Panevėžio apylinkės teismo įsakymas

Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų teisėja Nida Solovjovienė, susipažinusi su Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros ((duomenys neskelbtini)) prokuroro Petro Janulio pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga, kurioje

E. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, netekėjusi, vidurinio išsilavinimo, nedirbanti, registruota Užimtumo tarnyboje, gyvenanti (duomenys neskelbtini), neteista,

kaltinama nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Kaltinamoji E. J. 2024 m. sausio 4 d., apie 21 val., (duomenys neskelbtini), gyvenamajame bute, konflikto su motina J. J. metu, tyčia suduodama J. J. du kartus į galvą, koja prispausdama J. J. kairį petį, tuo nukentėjusiajai, savo šeimos nariui - motinai J. J. sukėlė fizinį skausmą, tai yra padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

2. Taip pat ji, 2024 m. vasario 3 d., apie 14 val., (duomenys neskelbtini), gyvenamajame bute, konflikto su motina J. J. metu, tyčia suimdama J. J. už rūbų ir stumdama į sieną, tuo nukentėjusiajai, savo šeimos nariui - motinai J. J. sukėlė fizinį skausmą, tai yra padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje.

3. Taip pat ji, 2024 m. vasario 6 d., apie 23 val., (duomenys neskelbtini), gyvenamajame bute, tyčia suimdama savo motinai J. J. už rankų, jas sukiodama, sukiodama J. J. pirštus, tuo nukentėjusiajai, savo šeimos nariui - motinai J. J. sukėlė fizinį skausmą, tai yra padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

4. Kaltinamoji E. J. dėl visų trijų nusikalstamų veikų padrymo kalta prisipažino visiškai ir parodė, kad ji yra registruota pas psichiatrus. Gyvena su mama J. J., adresu (duomenys neskelbtini). Kartais mama naktį rėkia, ji eina raminti ir pasitaiko, kad neapskaičiuoja savo jėgos. Yra grubių judesių, tai per stipriai paspaudžia ar pastumia. Ji mamai skausmo sukelti nenori, ji mano, kad jai taip nutinka netyčia. Nori nuraminti mamą ir persistengia su savo veiksmais. Buvo visi veiksmai, kurie nurodyti pranešime apie įtarimą, tačiau tai buvo padaryta netyčia dėl jos grubaus elgesio ir judesių. Ji mamai skausmo sukelti nenorėjo. Dėl to, kad jai sukėlė skausmą gailsi. Ji po kiekvieno tokio poelgio mamos atsiprašė. Ji neturi kur gyventi išskyrus pas mamą, nėra jokių draugų ar giminių. Ji tuo metu, kuris nurodytas pranešime apie įtarimą, nesutardavo su mama ir kažkiek ją skriaudė, sudavė smūgius ir stumdė, sukiojo jai pirštus. Darė visus veiksmus, kurie nurodyti pranešime apie įtarimą. Ji nuoširdžiai gailisi įvykdžiusi nusikalstamas veikas. Sutinka, kad baudžiamoji byla būtų baigta teismo baudžiamuoju įsakymu. Sutinka už bausmę dirbti viešuosius darbus neatlygintinai visuomenės labui (el. b. l. 61-64, 98-100).

5. Be kaltinamosios visiško prisipažinimo dėl trijų padarytų nusikalstamų veikų, jos kaltę pagrindžia nukentėjusiosios J. J. parodymai, liudytojos V. Š. parodymai, įvykio vietos ir asmens apžiūros protokolai, policijos pareigūnės tarnybinis pranešimas, kita rašytinė bylos medžiaga:

5.1. Nukentėjusiosios J. J. parodymais, 2024-02-03 jai būnant namuose, adresu (duomenys neskelbtini), apie 14 val., jos dukra E. J., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), buto virtuvėje. Ėmė jai priekaištauti, kad ji (J. J.) eina į tą pusę, kur ji yra susidėjusi daiktus. Tada lyg supykusi, tyčia suėmusi už rūbų, pastūmė į sieną, dėl to ji (J. J.) susitrenkė galvą ir jai ėmė skaudėti sutrenktą vietą. E. J., kai ją pastūmė į sieną, surinko nukritusio nuo sienos paveikslo šukes. Konfliktas tuo ir baigėsi.

