Kauno apygardos teismo nutartis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens Ž. L. apeliacinį skundą dėl Šakių rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 16 d. nutarties, kuria netenkintas Ž. L. skundas dėl Kauno teritorinės muitinės 2016 m. spalio 27 d. priimto nutarimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ž. L. Kauno teritorinės muitinės viršininko pavaduotojo V. R. 2016 m. spalio 27 d. priimtu nutarimu pripažintas padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK; redakcija, galiojusi iki 2017 m. sausio 1 d.) 145 straipsnio 4 dalyje, ir nubaustas 579 Eur bauda už tai, kad 2016 m. rugsėjo 8 d., apie 13.30 val., (duomenys neskelbtini) 159,00 km, UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojas J. R. transporto priemone „Mercedes Benz – Actros 2643“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), su priekaba „Ovriga“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), gabeno krovinį (medienos rąstus). Krovinys pasvertas ir viršsvoris nustatytas sertifikuotomis svarstyklėmis, esančiomis Klaipėdos teritorinės muitinės (duomenys neskelbtini) kelio poste, (duomenys neskelbtini) kaime. Pagal svėrimo pažymą Nr. 6LK41017252 nustatyta, kad krovininio automobilio bendras svoris su kroviniu 45 380 kg (leistinas svoris su paklaida 40 060 kg) ir 5 320 kg viršijo Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos patvirtintą didžiausią (maksimalų) leistiną kelių transporto priemonių svorį. Vairuotojas J. R. su savimi neturėjo nustatyta tvarka išduoto leidimo, suteikiančio teisę važiuoti didžiagabarite (didesnių matmenų) transporto priemone magistraliniu valstybinės reikšmės keliu, viršijant bendrą leidžiamą maksimalų svorį. Nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas Ž. L., būdamas atsakingu už įmonės vykdomą su krovinių vežimu susijusią veiklą, neužtikrino ir nesukontroliavo, kad vežant krovinį jo išdėstymas ir masė pasiskirstytų į ašis taip, jog neviršytų Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2002 m. vasario 18 d. įsakymu Nr. 3-66 patvirtintų maksimalių leidžiamų transporto priemonės matmenų, leidžiamų ašies (ašių) apkrovų, leidžiamos bendros masės, o viršijus nustatytą apkrovą, toliau transporto priemonė važiuotų pašalinus neatitikimus arba turėdama nustatytos formos išduotą leidimą. Tokia veika Ž. L. pažeidė Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 20 straipsnio 1 dalį (aktuali redakcija) ir Kelių eismo taisyklių 213 punkto reikalavimus.Nesutikdamas su aukščiau nurodytu nutarimu, Ž. L. pateikė skundą Šakių rajono apylinkės teismui, tačiau šis 2017 m. sausio 16 d. nutartimi skundo netenkino, nurodant, kad skundžiamas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas susidariusios situacijos visapusiška analize.Apeliaciniame skunde Ž. L. prašo panaikinti Šakių rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 16 d. nutartį ir tenkinti jo skundą dėl 2016 m. spalio 27 d. nutarimo panaikinimo.Skunde apeliantas nurodo, kad apylinkės teismo nutartis yra neteisėta, nepagrįsta ir priimta neišnagrinėjus esminių bylos aplinkybių. Teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus bei netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas. Jo kaltė grindžiama iš esmės tik Kauno teritorinės muitinės (toliau - Institucija) pareigūnų užfiksuotais UAB „(duomenys neskelbtini)“ transporto priemonės svėrimo rezultatais, kurie yra nustatyti neobjektyviai ir Institucijos atstovės R. G. paaiškinimais bei neteisingai interpretuojamais jo bei liudytojo J. R. paaiškinimais ir jo pateiktais rašytiniais įrodymais.Byloje nėra neginčijamų ir objektyvių įrodymų, kurie patvirtintų, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ transporto priemonė Mercedes Benz-Actros 2643, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), su priekaba Ovriga valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (toliau - transporto