- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2020-03-02
- Bylos Nr.
- 1-30-360/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-04-6-00039-2019-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Savinijus Katauskas
- Kaltinamasis
- B. L., UAB „(duomenys neskelbtini)“
- Civilinis ieškovas
- Klaipėdos apskrities VMI
- Advokatai
- Darius Pocius, Alvydas Kvaščevičius
viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje B. L., gimęs (duomenys neskelbtini), Kinijos Liaudies Respublikos pilietis, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), vedęs, turintis vidurinį išsilavinimą, dirbantis, UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, neteistas, kaltinamąjį aktą gavęs (kinų kalba), kaltinamas pagal LR BK 220 straipsnio 2 dalį, 222 straipsnio 1 dalį, UAB „(duomenys neskelbtini)“ kaltinama pagal LR BK 20 straipsnio 2 dalį, 220 straipsnio 2 dalį ir pagal LR BK 20 straipsnio 2 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį,
Aprašomoji dalis
nustatė:
B. L. apgaulingai tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, o būtent: būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. adresu (duomenys neskelbtini), direktoriumi, pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (Nr. IX-574) 21 straipsnio 1 dalį, kuri numato, kad „už apskaitos organizavimą atsako ūkio subjekto vadovas“, pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000-02-17 nutarimu „Dėl kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių patvirtinimo“ Nr. 179 patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 30 punkto nuostatą, kuri numato, kad „už apskaitos organizavimą pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo ir šių taisyklių reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“, būdamas atsakingas už UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinę finansinę veiklą, įmonės buhalterinės apskaitos organizavimą, ūkinių operacijų pagrindimą apskaitos dokumentais, kasos darbo organizavimą ir kasos operacijų atlikimo taisyklių laikymąsi, tyčia, pažeisdamas 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (Nr. IX-574):
6 straipsnio 2 dalies nuostatą, numatančią, kad „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“,
12 straipsnio 1 dalies nuostatą, numatančią, kad „visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais“, siekdamas, kad jo vadovaujamos bendrovės apskaitos informacija nebūtų išsami, objektyvi išorės informacijos vartotojams, ir taip siekdamas išvengti mokesčių mokėjimo į valstybės biudžetą, organizavo apgaulingą UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos tvarkymą – tyčia į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą neįtraukė ir apskaitos dokumentais nepagrindė įvykusių finansinių operacijų, t. y.: B. L. UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos vykdymo vietoje Klaipėdos mieste, adresu (duomenys neskelbtini) būdamas atsakingas už bendrovės apskaitos organizavimą, 2017 m. rugpjūčio–2019 m. sausio mėn. vyr. buhalterei O. T. tyčia nepateikė duomenų apie faktiškai įvykusias finansines operacijas – prekių, kurių tikslus asortimentas ir kiekis ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, pardavimą fiziniams asmenims, dėl to ji į apskaitą neįtraukė ir kasos apskaitos dokumentais nepagrindė 292 396,53 EUR piniginių lėšų gavimo grynaisiais pinigais iš fizinių asmenų ir šių ūkinių operacijų neužregistravo apskaitos registruose, kuriuose registruojamos pardavimo pajamos, ir apskaitos registre, kuriame registruojamos piniginių lėšų įplaukos į kasą, neužregistravo 292 396,53 EUR piniginių lėšų įplaukų į UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasą. B. L. 18 atvejų apskaitos dokumentais – atlyginimų priskaitymo suvestinėmis nepagrindė 2 darbuotojoms A. B., K. B. 2396,06 Eur darbo užmokesčio priedų priskaitymo ir apskaitos dokumentais (kasos išlaidų orderiais, mokėjimo žiniaraščiais), nepagrindė už laikotarpį nuo 2017-09-01 iki 2018-12-31, 1666,00 Eur darbo užmokesčio priedų išmokėjimo A. B. ir K. B..
Taip B. L. tyčia, apgaulingai, padarydamas išdėstytų teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, pažeidimus, tvarkė jo vadovaujamos UAB „(duomenys neskelbtini)“ teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, dėl to laikotarpiu nuo 2017-08-01 iki 2018-12-31 negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.
Taip pat, B. L. siekdamas išvengti mokesčių, kurių suma viršija 750 MGL, įrašė į deklaraciją ir nustatyta tvarka patvirtintą ataskaitą žinomai neteisingus duomenis apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ pajamas, pelną, turtą ir pateikė juos valstybės įgaliotai institucijai, o būtent:
jis, laikotarpiu nuo 2017-08-18 iki 2018-12-31 Klaipėdos mieste, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. adresu (duomenys neskelbtini), direktoriumi, pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (Nr. IX-574) 21 straipsnio 1 dalį, kuri numato, kad „už apskaitos organizavimą atsako ūkio subjekto vadovas“, būdamas atsakingas už UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinę finansinę veiklą, įmonės buhalterinės apskaitos organizavimą, ūkinių operacijų pagrindimą apskaitos dokumentais, tyčia pažeisdamas 2002 m. kovo 5 d. Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751:
- 3 straipsnio 1 dalies reikalavimą, kur nurodyta, kad „PVM objektas yra prekių tiekimas ir paslaugų teikimas, tenkinantis visas šias sąlygas: 1) prekės tiekiamos ir (arba) paslaugos teikiamos už atlygį; 2) prekių tiekimas ir (arba) paslaugų teikimas pagal šio Įstatymo nuostatas vyksta šalies teritorijoje; 3) prekes tiekia ir (arba) paslaugas teikia apmokestinamasis asmuo vykdydamas savo ekonominę veiklą, t.y. veikdamas kaip toks“;
- 14 straipsnio 2 dalies reikalavimą, kur nurodyta, kad „šio straipsnio 1 dalyje nenurodytu atveju arba kai už tiekiamą prekę arba teikiamą paslaugą PVM sąskaita-faktūra neišrašyta, prievolė apskaičiuoti PVM atsiranda įvykus tam iš nurodytų įvykių, kuris įvyksta anksčiau: 1) kai prekė perduodama ar paslauga suteikiama arba 2) kai gaunamas atlygis už patiektą prekę ar suteiktą paslaugą“, veikdamas per UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą tvarkiusią O. T., nesuvokusią jo nusikalstamų veiksmų pobūdžio, mokesčių administratoriui elektroniniu būdu laikotarpiu nuo 2017-10-25 iki 2019-01-25 pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2017 m. rugpjūčio–gruodžio mėn., 2018 m. sausio–gruodžio mėn. PVM deklaracijas su tikrovės neatitinkančiais duomenimis apie turtą, tai yra neįrašė šiose deklaracijose iš viso 238 731 Eur PVM apmokestinamų tiekimų (PVM deklaracijų 11 eilutėje), 50 133 Eur 21 proc. pardavimo PVM (PVM deklaracijų 29 eilutėje), 50 133 Eur mokėtino į biudžetą PVM (PVM deklaracijų 36 eilutėje) ir taip valstybės biudžetui padarė 50 133 Eur nuostolį.
Tęsdamas savo nusikalstamą veiką, B. L. laikotarpiu nuo 2017-08-23 iki 2017-12-31 gavęs 101 891 Eur pajamų, kurių UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentais nepagrindė ir į apskaitą neįtraukė, 2017 m. Metinėje pelno mokesčio deklaracijoje (forma PLN204), kurią per UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą tvarkiusią O. T., nesuvokusią jo nusikalstamų veiksmų pobūdžio, elektroniniu būdu 2018-06-11 pateikė mokesčių administratoriui, deklaravo tikrovės neatitinkančius duomenis apie pajamas ir pelną, tai yra 2017 metų metinės pelno mokesčio deklaracijos 18 eilutėje „Į mokesčio bazę įtrauktų visų vieneto pajamų (apmokestinamųjų ir neapmokestinamųjų pajamų, pozityviųjų pajamų) bendra suma“ nedeklaravo 101 891 Eur į mokesčio bazę įtrauktų visų vieneto pajamų;
- 40 eilutėje „Mokestinio laikotarpio veiklos rezultatas pelnas“ nedeklaravo 101 891 Eur mokestinio laikotarpio veiklos rezultato pelno;
- 52 eilutėje „Apskaičiuota apmokestinamojo pelno suma“ nedeklaravo 101 891 Eur apmokestinamojo pelno sumos;
- 55 eilutėje „Pelno mokesčio suma“, 59 eilutėje „Apskaičiuota pelno mokesčio suma, mokėtina į biudžetą“ ir 62 eilutėje „Pelno mokesčio suma, mokėtina į biudžetą“ nepriskaičiavo ir nedeklaravo 5 095 Eur pelno mokesčio sumos ir iki 2018-06-15 nesumokėjo 5 095 Eur (101 891 x 5%) pelno mokesčio,
taip pažeisdamas 2001-12-20 Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675:
- 4 straipsnio 1 dalies reikalavimą, kur nurodyta, kad „Lietuvos vieneto mokesčio bazė yra visos Lietuvos Respublikoje ir užsienio valstybėse uždirbtos pajamos, kurių šaltinis yra Lietuvos Respublikoje ir ne Lietuvos Respublikoje“;
- 53 straipsnio 1 dalies reikalavimą, kur nurodyta, kad „pelno mokestis <...> mokami pagal metines pelno mokesčio <...> deklaracijas. Pelno mokestis <...> turi būti sumokėti ne vėliau kaip iki kito mokestinio laikotarpio šešto mėnesio penkioliktos dienos“ Valstybės biudžetui padarė 5 095 Eur nuostolį.
Tęsdamas savo nusikalstamą veiką, B. L. laikotarpiu nuo 2017-08-18 iki 2018-12-31 tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku 18 atvejų 2 darbuotojoms A. B. ir K. B. išmokėjo 1666,00 Eur darbo užmokesčio priedų ir veikdamas per UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą tvarkiusią O. T., nesuvokusią jo nusikalstamų veiksmų pobūdžio, mokesčių administratoriui laikotarpiu nuo 2017-10-15 iki 2018-01-08 elektroniniu būdu pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2017 m. rugsėjo, spalio, lapkričio, gruodžio mėn. Mėnesinės pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų 4 deklaracijas (forma FR0572), kuriose deklaravo tikrovės neatitinkančius duomenis apie turtą, tai yra nedeklaravo šiose deklaracijose iš viso 667,28 Eur išmokėtų išmokų, neatėmus NPD, PNPD, socialinio draudimo įmokų, pajamų mokesčio (18 eilutėje) bei 141,00 Eur išskaičiuoto pajamų mokesčio (20 eilutėje).
Laikotarpiu nuo 2018-03-11 iki 2019-01-07 mokesčių administratoriui pateikė 11 UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2018 m. vasario, kovo, balandžio, gegužės, birželio, liepos, rugpjūčio, rugsėjo, spalio, lapkričio, gruodžio mėn. Mėnesinių pajamų mokesčio deklaracijų (forma GPM313), kuriose deklaravo tikrovės neatitinkančius duomenis apie turtą, tai yra nedeklaravo šiose deklaracijose iš viso 1728,78 Eur išmokų neatėmus NPD, GPM, VSDĮ ir PSDĮ (5 eilutėje) ir 373,18 Eur GPM (7 eilutėje).
Taip B. L. pažeisdamas 2002 m. liepos 2 d. Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007:
- 23 straipsnio 1 dalies reikalavimą, kur nurodyta, kad „nuolatinis Lietuvos gyventojas, Lietuvos vienetas, nuolatinė buveinė arba nenuolatinis Lietuvos gyventojas, vykdantis individualią veiklą per nuolatinę bazę, kaip mokestį išskaičiuojantys asmenys išmokėdami išmokas, pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamas gyventojo A klasės pajamoms, privalo apskaičiuoti, išskaičiuoti ir sumokėti į biudžetą šio Įstatymo nustatytą pajamų mokestį“;
- 24 straipsnio 1 dalies reikalavimą, kur nurodyta, kad „mokestį išskaičiuojantis asmuo, mokestiniu laikotarpiu išmokėjęs išmokas, pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamas gyventojo A klasės pajamoms, privalo deklaruoti išmokėtas išmokas, išskaičiuotą ir sumokėtą pajamų mokestį pateikdamas deklaracijas“, laikotarpiu nuo 2017-08-18 iki 2018-12-31 2 darbuotojoms A. B., K. B. išmokėjęs iš viso 1666,00 Eur su darbo santykiais susijusių išmokų (darbo užmokesčio priedų), nesumokėjo į Valstybės biudžetą iš viso 514,18 Eur (2017 m. – 141 Eur, 2018 m. – 373,18 Eur) gyventojų pajamų mokesčio.
