- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-06-10
- Bylos Nr.
- e2YT-4179-323/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-02024-2020-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Genovaitė Vaizgėlienė
- Pareiškėjas
- R. Z.
- Suinteresuotas asmuo
- I. K., R. Z., R. G., valstybės įmonei „Turto bankas“
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo R. Z. pareiškimą suinteresuotiems asmenims I. K., R. Z., R. G., valstybės įmonei „Turto bankas“ dėl juridinę reikšmę turinčio fakto – palikimo priėmimo nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas prašo teismo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis po palikėjos V. Z. mirties priėmė jos palikimą, pradėdamas jį faktiškai valdyti. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo motina V. Z.. Po palikėjos mirties liko nekilnojamojo turto - negyvenamoji patalpa-kūrybinės dirbtuvės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su priklausiniu - 5/100 pastato-sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Po palikėjos mirties šį turtą pareiškėjas prižiūri vienas: nurodytose patalpose pareiškėjas gyvena, jas tvarko, remontuoja, naudojasi ten esančiais kilnojamaisiais daiktais, moka patalpų komunalinius mokesčius. Dėl įstatymų nežinojimo laiku nesikreipė į notarą su pareiškimu dėl palikimo priėmimo, tačiau priėmė palikimą pradėdamas turtą faktiškai valdyti. Pareiškėjas prašo bylą nagrinėti jam ir jo atstovei nedalyvaujant.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė „Turto bankas“ pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriuo pareiškimą prašo nagrinėti teismo nuožiūra, suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant.
Suinteresuotas asmuo R. Z. pateikė prašymą bylą nagrinėti jam nedalyvaujant. Nurodo, kad sutinka su pareiškimu, kadangi jau daug metų patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), gyvena vienas brolis R. Z., jis patalpas prižiūri, jas remontuoja, moka komunalinius mokesčius.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Pareiškimas tenkintinas.
Byloje esančiais įrodymais nustatyta, jog (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo motina V. Z.. Po palikėjos mirties liko jai priklausęs nekilnojamasis turtas – negyvenamoji patalpa-kūrybinės dirbtuvės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 5/100 pastato-sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). V. Z. turėjo keturis vaikus – pareiškėją R. Z. bei suinteresuotus asmenis I. K., R. Z. ir R. G.. Pareiškėjas įstatymo nustatytu terminu dėl palikimo priėmimo į notarą nesikreipė. Po motinos mirties pareiškėjas prižiūri nurodytą nekilnojamąjį turtą, jame gyvena, remontuoja, naudojasi jame esančiais kilnojamaisiais daiktais (baldais, buitine technika), moka turto komunalinius mokesčius. Iš Klaipėdos miesto 1-ojo notarų biuro notarės A. K. 2020 m. kovo 10 d. liudijimo matyti, kad dėl V. Z. palikimo priėmimo kreipėsi valstybės įmonė „Turto bankas“, tačiau paveldėjimo teisės liudijimas neišduotas.
Teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 445 straipsnis).
Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse įtvirtinta keletas alternatyvių palikimo priėmimo būdų: įpėdinis paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo arba pradeda faktiškai valdyti paveldimą turtą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalis). Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, kad nors asmens, pradėjusio faktiškai valdyti paveldimą turtą, valia nėra išreiškiama oficialia forma (pateikiant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ir pan.), tačiau toks palikimo priėmimo būdo įgyvendinimas sukuria tokius pat teisinius padarinius, kaip ir pasinaudojus kitu palikimo priėmimo būdu – asmuo laikomas priėmusiu palikimą. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Taigi teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ar įpėdinis šį turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku.
Iš į bylą pateiktų duomenų matyti, kad pareiškėjas po palikėjos mirties liko gyventi patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), jomis naudojasi ir faktiškai valdo: moka mokesčius paslaugų teikėjams, rūpinasi tinkama patalpų būkle. Tai, jog pareiškėjas pradėjo faktiškai valdyti paveldimą turtą, juo rūpinasi ir jį išlaiko, patvirtina rašytiniai įrodymai (CPK 185 straipsnis). Pažymėtina, kad teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad įpėdinio gyvenimas palikimą sudarančiame name, kai įpėdiniui tai yra vienintelė gyvenamoji vieta, kai įpėdinis iki palikimo atsiradimo ten su palikėju šiam sutinkant ilgą laiką kartu gyveno, yra pakankamas pagrindas pripažinti, kad įpėdinis palikimą priėmė faktiškai pradėdamas turtą valdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2008; 2011 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-547/2011). Atsižvelgiant į pareiškėjo nurodytas aplinkybes, bei į byloje esančius rašytinius įrodymus, darytina išvada, kad teismui abejoti pareiškėjo nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis bei pateiktais įrodymais nėra pagrindo, todėl teismas pripažįsta, kad pareiškėjas po V. Z. mirties atliko aktyvius veiksmus, siekdamas įgyti nuosavybę į paveldimą turtą.
Svarbu paminėti, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto pareiškėjas negali patvirtinti jokiais rašytiniais įrodymais, nes duomenys apie tai, kad asmuo priėmė palikimą faktiškai pradėjęs jį valdyti nėra registruojami ar kitaip dokumentuojami.
Įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus, pareiškėjo nurodytas aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, atsižvelgiant į tai, kad prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas neprieštarauja įstatymui, formuojamai teismų praktikai, šis reikalavimas kaip pagrįstas tenkintinas, nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas – kad pareiškėjas po V. Z. mirties, įvykusios (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai valdyti paveldimą turtą (CPK 185 straipsnis, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Šio juridinio fakto nustatymas reikalingas paveldėjimo teisės liudijimo gavimui (CPK 448 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 444-448 straipsniais, teismas
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas R. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą po V. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirties, įvykusios (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėjus turtą valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas dėl paveldėjimo teisės liudijimo gavimo.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.