarties neįvykdymą, jeigu ji įrodo, kad sutartis neįvykdyta dėl aplinkybių, kurių ji negalėjo kontroliuoti bei protingai numatyti sutarties sudarymo metu, ir kad negalėjo užkirsti kelio šių aplinkybių ar jų pasekmių atsiradimui; nenugalima jėga (force majeure) nelaikoma tai, kad rinkoje nėra reikalingų prievolei vykdyti prekių, sutarties šalis neturi reikiamų finansinių išteklių arba skolininko kontrahentai pažeidžia savo prievoles. Nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybėmis galima pripažinti tik tokias aplinkybes, kurios atitinka šiuos 4 reikalavimus: 1. atsiranda jau po sutarties sudarymo, o sutarties sudarymo metu jų nebuvo, ir kurių atsiradimo šalis negalėjo protingai numatyti;2. atsiradusios daro sutarties įvykdymą objektyviai negalimą; 3. atsirado be šalies kaltės ir valios (tų aplinkybių negalėjo kontroliuoti ar negalėjo joms užkirsti kelio);4. šalis nebuvo prisiėmusi tų aplinkybių atsiradimo rizikos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2003 m. spalio 8 d. civilinėje byloje Nr. 3K-3-931/2003 konstatavo, kad nesant šių kriterijų visumos, faktinės aplinkybės negali būti pripažintos nenugalima jėga.

Ministerijos nuomone, pareiškėjos nurodytos aplinkybės negali būti priskirtos prie nenugalimos jėgos aplinkybių. Rusijos rinka nėra vienintelė rinka, į kurią gali būti tiekiamos prekės. Pareiškėjas privalo dėti visas pastangas, kad būtų rastos realizavimo rinkos, o projekto rodikliai būtų pasiekti, taip pat Pareiškėjas turi pats įvertinti rinkų rizikingumą. Pareiškėjai įgyvendina projektus ir jiems tenka visa verslo rizika už projekto rodiklių nepasiekimą. Agentūra neįgyvendina projektų ir negali prisiimti verslo rizikos už paramos gavėjus; visa verslo rizika tenka paramos gavėjams.

Pareiškėjos skunde pateikta nuoroda į Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos administravimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. balandžio 6 d. įsakymu Nr. 3D-153 „Dėl Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos administravimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Administravimo taisyklės), 183.3 papunktį, kuriame nustatyta, kad „kai projekto kontrolės laikotarpiu paramos gavėjai pagal Agentūros patvirtintą tvarką neatitinka projekto priežiūros rodiklių reikšmių, Agentūros nustatyta tvarka gali būti taikomos priemonės, skirtos paramos gavėjų atitikčiai projekto priežiūros rodikliams gerinti, bei atliekama šių priemonių įgyvendinimo nuolatinė stebėsena ir kontrolė, paramos gavėjui teikiami pasiūlymai ir rekomendacijos dėl šių priemonių įgyvendinimo“. Sankcijų taikymas nėra vienintelė priemonė dėl projekto priežiūros rodiklių neatitikimo. Ministerija nurodo, kad vadovaudamasi nurodyta Administravimo taisyklių nuostata Agentūra gali siūlyti taikyti priemones, jog būtų pagerinti projekto priežiūros rodikliai, bet tai nereiškia, kad nepasiekus projekto priežiūros rodiklių teisės aktuose nurodytos sankcijos negali būti taikomos. Dėl skundo teiginio, kad Agentūra, skirdama 1000 EUR sankciją, pažeidė LR VAĮ 3 straipsnio 3 punkte įtvirtintą proporcingumo principą, pažymėjo, kad Administravimo taisyklių 197.1.7 papunktyje yra nurodyta konkreti 0,2 proc. paramos sumažinimo sankcija, jeigu paramos gavėjas projekto kontrolės metu pagal Agentūros patvirtintą tvarką neatitinka paramos gavėjo paramos paraiškoje nurodytų nustatytų privalomų projekto įgyvendinimo rodiklių reikšmių. Pareiškėja pasiekė tik 33,9 proc. pardavimo pajamų rodiklio reikšmės, t. y. planuota, kad pardavimo pajamos 2014 m. bus 1 243 652 EUR, tačiau gauta tik 421 419 EUR pardavimo pajamų. Ministerijos nuomone, tai yra didelis rodiklio nepasiekimas ir 0,2 proc. sankcija nėra per griežta, todėl proporcingumo principas nebuvo pažeistas.

