- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2011-05-13
- Bylos Nr.
- A-502-350-11
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Anatolijus Baranovas (pirm.), Artūras Drigotas (pran.), Vaida Urmonaitė-Maculevičienė
- Pareiškėjas
- R. P.
- Atsakovas
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Pakruojo skyriui
- Trečiasis asmuo
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
- Advokatai
- Nerijus Stukas
- Kategorijos
- 6.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas), Artūro Drigoto (pranešėjas) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. P. atstovo advokato Nerijaus Stuko apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2010 m. kovo 5 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. P. atstovo advokato Nerijaus Stuko skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Pakruojo skyriui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimų panaikinimo, išbraukimo iš skolininkų sąrašo, teismo išlaidų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nusta t ė:
I.
Pareiškėjo R. P. (toliau – ir pareiškėjas) atstovas advokatas Nerijus Stukas (toliau – ir atstovas) skundu kreipėsi į Šiaulių apygardos administracinį teismą ir prašė panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Pakruojo skyriaus (toliau – ir atsakovas, VSDF valdybos Pakruojo skyrius) 2009 m. spalio 5 d. sprendimą Nr. (1.11)S-4871 (toliau – ir Sprendimas Nr. (1.11)S-4871) bei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir trečiasis suinteresuotas asmuo, VSDF valdyba) 2009 m. gruodžio 2 d. sprendimą Nr. (9.8) I-7295 (toliau – ir Sprendimas Nr. (9.8) I-7295); įpareigoti VSDF valdybos Pakruojo skyrių ir VSDF valdybą priimti naują sprendimą, tenkinant pareiškėjo 2009 m. rugsėjo 15 d. prašymą išbraukti jį iš asmenų, įsiskolinusių Valstybinio socialinio draudimo fondui, sąrašo; atlyginti bylinėjimosi išlaidas.
Paaiškino, kad pareiškėjas, kaip fizinis asmuo, Valstybinio socialinio draudimo fondui nėra skolingas, skolininkas yra bankrutuojanti individuali įmonė „Mintis“. Teigė, kad negalima sutapatinti individualios įmonės, kaip juridinio asmens, ir įmonės savininko, kaip fizinio asmens, todėl pareiškėjas gali atsakyti savo turtu už prievoles tik tada, jei joms atlyginti nepakanka įmonės turto. Tuo tarpu individualiai įmonei „Mintis“ yra paskelbtas bankrotas, vykdomos jo procedūros, yra nemažai likvidaus turto, iš kurio ir bus atsiskaitoma su atsakovu. Kadangi pareiškėjo individuali įmonė yra skolinga Valstybinio socialinio draudimo fondui už nesumokėtas privalomas socialinio draudimo įmokas už įmonės darbuotojus, į asmenų, įsiskolinusių Valstybinio socialinio draudimo fondui, sąrašą turi būti įrašytas draudėjas - individuali įmonė „Mintis“, o ne jos savininkas - R. P. kaip fizinis asmuo.
Atsiliepimas
Atsakovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Pakruojo skyriaus atsiliepime į pareiškėjo atstovo skundą nurodė, kad su skundu nesutinka ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atsiliepime į pareiškėjo atstovo skundą nurodė, kad su skundu nesutinka ir prašė jį atmesti nepagrįstą.
II.
Šiaulių apygardos administracinis teismas 2010 m. kovo 5 d. sprendimu pareiškėjo atstovo skundą atmetė kaip nepagrįstą.
