Vilniaus apygardos teismo nutartis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal nutarimą priėmusios institucijos - Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto ketvirtojo policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus (toliau ir – Institucija) skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-07-09 nutarties, kuria panaikintas Institucijos 2016-04-06 nutarimas nutraukti administracinio teisės pažeidimo teiseną (nutarimo Nr. 10-AT1-3004) ir byla gražinta nutarimą priėmusiai institucijai nagrinėti iš naujo, panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 4 PK Viešosios policijos skyriaus vyr. tyrėjas P. T. priėmė 2016-04-06 nutarimą nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną (nutarimo Nr. 10-AT1-3004). Nutarimas buvo grindžiamas tuo, kad žemės sklypo (duomenys neskelbtini)nuosavybės teisė priklauso pareiškėjui ir dar 60 fizinių asmenų. Žemės sklypo sudarymo data yra 2006-12-04. K. P. bendros nuosavybės teisė Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM sprendimu priklauso nuo 2010-11-22 (įrašas galioja nuo 2011 m. birželio 23 d.), o S. R. ir kiti asmenys daržais naudojosi maždaug nuo 1990 m. Tarp pareiškėjo ir kitų savininkų nurodytas žemės sklypas nėra padalintas, žemės bendrasavininkių tvarka nenustatyta. Kitų žemės sklypo savininkų oficialių įgaliojimų atstovauti jų interesus policijos įstaigose K. P. nepateikė. Pareiškėjas nenurodė pažeidimo datos, valandos ir kitų reikšmingų duomenų protokolui surašyti (ATPK 260 straipsnis). Civilinis ginčas dėl pažeistų teisių ir turtinių pretenzijų tarp žemės savininkų bei S. R. ir kitų žemes sklypo naudotojų bei iškeldinimo iš žemės sklypo gali būti sprendžiamas teisme civilinio proceso tvarka. Nusprendė, kad iš patikrinimo medžiagos matyti, kad S. R. veiksmuose nėra administracinių teisės pažeidimų, numatytų ATPK 188 straipsnyje ir ATPK 161 straipsnyje, sudėčių.

Skundžiama 2016-07-08 nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismas nusprendė panaikinti Institucijos 2016-04-06 nutarimą nutraukti administracinio teisės pažeidimo teiseną (nutarimo Nr. 10-AT1-3004) ir bylą gražino nutarimą priėmusiai Institucijai nagrinėti iš naujo.

Skunde remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. N575-868/2009, N3-169-06 ir kt.), kad administracinių teisės pažeidimų teisenos tvarka civilinio pobūdžio ginčai tarp privačių asmenų dėl turto priklausomybės, naudojimosi juo ir panašiai, nėra sprendžiami. Nurodo, kad kilęs ginčas tarp kelių sklypo bendrasavininkų ir sklypo dalies naudotojo S. R. yra civilinio pobūdžio ir administracinio proceso tvarka nenagrinėtinas, nes tarp šalių nėra išspręstas ginčas civilinio proceso tvarka, todėl negalima daryti išvados, kad S. R. pažeidė sklypo valdymo tvarką ir siekė savavališkai įgyvendinti kokią nors tikrą ar tariamą teisę. Pažymi, kad pareiškėjai 2010 metais gavę žemės sklypą nesiėmė veiksmų dėl ten esančių asmenų ir jų daiktų iškeldinimo, ar įpareigojimo atlaisvinti žemės sklypą. Nurodo, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo teigti, kad kaltinamas asmuo veikė tyčia, nes jis teisiškai nebuvo įpareigotas palikti ir sutvarkyti sklypą.

Nesutinka, kad yra suėjęs administracinėn atsakomybėn patraukimo senaties terminas. Pažymi ir tai, kad 2016 m. liepos mėnesį S. R. pastatė naują tvorą.

Motyvuojamoji dalis

Institucijos apeliacinis skundas atmestinas

Pagal ATPK 248 straipsnį administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždaviniai yra laiku, visapusiškai ir objektyviai išsiaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes, išspręsti ją tiksliai pagal įstatymus <...>.