Atsiliepimas

Atsakovas nurodė, kad Administravimo taisyklių 197.1.7 papunktyje yra nurodyta konkreti 0,2 proc. paramos sumažinimo sankcija, kuri buvo paskirta teisėtai ir pagrįstai už konkretaus pajamų rodiklio reikšmės nepasiekimą. Pareiškėjos nurodyta aplinkybė, kad „kiti projekto priežiūros rodikliai atitinka reikalaujamus, įmonė veikia pelningai“, neatleidžia Agentūros nuo pareigos taikyti sankciją už vieno iš projekto įgyvendinimo rodiklių nepasiekimą. Pareiškėjos nurodyta Administravimo taisyklių 183.3 nuostata, nurodanti, kad Agentūra paramos gavėjui gali teikti pasiūlymus ir rekomendacijas dėl priemonių, skirtų paramos gavėjų atitikčiai projekto priežiūros rodikliams gerinti, nereiškia, kad Agentūra netenka pareigos taikyti sankcijų, nustačiusi konkrečius pažeidimus.

Atleidimo nuo atsakomybės esant nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybėms taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. liepos 15 d. nutarimu Nr. 840 (toliau – Atleidimo nuo atsakomybės esant nenugalimos jėgos aplinkybėms taisyklės), 2 punkte nustatyta, kad „šalis nėra finansiškai atsakinga už kokių nors įsipareigojimų nevykdymą, jeigu ji sugeba įrodyti, kad nesugebėjo įvykdyti įsipareigojimų dėl nepriklausančios nuo jos kliūties; negalima tikėtis, jog sutarties sudarymo metu ji galėjo numatyti tą kliūtį ir jos poveikį gebėjimui vykdyti įsipareigojimus; ji negalėjo išvengti ar nugalėti kliūties ar bent jos poveikio“. Atleidimo nuo atsakomybės esant nenugalimos jėgos aplinkybėms taisyklių 5 punkte nustatyta, kad „šalis, prašanti atleisti nuo atsakomybės, sužinojusi apie kliūtį bei jos poveikį įsipareigojimų vykdymui, kuo skubiau turi pranešti kitai šaliai apie susidariusią situaciją. Būtina pranešti ir tuomet, kai išnyksta pagrindas nevykdyti įsipareigojimų.“ LVAT yra pasisakęs, kad „<…> Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. liepos 15 d. nutarimu Nr. 840 patvirtintos Atleidimo nuo atsakomybės esant nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybėms taisyklės nustato nebaigtinį Force majeure aplinkybių sąrašą ir nustato pareigą pranešti apie kliūtis įvykdyti įsipareigojimus <…> „. Kaip kitoje byloje LVAT yra išaiškinęs, kad <…> komercine veikla užsiimančios sutarties šalies atsakomybei keliami didesni atidumo, rūpestingumo, sudarant ir vykdant sutartį, reikalavimai. Taigi, embargas savaime nedaro Paramos sutarties vykdymo negalima ir negali būti tiesiogiai susijęs su Paramos sutarties įgyvendinimu. <…> (LVAT 2017 m. rugpjūčio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2075-624/2016)“. Pareiškėjos skunde nurodytas argumentas, kad „aplinkybių, kurios visiems žinomos, įrodinėti nereikia (LR Administracinių bylų teisenos įstatymo 57 str. 1 d.)“, yra nepagrįstas, nes pagal LR ABTĮ 57 straipsnio 1 dalį, „aplinkybių, teismo pripažintų visiems žinomomis, įrodinėti nereikia“. Taigi įrodinėti nereikia tik tokių aplinkybių, kurios pripažintos visiems žinomomis teismo sprendimu. LVAT kitoje byloje yra pasisakęs, kad „tai taip vadinami prejudiciniai faktai, kurių įsiteisėjus sprendimui nebereikia įrodinėti, be to, šalys jau negali tokių faktų ginčyti (LVAT 2012 m. lapkričio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-2995/2012)“. Pareiškėja turi pareigą įrodyti, kad ji negalėjo įvykdyti sutartinių įsipareigojimų dėl nuo jos nepriklausančių aplinkybių, tačiau nėra duomenų, kad Pareiškėja kreipėsi į Agentūrą ir pranešė apie nenugalimos jėgos aplinkybes. Pareiškėja skunde teigia, jog produkcijos pirkimo–pardavimo sutartys buvo sudarytos su klientais, kurie produkciją realizuoja Rusijos rinkoje, tačiau jokių tai įrodančių dokumentų nepateikė. Pareiškėja nepateikė duomenų, kad negalėjo į jokias kitas rinkas tiekti gaminių, didinti produkcijos gamybos ir tinkamai įgyvendinti Paramos sutarties. Pažymėtina, kad Rusijos embargas produktams paskelbtas tik 2014 m. ir nėra duomenų, kad Rusijos Federacija būtų uždraudusi į šią šalį importuoti grūdinius produktus, kuriuos pareiškėja numatė gaminti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

