- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-02-11
- Bylos Nr.
- 2A-54-459/2019
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Raimonda Andrulienė, Albina Pupeikienė, Alvydas Žerlauskas
- Atsakovas
- R. B.
- Ieškovas
- R. T.
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondos Andrulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Albinos Pupeikienės ir Alvydo Žerlausko,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės R. B. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2018 m. balandžio 17 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo R. T. ieškinį atsakovams R. B. ir R. B. dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas ieškiniu pareiškė reikalavimus: 1) priteisti iš atsakovų 323 Eur turtinės žalos atlyginimą; 2) priteisti iš atsakovų 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimą; 3) priteisti iš atsakovų ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Reikalavimo pagrindu nurodė aplinkybes, kad atsakovai yra jo kaimynai, auginantys agresyvų vokiečių aviganių veislės šunį. Ieškovas dėl netinkamai prižiūrimo šuns buvo įspėjęs atsakovus, kad tinkamai prižiūrėtų šunį, neišleistų jo į lauką be priežiūros, pavadėlio, antsnukio, kadangi yra keliamas pavojus kieme žaidžiantiems vaikams. 2016 m. gegužės 28 d. apie 19 val. ieškovas išleido savo mažametį sūnų žaisti į kiemą, tačiau neužilgo išgirdo sūnaus riksmą, verkimą. Sūnus pasakė, kad jam įkando atsakovų šuo. Ieškovas atpažino po kiemą lakstantį atsakovų šunį, iškvietė policijos pareigūnus ir sūnų išvežė į ligoninę, joje nustatė, kad sūnaus sužalojimų atsirado nuo šuns įkandimo, t. y. sūnui padarytas sužalojimas priskiriamas prie nežymaus sveikatos sutrikdymo. Atsakovė R. B. buvo nubausta administracine tvarka dėl netinkamos šuns priežiūros. Įvykio metu sūnui buvo sukeltas fizinis skausmas, jis patyrė baimės jausmą, jaudinosi, jautėsi neramus. Dėl įvykio ieškovas patyrė 323 Eur turtinės žalos, kadangi buvo suplėšyti sūnaus rūbai (vertė 300 Eur), 23 Eur ieškovas sumokėjo už suteiktas teismo medicinos specialisto paslaugas. Nurodė, kad dėl įvykio sūnus bijo būti vienas, reikia jį vežti į biblioteką, parduotuvę, todėl patirtą neturtinę žalą vertina 3000 Eur.
Atsiliepimas
2. Atsakovė R. B. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, kadangi ieškinys nepagrįstas, todėl prašo ieškinio netenkinti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad įvykio metu į jos tėvo namus, kuriuose ji gyvena, atėjo kaimynė J. T. kartu su sūnumi. Kaimynė žinojo, kad namuose yra laikomas vokiečių aviganių veislės šuo, tokį patį turi ir ieškovas. Besikalbant su kaimyne, pro remontuojamas lauko duris kažkas išleido šunį, kuris apėjęs kaimynę grybštelėjo už kojos ar kelnių kaimynės sūnui. Siūlė kaimynei atlyginti vaiko vežimo pas gydytojus, drabužių sugadinimo ir kt. išlaidas, tačiau ji atsisakė. Ieškovas laiko tokį patį šunį, todėl jos šuo mėgdavo ištrūkęs bėgti pas kaimynus, dėl to buvo gavusi kaimyno skundų, todėl dabar šuo laikomas voljere. Nurodė, kad prie ieškinio nėra pateikti įrodymai, pagrindžiantys patirtą turtinę žalą (išskyrus mokėjimo pavedimą už ekspertizę). Įvykio neginčija, todėl išlaidos medicinos eksperto išvadai nelaikytinos patirta žala.