priemonės junginys) su kroviniu turėjo viršsvorio. Asmuo negali būti nubaustas dėl administracinio teisės pažeidimo grindžiant tik prielaidomis. Visos abejonės, kurių negalima pašalinti, turi būti aiškinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Apeliantas pažymi, kad transporto priemonės junginys sveria 20 200 kg, o ne 22 180 kg kaip nurodyta Institucijos transporto priemonės svėrimo pažymoje Nr. 6LK41017252. Krovinio svoris negalėjo būti didesnis nei 19 864,54 kg, o ne 23 200 kg, kaip nustatė Institucija. Institucija nepagrįstai neparodė vairuotojui nulinių svarstyklių svorio, o liepė jam sėdėti automobilyje. Institucijos pareigūnams suabejojus svorio teisingumu, buvo nepagrįstai nepersverta transporto priemonė. Be to, Institucijos svėrimo pažyma Nr. 6LK41017252 yra su esminiais trūkumais. Skunde detaliau argumentuojant, jog transporto priemonės junginys neturėjo viršsvorio, teigiama, jog Institucijos svėrimo pažymoje Nr. 6LK41017252 svorio matmenys yra visiškai neteisingi ir neatitinka tikrovės. Transporto priemonės junginio faktinė masė nustatyta neobjektyviai, kadangi prieš sveriant vairuotojui nebuvo parodyta svarstyklių rodmenys, jam buvo liepta sėdėti transporto priemonėje, o vairuotojas J. R. pakluso pareigūnų reikalavimams. Be to, transporto priemonės junginio registracijos pažymėjimuose yra nurodyta didesnė nei faktinė jo masė, kurią patvirtina byloje esantis transporto priemonės svėrimo aktas Nr. 2016/11-14. Apelianto nuomone, faktiniu transporto priemonės junginio svoriu turėjo būti vadovautasi nustatant svorį. Pagal tai, apelianto teigimu, Institucijos pasverto transporto priemonės junginio svoris viršija UAB „E.“ transporto priemonės junginio nustatytą svorį net 1 980 kg, o teismo argumentai, kad tokį transporto priemonės junginio svorių skirtumą įtakojo kuro bake kuro kiekis, transporto priemonės ratų kiekis, nusidėvėjimo laipsnis, yra nepagrįsti, nelogiški, neatitinka protingumo kriterijaus. Teismas skundžiamoje nutartyje nepašalino byloje esančių abejonių dėl 1 980 kg transporto priemonės svorių skirtumo, dėl ko liko neatskleista bylos esmė.Taip pat skunde apeliantas nurodo savą bylos aplinkybių vertinimą ir teigia, jog nesutinka su teismo bei institucijos duomenimis, jog krovinio svoris buvo 23 200 kg, kadangi neįmanoma, jog vežami 24,03 m³ juodalksnio svertų tiek. Teismas nesigilino į bylos esmę ir nesupratęs kaip apskaičiuoti medienos svorį pagal vežtą medienos apimtį, neatsižvelgė į apelianto duotus paaiškinimus, kurie paremti moksliniais matematiniais paaiškinimais bei statistiniais duomenimis. Apeliantui nesuvokiama kaip 24,03 m³ ne šviežiai nukirsto juodalksnio galėjo sverti net 23 200 kg, t. y. 3 335,46 kg daugiau nei turėjo sverti pagal apelianto atliktus matematinius skaičiavimus. Apelianto tvirtinimu, pagal jo paskaičiavimus transporto priemonės junginio su kroviniu masė (40 064,54 kg) tik nežymiai viršijo leistiną svorį su paklaida (40 060 kg), o tai akivaizdu, jog Institucija nepagrįstai nustatė 5 320 kg viršsvorį.Taip pat skunde keliama abejonė dėl Institucijos naudotų sertifikuotų svarstyklių tikslumo ir jų tinkamumo sveriant transporto priemonės junginį su kroviniu. Apeliantas nurodo kritiką dėl svėrimo pažymos Nr. 6LK41017252, kurios forma, anot jo, neatitinka Naudojimosi muitinės svarstyklėmis taisyklių (toliau - Taisyklės), patvirtintų Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2009 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. 