Byloje kilo ginčas dėl 2017-07-11 VAGK sprendimo Nr.3R-195 (AG-148/05-2017); LR ŽŪM 2017-04-04 sprendimo Nr.3JA-104 (8.14) ir NMA prie ŽŪM 2016-12-27 sprendimo Nr.SKP-156 pagrįstumo ir teisėtumo. Pareiškėja UAB „ Vandenė" prašo panaikinti minėtus sprendimus.

Byloje nustatyta, kad UAB „Vandenė“ Agentūrai 2010-11-12 pateikė paraišką gauti paramą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos UI krypties „Gyvenimo kokybė kaimo vietovėse ir kaimo ekonomikos įvairinimas“ priemonės „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“ (veikiančios ar naujai įsteigtos labai mažos įmonės plėtra) veiklos sritį „Ne žemės ūkio veikla“ (toliau - paraiška). Žemės ūkio ministro 2010-12-23 įsakymu Nr. 3D-1 109 UAB „Vandenė“ buvo patvirtinta paramos gavėja. Pareiškėja projektą „Labai mažos įmonės plėtra, siekiant pagerinti gyvenimo kokybę ir socialinę aplinką kaimo vietovėje“ (toliau - projektas) įgyvendino ir 2012-08-30 pateikus mokėjimo prašymą. Pagal UAB „Vandenė" 2010-11-12 pateiktą paraišką projekto įgyvendinimui buvo skirta parama, išmokant 500 000 EUR sumą. Ginčas kilęs dėl Agentūros 2016-12-27 sprendimo dalį išmokėtos paramos sumos (1000 EUR, t. y. 0,2 proc. nuo išmokėtos paramos sumos) susigrąžinti ( VAGK medžiaga, b. 1. 157-159). Pagal Administravimo taisyklių 216 p. Agentūros sprendimus, veikimą arba neveikimą pareiškėjas gali apskųsti Ministerijai raštu per 15 darbo dienų nuo tos dienos, kai jis sužinojo ar turėjo sužinoti apie tokius sprendimus, veiksmus (neveikimą). Pareiškėja , gavusi 2017-02-15 raštu persiųstą Agentūros 2016-12-27 sprendimą, 2017-03-07 pateikė skundą Ministerijai, prašydama Agentūros sprendimą panaikinti (VAGK medžiaga, b. 1. 37-40). Pastaroji 2017-04-04 sprendimu skundo netenkino (VAGK medžiaga, b.l.52-54). Pareiškėja nesutinka ir su šiuo Ministerijos sprendimu bei prašo jį panaikinti. Šioje byloje būtina nustatyti, ar Agentūros sprendimu pareiškėjai pagrįstai pritaikyta paramos susigrąžinimo sankcija ir ar Ministerija visapusiškai išnagrinėjo pareiškėjos skundą ir jo pagrįstai netenkino. Agentūros 2016-12-27 sprendimas motyvuojamas tuo, kad pareiškėja nevykdė Paraiškos V skyriuje Projekto priežiūros rodikliai“ prisiimtų įsipareigojimų, t. y. pardavimo pajamų rodiklis pasiektas tik 33,9 proc. (pareiškėja planavo gauti 1243 652 EUR, tačiau gavo tik 421419 EUR). Sprendimas priimtas vadovaujantis Įgyvendinimo taisyklių 64 p. Administravimo taisyklių 3.22 p.. 5.9 p., 183.2 p., 197.1.6 p, 197.3.1 p., 197.3.13 p, 197.3.14 p., 256 p. (VAGK medžiaga, b. I. 157-159). Pagal Įgyvendinimo taisykles (aktuali redakcija) pagal Priemonę viena iš remiamų veiklos sričių - ne žemės ūkio veikla, įskaitant produktų <...> nedidelės apimties gamybą (7.1.2 p.). Projekto kontrolės laikotarpis - penkerių arba septynerių metų laikotarpis nuo paramos sutarties pasirašymo dienos, per kurį tikrinama, kaip paramos gavėjas laikosi projekte numatytų įsipareigojimų (5 p.). Paramos gavėjui nesilaikant paramos suteikimo reikalavimų ir (arba) pažeidžiant paramos sutarties sąlygas, ir (arba) nesilaikant Taisyklėse, paramos paraiškoje ir paramos sutartyje numatytų reikalavimų ir įsipareigojimų, taikomos sankcijos, numatytos Administravimo taisyklėse (64 p.). Iš esmės analogiškos nuostatos buvo įtvirtintos paraiškos teikimo ir paramos sutarties sudarymo metu.