Tęsdamas savo nusikalstamą veiką, B. L. veikdamas per UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą tvarkiusią O. T., nesuvokusią jo nusikalstamų veiksmų pobūdžio, pažeisdamas 1991 m. gegužės 21 d. Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 10 straipsnio 1 dalies, kurioje nurodyta, kad „apdraustųjų asmenų, nurodytų šio įstatymo 4 straipsnyje, socialinio draudimo įmokos skaičiuojamos nuo kiekvienam apdraustajam asmeniui apskaičiuotos darbo užmokesčio sumos <…>“, 12 straipsnio 1 dalies, kurioje nurodyta, kad „draudėjo ir apdraustojo asmens socialinio draudimo įmokas į Fondą priskaičiuoja, išskaito ir moka draudėjas nuo tos dienos, kurią apdraustasis asmuo pradeda dirbti <...>“, 12 straipsnio 2 dalies, kurioje nurodyta, kad „priskaičiuotas socialinio draudimo įmokas draudėjas sumoka ne vėliau kaip iki kito mėnesio 15 dienos <…>“, 17 straipsnio 2 dalies, kurioje nurodyta, kad „draudėjai privalo teisingai ir laiku apskaičiuoti bei mokėti socialinio draudimo įmokas pagal tarifus ir terminus, nustatytus šiame ir kituose įstatymuose“, nuostatų reikalavimus VSDFV Šiaulių skyriui laikotarpiu nuo 2017-09-11 iki 2019-01-07 pateikė 17 Pranešimų apie apdraustuosius už ataskaitinį 2017–2018 m. laikotarpį (forma SAM versija 06), kuriuose deklaravo tikrovės neatitinkančius duomenis apie turtą – apdraustųjų asmenų A. B., K. B. pajamas, nuo kurių skaičiuojamos įmokos, tai yra šiuose pranešimuose nedeklaravo iš viso 2396,06 Eur pajamų (eilutėje P20.4), nuo kurių neapskaičiavo ir nesumokėjo iš viso 747,09 Eur socialinio draudimo įmokų (eilutėje P20.5).
B. L. pažeisdamas 1996 m. gegužės 21 d. Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 17 straipsnio 1 dalies reikalavimą, kur nurodyta, kad „draudėjai moka 3 procentų dydžio privalomojo sveikatos draudimo įmokas nuo Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka apskaičiuotų pajamų, nuo kurių skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos, už asmenis: 1) dirbančius pagal darbo sutartis“, 2 dalies reikalavimą, kur nurodyta, kad „asmenys, nurodyti šio straipsnio 1 dalyje <...> moka 6 procentų dydžio privalomojo sveikatos draudimo įmokas nuo Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka asmeniui apskaičiuotų pajamų, nuo kurių skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos“;
- 1991 m. gegužės 21 d. Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 12 straipsnio 1 ir 2 dalies reikalavimus, kur nurodyta, kad „draudėjo ir apdraustojo asmens socialinio draudimo įmokas į Fondą priskaičiuoja, išskaito ir moka draudėjas nuo tos dienos, kurią apdraustasis asmuo pradeda dirbti <...> „, 17 straipsnio 2 dalies reikalavimą, kur nurodyta, kad „draudėjai privalo teisingai ir laiku apskaičiuoti bei mokėti socialinio draudimo įmokas pagal tarifus ir terminus, nustatytus šio ir kitų įstatymų“, 2017-08-18–2018-12-31 laikotarpiu nuo darbuotojoms A. B., K. B. priklausiusio priskaityti 2396,06 Eur darbo užmokesčio neapskaičiavo, neišskaičiavo ir nesumokėjo į Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą iš viso 215,64 Eur privalomojo sveikatos draudimo įmokų. Taip B. L. VSDFV Šiaulių skyriui laikotarpiu nuo 2017-09-11 iki 2019-01-07 pateikė iš viso 17 pranešimų (forma SAM), kuriuose deklaravo tikrovės neatitinkančius duomenis apie turtą – apdraustųjų asmenų pajamas, nuo kurių skaičiuojamos įmokos, ir nedeklaravo iš viso 2396,06 Eur apdraustųjų asmenų A. B., K. B. pajamų (eilutėje P20.4), nuo kurių skaičiuojamos įmokos, nedeklaravo ir nesumokėjo iš viso 962,73 Eur įmokų (eilutėje P20.5).
Šiais savo veiksmais B. L. nedeklaravo ir nesumokėjo mokesčių ir įmokų, iš viso 56 704,91 Eur, tuo padarydamas nuostolį:
- Valstybės biudžetui – iš viso 55 742,18 Eur, iš jų: 50 133 Eur PVM (2017 m. – 21 633 Eur, 2018 m. – 28 500 Eur); 5 095 Eur pelno mokestis už 2017 metus; gyventojų pajamų mokestis – 514,18 Eur (2017 m. – 141 Eur, 2018 m. – 373,18 Eur);
- Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui – iš viso 962,73 Eur, ir įrašęs į deklaracijas ir kitas nustatyta tvarka patvirtintas ataskaitas žinomai neteisingus duomenis apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ pajamas, pelną, turtą, laikotarpiu nuo 2017-09-11 iki 2019-01-25 jas pateikė Valstybės įgaliotoms institucijoms.
Juridinis asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. adresu (duomenys neskelbtini), atstovaujama direktoriaus ir vienintelio akcininko B. L., kuris vadovaudamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo teisę jai atstovauti, priimti sprendimus bendrovės vardu bei kontroL.oti jos veiklą, veikdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai ir interesais, laikotarpiu nuo 2017-08-01 iki 2018-12-31 apgaulingai tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, t. y. tyčia, pažeisdamas 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (Nr. IX-574):
6 straipsnio 2 dalies nuostatą, numatančią, kad „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“,
12 straipsnio 1 dalies nuostatą, numatančią, kad „visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais“, siekdamas, kad jo vadovaujamos bendrovės apskaitos informacija nebūtų išsami, objektyvi išorės informacijos vartotojams, ir taip siekdamas išvengti mokesčių mokėjimo į valstybės biudžetą, organizavo apgaulingą UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos tvarkymą – tyčia į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą neįtraukė ir apskaitos dokumentais nepagrindė įvykusių finansinių operacijų, t. y.: B. L. UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos vykdymo vietoje Klaipėdos mieste, adresu (duomenys neskelbtini), būdamas atsakingas už bendrovės apskaitos organizavimą, 2017 m. rugpjūčio–2019 m. sausio mėn. vyr. buhalterei O. T. tyčia nepateikė duomenų apie faktiškai įvykusias finansines operacijas – prekių, kurių tikslus asortimentas ir kiekis ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, pardavimą fiziniams asmenims, dėl to ji į apskaitą neįtraukė ir kasos apskaitos dokumentais nepagrindė 292 396,53 EUR piniginių lėšų gavimo grynaisiais pinigais iš fizinių asmenų ir šių ūkinių operacijų neužregistravo apskaitos registruose, kuriuose registruojamos pardavimo pajamos, ir apskaitos registre, kuriame registruojamos piniginių lėšų įplaukos į kasą, neužregistravo 292 396,53 EUR piniginių lėšų įplaukų į UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasą; 18 atvejų apskaitos dokumentais – atlyginimų priskaitymo suvestinėmis nepagrindė 2 darbuotojoms A. B., K. B. 2396,06 Eur darbo užmokesčio priedų priskaitymo ir apskaitos dokumentais (kasos išlaidų orderiais, mokėjimo žiniaraščiais) nepagrindė už laikotarpį nuo 2017-09-01 iki 2018-12-31 1666,00 Eur darbo užmokesčio priedų išmokėjimo A. B. ir K. B..
Dėl padarytų išdėstytų teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą pažeidimų, laikotarpiu nuo 2017-08-01 iki 2018-12-31 negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.
Be to, juridinis asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“, siekdamas išvengti mokesčių, kurių suma viršija 750 MGL, įrašė į deklaracijas ir nustatyta tvarka patvirtintas ataskaitas žinomai neteisingus duomenis apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ pajamas, pelną, turtą ir pateikė juos valstybės įgaliotai institucijai, tai yra UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. adresu (duomenys neskelbtini), atstovaujantis direktorius ir vienintelis akcininkas B. L., kuris vadovaudamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo teisę jai atstovauti, priimti sprendimus bendrovės vardu bei kontroL.oti jos veiklą, veikdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai ir interesais, pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (Nr. IX-574) 21 straipsnio 1 dalies nuostatą, kuri numato, kad ,,už apskaitos organizavimą pagal šio Įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“, būdamas atsakingas už UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinę finansinę veiklą, įmonės buhalterinės apskaitos organizavimą, ūkinių operacijų pagrindimą apskaitos dokumentais, tyčia pažeisdamas 2002 m. kovo 5 d. Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751:
- 3 straipsnio 1 dalies reikalavimą, kur nurodyta, kad „PVM objektas yra prekių tiekimas ir paslaugų teikimas, tenkinantis visas šias sąlygas: 1) prekės tiekiamos ir (arba) paslaugos teikiamos už atlygį; 2) prekių tiekimas ir (arba) paslaugų teikimas pagal šio Įstatymo nuostatas vyksta šalies teritorijoje; 3) prekes tiekia ir (arba) paslaugas teikia apmokestinamasis asmuo vykdydamas savo ekonominę veiklą, t. y. veikdamas kaip toks“;
- 14 straipsnio 2 dalies reikalavimą, kur nurodyta, kad „šio straipsnio 1 dalyje nenurodytu atveju arba kai už tiekiamą prekę arba teikiamą paslaugą PVM sąskaita-faktūra neišrašyta, prievolė apskaičiuoti PVM atsiranda įvykus tam iš nurodytų įvykių, kuris įvyksta anksčiau: 1) kai prekė perduodama ar paslauga suteikiama arba 2) kai gaunamas atlygis už patiektą prekę ar suteiktą paslaugą“, veikdamas per UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą tvarkiusią O. T., nesuvokusią jo nusikalstamų veiksmų pobūdžio, mokesčių administratoriui elektroniniu būdu laikotarpiu nuo 2017-10-25 iki 2019-01-25 pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2017 m. rugpjūčio–gruodžio mėn., 2018 m. sausio–gruodžio mėn. PVM deklaracijas su tikrovės neatitinkančiais duomenimis apie turtą, tai yra neįrašė šiose deklaracijose iš viso 238 731 Eur PVM apmokestinamų tiekimų (PVM deklaracijų 11 eilutėje), 50 133 Eur 21 proc. pardavimo PVM (PVM deklaracijų 29 eilutėje), 50 133 Eur mokėtino į biudžetą PVM (PVM deklaracijų 36 eilutėje) ir taip valstybės biudžetui padarė 50 133 Eur nuostolį.
Tęsdamas savo nusikalstamą veiką, B. L. laikotarpiu nuo 2017-08-23 iki 2017-12-31 gavęs 101 891 Eur pajamų, kurių UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentais nepagrindė ir į apskaitą neįtraukė, 2017 m. Metinėje pelno mokesčio deklaracijoje (forma PLN204), kurią per UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą tvarkiusią O. T., nesuvokusią jo nusikalstamų veiksmų pobūdžio, elektroniniu būdu 2018-06-11 pateikė mokesčių administratoriui, deklaravo tikrovės neatitinkančius duomenis apie pajamas ir pelną, tai yra 2017 metų metinėje pelno mokesčio deklaracijos 18 eilutėje „Į mokesčio bazę įtrauktų visų vieneto pajamų (apmokestinamųjų ir neapmokestinamųjų pajamų, pozityviųjų pajamų) bendra suma“ nedeklaravo 101 891 Eur į mokesčio bazę įtrauktų visų vieneto pajamų;
- 40 eilutėje „Mokestinio laikotarpio veiklos rezultatas pelnas“ nedeklaravo 101 891 Eur mokestinio laikotarpio veiklos rezultato pelno;
- 52 eilutėje „Apskaičiuota apmokestinamojo pelno suma“ nedeklaravo 101 891 Eur apmokestinamojo pelno sumos;
- 55 eilutėje „Pelno mokesčio suma“, 59 eilutėje „Apskaičiuota pelno mokesčio suma, mokėtina į biudžetą“ ir 62 eilutėje „Pelno mokesčio suma, mokėtina į biudžetą“ nepriskaičiavo ir nedeklaravo 5 095 Eur pelno mokesčio sumos ir iki 2018-06-15 nesumokėjo 5095 Eur (101891 x 5%) pelno mokesčio,
taip pažeisdamas 2001-12-20 Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675:
- 4 straipsnio 1 dalies reikalavimą, kur nurodyta, kad „Lietuvos vieneto mokesčio bazė yra visos Lietuvos Respublikoje ir užsienio valstybėse uždirbtos pajamos, kurių šaltinis yra Lietuvos Respublikoje ir ne Lietuvos Respublikoje“;
- 53 straipsnio 1 dalies reikalavimą, kur nurodyta, kad „pelno mokestis <...> mokami pagal metines pelno mokesčio <...> deklaracijas. Pelno mokestis <...> turi būti sumokėti ne vėliau kaip iki kito mokestinio laikotarpio šešto mėnesio penkioliktos dienos“ Valstybės biudžetui padarė 5095 Eur nuostolį.
Tęsdamas savo nusikalstamą veiką, B. L. laikotarpiu nuo 2017-08-18 iki 2018-12-31 tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku 18 atvejų 2 darbuotojoms A. B. ir K. B. išmokėjo 1666,00 Eur darbo užmokesčio priedų ir veikdamas per UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą tvarkiusią O. T., nesuvokusią jo nusikalstamų veiksmų pobūdžio, mokesčių administratoriui laikotarpiu nuo 2017-10-15 iki 2018-01-08 elektroniniu būdu pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2017 m. rugsėjo, spalio, lapkričio, gruodžio mėn. Mėnesinės pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų 4 deklaracijas (forma FR0572), kuriose deklaravo tikrovės neatitinkančius duomenis apie turtą, tai yra nedeklaravo šiose deklaracijose iš viso 667,28 Eur išmokėtų išmokų, neatėmus NPD, PNPD, socialinio draudimo įmokų, pajamų mokesčio (18 eilutėje) ir 141,00 Eur išskaičiuoto pajamų mokesčio (20 eilutėje).