Bylos medžiagos duomenimis, pareiškėjai (skundą padavę asmenys) bendrosios nuosavybės teise valdo žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). S. R. nėra žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas. Byloje nėra duomenų, kad jis yra žemės sklypo (jo dalies) teisėtas valdytojas (naudotojas). Pareiškėjai siekia, kad šioje byloje suinteresuotas asmuo S. R. būtų patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 161 straipsnį (miestų ir kitų gyvenamųjų vietovių tvarkymo ir švaros taisyklių pažeidimą) ir 188 straipsnį (savavaldžiavimą). Pareiškimą iš esmės grindžia tuo, kad Vilniaus m., prie (duomenys neskelbtini) esančiame žemės sklype (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)) S. R. žemės sklypo dalį naudoja be teisinio pagrindo, jį savavališkai aptverdamas, statydamas barikadas, šiukšlindamas (b. l. 9, 10).

Pagal ATPK 188 straipsnį baudžiamas tas, kas savavališkai, nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos, vykdė savo tikrą ar tariamą teisę, ginčijamą kito asmens, jei dėl to nebuvo padaryta esminės žalos piliečių teisėms ar teisėtiems interesams arba valstybinėms ar visuomeninėms įmonėms, įstaigoms arba organizacijoms. Pagal šią normą asmuo atsako tuo atveju, jei veiką jis padaro tyčia. Remiantis ATPK 10 straipsniu, administracinis teisės pažeidimas laikomas padarytu tyčia, jeigu jį padaręs asmuo suprato priešingą teisei savo veikimo arba neveikimo pobūdį, numatė žalingas jo pasekmes ir jų norėjo arba, nors ir nenorėjo šių pasekmių, bet sąmoningai leido joms kilti. Administracinė atsakomybė kyla tada, kai asmuo, darantis pažeidimą, gali laisvai rinktis, kaip elgtis, ir pasirenka priešingą teisei elgesio variantą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarimas administracinėje byloje Nr. N575-102/2012 ir kt.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuojamoje praktikoje laikomasi pozicijos, kad subjektyvieji administracinio teisės pažeidimo sudėties požymiai yra glaudžiai susiję su objektyviaisiais, todėl kaltės turinys atskleidžiamas remiantis ne tik patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais apie jo suvokimą darant veiką, bet ir objektyviais bylos duomenimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-13/2014, 2AT-19-677/2015).

Suinteresuotas asmuo S. R. apklausiamas teisme paaiškino, kad nuo 1989 m. minimame žemės sklype sodino daržą yra pastatęs ten namukus, užima apie 12 arų, neturi juridinio pagrindo naudotis ta žeme, supranta, kad žemė priklauso pareiškėjams, galimai jis tą žemę pirks. Žemė nepadalinta tarp savininkų. Nurodė, kad jis nebesinaudos šia žeme, o gal susitars su savininku. Taip pat nurodė, kad jo buvo reikalauta atlaisvinti žemės sklypą.

Apygardos teismas atmeta kaip nepagrįstus Institucijos argumentus, jog nagrinėjamu atveju tarp šalių kilęs ginčas dėl žemės naudojimo visų pirma turi būti sprendžiamas civilinio proceso tvarka.

Kaip pagrįstai nurodė apylinkės teismas, ginčų nagrinėjimas civilinio proceso tvarka, neužkerta kelio nubausti teisės pažeidėjus (pažeidėją), nustačius administracinio teisės pažeidimo sudėtį.

Apygardos teismas pritaria apylinkės teismo išvadai, jog pareigūnas (organas), priėmęs skundžiamą nutarimą, tinkamai neatliko pareigos išsiaiškinti, ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas (ATPK 284 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad sprendimas nutraukti šioje dalyje administracinę teiseną priimtas skubotai, visapusiškai ir išsamiai neištyrus visų bylai reikšmingų aplinkybių bei neišsiaiškinus su galimu pažeidimu susijusių visų svarbių faktų, todėl pareigūnas privalo atlikti tyrimą ir nustatyti, ar S. R. buvo suteiktas jo šiuo metu naudojamas daržas 1984-11-14 Sprendimu Nr. 252 (b. l. 34); jei taip, ar pasikeitus ginčo žemės savininkams S. R. išliko žemės sklypo (daržo) naudojimo (valdymo) teisė, kokia jos apimtis. Jei ne, ar iš S. R. buvo pareikalauta grąžinti žemę; ar yra ant ginčo žemės sklypo pastatyti statiniai. Jei taip, kada ir kas juos pastatė. Šiems faktams nustatyti gali būti pasitelktas specialistas ir pan..