Pagal Paramos sutartį, sudarytą 2011-02-01 su Agentūra, pareiškėja įsipareigojo, siekdama projekto rezultatų, tikslų ir uždavinių, įgyvendinti projektą taip, kaip aprašyta paraiškoje, verslo plane (17.1 p.), įvykdyti paraiškoje (verslo plane) numatytus įsipareigojimus, susijusius su projekto rezultatais ir pasiekimais (17.13 p.); baigus įgyvendinti projektą 7 metus nuo sutarties pasirašymo dienos teikti užbaigto projekto metinę ataskaitą (17.15 p.); vykdyti reguliarią projekto įgyvendinimo stebėseną. kad užtikrintų projekto įgyvendinimą, kaip numatyta paraiškoje ir (ar) verslo plane (17.29 p.) ( VAGK medžiaga, b. I. 131-146). Administravimo taisyklėse nustatyta, kad projekto priežiūros rodikliai - rodikliai, kuriais apibudinamas paramos gavėjų ekonominis gyvybingumas, finansinė būklė ir projekto įgyvendinimas (3.22 p.). Projektas - visuma dokumentų, kuriuose nurodomi verslo plane (veiklos ir (arba) projekto apraše) numatyti veiksmai, pagrįsti paramos paraiškoje, jos prieduose ir tam tikrose duomenų bazėse esama informacija ir tam tikra pinigų suma numatytiems projekto tikslams pasiekti (3.19 p.). Projektų priežiūros metu vertinama paramos gavėjų atitiktis projekto priežiūros rodikliams (183.2 p.). Jokie su Agentūra raštu nesuderinti nukrypimai nuo planuoto projekto įgyvendinimo, keičiantys projekto apimtį, keičiantys projekto išlaidas, pratęsiantys projekto įgyvendinimo laikotarpį ar kitaip keičiantys projektą ar paramos sutartyje ir (arba) paraiškoje bei sprendime skirti paramą nustatytus paramos gavėjo įsipareigojimus, nėra leidžiami. Paramos gavėjas privalo raštu informuoti Agentūrą apie visus numatomus pakeitimus, susijusius su projekto įgyvendinimu (190 p.). Jeigu paramos gavėjas projekto kontrolės metu pagal Agentūros patvirtintą tvarką neatitinka paramos gavėjo paramos paraiškoje nurodytų nustatytų privalomų projekto įgyvendinimo rodiklių reikšmių, taikomas 0,2 proc. paramos sumos sumažinimas (197.1.7 p.). Paramos ar jos dalies susigrąžinimas taikomas, jeigu paramos gavėjas projekto kontrolės metu pagal Agentūros patvirtintą tvarką neatitinka paramos paraiškoje nurodytų nustatytų privalomų projekto įgyvendinimo rodiklių reikšmių (197.3.13 p.).