3. Atsakovas R. B. teismui pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad ieškinys nepagrįstas, prašė ieškinio netenkinti, bylą nagrinėti jam nedalyvaujant. Nurodė, kad įvykio dieną namuose, kuriuose jie gyvena, buvo atliekamas remontas, kad yra atėjusi kaimynė, jis nežinojo, o šuo pro kėde užstatytas duris sugebėjo išeiti į lauką. Nesutinka, jog jo šuo įkando ieškovo sūnui, nes šuns įkandimo žymės ir pasekmės būtų kitokios. Ieškovui ir jos sutuoktinei buvo žinoma, kad jie laiko šunį, todėl privalėjo pasirūpinti sūnaus saugumu, nevesti jo į svetimą kiemą, kur yra laikomas šuo.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
4. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2018 m. balandžio 17 d. sprendimu ieškovo R. T. ieškinys tenkintas iš dalies, iš atsakovų solidariai priteista 93,30 Eur turtinės žalos, 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Teismo motyvai:
4.1. Nurodė, kad ieškovo vaiką užpuolusį šunį augina, prižiūri ir juo rūpinasi atsakovė ir jos sutuoktinis (atsakovas), taigi jie yra šio naminio gyvūno savininkai, atsakingi už jo padarytą žalą. Byloje atsakovė R. B. patvirtino, jog šuo, kuris sužalojo mažametį vaiką, priklauso jai bei jos sutuoktiniui R. B., todėl atsakovams kyla solidarioji civilinė atsakomybė dėl jiems priklausančio naminio gyvūno padarytos žalos.
4.2. Nurodė, kad atsakovai, būdami šuns savininkai ir valdytojai, neužtikrino, kad name esantis šuo, kieme esant svetimiems žmonėms, neišeitų iš namo ir nepadarytų žalos. Jų šuo, išėjęs pro neuždarytas duris, įkando mažamečiam ieškovo sūnui A. T. į dešinį sėdmenį, vaikui sukėlė didelį išgąstį, tarp atsakovų neteisėtų veiksmų, jiems neužtikrinant naminio gyvūno tinkamo valdymo, ir patirtos žalos yra tiesioginis priežastinis ryšys, atsakovai nepateikė įrodymų, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba paties ieškovo vaiko tyčios ar didelio neatsargumo.
4.3. Pažymėjo, kad su ieškovo nurodytomis išlaidomis atsakovė R. B. sutiko, sugadintų rūbų vertė – 30 Eur, kuro išlaidos – 20 Eur, medikamentai – 20 Eur. Išlaidų specialistui, kuris atliko ieškovo sūnaus apžiūrą ir pateikė išvadą, o ieškovas sumokėjo 23,30 Eur, atsakovė R. B. neginčijo.
4.4. Nurodė, kad teismas sutinka su ieškovo argumentais, jog šuns įkandimas ir dėl to patirtas sveikatos sutrikdymas mažamečiam vaikui sukėlė skausmą, neigiamų išgyvenimų, stresą. Teisingam neturtinės žalos kompensacijos dydžiui nustatyti būtina įvertinti jo nustatymo kriterijus atsižvelgiant į tai, koks yra kompensaciją didinančių ir mažinančių kriterijų santykis. Nagrinėjamoje byloje kaip didinantis neturtinės žalos atlyginimą kriterijus yra pažeistos vertybės pobūdis – sveikata, kaip mažinantys – nežymus pakenkimo sveikatai laipsnis ir mastas. Atsakovų veiksmai po įvykio vertintini kaip veiksniai, sudarantys pagrindą mažinti neturtinės žalos dydį. Atsižvelgus į kompensacinę neturtinės žalos atlyginimo instituto paskirtį, priteistinas neturtinės žalos atlyginimas sumažintas ir iš atsakovų solidariai priteista 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo.
4.5. Nurodė, kad ieškovas nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleistas, todėl, ieškinį patenkinus iš dalies, valstybei iš atsakovų priteistina po 15 Eur žyminio mokesčio.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
5. Atsakovė R. B. (toliau – apeliantė) pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2018 m. balandžio 17 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
5.1. Nurodo, kad vienintelis įrodymas, pagrindžiantis reikalavimą dėl turtinės žalos atlyginimo, bylos medžiagoje yra mokėjimo už ekspertizės paslaugas dokumentas.