Pažymėtina ir tai, kad esant nustatytam faktui, kad S. R. vengia gražinti neteisėtai naudojamą žemę jos savininkams, ją naudoja neturėdamas tam teisės ir be žemės savininkų leidimo, jis gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn ne dėl savavaldžiavimo pagal ATPK 188 straipsnį, o dėl savavališko žemės naudojimo ir vengimo ją grąžinti. Nustačius šį faktą, susijusi medžiaga nagrinėti turi būti persiųsta Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos.

Nagrinėjamu atveju, pareigūno surašytas nutarimas laikomas nevisapusišku, neišsamiu, o aplinkybės objektyviai neišaiškintomis tuo pažeidžiant administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos objektyvumo principą (ATPK 248, 256, 257, 260, 284, 286 straipsniai) reikalaujantį, kad bylą tirianti ir nagrinėjanti institucija (pareigūnas) pilnai, visapusiškai išaiškintų visas bylos aplinkybes, tame tarpe asmenį kaltinančias bei teisinančias, surinktų ir nešališkai įvertintų visus įrodymus. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes konstatuotina, kad sprendimas, ar yra padarytas atitinkamas teisės pažeidimas, ar ginčas visų pirma turi būti sprendžiamas civilinio proceso tvarka, gali būti priimtas tik atlikus tyrimą ir išsiaiškinus pareiškimo nagrinėjimui svarbias aplinkybes, todėl teismo sprendimas šioje dalyje gražinti nutarimą priėmusiais institucijai nagrinėti iš naujo yra pagrįstas ir teisėtas.

Taip pat apygardos teismas visiškai pritaria apylinkės teismo nurodytoms aplinkybėms dėl nebuvo pagrindo S. R. netaikyti atsakomybės pagal ATPK 161 straipsnį, nes iš byloje esančiose fotonuotraukų (b. l. 6, 7, 12) ir S. R. paaiškinimo teisme, kad šiukšlės ir medžiagos, esančios sklype priklauso jam, akivaizdu, kad yra pažeidžiamos Vilniaus miesto tarybos 2011-11-23 sprendimu Nr. 1-326 (aktuali sprendimo 2015 m. birželio 17 d. redakcija Nr. 1-70) patvirtintos Tvarkymo ir švaros taisyklės. Tačiau būtina atsižvelgti į tai, kad pareiškėjai tuo pačiu klausimu 2016-05-24 kreipėsi ir į Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus miesto agentūrą, kuri Jų prašymą persiuntė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Administracinės veiklos skyriui ir kuris patikrinęs pranešime nurodytą informaciją nustatė, kad ji pasitvirtino, 2016-06-28 surašė S. R. administracinio teisės pažeidimo protokolą pagal ATPK 161 straipsnį (miestų ir kitų gyvenamųjų vietovių tvarkymo ir švaros taisyklių pažeidimas), kuriame nurodė, kad S. R. pažeidė Tvarkymo ir švaros taisyklių, patvirtintų Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2011-11-23 sprendimu Nr. 1-326 „Dėl Tvarkymo ir švaros taisyklių patvirtinimo“ 15.13 ir 15.14 punktų reikalavimus. Kadangi tuo pačiu klausimu jau yra priimtas sprendimas, administracinė teisena šioje byloje pagal ATPK 161 straipsnį nėra galima. Pažymėtina tai, kad asmeniui nesurinkus ir neišvežus šiukšlių, atliekų ir kitų nenaudojamų ar nereikalingų medžiagų, daiktų, vėl gali būti kreipiamasi dėl kalto asmens patraukimo administracinėn atsakomybėn už Tvarkymo ir švaros taisyklių pažeidimą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ATPK 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-07-08 nutartį nepakeistą ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto ketvirtojo policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.