2024-01-04, apie 21 val., ji ėmė sakyti E., kad ji eitų tvarkytis dokumentus dėl socialinių išmokų, sakė, kad jeigu ji (J. J.) gautų būstą kitur, ji be jos (J. J.) pražūtų, nes nesitvarko jokių išmokų, taip pat sakė jai, kad ji pasiima jos daiktus, tai yra užklotus. E. J. pokalbio metu, supykusi, jai (J. J.) gulint ant gulto, sudavė jai smūgius kumščiu į galvos sritį, tai yra sudavė 2 kartus į pakaušį ir vieną kartą kumščiu į smilkinį, taip sukeldama jai fizinį skausmą. Ji (J. J.), kai jai E. davė smūgius į galvą, ėmė šaukti, pasisuko saugodamasi nuo smūgių. E. tada tęsdama savo veiksmus, su savo koja prispaudė jai kairį petį, dėl to ji pajuto trumpalaikį skausmą. Tuo konfliktas baigėsi.

2024-02-06 naktį, apie 23 val., E. J. supykusi pasakė, kad neliestų jos maišelių su rūbais, ji tyčia, suėmusi abi jos (J. J.) rankas, ėmė jas sukioti, gręžioti. Po to, paėmusi jos pirštus, sukiojo juos, ji dėl to pajuto skausmą. Kai jai sukiojo rankas, ji (E. J.) rėkė, kad kaimynai iškviestų policiją ir greitąją, bet kaimynai neatėjo, gal jau miegojo. Ją E. muša jau ne pirmą kartą, anksčiau, vasarą, dėl E. veiksmų yra turėjusi kraujosruvų (el. b. l. 7-10).

5.2. Liudytojos V. Š. parodymais, ji dirba (duomenys neskelbtini) miesto seniūnijoje, (duomenys neskelbtini). Prižiūri J. J. šeimą, padeda tvarkytis dokumentus ir buityje padeda. J. J. yra sakiusi, kad jos dukra E. J. prieš ją smurtaują, sakė, kad laipiojo jai ant pilvo, stumdo, pirštus sukioja. J. sakė, kad maždaug į savaitę po kokį kartą prieš ją smurtauja. Pati nėra mačiusi, kad smurtautų, tačiau J. vis pasakoja, kad ją dukra skriaudžia. Kiek yra kalbėję su E., kad ji važiuotų gydytis, ji atsisako ir kai buvo užregistravusi pas psichologą, E. pabėgo ir nenuvyko (el. b. l. 79-81).

5.3. Iš 2024-02-12 Įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta, adresu - (duomenys neskelbtini). Įvykio vietos koordinatės (duomenys neskelbtini). Protokole nurodyta, kad namas yra daugiabučio tipo. Įėjimas į namą yra iš šiaurinės pastato pusės, kuriame yra medinės duris, kurios yra nerakintos. Įėjus pro duris, patenkame į daugiabučio namo koridorių. Koridoriumi einant tiesiai, po kaire puse, yra rudos spalvos medinės durys. Šalia durų yra pašto dėžutė, su užrašu 10. Įėjus pro buto duris, yra vienas kambarys, kuriame yra įvairūs daiktai. Apžiūros metu fotografuota (el. b. l. 42-44, 45-48).

5.4. Iš 2024-02-09 Asmens apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta nukentėjusioji J. J.. J. J. sutikimu, apžiūrima jos galvos sritis, tai yra pakaušis, smilkinys, ant jų sužalojimų, guzų, kraujosruvų nematyti, taip pat apžiūrėtos abi rankos, tai yra riešai, delnai, pirštai, sužalojimų nematyti. Apžiūrint fotografuota (el. b. l. 21-23, 27-30 ).