Žemesnės instancijos teismas
5.2. Nurodo, kad ieškovas prašo priteisti ne tik turtinės, bet ir neturtinės žalos atlyginimą jam, o ne sūnui A. T., todėl pirmosios instancijos teismas pagal suformuotą išankstinę nuomonę nusprendė, kad reikalavimas yra priteisti neturtinės žalos atlyginimą sūnui A. T.. Iš dalies patenkinęs ieškovo reikalavimą pirmosios instancijos teismas peržengia ieškinio ribas ir pažeidžia imperatyviąją cituojamą Civilinio proceso kodekso normą.
5.3. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, pažeisdamas CPK 42 str. 1 dalyje nustatytas atsakovės teises, neleido pateikti klausimų ieškovui.
Atsiliepimas
5.4. Nurodo, kad atsakovė tiek atsiliepime, tiek teismo posėdžio metu paaiškino, kad su ieškiniu nesutinka, tačiau pirmosios instancijos teismas sprendime konstatavo, kad atsakovė sutiko su ieškovo nurodytomis išlaidomis. Tokiu būdu pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK įtvirtintus teismo nešališkumo (21 str.) ir šalių procesinio lygiateisiškumo (17 str.) principus. Teismo padaryti CPK normų pažeidimai akivaizdūs iš posėdžio garso įrašo.
5.5. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas sprendime cituoja Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos PK nutarimus administracinių teisės pažeidimų bylose. Policijos komisariato nutarimai administracinių teisės pažeidimų bylose šioje byloje neturi prejudicinės galios, todėl negali būti pagrindu konstatuoti kaltę šioje byloje.
5.6. Nurodo, kad turtiniuose ginčuose mokamas žyminis mokestis nuo ieškinio sumos: iki trisdešimt tūkstančių eurų – 3 procentai, bet ne mažiau kaip dvidešimt eurų. Nuo priteistos sumos mokėtinas 20 Eur žyminis mokestis (593,30 Eur x 3% = 17,80 Eur). Teismas priteisė 30 Eur žyminį mokestį valstybei (iš kiekvieno atsakovo priteisė po 15 Eur žyminio mokesčio).
6. Atsakovas R. B. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2018 m. balandžio 17 d. sprendimą panaikinti ir patenkinti atsakovės apeliacinį skundą. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:
6.1. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas patenkino ieškinį, nepagrįstą įrodymais.
6.2. Nurodo, kad 2017-04-14 specialisto išvada pagrįsta tik prielaida, kad žaizda galėjo būti padaryta šuns, tačiau galima ir kita prielaida, kad žaizda galėjo būti padaryta ir ne šuns, nes šuns dantimis padaryti tokią žaizdelę neįmanoma.
6.3. Nurodo, kad šuo iš kiemo neišbėgo, o kuo pasireiškė atsakovės kaltė, pirmosios instancijos teismas nenustatė.
7. Ieškovas R. T. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2018 m. balandžio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą, apeliacinį skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:
7.1. Nurodo, kad apeliaciniame skunde atsakovė pateikia klaidingą informaciją, neatitinkančią tikrovės, jog teismo posėdyje neigė padarytą žalą.
7.2. Nurodo, kad nukentėjęs vaikas yra nepilnametis, jis negali disponuoti pinigais, todėl ieškovas savo vardu prašė atlyginti neturtinę žalą.
7.3. Nurodo, kad atsakovė bando sumenkinti teismo medicinos ekspertų išvadas, teigdama, kad jos pagrįstos prielaidomis, tačiau tiek Klaipėdos jūrininkų ligoninės Palangos skyriaus gydytojas, tiek teismo medicinos ekspertas pažymose patvirtino, kad vaikui įkando šuo.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkintinas.
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
9. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliaciniai skundai nagrinėjami rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinio skundo bei atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentus, mano, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka.
10. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo teismas tenkino iš dalies ieškinį ir iš atsakovų solidariai priteisė 93,30 Eur turtinės žalos, 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą, pagrįstumo ir teisėtumo.