Teismas nustatė, kad VSDF valdybos Pakruojo skyrius, išnagrinėjęs pareiškėjo 2009 m. rugsėjo 15 d. prašymą, 2009 m. spalio 5 d. sprendimu atsisakė pareiškėją išbraukti iš skolingų asmenų sąrašo. VSDF valdybos Pakruojo skyrius sprendimą motyvavo tuo, kad R. P. individuali įmonė „Mintis“ yra bankrutavusi ir likviduojama dėl bankroto. Atsakovo kreditorinis reikalavimas, susidaręs dėl įmokų nesumokėjimo už darbuotojus, yra 100 400 Lt. Pareiškėjas, kaip individualios įmonės savininkas, yra atsakingas už tokių įmokų sumokėjimą. Todėl iki tol, kol nebus padengtas (ar liks nepadengtas) įsiskolinimas ir R. P. individuali įmonė „Mintis“ nebus išregistruota iš Juridinių asmenų registro, bus laikoma, kad individualios įmonės savininkas R. P. yra skolingas Valstybinio socialinio draudimo fondui, todėl jis bus traukiamas į sąrašus, perduodamus Valstybiniai mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos (toliau – ir VMI), kaip Valstybinio socialinio draudimo fondui skolingas asmuo. VSDF valdyba 2009 m. gruodžio 2 d. sprendimu patvirtino Valdybos Pakruojo skyriaus sprendimą ir pareiškėjo neišbraukė iš skolininkų sąrašo. Teismas pažymėjo, kad įsiskolinimo Valstybinio socialinio draudimo fondui suma nėra ginčijama, be to, teismo posėdžio metu paaiškėjo, jog iš 100 401,74 Lt individualios įmonės „Mintis“ skolos Valstybinio socialinio draudimo fondui skundo nagrinėjimo metu liko nepadengti tik 1104 Lt delspinigių. Padarė išvadą, kad tai nėra pagrindas administracinę bylą nutraukti, nes būtinas atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens veiksmų teisinis įvertinimas. Nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos individualių įmonių įstatymo 6 straipsnio 2 ir 6 dalių nuostatas individualios įmonės savininku gali būti tik fizinis asmuo, turintis teisę gauti individualios įmonės pelną, paimti iš individualios įmonės turtą, gauti likviduojamos individualios įmonės turtą, likusį atsiskaičiuos su individualios įmonės kreditoriais. Pažymėjo, kad Šiaulių apygardos teismo 2008 m. rugpjūčio 18 d. nutartimi R. P. individualiai įmonei „Mintis“ buvo iškelta bankroto byla, tuo laiku įsiskolinimas atsakovui dėl nesumokėtų valstybinio socialinio draudimo įmokų už samdytus asmenis sudarė - 99297,44 Lt, dėl delspinigių už nesumokėtas įmokas laiku - 1104,30 Lt. Pagal Lietuvos Respublikos individualių įmonių įstatymo 2 straipsnio 1 dalį individuali įmonė yra neribotos civilinės atsakomybės privatusis juridinis asmuo, todėl pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 2.50 straipsnio 4 dalį, jeigu prievolėms įvykdyti neužtenka neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens turto, už jo prievoles atsako juridinio asmens dalyvis, t.y. individualios įmonės savininkas, šiuo atveju R. P.. Individualios įmonės savininkas pagal Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 2 straipsnio 8 dalį priskiriamas prie savarankiškai dirbančių asmenų, vykdančių individualią veiklą. Pagal Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 9 straipsnio 10 dalį socialinio draudimo įmokų mokėjimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. kovo 17 d. nutarimu Nr. 647 (aktuali redakcija nuo 2009 m. gegužės 29 d.) (toliau – ir Taisyklės). Vadovaujantis Taisyklių 41 punktu, VSDF valdybos teritorinis skyrius teikia teritorinei VMI (dabartiniu metu VMI pati turi prieigą prie šių duomenų) savarankiškai dirbančių asmenų skolininkų duomenis, įskaitant ir individualių įmonių savininkų, kurie skolingi Valstybinio socialinio draudimo fondui. Išduodant naują verslo liudijimą ar pratęsiant anksčiau įsigytą verslo liudijimą, teritorinė VMI privalo įvertinti teikiamus duomenis apie įsiskolinimą Valstybinio socialinio draudimo fondui. Individualios įmonės „Mintis“ savininkas R. P. yra ir darbdavys ir draudėjas, pats pasirašinėjęs darbo sutartis su darbuotojais, todėl jis yra ir skolininkas kaip fizinis asmuo, nes įmonė be savininko, fizinio asmens, egzistuoti atskirai negali, jie yra neatsiejami. Teismas konstatavo, kad skundžiami sprendimai yra teisėti ir pagrįsti, bei pažymėjo, jog tik nuo paties pareiškėjo veiksmų priklauso galimybė verstis naujomis veiklos rūšimis, prieš tai atsakovui sumokėjus palyginti nedidelį likusį įsiskolinimą - 1104 Lt delspinigių sumą.