Laikotarpiu nuo 2018-03-11 iki 2019-01-07 mokesčių administratoriui pateikė 11 UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2018 m. vasario, kovo, balandžio, gegužės, birželio, liepos, rugpjūčio, rugsėjo, spalio, lapkričio, gruodžio mėn. Mėnesinių pajamų mokesčio deklaracijų (forma GPM313), kuriose deklaravo tikrovės neatitinkančius duomenis apie turtą, tai yra nedeklaravo šiose deklaracijose iš viso 1728,78 Eur išmokų neatėmus NPD, GPM, VSDĮ ir PSDĮ (5 eilutėje) ir 373,18 Eur GPM (7 eilutėje).
Taip pažeisdamas 2002 m. liepos 2 d. Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007:
- 23 straipsnio 1 dalies reikalavimą, kur nurodyta, kad „nuolatinis Lietuvos gyventojas, Lietuvos vienetas, nuolatinė buveinė arba nenuolatinis Lietuvos gyventojas, vykdantis individualią veiklą per nuolatinę bazę, kaip mokestį išskaičiuojantys asmenys išmokėdami išmokas, pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamas gyventojo A klasės pajamoms, privalo apskaičiuoti, išskaičiuoti ir sumokėti į biudžetą šio Įstatymo nustatytą pajamų mokestį“;
- 24 straipsnio 1 dalies reikalavimą, kur nurodyta, kad „mokestį išskaičiuojantis asmuo, mokestiniu laikotarpiu išmokėjęs išmokas, pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamas gyventojo A klasės pajamoms, privalo deklaruoti išmokėtas išmokas, išskaičiuotą ir sumokėtą pajamų mokestį pateikdamas deklaracijas“, laikotarpiu nuo 2017-08-18 iki 2018-12-31 2 darbuotojoms A. B., K. B. išmokėjęs iš viso 1666,00 Eur su darbo santykiais susijusių išmokų (darbo užmokesčio priedų), nesumokėjo į Valstybės biudžetą iš viso 514,18 Eur (2017 m. – 141 Eur, 2018 m. – 373,18 Eur) gyventojų pajamų mokesčio.
Tęsdamas savo nusikalstamą veiką, B. L. veikdamas per UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą tvarkiusią O. T., nesuvokusią jo nusikalstamų veiksmų pobūdžio, pažeisdamas 1991 m. gegužės 21 d. Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 10 straipsnio 1 dalies, kurioje nurodyta, kad „apdraustųjų asmenų, nurodytų šio įstatymo 4 straipsnyje, socialinio draudimo įmokos skaičiuojamos nuo kiekvienam apdraustajam asmeniui apskaičiuotos darbo užmokesčio sumos <…>“, 12 straipsnio 1 dalies, kurioje nurodyta, kad „draudėjo ir apdraustojo asmens socialinio draudimo įmokas į Fondą priskaičiuoja, išskaito ir moka draudėjas nuo tos dienos, kurią apdraustasis asmuo pradeda dirbti <...>“, 12 straipsnio 2 dalies, kurioje nurodyta, kad „priskaičiuotas socialinio draudimo įmokas draudėjas sumoka ne vėliau kaip iki kito mėnesio 15 dienos <…>“, 17 straipsnio 2 dalies, kurioje nurodyta, kad „draudėjai privalo teisingai ir laiku apskaičiuoti bei mokėti socialinio draudimo įmokas pagal tarifus ir terminus, nustatytus šiame ir kituose įstatymuose“, nuostatų reikalavimus VSDFV Šiaulių skyriui laikotarpiu nuo 2017-09-11 iki 2019-01-07 pateikė 17 Pranešimų apie apdraustuosius už ataskaitinį 2017–2018 m. laikotarpį (forma SAM versija 06), kuriuose deklaravo tikrovės neatitinkančius duomenis apie turtą – apdraustųjų asmenų A. B., K. B. pajamas, nuo kurių skaičiuojamos įmokos, tai yra šiuose pranešimuose nedeklaravo iš viso 2396,06 Eur pajamų (eilutėje P20.4), nuo kurių neapskaičiavo ir nesumokėjo iš viso 747,09 Eur socialinio draudimo įmokų (eilutėje P20.5).
Pažeidė 1996 m. gegužės 21 d. Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 17 straipsnio 1 dalies reikalavimą, kur nurodyta, kad „draudėjai moka 3 procentų dydžio privalomojo sveikatos draudimo įmokas nuo Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka apskaičiuotų pajamų, nuo kurių skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos, už asmenis: 1) dirbančius pagal darbo sutartis“, 2 dalies reikalavimą, kur nurodyta, kad „asmenys, nurodyti šio straipsnio 1 dalyje <...> moka 6 procentų dydžio privalomojo sveikatos draudimo įmokas nuo Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka asmeniui apskaičiuotų pajamų, nuo kurių skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos“;
- 1991 m. gegužės 21 d. Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 12 straipsnio 1 ir 2 dalies reikalavimus, kur nurodyta, kad „Draudėjo ir apdraustojo asmens socialinio draudimo įmokas į Fondą priskaičiuoja, išskaito ir moka draudėjas nuo tos dienos, kurią apdraustasis asmuo pradeda dirbti <...>“ , 17 straipsnio 2 dalies reikalavimą, kur nurodyta, kad „draudėjai privalo teisingai ir laiku apskaičiuoti bei mokėti socialinio draudimo įmokas pagal tarifus ir terminus, nustatytus šio ir kitų įstatymų“, tai yra 2017-08-18–2018-12-31 laikotarpiu nuo darbuotojoms A. B., K. B. priklausiusio priskaityti 2396,06 Eur darbo užmokesčio neapskaičiavo, neišskaičiavo ir nesumokėjo į Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą iš viso 215,64 Eur privalomojo sveikatos draudimo įmokų. Taip VSDFV Šiaulių skyriui laikotarpiu nuo 2017-09-11 iki 2019-01-07 pateikė iš viso 17 pranešimų (forma SAM), kuriuose deklaravo tikrovės neatitinkančius duomenis apie turtą – apdraustųjų asmenų pajamas, nuo kurių skaičiuojamos įmokos, ir nedeklaravo iš viso 2396,06 Eur apdraustųjų asmenų A. B., K. B. pajamų (eilutėje P20.4), nuo kurių skaičiuojamos įmokos, nedeklaravo ir nesumokėjo iš viso 962,73 Eur įmokų (eilutėje P20.5).
Tokiais B. L. veiksmais UAB „(duomenys neskelbtini)“ nedeklaravo ir nesumokėjo iš viso 56 704,91 Eur mokesčių ir įmokų , tuo padarydama nuostolį:
- Valstybės biudžetui – iš viso 55 742,18 Eur, iš jų: 50 133 Eur PVM (2017 m. – 21 633 Eur, 2018 m. – 28 500 Eur); 5095 Eur – pelno mokestis už 2017 metus; gyventojų pajamų mokestis – 514,18 Eur (2017 m. – 141 Eur, 2018 m. – 373,18 Eur);
- Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui – iš viso 962,73 Eur, ir įrašiusi į deklaracijas ir kitas nustatyta tvarka patvirtintas ataskaitas žinomai neteisingus duomenis apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ pajamas, pelną, turtą laikotarpiu nuo 2017-09-11 iki 2019-01-25 jas pateikė Valstybės įgaliotoms institucijoms.
Kaltinamasis B. L. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino visiškai ir nurodė, kad visų pirma labai atsiprašo ir dabar suvokia savo padarytą klaidą. Kadangi klaida jau padaryta, tikisi, kad teisėjas įvykdys teisingumą, kaip pridera, ir atsižvelgs į tai, kad jis pasižada daugiau niekada taip nedaryti ir laikytis šios šalies įstatymų, kadangi pats supranta, ką padarė blogai.
Kaltinamasis B. L. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2017 metais nusprendė pradėti vykdyti prekybą įvairiomis prekėmis Lietuvoje, Klaipėdos mieste. Veiklai vykdyti įgijo UAB „(duomenys neskelbtini)“, jis ir yra vienintelis akcininkas ir direktorius. Kad pradėtų vykdyti prekybą, išsinuomojo prekybos plotą prekybos centre „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini). Pasamdė buhalterę O. T., kuri pagal jo ir darbuotojų pateiktus duomenis tvarko UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą. Kad galėtų prekiauti įvairiais drabužiais, pasamdė pardavėjas, kurios aptarnauja pirkėjus, priima iš jų pinigus už parduotas prekes, kurias atsigabena iš Vengrijos. Atsiskaitymas vyksta tiek banko kortelėmis, tiek grynaisiais pinigais. Kadangi nemoka lietuviškai, labai sunku bendrauti su pardavėjomis ir tinkamai nustatyti jų veiklos priežiūrą. Dažnai būna išvykęs į Vengriją pirkti prekių, todėl nežino, kaip pardavėjos vykdo veiklą jam nebūnant parduotuvėje. Kaip pardavėjos įtraukdavo į apskaitą gautas pajamas už parduotas prekes, tiksliai negali pasakyti, nes pats su kasos aparatu nedirba. Dalis pinigų už parduotas prekes būdavo gaunama per banką atsiskaičius banko kortele, o dalis būdavo gaunama grynaisiais. Kaip tiksliai pinigai būdavo įtraukiami į apskaitą, nežino, negali atsakyti. Kai kada pardavėjos perduodavo jam už parduotas prekes gautus grynuosius pinigus, už juos vėl pirkdavo naujų prekių, skirtų parduoti. Dėl kalbos barjero galėjo taip atsitikti, kad dalis gautų už parduotas prekes grynųjų pinigų būdavo ir neįtraukiama į apskaitą. Tačiau kokia tiksliai pinigų dalis buvo neįtraukta į apskaitą, negali paaiškinti, tikslių sumų, kiek gaudavo pinigų, neužsirašydavo ir negali pasakyti. Įtarime nurodyta į apskaitą neįtrauktų pinigų suma yra labai didelė ir tiek jo parduotuvė prekių tikrai be apskaitos dokumentų nepardavė. Kiek tiksliai buvo parduota prekių, už kurias buvo gauti pinigai, kurie nebuvo įtraukti į buhalterinę apskaitą, nežino, tokių užrašų nevedė. Visas darbo užmokestis pardavėjoms būdavo mokamas joms pervedant pinigus į jų banko sąskaitas. Tačiau kai kada A. B. ir K. B. už gerą darbą leisdavo išsirinkti joms patinkančių prekių iš parduotuvės asortimento, tačiau apie tai buhalterei nieko nesakydavo, nes nežinojo, kad tai reikia padaryti. Manė, kad gali asmeniškai paskatinti savo darbuotojas už jų gerą darbą. Labai gailisi, kad dėl kultūrinio ir kalbos barjero neužtikrino tinkamo UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos tvarkymo. Tyčia padaryti žalos niekam nenorėjo, mano, kad savo veiklą vykdė teisėtai. Jei dėl aplaidumo buvo padaryta žala valstybės biudžetui, visą žalą atlygins, tačiau prašo mokėjimus išdėstyti, nes tokios didelės sumos bendrovė neturi ir iš karto atlyginti negali (10 t., b. l. 59–60).
Liudytoja A. B. parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavėja dirba nuo bendrovės veiklos pradžios 2017 metų rugpjūčio mėnesio. Pagrindinis darbas yra darbas prie kasos. Bendrovės direktorius L. truputi kalba lietuviškai, jis pats ir duoda nurodymus, ką reikia daryti. Pradėjus dirbti direktorius paaiškino, kiek įmanoma, į kasos aparatos apskaitą netraukti visų pajamų už parduodamas prekes. Vykdydama direktoriaus nurodymą dalies gautų pajamų už parduotas prekes neįtraukdavo į kasos aparato apskaitą. Kiekvieną dieną neįtrauktų į apskaitą pinigų suma būdavo skirtinga, nuo 300 iki 500 eurų per dieną. Neįtrauktų į apskaitą pinigų kasos aparato stalčiuje stengdavosi nelaikyti ir juos beveik iš karto atiduodavo direktoriui L., kurio darbo vieta buvo patalpoje šalia kasos. Taip pat būdavo, kad direktorius per vaizdo stebėjimo sistemą matydavo, kad ji neįtraukusi į apskaitą gautų pajamų išeidavo iš savo patalpos ir paimdavo neįtrauktus į apskaitą pinigus. Neįtrauktų į apskaitą pinigų bendros sumos per pamainą nevesdavo, šią sumą užsirašydavo ant lapuko ir pinigus su tuo lape L. paduodavo L.. Su kasos aparatu dirbo dviese – ji ir A. K., kuri, jos žiniomis, direktoriaus L. nurodymu neįtraukė į apskaitą dalies pajamų, gautų už parduotas prekes. Darbo užmokestis mokamas vieną kartą per mėnesį, pinigus pervedant į banko sąskaitą, ir papildomai direktorius moka po 100 (šimtą) eurų grynaisiais pinigais. Už gautus pinigus direktorius pasirašyti neprašo. Priedą grynaisiais pinigais gauna nuo darbo bendrovėje pradžios. Kiek žino, priedą grynaisiais pinigais gaudavo ir kita kasininkė A. K.. Salės darbuotojos, jos žiniomis, priedų negaudavo, bet nėra visiškai tikra (1 t., b. l. 148–151).