Dėl apeliacinio skundo dalyko
11. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad A. T., gim. (duomenys neskelbtini), dešinio sėdmens viršutinio vidinio kvadrato srityje yra netaisyklingos formos rausvas randas buvusios žaizdos vietoje. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvados Nr. G (duomenys neskelbtini) pagrindu nustatyta, kad iš netaisyklingos rando formos galima teigti, kad žaizda galėjo būti padaryta ir šuns dantimis. Apžiūros metu tirta rando forma, jo santykis su aplinkiniais audiniais neprieštarauja tam, kad sužalojimas buvo padarytas maždaug prieš metus laiko, galbūt 2016 m. gegužės mėnesį. Buvęs A. T. sužalojimas atitinka nežymaus sveikatos sutrikdymo mastą (b. l. 5). Pateikta asmens (A. T.) ambulatorinio gydimo statistinė kortelė patvirtina, kad asmuo 2016 m. gegužės 28 d. 21.20 val. buvo pristatytas į viešąją įstaigą Klaipėdos jūrininkų ligoninės Palangos departamentą, nustatyta diagnozė – dešiniojo sėdmens sužalojimas (įkando šuo) (b. l. 6). Iš 2015 m. liepos 21 d. Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos rajono PK nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje nustatyta, kad R. B. skirtas įspėjimas už tai, kad 2015 m. liepos 14 d. (duomenys neskelbtini)., R. B. šuo palaidas be pavadėlio išbėgo iš kiemo į gatvę, t. y. įspėjimas skirtas už tai, kad buvo pažeistas Gyvūnų laikymo Klaipėdos rajone taisyklių 6.2 punktas (b. l. 28). Iš 2016 m. birželio 15 d. Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos rajono PK nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje nustatyta, kad R. B. skirta 230 Eur bauda už tai, kad 2016 m. gegužės 28 d. (duomenys neskelbtini), R. B. šuo įkando A. T. į sėdmenis (b. l. 8). Iš 2016 m. liepos 20 d. Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos rajono PK nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje nustatyta, kad R. B. skirta 115 Eur bauda už tai, kad 2016 m. birželio 9 d. (duomenys neskelbtini), R. B. šuo palaidas, neprižiūrimas lakstė gatvėje (b. l. 29). Iš 2017 m. balandžio 14 d. mokėjimo nurodymo nustatyta, kad J. T. Valstybinei teismo medicinos tarnybai pervedė 23,30 Eur. Mokėjimo paskirtis – A. T. (b. l. 9). Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmai 2018 m. balandžio 17 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies ir iš atsakovų solidariai priteisė 93,30 Eur turtinės žalos ir 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo.
12. Apeliantė nesutikdama su skundžiamu sprendimu nurodo, kad vienintelis įrodymas, pagrindžiantis reikalavimą dėl turtinės žalos atlyginimo, bylos medžiagoje yra mokėjimo už ekspertizės paslaugas dokumentas.
13. Teisėjų kolegija negali sutikti su tokiu apeliantės argumentu, kadangi pirmosios instancijos teismas ieškovo reikalavimo pagrįstumą konstatavo remdamasis ne tik mokėjimo už ekspertizės paslaugas dokumentu, tačiau ir ieškovo, liudytojos bei pačios apeliantės parodymais, duotais teismo posėdžio metu. Teisėjų kolegijos vertinimu, akivaizdu, jog ieškovas, gyvendamas (duomenys neskelbtini), ir veždamas gydyti sūnų į viešąją įstaigą Klaipėdos jūrininkų ligoninės Palangos departamentą, turėjo patirti ir patyrė kelionės išlaidų, dėl šuns padarytos žaizdos turėjo patirti ir patyrė išlaidų medikamentams ir akivaizdu tai, kad šuo užpuolimo metu sugadino nukentėjusiojo rūbus. Tačiau, kadangi jis nepateikė konkrečių duomenų apie transporto priemonę, kuria keliavo, duomenų apie transporto priemonės kuro sąnaudas, naudotų medikamentų kainas ir sugadintų rūbų vertę, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai teismo posėdžio metu remdamas ieškovo, liudytojos ir atsakovės parodymais, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais nustatė ir priteisė turtinės žalos atlyginimo dydį (LR CK 1.5 str.).