III.
Pareiškėjo R. P. atstovas advokatas Nerijus Stukas pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo Šiaulių apygardos administracinio teismo 2010 m. kovo 5 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą - pareiškėjo skundą patenkinti. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
1. Individuali įmonė yra neribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo (Lietuvos Respublikos individualių įmonių įstatymo 2 str. 1 d). Tuo atveju, jeigu prievolėms įvykdyti neužtenka neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens turto, už jo prievoles atsako juridinio asmens dalyvis, t. y. individualios įmonės savininkas už juridinio asmens prievoles atsako savo turtu subsidiariai (CK 2.50 str. 4 d.). Ši nuostata įtvirtina ne tik individualios įmonės savininko atsakomybės už individualios įmonės prievoles sąlygą (individualios įmonės savininkas atsakys už prievoles savo turtu tik tuo atveju, jei prievolėms įvykdyti neužteks įmonės turto), bet ir reikalavimų tenkinimo eiliškumą (subsidiarios atsakomybės atveju kreditorius visų pirma turi reikalauti skolininko įvykdyti prievolę, ir tik tuo atveju, jei skolininkas prievolės neįvykdo, kreditorius gali reikalauti prievolę įvykdyti subsidiariai atsakingą asmenį). Dėl neribotos civilinės atsakomybės taikymo galimybės individualios įmonės savininkas netampa pagrindiniu skolininku ir draudėju.
2. Juridinio asmens savininkas arba/ir vadovas pats asmeniškai nėra laikomas draudėju Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo prasme, jis neturi pareigos mokėti valstybinio socialinio draudimo įmokas už darbuotojus iš savo asmeninio turto. Individuali įmonė „Mintis“ yra skolinga Valstybinio socialinio draudimo fondui dėl to, kad laiku nebuvo sumokėtos privalomos socialinio draudimo įmokos už įmonės darbuotojus, todėl į asmenų, įsiskolinusių šiam fondui, sąrašą turi būti įrašomas draudėjas - individuali įmonė, o ne jos savininkas ir/arba vadovas kaip fizinis asmuo. Socialinio draudimo įmokas už įmonės darbuotojus moka ir iki šiol mokėjo darbdavys – individuali įmonė „Mintis“, o ne įmonės savininkas, todėl ir įsiskolinimas turi būti priskiriamas juridiniam asmeniui - įmonei, o ne fiziniam asmeniui – pareiškėjui. Kol nėra nustatyta, jog individualios įmonės „Mintis“ turto nepakaks kreditoriaus reikalavimų patenkinimui, nėra pagrindo teigti, jog šiuo atveju likusią reikalavimo dalį turėtų padengti pareiškėjas kaip juridinio asmens dalyvis, taip pat nėra pagrindo laikyti jį, kaip fizinį asmenį, skolingu Valstybinio socialinio draudimo fondui bei atsisakyti išbraukti jį iš asmenų, įsiskolinusių šiam fondui, sąrašo.
3. Pareiškėjo nepagrįstas įrašymas į asmenų, įsiskolinusių Valstybinio socialinio draudimo fondui, sąrašą riboja šio asmens galimybes verstis kita ūkinė-komercine veikla. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime iš esmės nevertino pareiškėjo nurodytų argumentų dėl įrašymo į skolininkų sąrašą pasekmių, nurodydamas, jog įsiskolinimo suma nėra didelė ir pareiškėjas gali ją nesunkiai padengti.