Papildomai A. B. parodė, kad klientams atsikaitant banko kortele pinigai į apskaitą įtraukiami tik per banko sąskaitą, t. y. pinigai iš kliento pirkėjo sąskaitos yra paimami ir „nemušami“ į kasos aparatą. Pirkėjui paduodavo bankinę ataskaitą „kvitą“, kuriame nurodyta paimta pinigų suma už pirktą prekę, o elektroninio kasos aparato kvito, patvirtinančio, kad pinigai įtraukti į elektroninio kasos aparato apskaitą, neduodavo. Prekes priimdavo iš pirkėjų pagal prekių grąžinimo aktą, nors pirkėjas ir neturėdavo EKA (elektroninio kasos aparato) kasos kvito, kadangi savo prekes pažįsta. Pinigų sumos, kurią įtraukdavo į apskaitą per banką (tai yra gautos iš pirkėjų, pirkusių prekes ir už jas atsiskaičių banko kortelėmis), dienos pabaigoje direktoriui nepateikdavo. Dienos pabaigoje iš į apskaitą neįtrauktų ir į EKA „neįmuštų“ pinigų neparodydavo, t. y. per kasos aparatą „neįmušdavo“. Pinigų neįtraukti į kasos aparato apskaitą liepė direktorius, taip pat pirkėjui išduoti tik bankinį atsiskaitymo kvitą irgi liepė direktorius. Iš dalies pirkėjų, atsiskaičiusių grynaisiais pinigais elektroniniu kasos aparatu, gautus pinigus įtraukė į EKA apskaitą, juos nurodydavo kaip gautus pirkėjui atsiskaičius banko kortele, o pirkėjams atsiskaičius banko kortele išduodavo tik „banko kvitą“, EKA kvito neišduodavo (1 t., b. l. 153–155).
Liudytoja A. K. parodė, kad su buhaltere O. T. susitarė, kad dirbs UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavėja-kasininke už valstybės nustatytą minimalųjį darbo užmokestį. UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo nuo 2017 m. spalio mėn. iki 2018 m. sausio mėn. Po to buvo iš darbo išėjusi dėl mažo darbo užmokesčio, tačiau negavusi darbo 2018 m. balandžio mėn. vėl grįžo dirbti į UAB „(duomenys neskelbtini)“. Vienu metu parduotuvėje dirba nuo 3 iki 4 pardavėjų. Pardavėjų skaičius keičiasi, nes būna, kad merginos suserga ir negali atvykti į darbą arba yra suteikiamos atostogos. Taip pat esant reikalui darbuotojos susikeičia darbo dienomis, todėl kiekvieną dieną yra pildomi darbo laiko apskaitos žiniaraščiai, kuriuose nurodoma, kokia darbuotoja, kokią dieną, kiek valandų dirbo. Mėnesio gale darbuotojų užpildytas darbo laiko apskaitos žiniaraštis perduodamas buhalterei, kuri pagal dirbtas valandas apskaičiuoja darbo užmokestį, kuris pervedamas į banko sąskaitą. Per mėnesį yra išmokamas apie 380 Eur darbo užmokestis, kuris kiekvieną mėnesį nežymiai keičiasi priklausomai nuo dirbtų valandų skaičiaus. Be pervedamo darbo užmokesčio į banko kortelę, jokio papildomo užmokesčio ar premijų negauna. Jei nori įsigyti iš darbovietės prekių, yra taikoma 20 proc. nuolaida nuo bendros prekių sumos. Nuolaidą apskaičiuoja kinų tautybės direktorius L., pavardės neatsimena, kuriam ir yra sumokami pinigai už įgytas prekes jų neapskaičiuojant parduotuvės kasos aparatu. Direktorius L. šiek tiek kalba lietuviškai, jo turimų lietuvių kalbos žinių pakanka suprasti, ką jis nori pasakyti ar ko prašo, laisvai lietuviškai nekalba. Direktoriaus L. prašymu, pardavusi prekes ir gavusi iš klientų pinigus, jų neįtraukdavo į kasos aparato apskaitą. Gavus iš pirkėjų už prekes pinigus jų sumos buvo užrašomos ant lapuko, nurodant dieną bei valandą, kiek gauta pinigų, kurie neįtraukti į kasos aparato apskaitą. Į minėtą lapą sumos, įtrauktos į kasos aparato apskaitą, , ir sumos, sumokėtos banko kortele, nebuvo traukiamos, tik buvo užrašomos tos pinigų sumos, kurios nebūdavo įtrauktos į kasos aparato apskaitą, o pinigai iškart būdavo perduodami direktoriui L.. Darbo dienos pabaigoje jam būdavo perduodamas per darbo dieną užpildytas anksčiau minėtas lapas su gautomis pinigų sumomis, kurios nebuvo įtrauktos į kasos aparato apskaitą. Kiekvieną dieną būdavo pildomas naujas tokio pobūdžio lapas. Jei klientas atsiskaito banko kortele, jam išduodamas tik banko terminalo kvitas, kasos aparato kvitas neišduodamas ir jokios operacijos kasos aparatu neatliekamos, tokios sumokėtos sumos visiškai netraukiamos į kasos aparato apskaitą. Todėl, jei kitas pirkėjas atsiskaitydavo grynaisiais, jam būdavo išduodamas kasos kvitas nurodant, kad jis atsiskaitė ne grynaisiais, o banko kortele, ir iš jo gauta pinigų suma buvo dedama ne į kasos aparatą, o užrašoma į gautų į apskaitą neįtrauktų pinigų lapą, kuris kartu su į apskaitą neįtrauktais pinigais būdavo perduodamas direktoriui L.. Per darbo dieną reikėdavo stebėti banko terminalo kvitus skaičiuojant, kiek iš viso buvo atsiskaityta banko kortelėmis, kad pirkėjams, sumokėjusiems grynaisiais pinigais, būtų išduodami kvitai nurodant atsiskaitymą kortele, o ne grynaisiais, o kai kuriems pirkėjams iš viso nebūdavo išduodami jokie kasos kvitai. Todėl kasos aparato dienos ataskaitose būdavo atvaizduojama, kad tariamai visos prekės buvo parduotos atsiskaitant kortele, o grynaisiais atsiskaitymai neviršydavo 100 eurų, kiek tiksliai – negali atsakyti, tai matyti kasos aparato žurnale. Kiekvieną jos darbo dieną tokiu būdu būdavo į apskaitą neįtraukiama ne mažiau kaip 500 eurų gautų grynųjų pinigų iš pirkėjų, t. y. kiek būdavo per dieną atsiskaitoma banko kortelėmis, tiek būdavo papildomai gaunama ir grynaisiais pinigais, kurie būdavo neįtraukiami į kasos aparato apskaitą kaip gauti grynieji pinigai, o klaidingai buvo nurodoma kasos kvituose, kad buvo atsiskaityta kortele, kiek tikslai – galima matyti dienos „Z“ ataskaitose, kuriose nurodyta, kad visi pinigai gauti tik atsiskaičius kortele. Labai retais pavieniais atvejais ir tik tuo atveju, kai to prašydavo klientas, atsiskaitęs banko kortele, jam būdavo išduodamas ir banko terminalo kvitas, ir kasos aparato kvitas. Visas kitais atvejais klientams, atsiskaičiusiems kortele, būdavo išduodamas tik banko terminalo kvitas, o klientams, atsiskaičiusiems grynaisiais, būdavo išduodamas kasos kvitas, kuriame nurodyta, kad jis tariamai atsiskaitė kortele, o ne grynaisiais. Visi per dieną gauti pinigai būdavo perduodami direktoriui L., kuris dirbdavo kiekvieną dieną, tik vienu metu buvo kažkur išvykęs 3 ar 4 dienas, o jį pavadavo taip pat kinas vardu L., jo pavardės nežino, jis, kaip suprato, buvo direktoriaus verslo partneris. Jei klientas norėdavo grąžinti prekes, jis pateikdavo turimą kasos kvitą arba jam būdavo parenkamas kito žmogaus senas kasos kvitas, kuris būdavo randamas parduotuvėje nepasiimtas ar neišmestas. Prekių grąžinimai vyksta retai ir pirkėjams grąžinamos už prekes sumokėtos sumos nėra didelės, neviršija nė 1 proc. parduotų prekių vertės, kiek tiksliai – matyti kasos aparato žurnale, nes prekių grąžinimai būdavo fiksuojami sąžiningai, nurodant, kiek pinigų buvo grąžinta. Kasos aparato kvituose būdavo nurodoma tik bendra sumokėta suma, nedetalizuojant, kiek ir kokių prekių buvo parduota, todėl parinkti kasos kvitus nebūdavo sudėtinga (1 t., b. l. 157–158).
Liudytoja I. S. parodė, kad 2017 m. rugpjūčio mėn., tikslios datos neatsimena, paskambino A. M., kuri dirbo kartu UAB „(duomenys neskelbtini)“, ir pasiūlė ateiti padėti dirbti prekybos centre „(duomenys neskelbtini)“ Klaipėdoje naujai atsidariusioje kinų parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“. Kadangi tuo metu niekur nedirbo, sutiko ateiti padėti. Iš pradžių padėjo iškrauti prekes, o vėliau pradėjo dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavėja. Iš pradžių dirbo salės darbuotoja, o po kiek laiko labai trumpai, kadangi šiek tiek mokėjo dirbti kasos aparatu, ją paskyrė dirbti kasininke. Tačiau kasoje buvo sunku dirbti, nes direktorius L. B. liepdavo klientams, norintiems atsiskaityti banko kortele, sakyti, kad terminalas neveikia, dėl to pirkėjai piktindavosi. Nenorėjo konfliktuoti su pirkėjais, todėl dirbo tik salės darbuotoja. Buvo mokamas kiekvieną mėnesį skirtingas darbo užmokestis, tai priklausė nuo to, ar reikėdavo dirbti švenčių dienomis, ar reikėdavo pavaduoti sergančią kolegę, ir svyruodavo nuo 370 iki 420 eurų, kurie būdavo pervedami į banko sąskaitą. Lygiai taip pat, kaip ir dirbant UAB „(duomenys neskelbtini)“, po 3 mėn. bandomojo laikotarpio būdavo mokamas priedas. Koks kiekvieną mėnesį būdavo mokamas priedas, buvo galima matyti darbo užmokesčio priskaitymo lapelyje, kurį išduodavo buhalterė O. T.. Grynaisiais pinigais darbo užmokestis nebuvo mokamas, prekių kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ išsirinkti neduodavo. Viso darbo metu dirbant tiek UAB „(duomenys neskelbtini)“, tiek UAB „(duomenys neskelbtini)“ jai buvo išmokėtas visas darbo užmokestis, kiek valandų ir dirbo, pervedant darbo užmokestį į jos banko sąskaitą, grynaisiais pinigais darbo užmokestis ar priedai nebuvo mokami (1 t., b. l. 160–161)
Liudytoja K. B. parodė, kad pati pinigų iš klientų nepriimdavo ir su kasos aparatu nedirbo. Su kasos aparatu dirbo dvi A. ir jas pavaduodavo I.. Pasibaigus 3 mėn. bandomajam laikotarpiui buvo mokamas papildomas apie 15 eurų priedas. Kiek buvo mokama priedo, matyti algalapiuose, kuriuos išdalydavo buhalterė O.. Visą darbo užmokestį, kuris svyruodavo nuo 380 iki 400 eurų, pervesdavo į banko sąskaitą, grynaisiais pinigais priedų ar kitokių išmokų iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ negaudavo. Tik baigiantis 2017 metamas, prieš Kalėdas, tikslios datos neatsimena, direktorius L., pavardės nežino, leido kaip kalėdinę dovaną išsirinkti iš parduotuvės asortimento prekių už 30 eurų. Išsirinko liemenę, už kurią mokėti nereikėjo, nes tai buvo kaip įmonės kalėdinė dovana. Daugiau nemokamai prekių nebuvo išduota. Jei darbuotojai norėdavo įsigyti prekių, jiems buvo taikoma 20 proc. nuolaida (1 t., b. l. 163–164).
