Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2010-09-13 · Byla Nr. Ik-2251-562/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2010-09-13
Bylos Nr.
Ik-2251-562/2010
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-01411-2010-3
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Rosita Patackienė (pran.), Arūnas Kaminskas, Halina Zaikauskaitė
Pareiškėjas
K. J.
Atsakovas
Lukiškių
Advokatai
Antonas Kviatkovskis
Kategorijos
  • 15.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-2251-562/2010(Proceso Nr. 3-61-3-01411-2010-3)Procesinio sprendimo kategorija: 15.2.3.2, 21, 74. (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. rugsėjo 13 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Rositos Patackienės, kolegijos teisėjų Arūno Kaminsko ir Halinos Zaikauskaitės, sekretoriaujant Astai Statkevičienei, dalyvaujant pareiškėjui K. J., pareiškėjo atstovui advokatui Antonui Kviatkovskiui (Anton Kviatkovski), Kalėjimų departamento atstovui Mariui Vainauskui, Lukiškių TIK atstovei Miglei Einorytei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo K. J. skundą atsakovams Lukiškių tardymo izoliatoriui ? kalėjimui, Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus ? kalėjimo ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl sprendimų panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas K. J. kreipėsi į teismą su patikslintais skundais (I t., b.l. 2-6; III t., b.l. 54-63), prašydamas

1. panaikinti Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Kalėjimo, LTIK) direktoriaus 2008-09-10 nutarimą Nr. 62-258, kuriuo jam paskirta nuobauda- perkėlimas į drausmės grupę 6 mėnesiams;

2. panaikinti Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos (toliau – KD, Departamentas) 2008-10-13 sprendimus Nr. 2S-3519 ir Nr. 2S-3526, 2008-10-17 sprendimą Nr. 2S-3596 bei 2008 m. spalio 29 d. sprendimą Nr. 2S-3731;

3. taip pat įpareigoti Lukiškių tardymo izoliatorių nuobaudos vykdymą nutraukti ir perkelti į nuteistųjų normalų laikymo režimą.

4. įpareigoti Kalėjimo direktorių nutraukti paskirtą antrankių uždėjimo vykdymą, taip pat įpareigoti direktorių išbraukti K. J. iš linkusių užpulti įskaitos,

5. įpareigoti Kalėjimų departamentą užtikrinti normalias nuteistųjų gyvenimo sąlygas, jam pavaldžiose įstaigose,

6. priteisti iš Lietuvos valstybės 41 795 Lt neturtinės žalos atlyginimo bei 120 Lt materialinės žalos atlyginimą dėl sugadinto laikrodžio „Vostok automatic“ bei bylinėjimosi išlaidas.

Skunde nurodant, kad prašomas panaikinti Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo direktoriaus 2008-09-10 nutarimas Nr. 62-258, kuriuo K. J. paskirta nuobauda ? perkėlimas į drausmės grupę 6 mėnesiams, yra neteisėtas. Pareiškėjo teigimu, 2008-09-05 10.30 val. Kalėjimo pareigūnai A. L., A. V. ir R. J., vesdami nuteistąjį K. J. pas stomatologą, iš anksto susimokę, tyčiniais veiksmais stengdamiesi jį išprovokuoti, žemindami ir viršydami jiems suteiktus įgaliojimus Pareiškėją žiauriai sumušė. K. J. teigimu LTIK pareigūnai nuolatos jį provokuoja ir žemina, keršydami už tai, kad Pareiškėjas dėl Kalėjimo administracijos ar pareigūnų veiksmų nuolatos rašo skundus įvairioms valstybės institucijoms. Kaip nurodoma skunde, LTIK pareigūnai siekdami išvengti atsakomybės už neteisėtą smurto vartojimą jo atžvilgiu ir jo sužalojimą, surašė tikrovės neatitinkančius tarnybinius pranešimus ir parengė kitus dokumentus, kuriuose jį nepagrįstai apkaltino bausmės režimo reikalavimų pažeidimu, nurodydami, kad Pareiškėjas nepakluso teisėtiems pareigūnų reikalavimams ir nurodymams (BVK 121 str. 1 d. 1p, 121 str., 2 d. 1 p.). K. J. teigimu, skundžiamas LTIK direktoriaus 2008-09-10 nutarimas Nr. 62-258, kuriuo jis 6 mėnesiams perkeltas į drausmės grupę, priimtas remiantis būtent tokiais pareigūnų surašytais ir tikrovės neatitinkančiais tarnybiniais pranešimais. Drausmės komisijos sprendimas yra priimamas iš anksto, neatsižvelgiant į nuteistojo paaiškinimus bei visiškai netiriant tariamo pažeidimo padarymo aplinkybių.

