Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (pranešėjas), Artūro Drigoto ir Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo B. K. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2009 m. balandžio 6 d. nutarties B. K. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė: I.

Šiaulių miesto savivaldybės administracijos pareigūnas 2009 m. vasario 25 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą B. K. dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 142 straipsnio 6 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymo, kuriame nurodė, kad 2009 m. vasario 25 d., apie 11 val., Šiauliuose, Lyros stotelėje, patikrinus B. K. vairuojamą mikroautobusą „Ford Transit“, kurio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vykstantį maršrutu Nr. 54 „Gegužių žiedas – Centras – Gegužių žiedas“, 2 keleiviams nebuvo išduoti važiavimo bilietai. Šiais savo veiksmais asmuo pažeidė Keleivių ir bagažo vežimo kelių transporto taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos 1997 m. balandžio 15 d. įsakymu Nr. 130 (toliau – ir Taisyklės), 6.1 ir 6.4 punktų reikalavimus.

II.

III.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja: IV.

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies. Skundžiamu nutarimu B. K. buvo paskirta administracinė nuobauda už pažeidimą, numatytą ATPK 142 straipsnio 6 dalyje, kurioje įtvirtinta, kad keleivių vežimas be bilieto ar nesilaikymas nustatyto tarifo vietinio, tolimojo susisiekimo ir tarptautinio maršruto autobusuose, maršrutiniuose taksi, taip pat kelionės dokumentų nepateikimas, užtraukia baudą vairuotojams-konduktoriams ir konduktoriams nuo 250 Lt iki 500 Lt.Vadovaujantis ATPK 297 straipsniu bei Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 136 straipsniu, apeliacinės instancijos teismo, nagrinėjančio apeliacinį skundą administracinio teisės pažeidimo byloje, apeliacinio skundo argumentai nesaisto ir jis privalo patikrinti visą bylą.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą atkreipęs teismų dėmesį į tai, kad nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą būtina ištirti ir įvertinti visas bylai reikšmingas aplinkybes. Pagal ATPK 248 straipsnį administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždaviniai yra laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes. ATPK 284 straipsnio 1 dalis nustato, kad organas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išsiaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytas pažeidėju asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Šių aplinkybių nustatymui nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą renkami atitinkami įrodymai (ATPK 256 straipsnis). Vadovaujantis ATPK 257 straipsniu, organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Šių procesinės teisės normų reikalavimų nesilaikymas yra esminis procesinių normų pažeidimas, kuriam esant teismo priimtas procesinis sprendimas gali būti pripažintas nepagrįstu ir panaikintas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. lapkričio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N444?4788/2009).

ATPK 256 straipsnio 3 dalis nustato, kad įrodymus renka, prireikus ekspertą ar specialistą skiria pareigūnai, turintys teisę surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, taip pat administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjantis organas (pareigūnas). Įvertinus šią nuostatą kartu su ATPK 216 straipsniu, nustatančiu organus (pareigūnus), įgaliotus nagrinėti administracinių teisės pažeidimų bylas, darytina išvada, jog pagal ATPK 256 straipsnio 3 dalį įrodymus rinkti administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje yra įgaliotos ir administracinės komisijos prie savivaldybių tarybų, kaip administracinių teisės pažeidimų bylas nagrinėjantys organai (pareigūnai). ATPK 257 straipsnis nustato, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone.

B. K. kaltė iš esmės grindžiama vieninteliu įrodymu – paties administracinėn atsakomybėn patraukto asmens prisipažinimu. Tačiau nagrinėjamu atveju vien šio įrodymo atsakomybėn traukiamo asmens kaltei pagrįsti nepakanka. Pažymėtina, kad Taisyklių 6.4 punkte be kita ko nustatyta, jog kitose tarpinėse stotelėse įlipusiems keleiviams bilietai turi būti parduodami ir kelionės dokumentai užpildyti iki artimiausios bet kurio tipo stotelės. Pats B. K. nuosekliai teigia, kad keleiviai įlipo ne pirmoje stotelėje, todėl tiesiog nespėjo iki kitos stotelės išduoti jiems bilietų (b. l. 2, 12, 25). Tą patį jis nurodė ir apeliaciniame skunde (b. l. 32-33). Pažymėtina, kad nei Administracinė komisija prie Šiaulių miesto savivaldybės tarybos, nei Šiaulių apygardos administracinis teismas minėtos aplinkybės nevertino, neapklausė liudytojų, neanalizavo maršruto stotelių. Šiaulių apygardos administracinis teismas įvertino tik paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimą. Tuo tarpu, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, jog nutarimas privalo būti motyvuotas. Minėtas reikalavimas kyla iš ATPK 286 straipsnio, kuris įpareigoja organus (pareigūnus), nagrinėjančius administracinių teisės pažeidimų bylas, inter alia motyvuojamojoje nutarimo dalyje nurodyti nustatytas bylos aplinkybes; įrodymus, kuriais grindžiamos išvados; argumentus, dėl kurių organas (pareigūnas) vienais įrodymais remiasi, o kitus įrodymus atmeta; įstatymus, kuriais organas (pareigūnas) vadovavosi. Nagrinėjantis administracinio teisės pažeidimo bylą organas (pareigūnas) privalo ne tik išvardinti įrodymus, bet ir išdėstyti jų turinį, nurodant įrodomąją reikšmę, privalo pasisakyti dėl kiekvieno administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens bei administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusios institucijos atstovų argumento bei įrodymo, kurie objektyviai vertinant, gali turėti esminių pasekmių bylos baigčiai.

Įvertinusi tai, teisėjų kolegija sprendžia, jog Administracinės komisijos prie Šiaulių miesto savivaldybės 2009 m. kovo 3 d. nutarimas ir Šiaulių apygardos administracinio teismo 2009 m. balandžio 6 d. nutartis B. K. atžvilgiu yra nepakankamai motyvuoti. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad bylos teisingam ir visapusiškam išnagrinėjimui yra būtina surinkti papildomų įrodymų, t. y. apklausti liudytojus, išanalizuoti maršruto stoteles, todėl administracinės komisijos prie Šiaulių miesto savivaldybės tarybos nutarimas bei pirmosios instancijos teismo priimta nutartis naikintini ir byla grąžintina Administracinei komisijai prie Šiaulių miesto savivaldybės tarybos nagrinėti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

B. K. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Administracinės komisijos prie Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2009 m. kovo 3 d. nutarimą ir Šiaulių apygardos administracinio teismo 2009 m. balandžio 6 d. nutartį panaikinti ir B. K. administracinio teisės pažeidimo bylą grąžinti Administracinei komisijai prie Šiaulių miesto savivaldybės tarybos nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.