UAB „Vandenė“ paraiškos V dalyje „Projekto priežiūros rodikliai“ nurodė, kad produkcijos, pagamintos užsiimant projekte numatyta veikla (ekstrūduotų produktų iš miltų gamyba), prognozuojamos pajamos 2014 m. - 1 243 652 EUR (4294080 Lt) ( VAGK medžiaga, b. 1. 68), tokią pačią informaciją pateikė verslo plano JVT dalyje (VAGK medžiaga, b. 1. 90-91). Tokiu būdu pareiškėja turėjo pareigą projektą įgyvendinti taip, kaip numatyta paraiškoje ir verslo plane, užtikrinti, kad numatyti rodikliai (rezultatai) būtų pasiekti visu projekto kontrolės laikotarpiu. Atitinkamai šios kontrolės metu Agentūra turi tikrinti paramos gavėjo atitiktį projekto priežiūros rodikliams, vienas iš kurių yra pardavimo pajamos. Pareiškėja užbaigto projekto metinėje ataskaitoje, pateiktoje 2015-04-30 Agentūrai, nurodė, kad projekto kontrolės metu, t. y. 2014 m. produkcijos, pagamintos užsiimant projekte nurodyta veikla, pardavimo pajamos sudarė tik 421419 EUR, tuo tarpu Paraiškoje ji numatė, jog prognozuojamos pajamos - 1 243 652 EUR. Pareiškėja sutinka, kad šio rodiklio nepasiekė, tačiau nurodo, kad pardavimo pajamos iš projekte vykdomos veiklos buvo mažesnės, nei planuotos, nes tai nepriklausė nuo jos valios - tokia situacija susiklostė dėl nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybių. Šiomis aplinkybėmis planuotų pajamų nepasiekimą ji grindė savo 2016-06-09 paaiškinimą Agentūrai ( VAGK medžiaga, b. 1. 43-44) bei skundą Ministerijai ( VAGK medžiaga, b. 1. 37-40). motyvuodama, kad teikdama paraišką, turėjo pasirašiusi preliminarias produkcijos pirkimo - pardavimo sutartis su klientais, kurie produkciją realizuoja Rusijos rinkoje, tačiau dėl pasikeitusios politinės situacijos, Rusijos ekonominės krizės bei lietuviškų prekių embargo reikėjo nutraukti preliminarias sutartis su klientais, kurie produkciją realizuoja Rusijos rinkoje, o klientų ieškoti kitose užsienio rinkose. Pagal Paramos sutarties 47 p. šalys atleidžiamos nuo atsakomybės už sutarties nevykdymą ar netinkamą vykdymą, jeigu įrodo, kad tai įvyko dėl atsiradusių nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybių; šalių santykius, susijusius su nenugalimos jėgos atsiradimu, nustato Lietuvos Respublikos įstatymai ir poįstatyminiai teisės aktai. Vadovaujantis CK 6.212 str. 1 d., šalis atleidžiama nuo atsakomybės už sutarties neįvykdymą, jeigu ji įrodo, kad sutartis neįvykdyta dėl aplinkybių, kurių ji negalėjo kontroliuoti bei protingai numatyti sutarties sudarymo metu, ir kad negalėjo užkirsti kelio šių aplinkybių ar jų pasekmių atsiradimui; nenugalima jėga (force majeure) nelaikoma tai. kad rinkoje nėra reikalingų prievolei vykdyti prekių, sutarties šalis neturi reikiamų finansinių išteklių arba skolininko kontrahentai pažeidžia savo prievoles.