Liudytoja O. T. parodė, kad jau daugiau kaip 20 metų dirba buhaltere. Pagal sudarytas darbo sutartis įvairioms bendrovėms tvarko jų buhalterinę apskaitą. Vienu metu buhaltere dirba keliose bendrovėse. 2018 m. rugpjūčio mėn. įsteigė UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir palaipsniui buhalterinę apskaitą klientams tvarko ne kaip jų bendrovių samdoma darbuotoja, dirbanti pagal darbo sutartį, o teikia buhalterinės apskaitos tvarkymo paslaugas, už kurias klientai atsiskaito pagal jos išrašytas sąskaitas faktūras. 2012 metais, tikslios datos neatsimena, į ją kreipėsi Z. Y. (Z. Y.) su prašymu tvarkyti jo vadovaujamos UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą. Iš kur Z. Y. gavo kontaktus, nežino, greičiausiai, rado jos skelbimą internete, kuriame skelbėsi apie teikiamas buhalterinės apskaitos paslaugas. Susitikusi su Z. Y. aptarė jo poreikius. Susitarę dėl darbo užmokesčio su Z. Y. sudarė darbo sutartį ir pradėjo tvarkyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą. Kadangi Z. Y. kalba tik kinų kalba, sunkiai kalba anglų kalba, esant poreikiui, bendrauja naudodamiesi „Google vertėjo“ programa ir per vertėją K. H. (K. H.) naudodamiesi elektroninėmis ryšio priemonėmis. Visus duomenis, reikalingus deklaracijoms pateikti, pateikdavo Z. Y.. Be to, esant reikalui padėdavo Z. Y. sudaryti darbo sutartis su naujai priimamais darbuotojais. Tačiau dėl paties darbo užmokesčio dydžio tardavosi Z. Y.. Darbo užmokestis darbuotojams yra mokamas bankiniais pavedimais į jų banko korteles. Darbo užmokestį apskaičiuodavo ji pagal pateiktus darbo laiko apskaitos žiniaraščius, kuriuos pasiimdavo atvykusi į prekybos centrą „(duomenys neskelbtini)“. Kad pardavėjoms yra išmokamas papildomas darbo užmokestis ar joms yra teikiamos dovanos, apie tai nieko nežino ir apie tai jai niekas niekuomet nėra sakęs, darbo sutartyse tai nebuvo numatyta, todėl neturėdama duomenų apie kokį nors papildomą darbo užmokestį negalėjo jo deklaruoti valstybės įgaliotoms institucijoms. Tik ikiteisminio tyrimo metu sužinojo, kad kai kurioms pardavėjoms Z. Y. leisdavo išsirinkti iš parduotuvės asortimento įvairių prekių. Tačiau kokias prekes, kokios darbuotojos ir kada pasiėmė, nežino iki šiol, niekas jokių duomenų nėra pateikęs. Į UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpas ateidavo kartą per savaitę porai valandų, pasiimdavo kasos žurnalo duomenis, banko sąskaitų registrus, darbo laiko apskaitos žiniaraščius, gautas ir išrašytas sąskaitas faktūras, o vėliau visą apskaitą tvarkydavo savo namuose. Kaip būdavo vykdoma prekyba ir kaip būdavo į apskaitą traukiamos iš pirkėjų gautos įplaukos, nežino, nes apskaitą tvarkydavo pagal darbuotojų jau užpildytus kasos žurnalo duomenis. Kad pardavėjos dalį pinigų, gautų už parduotas prekes, jų neįtraukusios į kasos aparato apskaitą perduodavo Z. Y., jai nežinoma. Pardavėjų dirbti su kasos aparatu nėra mokinusi, todėl kaip jos įtraukia į apskaitą gautas įplaukas, nežino, vėliau pasidarydavo kasos žurnalo duomenų kopiją ir pagal kasos žurnalo duomenis teikdavo valstybės įgaliotoms institucijoms deklaracijas. Kad pardavėjos pirkėjams neišduoda kasos čekių jiems atsiskaičius per banką, nežinojo. Pagal banko sąskaitos duomenis ir kasos žurnalo duomenis skaičiai sutapdavo, o jeigu ir skirdavosi, tai labai nežymiai, skirtumų galėjo atsirasti laiku bankui neįskaičius gautų mokėjimų. Prekės, skirtos perparduoti, nurašomos pagal „fifo metodą“. Pardavėjos pateikdavo prekių likučius, o nesamas prekes nurašydavo kaip realizuotas. Kai kada būdavo daromos inventorizacijos, nustačius trūkumus, dingusios prekės būdavo nurašomos į neleidžiamus „atskaitymus“. Kadangi UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo tvarkoma ne kiekinė, o suminė prekių apskaita, metų pabaigoje apskaičiuodavo parduotų prekių savikainą. Prekių savikaina buvo apskaičiuojama iš gautų prekių kainos atėmus prekių likučių kainą, todėl fiziškai negalėjo žinoti, kad dalis prekių galbūt yra parduodama neįtraukus į apskaitą dalies už jas gautų pajamų. UAB „(duomenys neskelbtini)“ mėnesio PVM deklaracijas teikdavo pagal jai pateiktus prekių įsigijimo dokumentus, banko sąskaitos duomenis bei kasos žurnalo duomenis, t. y. pagal pateiktus apskaitos dokumentus. Kad už parduotas prekes Z. Y. dalį pajamų gaudavo jų neįtraukus į kasos aparato apskaitą, nežinojo, jis apie tai nieko nesakė, be to, yra kalbos barjeras, dėl to su Z. Y. bendrauja tik minimaliai. Kai reikėdavo atlikti mokėjimus, ateidavo į prekybos centrą „(duomenys neskelbtini)“, kur Z. Y. parodydavo, kokias sumas, kam reikia pervesti, kiek kokių mokesčių reikia sumokėti. Jis duodavo banko kodų generatorių ir jam dalyvaujant atlikdavo bankinius pavedimus. Kad reikia kažkokiu būdu sumažinti mokėtinus mokesčius valstybei, Z. Y. niekuomet nėra sakęs, kiek deklaruodavo, tiek ir būdavo sumokama. O deklaruodavo tokias sumas, kokias apskaičiuodavo pagal pateiktus pirminius apskaitos dokumentus. Dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos tvarkymo gali paaiškinti, kad Z. Y. buvo pažystamas su B. L.. B. L. norėjo užsiimti tokia pačia veikla kaip ir Z. Y., todėl norėjo įsigyti savo vardu bendrovę ir pradėti vykdyti veiklą prekybos centre „(duomenys neskelbtini)“ Klaipėdoje. B. L. susirado parduodamą UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir norėjo pas notarą įforminti akcijų pirkimą. Kadangi sandoriui įtvirtinti buvo reikalingas sertifikuotas kinų vertėjas, kurio tuo metu nebuvo, o reikėjo įforminti akcijų pirkimą, B. L. paprašė akcijas įgyti jos vardu. Sutiko padėti ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavimas buvo įformintas jos vardu. Vėliau, tikslių datų nebeatsimena, iki pradedant parduotuvės veiklą, akcijų pardavimas buvo įformintas B. L. vardu, kuris buvo ne tik akcininkas, bet ir direktorius. Kadangi B. L. padėjo įsigyti UAB „(duomenys neskelbtini)“, jis pasamdė dirbti jo įmonėje buhaltere. Pradėjus dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhaltere, pagal B. L. pateiktus pirminius apskaitos dokumentus tvarkė jo bendrovės buhalterinę apskaitą. Buhalterinė apskaita buvo tvarkoma lygiai tokiais pačiais principais kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau jos tarpusavyje visiškai nebuvo susijusios. Joms vadovavo atskiri asmenys, kiekvienas jų atskirai buvo atsakingas už savo bendrovių veiklą ir patys joms vadovavo, rūpinosi prekių tiekimu ir pardavimu. Kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojoms buvo mokamas papildomas darbo užmokestis, nieko nežinojo ir apie tai jai niekas nesakė. Ar B. L. gaudavo dalį į apskaitą neįtrauktų pajamų už pardavėjų parduotas UAB „(duomenys neskelbtini)“ prekes, nežinojo ir nieko apie tai negali papasakoti, nei B. L., nei kas nors iš jo darbuotojų apie tai nieko nesakė. Valstybės įgaliotoms institucijoms deklaruodavo tokias mokėtinas sumas, kokias apskaičiuodavo pagal B. L. pateiktus pirminius apskaitos dokumentus. O jei reikėdavo atlikti mokėjimus, prisijungdavo prie elektroninės UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos jai patikėtomis prisijungimo priemonėmis. Apie atliktus mokėjimus pranešdavo B. L.. Gavusi duomenų, kad buvo neteisingai apskaičiuotos mokėtinos sumos valstybės biudžetui, pataisys reikiamas deklaracijas, kad būtų galima laiku sumokėti mokėtinas sumas, nes jas apskaičiavo pagal jai pateiktus pirminius apskaitos dokumentus, kitų duomenų neturėjo, todėl deklaravo pagal jai pateiktus pirminius apskaitos dokumentus (1 t., b. l. 166–168).
Liudytoja T. R. parodė, kad dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvėje (duomenys neskelbtini). Darbo sutartį pasirašė direktorius B. L., susitarė dėl minimaliojo darbo užmokesčio, koks ir buvo nurodytas darbo sutartyje. Yra atsakinga už klientų konsultavimą. Su įmonės kasos aparatu nedirba, iš klientų už prekes pinigų nepriima. Už kokias sumas yra parduodamos prekės, nežino, kadangi su kasa nedirba, šiuo klausimu jokių nurodymų nėra gavusi. Prekes, skirtas parduoti dideliais kiekiais, pristato direktorius kas du tris mėnesius. Vieną kartą metuose yra atliekama inventorizacija. Atlyginimas mokamas bankiniu pavedimu, grynaisiais jokio atlyginimo negauna, ar kitiems darbuotojams mokamas papildomas darbo užmokestis, nežino. Atlyginimo gauna nuo 380 iki 400 Eur, priklauso nuo to, ar dirbo šventinėmis dienomis. Kokia yra parduotuvės apyvarta, nežino (1 t., b. l. 141–142).
Liudytoja V. K. parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirba nuo 2018 m. lapkričio mėnesio pardavėja. Atlyginimas mokamas vieną kartą per mėnesį, atlyginimą pervedant į jos banko sąskaitą. Grynaisiais pinigais atlyginimas nebuvo mokamas. Visą laiką dirba salėje ir nėra dirbusi su kasos aparatu. Kasoje dirba A. B. ir A. K. (1 t., b. l. 144–146).
Iš 2018-08-21 tarnybinio pranešimo matyti, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai nustatė nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 str. 1 d., požymius, o būtent: UAB „(duomenys neskelbtini)“, į. k. (duomenys neskelbtini), darbuotojai į apskaitą neįtraukia dalies gautų pajamų už parduotas prekes, o pinigus atiduoda įmonės direktoriui B. L., gim. 1983-04-01 (1 t., b. l. 14–15).
2018-11-23 slapto sekimo pažymoje nurodyta, kad sekant B. L. nustatyta, jog sekamasis gyvena adresu (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 64–65).
2019-01-21 kratos metu UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos vykdymo vietoje (duomenys neskelbtini), parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ patalpose rasti ir paimti UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos dokumentai, kurie apžiūrėti 2019-05-31 specialisto, pateikta UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos tyrimo išvada (1 t., b. l. 82–86; 8 t., 31–55).
2019-01-21 kratos metu UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos vykdymo vietoje (duomenys neskelbtini), parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ patalpose rastas ir paimtas vaizdo stebėjimo kamerų vaizdo duomenų įrašymo įrenginys, kuris apžiūrėtas surašant 2019-08-13 daiktų apžiūros protokolą. Jame užfiksuoti duomenys apie tai, kaip vyksta prekyba parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“, ir matomas kasos aparatas (1 t., b. l. 91–94, 87–90).
2019-01-21 kratos metu B. L. gyvenamosiose patalpose (duomenys neskelbtini), rasti ir paimti sąsiuviniai su rankraštiniais užrašais, kurie apžiūrėti surašant 2019-03-21 daiktų apžiūros protokolą ir 2019-05-31 apžiūrėti specialisto, pateikta UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos tyrimo išvada (1 t., b. l. 91–94; 117–139; 8 t., b. l. 31–55).
Iš 2019-02-11 SEB banko rašto matyti, kad pateikti duomenys apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ išduotas mokėjimo kortelės ir vykdytas operacijas sąskaitose. Banko kortelės išduotos O. T. ir B. L. vardais (2 t., b. l. 1–2).
Iš 2019-02-28 SEB banko rašto matyti, kad pateikti detalūs duomenys apie atsiskaitymus mokėjimo kortelėmis. UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2017-08-09 sąskaitoje operacijų nebuvo (2 t., b. l. 60).
Iš VSDFV Šiaulių skyriaus rašto matyti, kad pateikti duomenys apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų draudžiamąsias pajamas (2 t., b. l. 65–66).
Pagal 2019-01-22 reikalaujamų daiktų pateikimo protokolą UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė kontrolinius kasos aparto juostų duomenis ir kasos operacijų žurnalą ir apskaitos registrus (2 t., b. l. 68–70; 8 t., b. l. 5–7).
Iš 2019-01-29 reikalaujamų daiktų pateikimo protokolo matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ konvertavo specializuotus elektroninių kasos aparatų duomenis į TXT formato failus, kurie atspausdinti ant A4 formato lapų (2 t., b. l. 71–75).
Iš Klaipėdos apskrities VMI rašto matyti, kad pateikti duomenys apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ gyventojų pajamų mokesčio deklaravimą (2 t., b. l. 62–63).
Iš 2019-09-26 Klaipėdos apskrities VMI rašto matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2019-09-23 pateikė patikslintas PVM deklaracijas už 2017 m. gruodžio mėn. ir 2018 m. gruodžio mėn. PVM deklaracijoje už 2017 m. gruodžio mėn. deklaruota 25 376 Eur mokėtino į biudžetą PVM suma, už 2018 m. gruodžio mėn. – mokėtino į biudžetą 32 035 Eur PVM suma.
EDS duomenimis, UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2019-09-23 pateikė patikslintą metinę pelno mokesčio deklaraciją už 2018 m., kurioje deklaravo 374 300 Eur pajamų, 141 086 Eur apmokestinamojo pelno ir 21 163 Eur mokėtino į biudžetą PM (15 proc. tarifas) (10 t., b. l. 109).