5.5. Iš 2024-02-09 tarnybinio pranešimo "Dėl smurto artimoje aplinkoje fakto" matyti, kad policijos pareigūnė G. K. pranešė, jog 2024 m. vasario 7 d. iš (duomenys neskelbtini) r. savivaldybės (duomenys neskelbtini) V. Š. buvo gautas telefoninis pranešimas (tel. Nr. (duomenys neskelbtini)), kad J. J., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), dukra E. J., gim. (duomenys neskelbtini), gyva ten pat, smurtauja prieš J. J.. 2024-02-07 - 2024-02-08 ieškant J. J., ji namuose ir mieste nerasta. Susisiekus telefonu (duomenys neskelbtini) su J. J., susitarta, kad ji ateis į Panevėžio apskr. VPK Biržų r. PK. 2024-02-09 J. J. atvykus į Panevėžio apskr. VPK Biržų r. PK, ji paaiškino, kad: 2024-02-03, adresu (duomenys neskelbtini), apie 14 val., jos dukra E. J., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), buto virtuvėje, tyčia, be jokios priežasties, suėmusi už rūbų, stūmė ją į sieną, taip sukeldama jai fizinį skausmą. Taip pat 2024-01-04, apie 21 val., J. J. gulint ant gulto buto virtuvėje. E. J. sudavė smūgius kumščiu į galvos sritį, tai yra sudavė 2 kartus į pakaušį ir vieną kartą kumščiu į smilkinį, taip sukeldama J. J. fizinį skausmą. Taip pat, tęsdama savo veiksmus, E. J. savo motinai J. J. koja prispaudė kairį petį, dėl to J. J. pajuto trumpalaikį skausmą. 2024-02-06 naktį, apie 23 val., E. J. savo motinai J. J. tyčia, suėmusi abi jos rankas, ėmė jas sukioti, gręžioti, sukiojo pirštus, taip sukeldama J. J. fizinį skausmą. Smurtą patyręs asmuo - J. J., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini) Ji paaiškino, kad bijo savo dukros E. J., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), nes ji ją skriaudžia, tai yra tranko kumščiais per galvą, pakaušį, sukioja jai rankas, dėl to rankos buvo paraudusios, taip sukeldama fizini skausmą. Be to, E. J. yra konfliktiška ir būna agresyvi (el. b.l. 31-33).

6. Visų šių įrodymų visumos pakanka kaltinamosios kaltei dėl jai inkriminuotų šių nusikaltimų pagrįsti. E. J. veiksmai pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d. kvalifikuoti tinkamai, kadangi ji, tris kartus, t. y. 2024 m. sausio 4 d., 2024 m. vasario 3 d., 2024 m. vasario 6 d., smurtaudama prieš savo šeimos narį – savo motiną J. J., sukėlė jai fizinį skausmą. Šių duomenų pakanka jos kaltei dėl padarytų nusikaltimų pagrįsti. Kaltinamosios veiksmai kvalifikuoti tinkamai.

7. Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos kelios alternatyvios bausmės, todėl prokuroras pagrįstai galėjo kaltinamajai pasiūlyti baigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BPK)) 418 straipsnio 1 dalis. Kaltinamajai sutikus, buvo surašytas pranešimas, kuriame nurodyta, jog kaltinamajai žinoma galimybė užbaigti teismo procesą baudžiamuoju įsakymu, šio proceso tvarka ir pasekmės jai suprantamos, bei ji neprieštarauja prokuroro sprendimui procesą užbaigti teismo baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamoji sutinka su prokuroro siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu (el. b. l.101-103).

8. Kaltinamosios atsakomybę dėl nusikalstamų veikų padarymo lengvina aplinkybė, kad ji visiškai prisipažinusi padariusi baudžiamojo įstatymo numatytas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamosios atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

9. Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajai, atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, stadiją, kaltinamosios asmenybę, į atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Kaltinamoji padarė tris nesunkius nusikaltimus, sutinka, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu. Tačiau taip pat atsižvelgtina ir į nusikaltimų padarymo aplinkybes - tai, kad nusikaltimus sveikatai E. J. padarė savo motinai, t. y. asmeniui, su kuriuo kaltinamoji susijusi artimais ryšiais.