Atsiliepimas
Atsakovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Pakruojo skyrius atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Šiaulių apygardos administracinio teismo 2010 m. kovo 5 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Pažymi, kad pareiškėjo R. P. tikslas, rašant prašymus ir skundus, visais atvejais buvo vienas - įregistruoti naują individualią veiklą, tačiau visais atvejais jam ir jo atstovui buvo kvalifikuotai ir aiškiai išaiškinta, kad pareiškėjas, kaip individualios įmonės savininkas, kuriuo pagal Lietuvos Respublikos individualių įmonių įstatymo 6 straipsnio 2 dalį gali būti tik fizinis asmuo, ir kaip ūkininkas priskiriamas prie savarankiškai dirbančių asmenų, todėl teritorinė VMI, vadovaujantis Taisyklių 41 punkto nuostatomis, prieš registruojant naują individualią veiklą, privalo atsižvelgti į individualios įmonės ar ūkininko įsiskolinimą Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui. Jei įsiskolinimas šio fondo biudžetui nelikviduotas, teritorinė VMI naujos individualios veiklos įregistruoti negali. Pažymi, kad darbo sutartis su darbuotojais pasirašė ne R. P. individuali įmonė „Mintis“, o fizinis asmuo, t.y. individualios įmonės savininkas R. P., kuris yra darbdavys ir draudėjas, todėl skolininkas šiuo atveju yra R. P., nes įmonė be savininko, fizinio asmens, egzistuoti negali, jie yra neatskiriami. Nurodo, kad iš R. P. niekas neatėmė galimybės (be to, kad R. P. yra įregistravęs ūkininko ūkį) įsteigti uždarąją akcinę bendrovę ar kitą individualią įmonę, t. y. verstis kita komercine-ūkine veikla, be to, pareiškėjas gali dirbti pagal darbo sutartį. Tai reiškia, kad pareiškėjui nėra atimta galimybė dirbti ir užsidirbti.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo panaikinti Šiaulių apygardos administracinio teismo 2009 m. kovo 5 d. sprendimą byloje ir bylą nutraukti. Nurodo, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 34 straipsnio 3 dalį dėl nutarties, kuria atsisakoma atnaujinti praleistą terminą skundui (prašymui) paduoti, pareiškėjas gali duoti atskirąjį skundą, tačiau atskirojo skundo pateikimo teisė dėl palankaus pareiškėjui sprendimo nėra numatyta atsakovui ir tretiesiems suinteresuotiems asmenims. Administracinių teismų praktikoje suformuota nuostata, kad tokia teisė gali būti realizuota užbaigus nagrinėti administracinę bylą, t. y. skundžiant pirmosios instancijos teismo baigiamąjį aktą, nepriklausomai nuo jo formos. Apeliaciniame skunde gali būti išdėstomi argumentai, kodėl, atsakovo ir (ar) trečiojo suinteresuoto asmens nuomone, teismas nepagrįstai atnaujino terminą skundui ar jo daliai paduoti. Nustačius, kad pirmosios instancijos teismas praleistą terminą skundui ar jo daliai paduoti atnaujino, nesant svarbių priežasčių, administracinė byla ar jos dalis turi būti nutraukiama (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. sausio 31 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A556-154/2008). Mano, kad Šiaulių apygardos administracinis teismas, prieš vertindamas teisės normas, susijusias su informacijos apie pareiškėjo skolą Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui pateikimu, turėjo išspręsti klausimą dėl praleisto termino atnaujinimo.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija k onstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl atsakovo 2009 m. spalio 5 d. sprendimo Nr. (1.11)S-4871 ir trečiojo suinteresuoto asmens 2009 m. gruodžio 2 d. sprendimo Nr. (9.8) I-7295 pagrįstumo ir teisėtumo bei atsakovo įpareigojimo atlikti atitinkamus veiksmus, todėl inter alia turi būti tiriama ir vertinama, ar pareiškėjas turi teisę reikalauti, jog atsakovas atliktų tokius veiksmus, ir ar atsakovas turi kompetenciją ir pareigą juos atlikti.