2019 m. gegužės 31 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos tyrimo specialisto išvadoje Nr. 04/12-2-7-5960 nurodyta, kad ne visas išmokėtas darbo užmokestis darbuotojams buvo įtrauktas į bendrovės buhalterinę apskaitą, o būtent: UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokėjo priedus ir 1 atveju įteikė dovaną 2 darbuotojoms A. B., K. B., tačiau 18 atvejų apskaitos dokumentais (priskaitymų-išskaitymų žiniaraščiais) nepagrindė 2396,06 Eur darbo užmokesčio priedų priskaitymo už laikotarpį nuo 2017-08-01 iki 2018-12-31 ir apskaitos dokumentais (kasos išlaidų orderiais, mokėjimo žiniaraščiais) nepagrindė 1666,00 Eur darbo užmokesčio priedų išmokėjimo ir tuo nesilaikė 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. lX-574 6 straipsnio 2 dalies, kurioje nurodyta, kad „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, 12 straipsnio 1 dalies, kurioje nurodyta, kad „visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytą atvejį. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“, nuostatų ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. Nutarimu Nr. 179 „Dėl kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 4 punkto, kuriame nurodyta, kad „pinigai iš kasos išmokami pagal kasos išlaidų orderį. Pinigai išmokami ir pagal kitus atitinkamai įformintus dokumentus (mokėjimo žiniaraštį, prašymą išduoti pinigus, sąskaitas ir kitus dokumentus), išrašius kasos išlaidų orderį, kurį pasirašo įmonės vadovas ir finansininkas“.
UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu nuo 2017-08-23 iki 2018-12-31 gautos pajamos iš pirkėjų (klientų) buvo įformintos iš dalies nesilaikant teisės normų reikalavimų, o būtent:
- 14 046 atvejais apskaitos dokumentais – elektroninio kasos aparato kvitais – nepagrindė 292 396,53 Eur (iš jų: 2017 m. – 5261 atveju 124 824,39 Eur; 2018 m. – 8785 atvejais 167 572,14 Eur), gautų už parduotas prekes, ir ūkinių operacijų duomenų neužregistravo apskaitos registruose ir tuo nesilaikė 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. lX-574 6 straipsnio 2 dalies, kurioje nurodyta, kad „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, 12 straipsnio 1 dalies, kurioje nurodyta, kad „visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytą atvejį. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“, 16 straipsnio 1 dalies, kurioje nurodyta, kad „ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“, nuostatų ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. rugpjūčio 13 d. nutarimu Nr. 1283 „Dėl Kasos aparatų diegimo ir naudojimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtinto Kasos aparatų diegimo ir naudojimo tvarkos aprašo: „5. Kiekvienam su ūkio subjektu atsiskaičiusiam asmeniui, kai šiame Apraše nustatyta atsiskaitymo vietoje įrengti kasos aparatą, privaloma išduoti kasos aparato kvitą, išskyrus šio Aprašo 10.2 papunktyje nurodytus atvejus“, ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2003 m. rugsėjo 18 d. įsakymu Nr. V-255 „Dėl Kasos aparatų naudojimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Kasos aparatų naudojimo taisyklių (Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2017 m. gegužės 18 d. įsakymo Nr. VA-42 redakcija): „39. Kasininkas privalo: 39.1. darbe vadovautis šiomis Taisyklėmis bei kasos aparato naudojimo instrukcija; 39.2. registruoti kasos aparatu visus atsiskaitymus ir visas prekybos (paslaugų) operacijas <...>“, reikalavimų. Ūkinės finansinės veiklos tyrimo metu pagal pateiktus UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos dokumentus negalima nustatyti laikotarpiu nuo 2017-08-23 iki 218-12-31 14 046 atvejais už parduotas prekes gautų 292 396,53 Eur panaudojimo;
- apskaitos dokumentais – elektroninio kasos aparato kvitais – pagrindė 293 778,16 Eur (iš jų: 2017 m. – 126 207,82 Eur; 2018 m. – 167 570,34 Eur) tikrovės neatitinkantį ūkinės operacijos turinį – mokėjimą be grynųjų pinigų (kortelėmis) ir šių ūkinių operacijų duomenis užregistravo apskaitos registruose ir tuo nesilaikė 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. lX-574 13 straipsnio 1 dalies 4 punkto, kuriame nurodyta, kad „1. Privalomi šie apskaitos dokumentų rekvizitai: <...> 4) ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio turinys“, ir 13 straipsnio 3 dalies, kurioje nurodyta, kad „įĮrašai apskaitos registruose daromi tik pagal apskaitos dokumentus, turinčius šiame straipsnyje nurodytus rekvizitus <...>“, nuostatų.
UAB „(duomenys neskelbtini)“ 18 atvejų apskaitos dokumentais – atlyginimų priskaitymo suvestinėmis – nepagrindė 2 darbuotojoms 2396,06 Eur darbo užmokesčio priedų priskaitymo už laikotarpį nuo 2017-08-01 iki 2018-12-31 ir 1666,00 Eur išmokėjimo; 14 046 atvejais apskaitos dokumentais – elektroninio kasos aparato kvitais – nepagrindė laikotarpiu nuo 2017-08-23 iki 2018-12-31 už parduotas prekes gautų 292 396,53 Eur (iš jų: 2017 m. – 5261 atveju 124 824,39 Eur; 2018 m. – 8785 atvejais 167 572,14 Eur) ir tuo nesilaikė 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. lX-574 6 straipsnio 2 dalies, kurioje nurodyta, kad „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, ir 12 straipsnio 1 dalies, kurioje nurodyta, kad „visos ūkinės operacijos ir ūkiniai į vykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytą atvejį. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“, nuostatų;
- remdamasi 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. lX-574 2 straipsnio 1 dalies nuostatomis: „Apskaitos dokumentas – popierinis arba elektroninis liudijimas, patvirtinantis ūkinę operaciją arba ūkinį įvykį ir turintis rekvizitus, pagal kuriuos galima nustatyti ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio tapatumą <...>“ laikotarpiu nuo 2017-08-25 iki 2018-12-31 (dėl didelės apimties atvejų skaičius netirtas), apskaitos dokumentais – elektroninio kasos aparato kvitais – pagrindė 293 778,16 Eur (iš jų: 2017 m. – 126 207,82 Eur; 2018 m. – 167 570,34 Eur) tikrovės neatitinkantį ūkinės operacijos turinį – mokėjimą be grynųjų pinigų (kortelėmis) ir tuo nesilaikė 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. lX-574 13 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatų: „1. Privalomi šie apskaitos dokumentų rekvizitai: <...> 4) ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio turinys.“
Ūkinės finansinės veiklos tyrimo metu pagal pateiktus dokumentus dėl 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. lX-574 6 straipsnio 2 dalies, 12 straipsnio 1 dalies ir 13 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatų nesilaikymo negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpio nuo 2017-08-01 iki 2018-12-31 veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.
UAB „(duomenys neskelbtini)“ (direktorius B. L.) nesilaikė:
- 2002 m. liepos 2 d. Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 23 straipsnio 1 dalies, kurioje nurodyta, kad „nuolatinis Lietuvos gyventojas, Lietuvos vienetas, nuolatinė buveinė arba nenuolatinis Lietuvos gyventojas, vykdantis individualią veiklą per nuolatinę bazę, kaip mokestį išskaičiuojantys asmenys išmokėdami išmokas, pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamas gyventojo A klasės pajamoms, privalo apskaičiuoti, išskaičiuoti ir sumokėti į biudžetą šio Įstatymo nustatytą pajamų mokestį, jeigu šios išmokos pagal šio Įstatymo nuostatas nėra priskiriamos neapmokestinamosioms pajamoms“, ir 24 straipsnio 1 dalies, kurioje nurodyta, kad „mokestį išskaičiuojantis asmuo, mokestiniu laikotarpiu išmokėjęs išmokas, pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamas gyventojo A klasės pajamoms, privalo deklaruoti išmokėtas išmokas, išskaičiuotą ir sumokėtą pajamų mokestį pateikdamas deklaracijas“, nuostatų ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2004 m. sausio 15 d. įsakymu Nr. VA-7 patvirtintų Mėnesinės pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracijos FR0572 formos, jos FR0572A, FR0572U priedų užpildymo ir pateikimo taisyklių (iki 2017-12-31) 12 punkto, kuriame nurodyta, kad „deklaracijos 18 laukelyje turi būti įrašoma per mokestinio laikotarpio mėnesį gyventojams išmokėtų su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusių A klasės apmokestinamųjų išmokų suma, neatėmus pritaikytų neapmokestinamųjų pajamų dydžių (toliau – NPD), papildomų neapmokestinamųjų pajamų dydžių (toliau – PNPD), valstybinio socialinio draudimo įmokų, privalomojo sveikatos draudimo (toliau – PSD) įmokų ir pajamų mokesčio. Į šį laukelį taip pat įrašomos darbdavio darbuotojams išmokėtos išmokos už pirmąsias dvi nedarbingumo dienas“, 13 punkto, kuriame nurodyta, kad „deklaracijos 19 laukelyje turi būti įrašoma pajamų mokesčio suma, išskaičiuota arba sumokėta mokestį išskaičiuojančio asmens lėšomis nuo su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusių A klasės išmokų, gyventojams išmokėtų per mokestinio laikotarpio mėnesį iki mėnesio 15 dienos (imtinai) <...>“, 14 punkto, kuriame nurodyta, kad „deklaracijos 20 laukelyje turi būti įrašoma pajamų mokesčio suma, išskaičiuota arba sumokėta mokestį išskaičiuojančio asmens lėšomis nuo su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusių A klasės išmokų, gyventojams išmokėtų po mokestinio laikotarpio mėnesio 15 dienos iki mėnesio paskutinės dienos (imtinai) <...>“, ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2017 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. VA-121 patvirtintų Mėnesinės pajamų mokesčio deklaracijos GPM313 formos užpildymo ir pateikimo taisyklių (nuo 2018-01-01) 9.1 punkto, kuriame nurodyta, kad „deklaracijos 5 laukelyje turi būti įrašoma per mokestinio laikotarpio mėnesį gyventojams išmokėtų su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusių A klasės apmokestinamųjų išmokų suma, neatėmus pritaikyto neapmokestinamojo pajamų dydžio (toliau – NPD), valstybinio socialinio draudimo (toliau – VSD) įmokų, privalomojo sveikatos draudimo (toliau – PSD) įmokų ir pajamų mokesčio. Į šį laukelį taip pat įrašomos darbdavio darbuotojams išmokėtos išmokos už pirmąsias dvi nedarbingumo dienas“, 9.2 punkto, kuriame nurodyta, kad „deklaracijos 6 laukelyje turi būti įrašoma pajamų mokesčio suma, išskaičiuota ir / arba sumokėta išmokas išmokėjusio asmens lėšomis nuo su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusių A klasės apmokestinamųjų išmokų (įskaitant pajamų mokesčio sumą, išskaičiuotą nuo iš Garantinio fondo lėšų išmokėtų išmokų), kurios gyventojams buvo išmokėtos per mokestinio laikotarpio mėnesį iki mėnesio 15 dienos (imtinai)“, 9.3 punkto, kuriame nurodyta, kad „deklaracijos 7 laukelyje turi būti įrašoma pajamų mokesčio suma, išskaičiuota ir / arba sumokėta išmokas išmokėjusio asmens lėšomis nuo su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusių A klasės apmokestinamųjų išmokų (įskaitant pajamų mokesčio sumą, išskaičiuotą nuo iš Garantinio fondo lėšų išmokėtų išmokų), kurios gyventojams buvo išmokėtos po mokestinio laikotarpio mėnesio 15 dienos iki mėnesio paskutinės dienos (imtinai)“, nes 15 atvejų nedeklaravo tiriamuoju laikotarpiu 2396,06 Eur gyventojams išmokėtų su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusių A klasės apmokestinamųjų išmokų ir nesumokėjo į Valstybės biudžetą 514,18 Eur gyventojų pajamų mokesčio (10-1 priedas);
- 1991 m. gegužės 21 d. Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 10 straipsnio 1 dalies, kurioje nurodyta, kad „apdraustųjų asmenų, nurodytų šio įstatymo 4 straipsnyje, socialinio draudimo įmokos skaičiuojamos nuo kiekvienam apdraustajam asmeniui apskaičiuotos darbo užmokesčio sumos <…>“, 12 straipsnio 1 dalies, kurioje nurodyta, kad „draudėjo ir apdraustojo asmens socialinio draudimo įmokas į Fondą priskaičiuoja, išskaito ir moka draudėjas nuo tos dienos, kurią apdraustasis asmuo pradeda dirbti <...>“, 12 straipsnio 2 dalies, kurioje nurodyta, kad „priskaičiuotas socialinio draudimo įmokas draudėjas sumoka ne vėliau kaip iki kito mėnesio 15 dienos <…>“, 17 straipsnio 2 dalies, kurioje nurodyta, kad „draudėjai privalo teisingai ir laiku apskaičiuoti bei mokėti socialinio draudimo įmokas pagal tarifus ir terminus, nustatytus šiame ir kituose įstatymuose“, nuostatų, nes 18 atvejų tiriamuoju laikotarpiu nuo 2396,06 Eur priklausiusio priskaityti darbuotojoms darbo užmokesčio neapskaičiavo, neišskaičiavo ir nesumokėjo į Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą 747,09 Eur (31,18 proc.) socialinio draudimo įmokų;
- 1996 m. gegužės 21 d. Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 17 straipsnio 1 dalies, kurioje nurodyta, kad „įmonės, įstaigos bei organizacijos ir fiziniai asmenys, kurie verčiasi individualia veikla, moka 3 procentų darbo užmokesčio dydžio privalomojo sveikatos draudimo įmokas už asmenis: 1) dirbančius pagal darbo sutartis <...>“, ir 17 straipsnio 2 dalies, kurioje nurodyta, kad „asmenys, nurodyti šio straipsnio 1 dalyje ir Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose, moka 6 procentų dydžio privalomojo sveikatos draudimo įmokas nuo Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka asmeniui apskaičiuotų pajamų, nuo kurių skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos“, nuostatų, nes 18 atvejų tiriamuoju laikotarpiu nuo 2396,06 Eur priklausiusio priskaityti darbuotojoms darbo užmokesčio neapskaičiavo, neišskaičiavo ir nesumokėjo į Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą 215,64 Eur (9 proc.) privalomojo sveikatos draudimo įmokų;