14. Apeliantė nurodo, kad ieškovas prašo priteisti ne tik turtinės, bet ir neturtinės žalos atlyginimą jam, o ne sūnui A. T., todėl pirmosios instancijos teismas pagal suformuotą išankstinę nuomonę nusprendė, kad reikalavimas yra priteisti neturtinės žalos atlyginimą sūnui A. T.. Iš dalies patenkinęs ieškovo reikalavimą pirmosios instancijos teismas peržengia ieškinio ribas ir pažeidžia imperatyviąją Civilinio proceso kodekso 265 str. normą.
15. Pagal CK 3.155 straipsnio 1 dalį vaikai iki jų pilnametystės yra tėvų prižiūrimi ir pagal įstatymus tėvai yra nepilnamečių vaikų atstovai (CK 3.157 straipsnio 1 ir 2 dalys). Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 7 punktas nustato, kad vaiko teises pirmiausiai privalo užtikrinti tėvai ir kiti teisėti vaiko atstovai. Pagal CK 3.157 straipsnio 1 dalį, tėvai yra savo neveiksnių nepilnamečių vaikų atstovai pagal įstatymus, išskyrus tėvus, pripažintus neveiksniais teismo sprendimu. Nagrinėjamoje byloje nenustatyta, jog ieškovas R. T. būtų pripažintas neveiksniu teismo sprendimu. Jis yra savo nepilnamečio sūnaus A. T. atstovas pagal įstatymą. Ieškinyje taip pat nurodyta, kad ieškovas yra atstovas pagal įstatymą, todėl kreipdamasis su ieškiniu į teismą R. T. teisėtai atstovavo savo vaiko interesams ir prašė priteisti neturtinės žalos atlyginimą. Taigi apeliantės argumentai, kad pirmosios instancijos teismas, priteisdamas 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą, nustatydamas, kad pinigines lėšas uzufrukto teise tvarkys mažamečio A. T. atstovas pagal įstatymą R. T., pažeidė CPK 265 str. ir peržengė ieškinio ribas, atmestini kaip nepagrįsti.
16. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, pažeisdamas CPK 42 str. 1 dalyje nustatytas atsakovės teises, neleido pateikti klausimų ieškovui.
17. Teisėjų kolegija, išklausiusi pirmosios instancijos teismo 2018 m. kovo 27 d. posėdžio garso įrašą, negali sutikti su apeliantės argumentu, kad pirmosios instancijos teismas neleido pateikti klausimų ieškovui ir taip pažeidė CPK 42 str. 1 dalyje įtvirtintas atsakovės teises. Nustatyta, kad posėdžio metu atsakovės atstovas kartojosi, todėl buvo paprašytas nebekartoti tų pačių klausimų, į kuriuos ieškovas jau buvo atsakęs, ir užduoti klausimus apie bylos esmę. Pirmosios instancijos teismui pasiteiravus, ar tokių klausimų atsakovės atstovas turi, buvo atsakyta neigiamai, taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepažeidė CPK 42 str. 1 dalyje įtvirtintų atsakovės teisių.
18. Teisėjų kolegija, išklausiusi pirmosios instancijos teismo 2018 m. kovo 27 d. posėdžio garso įrašą, negali sutikti ir su kitu apeliantės argumentu, jog atsakovė tiek atsiliepime, tiek teismo posėdžio metu paaiškino, kad su ieškiniu nesutinka, tačiau pirmosios instancijos teismas sprendime konstatavo, kad atsakovė sutiko su ieškovo nurodytomis išlaidomis. Tokiu būdu pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK įtvirtintus teismo nešališkumo (21 str.) ir šalių procesinio lygiateisiškumo (17 str.) principus. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovė pateikia klaidingą informaciją, neatitinkančią tikrovės, jog teismo posėdyje neigė padarytą žalą. Teismo posėdžio metu atsakovė R. B. nenoriai, tačiau sutiko su ieškovo posėdžio metu nurodytomis išlaidomis, jų neginčijo ir padarytos turtinės žalos neneigė, tik nepasisakė dėl neturtinės žalos dydžio, nurodė, kad apie tai negalvojo ir neturi nuomonės. Todėl apeliantės argumentai, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK įtvirtintus teismo nešališkumo (21 str.) ir šalių procesinio lygiateisiškumo (17 str.) principus, atmestini kaip nepagrįsti.
19. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas sprendime cituoja Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos rajono PK nutarimus administracinių teisės pažeidimų bylose, o policijos komisariato nutarimai administracinių teisės pažeidimų bylose šioje byloje neturi prejudicinės galios, todėl negali būti pagrindu konstatuoti kaltę nagrinėjamoje byloje.
20. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas atsakovų kaltę, rėmėsi ne vien Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos rajono PK nutarimais, bet ir Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), viešosios įstaigos Klaipėdos jūrininkų ligoninės Palangos departamento ambulatorinio gydimo statistine kortele ir ieškovo, liudytojos bei atsakovės parodymais. Taigi apeliantės argumentai, kad Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos rajono PK nutarimai negali būti pagrindu konstatuoti kaltę nagrinėjamoje byloje, atmestini kaip nepagrįsti.
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
21. Teisėjų kolegija negali nesutikti su apeliantės pastebėjimu, kad pirmosios instancijos teismas, priteisdamas bylinėjimo išlaidas, padarė klaidą. Nuo priteistos sumos mokėtinas 20 Eur žyminis mokestis (593,30 Eur x 3% = 17,80 Eur). Teismas priteisė 30 Eur žyminį mokestį valstybei (iš kiekvieno atsakovo priteisė po 15 Eur žyminio mokesčio).
22. Vadovaujantis CPK 80 str. 1 dalies l p. turtiniuose ginčuose mokamas žyminis mokestis nuo ieškinio sumos: iki trisdešimt tūkstančių eurų – 3 procentai, bet ne mažiau kaip dvidešimt eurų. Jeigu ieškinys patenkinamas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Kadangi ieškinys patenkintas iš dalies (priteista 593,30 Eur), todėl ieškovui iš atsakovų priteistinos jo turėtos bylinėjimosi išlaidos proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Ieškovas nuo žyminio mokesčio mokėjimo buvo atleistas (CPK 83 straipsnio 1 dalies 3 punktas), todėl, ieškinį patenkinus iš dalies, valstybei iš atsakovų priteistina po 10 Eur žyminio mokesčio.
Dėl bylos procesinės baigties
23. Teisėjų kolegija, įvertinusi nustatytas aplinkybes, bylos rašytinių įrodymų visumą, šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino procesines, materialines teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl iš esmės jį keisti pagrindo nėra (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Nors teismas padarė klaidą nustatydamas priteistiną žyminio mokesčio dydį, tačiau ši klaida sprendimo esmės nekeičia, todėl skundžiamo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų valstybei priteisimo patikslintina.
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
24. Kaip išaiškino kasacinis teismas, reikalavimas peržiūrėti bylinėjimosi išlaidų priteisimą yra procesinis prašymas ir nevertinamas kaip materialinis ieškinio reikalavimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008). Taigi, kadangi bylinėjimosi išlaidos neįeina į reikalavimo dalyką, bet yra savarankiškas reikalavimas, todėl teismo pareiga yra teisingai jas apskaičiuoti. Atsižvelgiant į tai, kas aptarta anksčiau, iš dalies tenkinus apeliacinio skundo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų patikslinimo, pagrindo taikyti CPK 93 str. 2 d. nėra.
25. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatas šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškovas pateikė prašymą priteisti 150 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymu. Šios išlaidos neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nustatytų maksimalių dydžių, todėl pripažintinos protingomis, pagrįstomis ir, atmetus atsakovės apeliacinį skundą, priteistina ieškovui 150 Eur bylinėjimosi išlaidų iš atsakovės.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2018 m. balandžio 17 d. sprendimą iš esmės palikti nepakeistą, sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo valstybei patikslinti priteisiant iš atsakovų R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančių (duomenys neskelbtini), valstybei po 10 Eur žyminio mokesčio.
Priteisti iš atsakovės R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovui R. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 150 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.