1B-247 „Dėl reikalavimų svarstyklėms aprašo ir naudojimosi muitinės svarstyklėmis taisyklių patvirtinimo“, 1 priedo „Transporto priemonės svėrimo pažymos formos pavyzdys“ reikalavimų. Be to, pažymoje nėra užfiksuotas greitis sveriant (km/h). Pagal Taisyklių 12 punktą transporto priemonės svėrimo rezultatai įforminami dviem egzemplioriais pagal Taisyklių 1 priedą nurodytą formą, teritorinės muitinės viršininko nustatytos formos Transporto priemonės svėrimo pažymą arba Tarptautinę transporto priemonės svėrimo pažymą. Taisyklėse nėra nurodyta, kad Taisyklių 1 priede nurodyta forma yra pavyzdinė ar orientacinė. Todėl teismas visiškai nepagrįstai padarė išvadą, kad Taisyklių 1 priede patvirtinta forma yra pavyzdinė, o konkretus teritorinės muitinės padalinys gali pasitvirtinti ir kitokios formos Transporto priemonės svėrimo pažymą. Tuo labiau, kad Institucija nepateikė jokių duomenų, kad ji būtų pasitvirtinusi kitokią svėrimo pažymos formą. Tokia svėrimo pažyma turėjo būti vertinama kritiškai ir kaip netinkamas įrodymas byloje. Šioje pažymoje nenurodyta kokiomis konkrečiomis svarstyklėmis buvo sveriama transporto priemonės junginys, neįvertinta svorio paklaida, o pateiktas svarstyklių metrologinės patikros sertifikatas Nr. 0244149 nepatvirtina, jog būtent šiame sertifikate buvo panaudotos šios svarstyklės. Skunde apeliantas apibendrinus nurodo, jog visos aukščiau paminėtos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad byloje nesurinkta objektyvių įrodymų ir netinkamai įvertintas krovininio automobilio nuosavos masės ir krovinio svorio santykis, kas neįrodo jam inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties. Teismas nesurinko ir neištyrė visų reikšmingų bylai įrodymų, liudytojo paaiškinimus vertino netinkamai, todėl priimtos nutarties negalima laikyti teisėta ir pagrįsta. Nagrinėjamu atveju teismas apsiribojo tik formaliu ir šališku rašytinių bylos įrodymų, t. y. išimtinai vadovavosi tik institucijos surašiusios nutarimą duomenimis bei pateiktais įrodymais, o apelianto ir liudytojo J. R. parodymus, apelianto pateiktus įrodymus vertino netinkamai ir neobjektyviai. Atsiliepime į apeliacinį skundą Kauno teritorinės muitinės direktoriaus pavaduotojas l. e. direktoriaus pareigas V. R. prašo Ž. L. apeliacinio skundo netenkinti ir skundžiamą nutartį palikti galioti nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ž. L. apeliacinis skundas netenkinamas.ATPK 302¹¹ straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimtos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą.Ž. L. Kauno teritorinės muitinės 2016 m. spalio 27 d. nutarimu nubaustas už tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojas J. R. transporto priemone Mercedes Benz – Actros 2643, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) su priekaba Ovriga, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), gabeno krovinį (medienos rastus), kurį Klaipėdos teritorinės muitinės (duomenys neskelbtini) kelio poste ((duomenys neskelbtini) km.) pasvėrus sertifikuotomis svarstyklėmis, svėrimo pažymoje Nr. 6LK41017252 užfiksuotas viršsvoris. Vairuotojas leidimo dėl viršijamo leistino svorio neturėjo, o apeliantas, būdamas atsakingu už įmonės vykdomą su krovinių vežimu susijusią veiklą, neužtikrino ir nesukontroliavo, kad vežant krovinį jo išdėstymas ir masė pasiskirstytų į ašis taip, jog neviršytų Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2002 m. vasario 18 d. įsakymu Nr. 3-66 patvirtintų maksimalių leidžiamų transporto priemonės matmenų, leidžiamų ašies (ašių) apkrovų, leidžiamos bendros masės, o viršijus nustatytą apkrovą, toliau transporto priemonė važiuotų pašalinus neatitikimus arba turėdama nustatytos formos išduotą leidimą. Šakių rajono apylinkės teismas išnagrinėjęs skundą 2017 m. sausio 16 d. nutartimi priešingos išvados dėl Ž. L. kaltės nei Institucija nepadarė, savo sprendimą detaliai ir išsamiai motyvavo. Su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija apeliantas nesutinka, skunde nurodo kritiką dėl paties teisės pažeidimo prasme neteisingai nustatytų aplinkybių, kurių pagrindu priimti skundžiami procesiniai sprendimai. Apeliantas neigia savo kaltę ir tvirtina, jog sveriant transporto priemonės junginį buvo netinkamai nustatytas jo svoris, krovinio svoris bei kritikuoja transporto priemonės svėrimo pažymą, kuri, anot jo, turi esminių trūkumų ir yra pagrindas naikinti skundžiamą nutartį. Aukštesniojo teismo nuomone tokia kritika nepagrįsta ir prieštaraujanti bylos objektyvioms aplinkybėms.ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.Aptarto teisinio reguliavimo kontekste vertinant skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, spręstina, kad analizuojamu atveju esminės aplinkybės, turinčios reikšmės Ž. L. veiksmų kvalifikavimui, buvo detaliai ir išsamiai ištirtos ir įvertintos tinkamai, pagrįstai konstatuojant jo kaltę ATPK 145 straipsnio 4 dalyje įtvirtinto administracinio teisės pažeidimo padarymo kontekste. Iš bylos medžiagos matyti, kad Ž. L. nubaustas už tai, kad neužtikrino ir nesukontroliavo, jog vežant krovinį jo išdėstymas ir masė pasiskirstytų į ašis neviršijant maksimalių leidžiamų transporto priemonės matmenų, leidžiamų ašies (ašių) apkrovų, leidžiamos bendros masės.Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra konstatavęs, jog kiekvienas visuomenės narys, naudodamasis visuomenės sukurtus teisinius gėrius transporto, kelių ūkio bei ryšių srityje, privalo laikytis įstatymuose ir kituose teisės aktuose įtvirtintų bendrų pareigų (kasacinė nutartis Nr. 2AT-15-2014). Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 17 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad naudotis keliais galima tik tokiomis transporto priemonėmis ar jų junginiais, kurios neviršija įgyvendinant Europos Sąjungos teisės aktus susisiekimo ministro patvirtintų didžiausiųjų leidžiamų naudojantis keliais transporto priemonių ar jų junginių techninių parametrų. Jeigu transporto priemonės ar jų junginių techniniai parametrai su kroviniu ar be jo yra didesni už didžiausiuosius leidžiamus, tai naudotis keliais tokiomis transporto priemonėmis ar jų junginiais galima šio įstatymo 20 straipsnyje nustatyta tvarka, t. y. gavus leidimą.UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojas J. R. pažeidimo padarymo metu vežė krovinį viršijus leistiną maksimalų svorį bei neturėjo su savimi nustatyta tvarka išduoto leidimo, todėl jo nepateikė pareigūnams, to nepadarė ir pats apeliantas, todėl buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn ir nubaustas. Kaip žinia, Ž. L. ginčija transporto priemonės svėrimo pažymoje užfiksuotą transporto priemonės junginio viršsvorį ir savo kaltę šiuo aspektu. ATPK 145 straipsnio 4 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už važiavimą be leidimo kelių transporto priemonėmis (jų junginiais) viršijant leidžiamą ašies (ašių) apkrovą daugiau kaip 2 t, bet ne daugiau kaip 4 t ir (ar) didžiausiąją leidžiamąją masę daugiau kaip 4 t, bet ne daugiau kaip 8 t.Įvertinus administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą, neginčytina, jog teisės pažeidimas nustatytas ir pagrįstas objektyvia bylos medžiaga, pirmosios instancijos metu duotais Institucijos atstovės R. G., liudytojo J. R. parodymais, atsižvelgta į paties Ž. L. duotus paaiškinimus ir kritiką.Analizuojant tiriamą bylą, joje surinktus įrodymus, duomenis bei apeliacinį skundą, matyti, jog aukštesniajam teismui pateikto skundo argumentai iš esmės yra tokie kaip ir pirmosios instancijos teismo išnagrinėti skundo argumentai dėl kurių apylinkės teismas išsamiai ir detaliai pasisakė.Vadovaujantis Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, kurioje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą ir atmetant apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk v. Netherlands; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle v. Finland; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.). Šiuo aspektu pabrėžtina, kad patikrinus bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog apeliantui inkriminuotas administracinis teisės pažeidimas teisingai. Priimdamas skundžiamą nutartį, teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, nutartyje nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, visapusiškai ir objektyviai išanalizavo bei įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus ir padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas. Apeliaciniame skunde nėra jokių argumentų, kurių pagrindu reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo ar naikinti skundžiamą nutartį. Papildomai patikrinus bylą, aplinkybių, sudarančių pagrindą keisti ar naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, apeliacinės instancijos teismas, taip pat nenustatė, todėl sutikdamas su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvams ir jų nebekartoja.Nagrinėjamu atveju matyti, jog krovininės transporto priemonės su kroviniu bendras svoris pagal transporto priemonės svėrimo pažymą Nr. 6LK4107252 nustatytas 45 380 kg, kur leistinas svoris su paklaida - 40 060 kg, o šiuo atveju 5 320 kg yra susidaręs viršsvoris. Apeliantas tiek apylinkės teismui kėlė abejones dėl netinkamai skaičiuoto viršsvorio, kur pasak jo, turi būti skaičiuojama ne pagal VĮ Regitra teikiamus duomenis, o pagal faktinę transporto priemonės junginio svorio masę, tačiau sutinkamai su apylinkės teismo motyvais dėl šios kritikos, aukštesnysis teismas neturi pagrindo vertinti kitaip bylos medžiagos ir nustatytų aplinkybių bei daryti priešingą nei žemesnio teismo padaryta išvada. Teismo nuomone, pareigūnai tinkamai apskaičiavo viršsvorį ir vadovavosi VĮ Regitra duomenimis, kurie nenuginčyti ir teisėti, o dėl apelianto pateiktos faktinės masės užfiksuotos pažymoje, nurodė teisingą išvadą dėl jos patikimumo. Skundo aplinkybės, jog prieš pradedant sverti krovininę transporto priemonę, vairuotojui nebuvo parodyti svarstyklių duomenys, t. y. nuliai, yra deklaratyvaus pobūdžio. Teismo motyvai šiuo argumentu nurodyti skundžiamoje nutartyje. Tai, kad vairuotojas nematė kokie rodmenys buvo tuo metu ir kad vairuotojui buvo pasakyta likti transporto priemonėje, nereiškia svėrimo procedūros neteisėtumo. Manytina, jog nustačius viršsvorį ir suabejojus tokiais rezultatais, vairuotojas turėjo teisę prašyti pakartoti svėrimą, be to, byloje nėra duomenų, jog imperatyviai nustatyta, kad svėrimo metu vairuotojas turi būtinai būti pačioje transporto priemonėje, todėl tokie skundo argumentai bei galima baimė, jog nebus laikytasi pareigūnų nurodymų, nepagrįsta ir vertinama kritiškai. Kaip teisingai pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog vairuotojas J. R. jokių pastabų ar priekaištų svėrimo metu ar po jo nepareiškė, ant svėrimo pažymos pasirašė, prieš svėrimą neprašė parodyti svarstyklių rodmenų. Svarbi aplinkybė tai, kad vairuotojas J. R., paaiškinime pripažino, jog vežė krovinį viršydamas leistiną ribą, kadangi neturėjo galimybės pasikrovus pasisverti, todėl skundo argumentai dėl apelianto kaltės nebuvimo paneigiami ir nesuteikiantys daryti kitokią išvadą kaltės aspektu. Pažymėtina, jog teismas ypač detaliai pasisakė šiuo argumentu ir ištyrė visas galimas versijas, kas galėtų paneigti objektyviai nustatytas aplinkybes šiame kontekste. Apeliantas daug kritikos nurodė ir dėl krovinio svorio, pateikdamas savus skaičiavimus, paremtus medienos svorio ir tūrio lentele, tačiau ir šiuo atveju akivaizdu, jog teismas detaliai ir išsamiai nurodė tokios apelianto pozicijos ir paaiškinimų atmetimo motyvus, kurie nesuteikė teisės teismui suabejoti atliktu svėrimu. Sutinkamai su teismo motyvais, aukštesnės instancijos teismas pažymi, jog transporto priemonės junginys su kroviniu buvo pasvertas ir nustatytas faktinis pačios transporto priemonės junginio ir krovinio svoris (45380 kg.), kurį sulyginus su nustatytu leistinu svoriu (40 060 kg), susidarė 5 320 kg viršsvoris. Tai teismui ir skundą nagrinėjančiam teismui abejonių nekelia ir apelianto nurodytos aplinkybės, skaičiavimai, jo padarytos išvados ir prielaidos yra tik subjektyvus šios situacijos vertinimas. Be to, pats apeliantas nurodo, jog ir pagal jo skaičiavimus