10. Skiriant bausmes, atsižvelgiama į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą, apimtį, į tai, kad buvo padaryti trys tyčiniai nesunkūs nusikaltimai, į kaltinamosios asmenybę: neteista, administracine tvarka metų laikotarpyje bausta 3 kartus, skirtų baudų nėra sumokėjusi, nedirbanti, registruota Užimtumo tarnyboje. E. J. apklausoje nurodė, kad jis yra registruota pas psichiatrus, tačiau 2024-03-20 specialisto išvadoje Nr.97TPK-38/2024 nurodyta, kad E. J. netikslinga atlikti teismo psichiatrijos ekspertizę (el. b.l. 75-76). Paminėtos aplinkybės ir kaltinamosios E. J. sutikimas, leidžia daryti išvadą, kad už padarytus tris nusikaltimus kaltinamajai gali būti skiriama straipsnio dalies sankcijoje numatytos bausmės – viešieji darbai (BK 46 straipsnis). Todėl bausmės tikslai gali būti pasiekti kaltinamajai skiriant šias bausmes, kurios bendrintinos iš dalies jas sudedant (BK 63 str. 1 d. ir 4 d.). Vadovaujantis BK 64¹ str. 1 d. ir esant pagrindui, paskirta subendrinta galutinė bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

11. Baudžiamasis įstatymas numato, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, todėl atsižvelgiant į tai, kad kaltinamoji padarė nusikalstamą veiką prieš savo motiną, jai skirtina baudžiamojo poveikio priemonė - dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose. Ji įpareigotina dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose. Šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per teismo nustatytą terminą (BK 67 straipsnio 1 dalis, 3 dalis, 72² straipsnis).

12. Paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti iki bausmės vykdymo pradžios paliktina nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

nusprendžia:

E. J. pripažinti kalta padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d., 140 str. 2 d., 140 str. 2 d. ir nubausti:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį (2024-01-04 veika) nubausti 5 mėn. (penkių mėnesių) trukmės viešaisiais darbais, įpareigojant per šį laiką neatlygintinai dirbti po 30 val. per mėnesį visuomenės labui;

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį (2024-02-03 veika) nubausti 5 mėn. (penkių mėnesių) trukmės viešaisiais darbais, įpareigojant per šį laiką neatlygintinai dirbti po 30 val. per mėnesį visuomenės labui;

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį (2024-02-06 veika) nubausti 5 mėn. (penkių mėnesių) trukmės viešaisiais darbais, įpareigojant per šį laiką neatlygintinai dirbti po 30 val. per mėnesį visuomenės labui.

Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1, 4 dalių pagrindu paskirtas bausmes subendrinti, jas iš dalies sudedant, ir paskirti kaltinamajai E. J. subendrintą bausmę – 9 mėn. (devynių mėnesių) trukmės viešuosius darbus, įpareigojant per šį laiką neatlygintinai dirbti po 30 val. per mėnesį visuomenės labui.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalies pagrindu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu – skirti 6 mėn. (šešių mėnesių) trukmės viešuosius darbus, įpareigojant per šį laiką neatlygintinai dirbti po 30 val. per mėnesį visuomenės labui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 str. 1 d., 3 d., 72² str., paskirti E. J. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant jį dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose. Šį įpareigojimą kaltinamoji privalo įvykdyti per šešis mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.

Išaiškinti, kad asmeniui, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali paskirti bausmę, numatytą Lietuvos Respublikos BK 243 str.

Kaltinamajai paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki bausmės vykdymo pradžios palikti nepakeistą ir panaikinti pradėjus vykdyti bausmę.

Nuteistoji per 14 d. nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos turi teisę paduoti Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmams prašymą, reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs E. J. kalta, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu.

Nepateikus prašymo surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisės ir bus vykdomas Lietuvos Respublikos BPK 351 str. nustatyta tvarka.

Įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui apskųsti jo nei apeliacine, nei kasacine tvarka negalima.