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2010 m. birželio 4 d. įsakymu Nr. V-243 „Dėl Duomenų apie apdraustuosius ir draudėjus pateikimo ir tikslinimo taisyklių, socialinio draudimo pranešimų/prašymo formų ir jų elektroninių duomenų struktūros aprašų patvirtinimo“ patvirtinto Aprašo 51.6 punkto, kuriame nurodyta, kad „apdraustiesiems apskaičiuotos premijos, pašalpos ir kitos išmokos, nuo kurių skaičiuojamos įmokos, nurodomos SAM pranešimo SAM3SD priede laikotarpyje, kuriame šios sumos buvo apskaičiuotos“, nes 18 atvejų tiriamuoju laikotarpiu SAM pranešimų SAM3SD prieduose nenurodė 2396,06 Eur išmokų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos;
- 2002 m. kovo 5 d. Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. lX-751 3 straipsnio 1 dalies, kurioje nurodyta, kad „PVM objektas yra prekių tiekimas ir paslaugų teikimas, tenkinantis visas šias sąlygas: 1) prekės tiekiamos ir (arba) paslaugos teikiamos už atlygį; 2) prekių tiekimas ir (arba) paslaugų teikimas pagal šio Įstatymo nuostatas vyksta šalies teritorijoje; 3) prekes tiekia ir (arba) paslaugas teikia apmokestinamasis asmuo vykdydamas savo ekonominę veiklą, t. y. veikdamas kaip toks“, ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2004 m. kovo 1 d. įsakymu Nr. VA-29 „Dėl Pridėtinės vertės mokesčio deklaracijos ir kitų su šiuo mokesčiu susijusių formų bei jų užpildymo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Pridėtinės vertės mokesčio deklaracijos ir kitų su šiuo mokesčiu susijusių formų užpildymo taisyklių 28.1, 46, 53 punktų iki 2017-12-31 (Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2016 m. gegužės 26 d. įsakymo Nr. VA- 73 redakcija) ir 28.1, 46 punktų nuo 2018-01-01 iki 2018-12-31 (Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2017 m. gruodžio 28 d. įsakymo Nr. VA- 134 redakcija) nuostatų: „11 laukelyje turi būti įrašoma: 28.1. PVM mokėtojo šalies teritorijoje patiektų prekių ir suteiktų paslaugų, apmokestinamų atitinkamai taikant standartinį PVM tarifą bei lengvatinius PVM tarifus (jeigu tokie nustatyti), apmokestinamoji vertė, išskyrus tokių prekių ir paslaugų, deklaruojamų PVM deklaracijos 12, 14–16 laukeliuose, apmokestinamąją vertę <...> 46. 29 laukelyje turi būti įrašoma pardavimo PVM suma <...> 53. 36 laukelyje turi būti įrašoma apskaičiuota mokėtina į biudžetą (grąžintina iš biudžeto) PVM suma <...>“, nes mokestinio laikotarpio nuo 2017-08-07 iki 2017-12-31 (17 vnt.) PVM deklaracijose (forma FR0600) deklaravo tikrovės neatitinkančius duomenis apie turtą – 11 laukelyje nedeklaravo 238 731 Eur PVM apmokestinamų sandorių, 29 laukelyje nedeklaravo 50 133 Eur standartinio tarifo pardavimo PVM ir 36 laukelyje – 50 133 Eur mokėtino į biudžetą PVM;
- 2001 m. gruodžio 20 d. Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 4 straipsnio 1 dalies, kurioje nurodyta, kad „Lietuvos vieneto mokesčio bazė yra visos Lietuvos Respublikoje ir užsienio valstybėse uždirbtos pajamos, kurių šaltinis yra Lietuvos Respublikoje ir ne Lietuvos Respublikoje“, 57 straipsnio 2 dalies, kurioje nurodyta, kad „mokesčio mokėtojai apskaitą tvarko ir finansinių ataskaitų rinkinius sudaro vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymu ir kitais teisės aktais“, nuostatų ir nesilaikė Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2007 m. sausio 15 d. įsakymu Nr. VA-2 „Dėl metinių pelno mokesčio deklaracijų PLN204, PLN204A, PLN204N, PLN204U formų bei jų užpildymo taisyklių patvirtinimo“ (2017 m. rugpjūčio 24 d. įsakymo nr. VA-67 redakcija) patvirtintų Metinių pelno mokesčio deklaracijų PLN204, PLN204A, PLN204N, PLN204U formų užpildymo taisyklių 20, 36, 47 ir 52 punktų nuostatų: „20. Deklaracijos 18 laukelyje įrašoma, apskaičiuojant apmokestinamąjį pelną, į mokesčio bazę įtrauktų visų vieneto apmokestinamųjų ir neapmokestinamųjų pajamų, taip pat ir pagal specialias pajamų apmokestinimo sąlygas į mokesčio bazę įtrauktų vieneto pajamų tarp jų ir pozityviųjų pajamų bei kitų pajamų, bendra suma <...> 36. Deklaracijos 48 laukelyje įrašoma PMĮ 11 straipsnyje nustatyta tvarka apskaičiuota apmokestinamojo pelno suma <...> 47. Deklaracijos 59 laukelyje įrašoma apskaičiuota pelno mokesčio suma, mokėtina į biudžetą <...> 52. Deklaracijos 64 laukelyje įrašoma mokėtina/grąžintina pelno mokesčio suma <...>“, nes 2017 metų mokestinio laikotarpio metinėje pelno mokesčio deklaracijoje (forma PLN204), 2018-06-15 pateiktoje Valstybinei mokesčių inspekcijai, įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis apie pajamas ir pelną: deklaracijos 18 laukelyje nedeklaravo 101 891 (124 646,69 – 21 633 – 1122,58) Eur pajamų, 48 laukelyje – 101 891 Eur apmokestinamojo pelno, 59 bei 64 laukeliuose – 5095 (101 891 x 15 proc.) Eur apskaičiuoto ir mokėtino į biudžetą pelno mokesčio (6-1 priedas).
Iš viso UAB „(duomenys neskelbtini)“ tiriamuoju laikotarpiu neapskaičiavo, nedeklaravo ir nesumokėjo 56 704,91 Eur mokesčių ir įmokų: 514,18 Eur į valstybės biudžetą gyventojų pajamų mokesčio (t. sk. už 2017 m. – 141 Eur ir už 2018 m. – 373,18 Eur); 962,73 Eur į VSDF biudžetą socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo įmokų (t. sk. už 2017 m. – 268,08 Eur ir už 2018 m. – 694,65 Eur); 50 133 Eur į valstybės biudžetą pridėtinės vertės mokesčio (t. sk. už 2017 m. – 21 633 Eur ir už 2018 m. – 28 500 Eur); 5095 Eur pelno mokesčio už 2017 m. (8 t., b. l. 31–55)
Aptarti bylos duomenys gauti teisėtai ir ištirti baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka, todėl teismas juos pripažįsta patikimais BPK 20 straipsnio prasme įrodymais ir jais grindžia savo išvadas.
Išanalizavęs byloje surinktus įrodymus ir juos išnagrinėjęs teisiamajame posėdyje, teismas daro išvadą, kad byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje patikrintų įrodymų visetu – paties kaltinamojo visišku prisipažinimu kaltu, liudytojų parodymais, specialisto išvadomis, kratų protokolais, reikalaujamų daiktų pateikimo protokolu, raštais bei kitais bylos duomenimis neginčijamai įrodyta, kad kaltinamasis B. L. apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, tai yra, būdamas vadovu, pažeisdamas norminių aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, reikalavimus, apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą jo vadovaujamos bendrovės buhalterinę apskaitą, dėl to laikotarpiu nuo 2017-08-01 iki 2018-12-31 negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.
Be to, siekdamas išvengti mokesčių, kurių suma viršija 750 MGL, įrašė į deklaraciją ir nustatyta tvarka patvirtintą ataskaitą žinomai neteisingus duomenis apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ pajamas, pelną, turtą laikotarpiu nuo 2017-09-11 iki 2019-01-25 ir jas pateikė valstybės įgaliotoms institucijoms, tai yra B. L. nedeklaravo ir nesumokėjo mokesčių ir įmokų, iš viso 56 704,91 Eur, tuo padarydamas nuostolį valstybės biudžetui, iš viso 55 742,18 Eur, iš jų 50 133 Eur PVM (2017 m. – 21 633 Eur, 2018 m. – 28 500 Eur); 5 095 Eur pelno mokestis už 2017 metus; gyventojų pajamų mokestis 514,18 Eur (2017 m. – 141 Eur, 2018 m. – 373,18 Eur). Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui padaryto nuostolio bendra suma – 962,73 Eur.
Remiantis bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad B. L., būdamas įmonės vadovu, disponavo įmonės neįtrauktomis į apskaitą lėšomis. Tai patvirtina pats kaltinamasis ir teisiamajame posėdyje apklaustos liudytojos, kurios nurodė, kad pinigai buvo neįtraukiami į apskaitą.
Iš anksčiau išdėstytų įrodymų daroma išvada, kad B. L. nusikalstama veika pagal BK 222 straipsnio 1 dalį kvalifikuota teisingai, kadangi šiame straipsnyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už apgaulingą apskaitos tvarkymą. Ši nusikalstama veika padaroma tik tiesiogine tyčia. Apgaulingos apskaitos tvarkymo atveju kaltininkas suvokia, kad buhalterinę apskaitą tvarko, pažeisdamas teisės aktus, reglamentuojančius apskaitos tvarkymą, numato, kad dėl to nebus galima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, ir šių padarinių nori.
Baudžiamajai atsakomybei pagal Lietuvos Respublikos BK 220 straipsnį atsirasti yra būtinos šios objektyvios sąlygos: 1) įrašymas į deklaraciją arba nustatyta tvarka patvirtintą ataskaitą ar kitą dokumentą žinomai neteisingų duomenų apie asmens pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą siekiant išvengti mokesčių; 2) šių dokumentų pateikimas valstybės įgaliotai institucijai. Lietuvos Respublikos BK 220 straipsnio prasme, žinomai neteisingais yra laikomi duomenys, neatitinkantys subjekto, kurio vardu pateikiama deklaracija arba nustatyta tvarka patvirtinta ataskaita ar kitas dokumentas, pajamų, pelno, turto ar jų naudojimo. Asmuo suvokia, kad jis pateikė žinomai neteisingus duomenis apie pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą valstybės įgaliotai institucijai, siekdamas išvengti mokesčių, ir to nori. Byloje šios abi sąlygos neginčytinai nustatytos, išvengtų mokesčių suma viršija 750 MGL, todėl nusikalstama veika pagal BK 220 straipsnio 2 dalį taip pat kvalifikuota teisingai.
Šioje byloje kaltinimai pareikšti ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ kaip juridiniam asmeniui. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio įrodymų tyrimo metu buvo nustatytos visos BK 20 str. 2 d. nurodytos sąlygos, kai už fizinio asmens padarytas nusikalstamas veikas turėtų atsakyti ir juridinis asmuo. BK 20 str. 2 d. įtvirtina juridinio asmens baudžiamosios atsakomybės sąlygas. Juridinis asmuo atsako už fizinio asmens padarytas nusikalstamas veikas tik tuo atveju, jeigu nusikalstamą veiką juridinio asmens naudai arba interesais padarė fizinis asmuo, veikęs individualiai ar juridinio asmens vardu, jeigu jis, eidamas vadovaujamas pareigas juridiniame asmenyje, turėjo teisę: atstovauti juridiniam asmeniui arba priimti sprendimus juridinio asmens vardu, arba kontroliuoti juridinio asmens veiklą. Juridinio asmens kaltė yra nustatoma pagal fizinio asmens įgalinimų ribas bei jo veiksmų tikslą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas nustatė ir anksčiau aptarė fizinio asmens – kaltinamojo B. L. – padarytus nusikaltimus. Nekelia abejonių tai, jog kaltinamasis apgaulingai tvarkė buhalterinę apskaitą ir siekdamas išvengti mokesčių, kurių suma viršija 750 MGL, įrašė į deklaraciją ir nustatyta tvarka patvirtintą ataskaitą žinomai neteisingus duomenis apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ pajamas, pelną, turtą, jas pateikė valstybės įgaliotoms institucijoms, veikdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ interesais, tai jis pats tvirtino ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamajame posėdyje. Be to, tokią išvadą teismas grindžia ir tuo, kad dėl minėtų kaltinamojo nusikalstamų veikų būtent UAB „(duomenys neskelbtini)“ kaip juridinis asmuo neteisėtai nesumokėjo į valstybės biudžetą mokesčių ir tuo turėjo materialinę naudą. Inkriminuotos ir pripažintos įrodytomis B. L. veikos yra tyčinės. B. L. visiškai atitinka fizinio asmens, nurodyto LR BK 20 straipsnyje, požymius. Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad tyčia buvo nukreipta, siekiant UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudos ar interesų patenkinimo, įgyjant turtinę teisę į valstybės biudžetui priklausančias lėšas ir panaikinant turtinę prievolę, apgaulingai tvarkant finansinę apskaitą, pateikiant neteisingus duomenis apie pajamas, pelną ir kt. Nusikaltimus byloje padarė B. L., kuris jų padarymo metu buvo bendrovės direktorius, tai yra vadovas, ir ėjo vadovaujamas pareigas šioje įmonėje, turėjo teisę duoti privalomus kitiems bendrovės darbuotojams nurodymus ir įsakymus, formuoti savo įmonės veiklą. Dėl užimamų pareigų jis turėjo teisę atstovauti bendrovei, veikti jos vardu ir, darydamas nusikalstamas veikas, priimti UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu sprendimus dėl jos veiklos. Šiuo atveju spręsdamas, ar UAB „(duomenys neskelbtini)“, kaip juridinis asmuo, trauktinas baudžiamojon atsakomybėn, teismas įvertina ir tą aplinkybę, kad kaltinamasis, būdamas bendrovės vadovas ir dėl to pagal užimamas pareigas įpareigotas atidžiai kontroliuoti darbuotojų veiklą, tos savo pareigos ne tik nevykdė, bet ir pats darydavo nusikalstamas veikas įmonės naudai ir interesais, duodamas kitiems darbuotojams neteisėtus nurodymus. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes teismas daro išvadą, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ kaip juridinis asmuo šioje byloje pagrįstai patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, o jos padarytos veikos kvalifikuotos teisingai.