Atleidimo nuo atsakomybės esant nenugalimos jėgos (Force majeure) aplinkybėms taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996-07-15 nutarimu Nr. 840, nustatyta, kad šalis nėra finansiškai atsakinga už kokių nors įsipareigojimų nevykdymą, jeigu ji sugeba įrodyti, kad: nesugebėjo įvykdyti įsipareigojimų dėl nepriklausančios nuo jos kliūties (2.1 p.); negalima tikėtis, jog sutarties sudarymo metu ji galėjo numatyti tą kliūtį ir jos poveikį gebėjimui vykdyti įsipareigojimus (2.2 p.); ji negalėjo išvengti ar nugalėti kliūties ar bent jos poveikio (2.3 p.). Kliūtis, nurodytas šių taisyklių 2 punkte, gali sukelti, tame tarpe, šie įvykiai: boikotai <...> (3.4 p.); teisėti ar neteisėti valstybės valdymo Institucijų veiksmai (3.5 p.); kitos nenugalimos jėgos (3.6 p.). Šalis, prašanti atleisti nuo atsakomybės, sužinojusi apie kliūtį bei jos poveikį įsipareigojimų vykdymui, kuo skubiau turi pranešti kitai šaliai apie susidariusią situaciją. Būtina pranešti ir tuomet, kai išnyksta pagrindas nevykdyti įsipareigojimų (5 p.).

Remiantis nurodytomis teisės aktų nuostatomis, embargas (savo esme prilygstantis boikotui) bendruoju atveju galėtų būti pripažintas nenugalima aplinkybe, leidžianti sutarties šalį atleisti nuo sutarties neįvykdymo. Tačiau ši aplinkybė turėtų būti esmingai sutrukdžiusi vykdyti sutartį, be to šalis turi pareigą kitai šaliai pranešti apie tai, jog būtent dėl nenugalimų aplinkybių sutarties negalima įvykdyti. Tokia nuostata įtvirtinta Atleidimo nuo atsakomybės esant nenugalimos jėgos (Force majeure) aplinkybėms taisyklėse, taip pat pareiškėjams pareiga pranešti Agentūrai apie visus nukrypimus nuo projekto nustatyta Administravimo taisyklėse.

Šioje byloje nėra pateikta duomenų, kad pareiškėja 2014 m. kreipėsi į Agentūrą, pranešdama apie nenugalimos jėgos (Force majeure) aplinkybes. Pareiškėja 2016-06- 09 teikdama paaiškinimus Agentūrai nurodė tik abstrakčius teiginius, jog produkcijos pirkimo- pardavimo sutartys buvo sudarytos su klientais, kurie produkciją realizuoja būtent Rusijos rinkoje, tačiau tai pagrindžiančių įrodymų (sutarčių su pirkėjais, jų raštų dėl sutarčių vykdymo negalimumo ar pan.) nepateikė. Pareiškėjos projekto vykdymas nebuvo konkrečiai susietas tik su Rusijos rinka. Agentūrai 2015-04-30 pateiktoje Užbaigto projekto metinėje ataskaitoje bendrovė nurodė, kad pardavimo pajamos yra mažesnės nei planuota todėl, kad didelė dalis produkcijos gamybos yra vykdoma iš užsakovo pateikiamų žaliavų, kas ženkliai sumažina pardavimo pajamas ( VAGK medžiaga, b. I. 150). Laikytina, kad pareiškėja nepagrindė nenumatytų aplinkybių buvimo/paramos sutarties tinkamo vykdymo negalimumo. Rusijos embargas produktams paskelbtas tik 2014 m. rugpjūčio mėnesį ir nėra duomenų, jog Rusijos Federacija būtų uždraudusi į šią šalį importuoti grūdinės kilmės produktus, kuriuos pareiškėja numatė gaminti, įgyvendindama projektą .

Be to, pagal Agentūros direktoriaus 2012-04-06 įsakymu Nr. BR1-327 patvirtinto Pažeidimų administravimo procedūros aprašo 14 priedą (2 eilutės 3 p.), sankcijos už pardavimo pajamų rodiklio nepasiekimą (jei tai įvyko dėl nuo paramos gavėjo nepriklausančių aplinkybių) netaikomos, jei jis pasiekė planuotą grynojo pelno rodiklį (arba jo nepasiekė tolerancijos ribose, t. y. iki 30 proc.), pareiškėja daugiau nei 30 proc. nepasiekė ir grynojo pelno rodiklio ( VAGK medžiaga b. 1. 102, 150).