Iš skundžiamo Sprendimo Nr. (1.11)S-4871 matyti, kad atsakovas netenkino pareiškėjo R. P. prašymo išbraukti jį iš asmenų, įsiskolinusių Valstybinio socialinio draudimo fondui, sąrašo, motyvuodamas tuo, kad remiantis Valstybinio socialinio draudimo įstatymu ir Taisyklėmis, tol, kol nebus padengtas (ar liks nepadengtas) įsiskolinimas (atsakovo kreditorinis reikalavimas) ir R. P. individuali įmonė „Mintis“ nebus išregistruota iš Juridinių asmenų registro, bus laikoma, kad individualios įmonės savininkas R. P. yra skolingas Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui, todėl jis bus traukiamas į sąrašus, perduodamus Valstybinei mokesčių inspekcijai, kaip Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui skolingas asmuo (b. l. 28-29).
Tretysis suinteresuotas asmuo VSDF valdyba, kaip centrinė institucija, nagrinėjanti skundus dėl teritorinių skyrių veiksmų ir sprendimų, skundžiamu Sprendimu Nr. (9.8) I-7295 pakartotinai patvirtino, kad atsakovo VSDF valdybos Pakruojo skyriaus veiksmai, teikiant teritorinei valstybinei mokesčių inspekcijai duomenis apie individualios įmonės skolą, yra teisėti ir pagrįsti (b. l. 34-35). VSDF valdyba paaiškino, kad remiantis Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 2 straipsnio 8 dalimi, individualios įmonės savininkai prie priskiriami prie savarankiškai dirbančių asmenų, vykdančių individualią veiklą, o pagal Taisyklių 41 punktą VSDF valdybos teritorinis skyrius teikia teritorinei valstybinei mokesčių inspekcijai savarankiškai dirbančių asmenų skolininkų duomenis, įskaitant ir individualių įmonių savininkų, kurių įmonės yra skolingos VSDF biudžetui.
Iš bylos medžiagos matyti, kad Šiaulių apygardos teismo 2008 m. rugpjūčio 18 d. nutartimi pareiškėjo individualiai įmonei „Mintis“ buvo iškelta bankroto byla dėl sandoriais prisiimtų turtinių įsipareigojimų nevykdymo (b. l. 134-135).
Remiantis Individualių įmonių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis nustato, kad individuali įmonė yra neribotos civilinės atsakomybės privatusis juridinis asmuo, to paties įstatymo 6 straipsnio 4 dalis įtvirtina, kad individualios įmonės savininko teises ir pareigas nustato Civilinis kodeksas, šis bei kiti įstatymai, individualios įmonės nuostatai. CK 2.50 straipsnio, reglamentuojančio juridinių asmenų atsakomybę pagal savo prievoles, 4 dalis nustato, kad jeigu prievolės įvykdyti neužtenka neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens turto, už jo prievoles atsako juridinio asmens dalyvis bei paaiškina, kad neribotos civilinės atsakomybės juridiniais asmenimis yra individualios (personalinės) įmonės ir ūkinės bendrijos. Atitinkamai, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 673 straipsnyje yra įtvirtinta, kad jeigu individuali (personalinė) įmonė neturi pakankamai lėšų išieškomoms sumoms padengti, antstolis išieškojimą nukreipia į kitą jos turtą ir savininko turtą.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas CK 2.50 straipsnį, yra pažymėjęs, kad juridinio asmens dalyviu individualios įmonės atveju laikomas jos savininkas, t. y. asmuo, kuris turi nuosavybės teises į juridinio asmens turtą (CK 2.45 str.) ir konstatavo, kad įstatyme yra nustatyta individualios įmonės savininko subsidiarioji atsakomybė už individualios įmonės prievoles, t. y. individualiai įmonei neturint arba turint nepakankamai turto šios įmonės prievolėms įvykdyti, prievolės vykdomos iš šios įmonės savininko turto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2010).
Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos socialinio draudimo įstatymo 9 straipsnio 4 dalyje inter alia yra nustatyta, kad individualios įmonės moka įmokas už šių įmonių savininkus, todėl darytina išvada, kad įstatymų leidėjas atskiria individualias įmones nuo individualių įmonių savininkų.
Atsižvelgusi į teisinį reglamentavimą, teisėjų kolegija sprendžia, kad tik konstatavus, kad neužtenka individualios įmonės turto šios įmonės prievolėms padengti, tokie įsiskolinimai išieškomi iš jos savininko turto ir tuomet įmonės savininkas pradedamas laikyti skolingu. Darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino teisės aktus ir nepagrįstai nustatė, kad skundžiami sprendimai, kuriais atsisakyta pareiškėją išbraukti iš asmenų, įsiskolinusių Valstybinio socialinio draudimo fondui, sąrašo, yra teisėti.
Atsižvelgiant į išdėstytą, konstatuotina, kad atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Pakruojo skyriaus 2009 m. spalio 5 d. sprendimas Nr. (1.11)S-4871 bei trečiojo suinteresuoto asmens Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2009 m. gruodžio 2 d. sprendimas Nr. (9.8) I-7295 yra naikintini kaip nepagrįsti ir neteisėti. Atitinkamai, yra tenkintinas pareiškėjo reikalavimas įpareigoti atsakovą VSDF valdybos Pakruojo skyrių tenkinti pareiškėjo prašymą ir išbraukti jį iš asmenų, įsiskolinusių Valstybinio socialinio draudimo fondui, sąrašo.
Konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė materialinės teisės normas, todėl priėmė nepagrįstą sprendimą. Pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas ir priimamas naujas sprendimas - pareiškėjo atstovo advokato skundas tenkinamas (ABTĮ 143 str.).
Pagal ABTĮ 44 straipsnio 1 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Byloje yra pridėti žyminio mokesčio apmokėjimo kvitai pirmosios instancijos teismui – 131 Lt (b. l. 18) ir apeliacinės instancijos teismui – 100 Lt (b. l. 166). Pažymėtina, kad už skundą pirmosios instancijos teismui yra mokėtinas 100 Lt žyminis mokestis, už apeliacinį skundą – 50 Lt žyminis mokestis (ABTĮ 39 str. 1 ir 2 d.). Kadangi pareiškėjas sumokėjo daugiau negu reikėjo žyminio mokesčio, susidaręs skirtumas (31 Lt ir 50 Lt, viso 81 Lt) yra grąžinami pareiškėjui (ABTĮ 42 str. 1 d. 1 p.). Byloje nėra pateikta kitų įrodymų, patvirtinančių pareiškėjo patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl iš atsakovo VSDF valdybos Pakruojo skyriaus pareiškėjo naudai yra priteistina 150 Lt suma už sumokėtus žyminius mokesčius. Pabrėžtina, kad remiantis ABTĮ 45 straipsnio 1 dalimi, prašymai dėl išlaidų atlyginimo, nepaduoti teismui iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, turi būti paduoti teismui ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
nusprendž i a:
Pareiškėjo R. P. atstovo advokato Nerijaus Stuko apeliacinį skundą patenkinti.
Šiaulių apygardos administracinio teismo 2010 m. kovo 5 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą - pareiškėjo R. P. atstovo advokato skundą tenkinti. Atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Pakruojo skyriaus 2009 m. spalio 5 d. sprendimą Nr. (1.11)S-4871 ir trečiojo suinteresuoto asmens Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2009 m. gruodžio 2 d. sprendimą Nr. (9.8) I-7295 panaikinti. Įpareigoti atsakovą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Pakruojo skyrių išbraukti pareiškėją R. P. iš asmenų, įsiskolinusių Valstybinio socialinio draudimo fondui, sąrašo.
Pareiškėjui R. P. iš atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Pakruojo skyriaus priteisti sumokėtus 150 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Pareiškėjui R. P. grąžinti permokėtą 81 Lt žyminį mokestį.
Sprendimas neskundžiamas.