Dėl civilinio ieškinio
Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija pareiškė 62 457,18 Eur civilinį ieškinį, kuris tenkintinas iš dalies, nes nusikaltimu padaryta žala yra 56 704,91 Eur. Mokesčių inspekcija prie nusikaltimu padarytos žalos pridėjo 6717 Eur dėl nesumokėtų bendrovės mokesčių už laikotarpį nuo 2018-01-01 iki 2018-12-31, kurie nepatenka į nusikaltimo padarymo laikotarpį. Todėl Valstybinės mokesčių inspekcijos pareikštas civilinis ieškinys turtinei žalai atlyginti tenkintinas iš dalies ir priteistina 56 704,91 Eur iš bendrovės UAB „(duomenys neskelbtini)“. Negavus reikalavimo patenkinimo iš juridinio asmens, ši suma priteistina iš kaltinamojo B. L. subsidiariai.
Bausmės skyrimas ir kiti klausimai.
Bausmės teisingumas neatsiejamai susijęs su kitu baudžiamosios teisės principu – bausmės individualizavimu, kuris taip pat yra pamatinis baudžiamosios teisės principas, tampriai susijęs su bausmės paskirtimi. BK 54 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Kita vertus, tam, kad būtų išvengta neteisingumo, kad paskirta bausmė būtų teisinga, įstatymų leidėjas numatė išimtis iš bendrų bausmės skyrimo taisyklių, t. y. galimybę atskirais atvejais paskirti bausmę, nenumatytą baudžiamojo įstatymo, pagal kurį kvalifikuota veika, sankcijoje. Tai numatyta BK 54 straipsnio 3 dalyje. Tokia galimybė gali būti taikoma tik viena kryptimi – bausmės švelninimo linkme. Dėl to BK 54 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę.
Visos anksčiau aptartos aplinkybės, taip pat kaltinamąjį charakterizuojantys duomenys rodo, kad B. L. padarytas nusikaltimas nėra tokio sunkumo, o kaltininkas nėra tiek pavojingas, kad galima būtų daryti išvadą, jog bausmės tikslai bus pasiekti skiriant jam tik laisvės atėmimo bausmę. Teismo manymu, toks bausmės paskyrimas aiškiai prieštaraus teisingumo principui ir gali turėti priešingą efektą – neužtikrinti bausmės paskirties. Todėl teismas mano, kad kaltinamajam taikytinos BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos ir paskirtina švelnesnė (turtinio pobūdžio) bausmės rūšis, negu numatyta sankcijoje už padarytą sunkų nusikalstamą, t. y. piniginė bauda. Skirdamas baudą teismas įvertina padaryto nusikalstamo pavojingumo laipsnį ir į atsakomybę lengvinančią atsakomybę. Sunkinančių aplinkybių šioje byloje nėra nustatyta. Abu kaltinamieji iki šiol nebuvo teisti, jie teisiami pirmą kartą, B. L. yra vedęs, turi vaikų, iš dalies atlyginta padarytą žala. Todėl nagrinėjamoje byloje taikytinos LR BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos ir skirtina švelnesnė bausmė, nei numatyta sankcijoje už LR BK 220 str. 2 d. nurodytą nusikalstamą veiką. Taip pat bauda skirtina ir bendrovei UAB „(duomenys neskelbtini)“.
1. 2018-11-23 Pažymos dėl slapto sekimo priedas – 1 CD (1 t., b. l. 64–65);
Žemesnės instancijos teismas
2. 2019-01-21 Kratos parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“ protokolo priedas – 1 CD (1 t., b. l. 82–86);
3. 2019-03-29 Apžiūros protokolo (telefono) priedas – 1 CD (1 t., b. l. 95);
4. 2019-02-11 SEB banko rašto priedas – 1 CD (2 t., b. l. 1);
5. 2019-02-28 SEB banko rašto priedas – 1 CD (2 t., b. l. 58);
6. 2019-04-08 SEB banko rašto priedas – 1 CD (2 t., b. l. 59);
7. 2019-01-22 Reikalaujamų daiktų pateikimo protokolo priedas – 1 CD (2 t., b. l. 68–70);
8. 2019-01-29 Reikalaujamų daiktų pateikimo protokolo priedas – 1 CD (2 t., b. l. 73–75), nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintinos.
Daiktai ir dokumentai, kurie laikomi Klaipėdos apygardos FNTT tarnybinėse patalpose, paimti 2019-01-21 kratos metu iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos vykdymo vietos (duomenys neskelbtini); 2019-01-21 kratos metu iš B. L. gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini); 2019-01-21 kratos metu iš O. T. gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini), ir 2019-03-20 pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ reikalaujamų daiktų protokolą: UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos žurnalą – 73 lapai; UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos aparato žurnalas – 73 (146 psl.) lapai; segtuvas su UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentais – 118 lapų; UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų pirkimo–pardavimo sutartys – 7 lapai; UAB „(duomenys neskelbtini)“ „X“ ataskaitos – 9 vnt.; UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos kvitai – 590 vnt.; UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąsiuvinis – 2 užpildyti lapai; UAB „(duomenys neskelbtini)“ rankraštiniai užrašai – 33 lapai; UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąsiuvinis – 59 lapai; UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąsiuvinis – 59 lapai; UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąsiuvinis – 79 lapai; UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąsiuvinis – 62 lapai; UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąsiuvinis – 72 lapai; UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąsiuvinis – 60 lapų; UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąsiuvinis – 74 lapai; segtuvas su UAB „(duomenys neskelbtini)“ grąžinimo aktais – 439 lapai; segtuvas su UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos dokumentais – 272 lapai; segtuvas su UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos dokumentais – 752 lapai; segtuvas su UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos dokumentais – 147 lapai; segtuvas su UAB „(duomenys neskelbtini)“ grąžinimo aktais – 754 lapai; segtuvas su UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbo sutartimis – 59 lapai; segtuvas su UAB „(duomenys neskelbtini)“ įvairiais dokumentais – 54 lapai; segtuvas su UAB „(duomenys neskelbtini)“ deklaracijomis, banko išrašais – 64 lapai; UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko išrašai – 30 lapų; segtuvas su UAB „(duomenys neskelbtini)“ pirkėjais – 59 lapai; segtuvas su UAB „(duomenys neskelbtini)“ įvairiais dokumentais – 202 lapai; segtuvas su UAB „(duomenys neskelbtini)“ įvairiais dokumentais – 54 lapai; vaizdo stebėjimo įrenginys – 1 vnt., nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintini UAB „(duomenys neskelbtini)“.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 301–302 str., 308 str., teismas
nusprendžia:
- pagal LR BK 222 straipsnio 1 dalį ir skirti 200 MGL dydžio baudą;
- pagal LR BK 220 straipsnio 2 dalį, pritaikius LR BK 54 straipsnio 3 dalį, ir skirti 300 MGL dydžio baudą.
Vadovaujantis LR BK 63 straipsnio 1 dalies, 5 dalies 1 punktu bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti 300 MGL dydžio baudą, pritaikius LR BK 64¹ straipsnį, sumažinti baudą vienu trečdaliu ir paskiri galutinę bausmę 200 MGL dydžio, tai yra 10 000 eurų, baudą.
- pagal LR BK 20 straipsnio 2 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį ir skirti 400 MGL dydžio baudą;
- pagal LR BK 20 straipsnio 2 dalį ir 220 straipsnio 2 dalį ir skirti 600 MGL dydžio baudą.
Vadovaujantis LR BK 63 straipsnio 1 dalies, 5 dalies 1 punktu, bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti 600 MGL dydžio baudą. Vadovaujantis LR BK 64¹ str. sumažinti baudą vienu trečdaliu ir paskiri galutinę bausmę 400 MGL dydžio, tai yra 20 000 eurų, baudą.
Nuteistajam B. L. išaiškinti, jog jis privalo sumokėti baudą į Teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą per vienus metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Nuteistosios UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui B. L. išaiškinti, jog juridinis asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ privalo sumokėti baudą į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą per devynis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Nuteistiesiems per nustatytą terminą nesumokėjus baudos į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą ir nepateikus Klaipėdos apygardos teismui tai patvirtinančio banko kvito, baudą išieškoti priverstinai.
Priteisti 56 704,91 Eur į valstybės pajamas iš bendrovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir subsidiariai iš B. L..
1. 2018-11-23 Pažymos dėl slapto sekimo priedas – 1 CD (1 t., b. l. 64–65);
2. 2019-01-21 Kratos parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“ protokolo priedas – 1 CD (1 t., b. l. 82–86);
3. 2019-03-29 Apžiūros protokolo (telefono) priedas – 1 CD (1 t., b. l. 95);
4. 2019-02-11 SEB banko rašto priedas – 1 CD (2 t., b. l. 1);
5. 2019-02-28 SEB banko rašto priedas – 1 CD (2 t., b. l. 58);
6. 2019-04-08 SEB banko rašto priedas – 1 CD (2 t., b. l. 59);
7. 2019-01-22 Reikalaujamų daiktų pateikimo protokolo priedas – 1 CD (2 t., b. l. 68–70);
8. 2019-01-29 Reikalaujamų daiktų pateikimo protokolo priedas – 1 CD (2 t., b. l. 73–75), nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.
Daiktus ir dokumentus, kurie laikomi Klaipėdos apygardos FNTT tarnybinėse patalpose, paimtus 2019-01-21 kratos metu iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos vykdymo vietos (duomenys neskelbtini); 2019-01-21 kratos metu iš B. L. gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini); 2019-01-21 kratos metu iš O. T. gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini), ir 2019-03-20 UAB pagal „(duomenys neskelbtini)“ reikalaujamų daiktų protokolą: UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos žurnalą – 73 lapai; UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos aparato žurnalą –- 73 (146 psl.) lapai; segtuvą su UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentais – 118 lapų; UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų pirkimo–pardavimo sutartis – 7 lapai; UAB „(duomenys neskelbtini)“ „X“ ataskaitas – 9 vnt.; UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos kvitus – 590 vnt; UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąsiuvinį – 2 užpildyti lapai; UAB „(duomenys neskelbtini)“ rankraštinius užrašus – 33 lapai; UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąsiuvinį – 59 lapai; UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąsiuvinį – 59 lapai; UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąsiuvinį – 79 lapai; UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąsiuvinį – 62 lapai; UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąsiuvinį – 72 lapai; UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąsiuvinį – 60 lapų; UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąsiuvinį – 74 lapai; segtuvą su UAB „(duomenys neskelbtini)“ grąžinimo aktais – 439 lapai; segtuvą su UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos dokumentais – 272 lapai; segtuvą su UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos dokumentais – 752 lapai; segtuvą su UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos dokumentais – 147 lapai; segtuvą su UAB „(duomenys neskelbtini)“ grąžinimo aktais – 754 lapai; segtuvą su UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbo sutartimis – 59 lapai; segtuvą su UAB „(duomenys neskelbtini)“ įvairiais dokumentais – 54 lapai; segtuvą su UAB „(duomenys neskelbtini)“ deklaracijomis, banko išrašais – 64 lapai; UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko išrašus – 30 lapų; segtuvą su UAB „(duomenys neskelbtini)“ pirkėjais – 59 lapai; segtuvą su UAB „(duomenys neskelbtini)“ įvairiais dokumentais – 202 lapai; segtuvą su UAB „(duomenys neskelbtini)“ įvairiais dokumentais – 54 lapai; vaizdo stebėjimo įrenginį – 1 vnt., nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti UAB „(duomenys neskelbtini)“.
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.