Pareiškėja taip pat argumentuoja, jog Agentūra nesivadovavo Administravimo taisyklių 183.3 p., o pritaikė paramos sumažinimo sankciją, taip pažeisdama gero viešojo administravimo ir proporcingumo principą. Pagal Administravimo taisyklių 183.3 p., kai projekto kontrolės laikotarpiu paramos gavėjai neatitinka projekto priežiūros rodiklių reikšmių, Agentūros nustatyta tvarka gali būti taikomos priemonės, skirtos paramos gavėjų atitikčiai projekto priežiūros rodikliams gerinti bei atliekama šių priemonių įgyvendinimo nuolatinė stebėsena ir kontrolė, paramos gavėjui teikiami pasiūlymai ir rekomendacijos dėl šių priemonių įgyvendinimo (183.3 p.). Tačiau ši nuostata nėra ribojanti Agentūrai pareigą, nustačius esminių nukrypimų nuo projekto įgyvendinimo, taikyti sankcijas, numatytas Administravimo taisyklėse. Šiose taisyklėse (197.3.13 p., 197.1.7 p.) nurodyta, kad jeigu paramos gavėjas projekto kontrolės metu neatitinka paramos gavėjo paramos paraiškoje nurodytų nustatytų projekto įgyvendinimo rodiklių reikšmių, taikomas 0,2 proc. paramos sumos sumažinimas (susigrąžinimas). Ta aplinkybė, jog kiti projekto priežiūros rodikliai atitinka reikalaujamus, įmonė veikia pelningai, jos pajamos yra stabilios, nešalina Agentūrai pareigos taikyti sankciją už vieno iš projekto įgyvendinimo rodiklių - pardavimo pajamų rodiklio nepasiekimą. Šis rodiklis yra svarbus, kadangi pagal Įgyvendinimo taisykles parama skiriama projekte įgyvendinamai veiklai vykdyti, t. y. tam, kad paramos gavėjas paramos lėšas naudotų tikslingai ir pajamas gautų būtent iš projekte numatytos veiklos (šiuo atveju ekstrūduotų produktų iš miltų gamybos). Nagrinėjamu atveju pareiškėjos faktiškai gautos pajamos iš projekte numatytos pagamintos produkcijos 2014 m. ženkliai skyrėsi nuo pajamų, kurias pareiškėja prognozavo gauti teikdama paraišką (gauta tik 33.9 proc. pajamų nuo planuotų). Teismas daro išvadą, kad esant tokiam šio projekto priežiūros rodiklio neatitikimui sprendimas taikyti 0,2 proc. dydžio sankciją (t. y. 1000 EUR) nuo paramos sumos ( 500 000 EUR) laikytinas proporcingu padarytam pažeidimui. Agentūros sprendimas atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 str. reikalavimus - yra pagrįstas teisės aktų normomis ir faktinėmis aplinkybėmis, taikoma poveikio priemonė (sankcija) motyvuota, todėl reikalavimas jį panaikinti atmetamas. Pareiškėja taip pat prašo panaikinti Ministerijos 2017-04-04 sprendimą, kuriuo buvo netenkintas bendrovės skundas. Kadangi teismas konstatavo, kad Agentūros 2016-12-27 sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, o Ministerija skundą išnagrinėjo visapusiškai - pasisakė dėl visų pareiškėjos skundo argumentų skundžiamame 2017-04-04 sprendime, teismas daro išvadą, jog nėra teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjos reikalavimą ir panaikinti LR ŽŪM 2017-04-04 sprendimą Nr.3JA-104(8.14). Esant nurodytoms aplinkybėms, nepagrįstas ir pareiškėjos reikalavimas panaikinti VAGK 2017-07-11 sprendimą Nr.3R-195 (AG-148/05-2017) , kuriuo buvo atmestas pareiškėjos skundas dėl NMA prie ŽŪM 2016-12-27 sprendimo Nr.SKP-156 ir LRŽŪM 2017-04-04 sprendimo Nr.3JA-104(8.14) panaikinimo. Šis VAGK sprendimas yra pagrįstas ir argumentuotas, jo naikinti teisinio pagrindo nėra. Pareiškėjos skundas atmestinas, kai nepagrįstas (ABTĮ 88str.1p.).Atmetus skundą, pareiškėjai jos patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (ABTĮ 40str.1d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86 straipsnio 2 dalimi, 132 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

Pareiškėjos UAB „Vandenė“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Jūratė Gaidytė-Lavrinovič