visas apskaičiuotas svoris viršija leistiną ribą. Skundo argumentas, jog transporto priemonės svėrimo pažyma neatitinka Taisyklėse nustatytos formos ir joje nurodytų svarstyklių parodymų, yra paneigtas skundžiamos nutarties motyvais. Įvertinus pažeidimo bylos medžiagą nustatyta, jog transporto priemonė su kroviniu buvo sveriama automobilinėmis stacionariomis platforminėmis svarstyklėmis „Avery Berkel L225“, į bylą pateiktas svarstyklių metrologinės patikros sertifikatas, kurio turinys nurodo, jog svarstyklių metrologinė patikra atlikta 2015 m. gruodžio 8 d. ir galioja iki 2016 m. gruodžio 7 d., pažeidimas padarytas ir svarstyklėmis transporto priemonė su kroviniu buvo sveriama 2016 m. rugsėjo 8 d., t. y. svarstyklės tuo metu buvo tinkamos naudojimui. Dėl argumentų, jog sertifikatas nepatvirtina svėrimo procedūroje naudotų svarstyklių modelio, kuriuos teismas atmeta kaip nepagrįstus, paaiškintina, jog buvo ir žemesniojo teismo nurodyti motyvai, su kuriais skundą nagrinėjantis šiuo metu teismas visiškai sutinka, nurodyta, jog svėrimo pažymoje nurodytas svarstyklių modelis „Avery Berkel L“, kas nereiškia, jog Panemunės kelio poste yra dvi stacionarios platforminės svarstyklės ir kad transporto priemonės junginio su kroviniu faktinis svoris nustatytas su kitomis, ne Panemunės kelio poste esančiomis svarstyklėmis. Dėl svarstyklių pavadinimo pilnumo įrašant į svėrimo pažymą apylinkės teismo posėdžio metu Institucijos atstovė paaiškino ir šis paaiškinimas nepaneigtas bylos medžiaga ar apeliacinio teismo argumentais. Be to, apeliantas teigia, jog nebuvo pritaikyta paklaida ir ji liko neįvertinta, tačiau iš bylos medžiagos akivaizdu, jog tai nepagrįsta, dėl šio argumento skundžiamojoje nutartyje teismas pasisakęs, o teismo motyvai pagrįsti ir nenuneigti kita objektyvia medžiaga, išskyrus paties apelianto kritiką. Dėl pačios transporto priemonės svėrimo pažymos formos, jos neatitikimo Taisyklių nuostatoms ir priede nurodytam pavyzdžiui, teismo padaryta analize šio skundo argumento prasme akivaizdu, jog Taisyklių 1 priede nustatyta transporto priemonės svėrimo pažymos formos pavyzdys, kas priešingai nei apelianto teigiama, ši pažymos forma yra pavyzdinė, joje nurodyti vis reikalingi ir reikšmingi duomenys, nustatant transporto priemonių svorius ir viršsvorius, o tai, kad pažymoje neužfiksuotas greitis sveriant (km/h) transporto priemonės junginį su kroviniu neeliminuoja apelianto kaltės ir skundžiamos nutarties nedaro neteisėta. Apibendrinant visa kas aukščiau išdėstyta, matyti, jog Šakių rajono apylinkės teismas, nagrinėdamas Ž. L. skundą dėl Institucijos nutarimo teisėtumo ir pagrįstumo, detaliai, išsamiai ir objektyviai atliko bylos medžiagos ir joje surinktų įrodymų tyrimą, betarpiškai ištyrė įrodymus, išklausė kaltininką, apklausė liudytoją J. R., Institucijos atstovę, išklausė jų paaiškinimus, visus įrodymus analizavo, tyrė gretinant vienus su kitais ir įvertino juos nuoseklumo ir patikimumo aspektu, ko pasekoje padarė teisingas ir pagrįstas, neprieštaraujančias faktinėms bylos aplinkybėms, teisines išvadas surinktų įrodymų visete bei priėmė teisingą procesinį sprendimą, kurio naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Apelianto kaltė įrodyta ir nepaneigta. Taip pat skundžiamoje nutartyje teisingai išspręstas ir ATPK numatyto pažeidimo kvalifikavimo pagal nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojusį Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksą klausimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Šakių rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 16 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl paliekama nepakeista, o apeliacinis skundas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 302¹³ straipsniu, teismas

nutaria:

Šakių apylinkės teismo 2017 m. sausio 16 d. nutartį palikti nepakeistą ir Ž. L. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.