Šalies argumentai

K. J. teigimu, minėti pareigūnai viršydami savo įgaliojimus ir neteisėtai panaudodami prieš jį smurtą, sukėlė realią grėsmę ne tik Pareiškėjo sveikatai ir gyvybei, bet taip pat sukėlė jam dvasines kančias, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją. K. J. nurodo, kad dėl 2008-09-05 patirto fizinio smurto jam smarkiai sutriko sveikata, dėl patirtos galvos traumos, kuri gydytojo nebuvo įrašyta K. J. sveikatos istorijoje, iki šiol jaučiamas galvos skausmas. Dėl sveikatos nusiskundimų K. J. buvo nukreiptas gydytis į Laisvės atėmimo vietų ligoninę (toliau – ir LAVL), kurioje, jo teigimu, fiksuojant kūno sužalojimus 2008-09-11 16 val. buvo padarytos nuotraukos, tačiau minėtų nuotraukų, net ir reikalaujant teismui, LAVL nepateikė, argumentuodama tuo, kad jokios nuotraukos nebuvo daromos.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į tai, kad neteisėtais pareigūnų veiksmais jam ne tik buvo paskirta nuobauda, perkėlimas 6 mėnesiams į drausmės grupę, bet taip pat sutrikdyta sveikata, sukeltos dvasinės kančios ir išgyvenimai, emocinė depresija, K. J. vadovaudamasis Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 str. 1 d. ir 6.271 str. 1 d. prašo iš Lietuvos valstybės priteisti jam 41 795 Lt neturtinę – moralinę žalą. Pareiškėjas taip pat prašė priteisti iš atsakovo 120 Lt materialinės žalos atlyginimą dėl sugadinto laikrodžio „Vostok automatic“, kuris Pareiškėjo teigimu, buvo sugadintas 2008-09-05 LTIK pareigūnams panaudojant prieš jį fizinį smurtą.

Dėl Kalėjimų pareigūnų neteisėtų veiksmų ir nepagrįstai paskirtos nuobaudos, K. J. skundais kreipėsi į Kalėjimų departamentą. Departamentas priėmė skundžiamus 2008-10-13 sprendimus Nr. 2S-3519 ir Nr. 2S-3526, 2008-10-17 sprendimą Nr. 2S-3596 ir 2008-10-29 sprendimą Nr. 2S-3731, kurie, Pareiškėjo teigimu, naikintini, kadangi Kalėjimų departamentas į jo skundus atsakė formaliai ir tinkamai jo skundų neišnagrinėjo.

Atsakovas Lukiškių tardymo izoliatorius kalėjimas ir Lietuvos valstybės atstovas pagal Pareiškėjo reikalavimą dėl žalos atlyginimo (toliau – ir Atsakovas, Kalėjimas, LTIK) atsiliepime į K. J. skundą (I t., b. l. 118?121) prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime nurodant, kad dėl Pareiškėjo skunde išdėstytų aplinkybių, t.y. kad 2008-09-05 LTIK pareigūnai prieš jį naudojo smurtą, dvi valandas daužydami guminėmis lazdomis, todėl jis patyrė galvos traumą ir ištino kojos, buvo atliktas tarnybinis tyrimas, kurio metu buvo nustatyta, jog 2008-09-05 apie 11.30 val. K. J. vedant į sveikatos priežiūros tarnybą stomatologo apžiūrai, Pareiškėjas ėmė įžeidinėti pareigūnus, grasinti jiems fiziniu susidorojimu. Kadangi K. J. nereagavo į perspėjimus elgtis tinkamai, po apžiūros buvo nuvestas į korpuso vyresniojo kabinetą, raštu pasiaiškinti dėl tokio savo elgesio. Pareiškėjas ne tik atsisakė rašyti pasiaiškinimą, bet užsimojęs jam duota rašymo priemone, smogė vyresniajam prižiūrėtojui A. L. į krūtinę, taip pat bandė spirti koja į pilvą. Kadangi dėl neprognozuojamų K. J. veiksmų kilo pavojus pareigūnų sveikatai, prieš Pareiškėją buvo panaudotos specialios priemonės – guminė lazda ir antrankiai. Uždedant antrankius K. J. aktyviai priešinosi. Specialiųjų priemonių naudojimas buvo nutrauktas išnykus pagrindui. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 121 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 2 dalies 1 punktu minėtų specialiųjų priemonių panaudojimas, Atsakovo teigimu, buvo teisėtas. Tą pačią dieną apžiūrėjus K. J. Sveikatos priežiūros tarnyboje, Medicininiame pažymėjime Nr.(duomenys neskelbtini) užfiksuoti jam nustatyti kūno sužalojimai, t.y. abiejų riešų pažeidimai, abiejų sėdmenų poodinės kraujosruvos, nugaros, kairiojo žasto ir dešiniojo peties paraudimai, blauzdų priekinio paviršiaus nubrozdinimai, kurie yra būdingi specialiųjų priemonių – guminės lazdos ir antrankių panaudojimui. Kitokio pobūdžio sužalojimų jam nebuvo nustatytą, todėl Pareiškėjo teiginiai, kad jis patyrė galvos traumą, kad jam į burną buvo pilamas amoniakas, neatitinka tikrovės, nes nebuvo išorinių tokio pobūdžio sužalojimo žymių.

Atsakovo teigimu, nepagrįsti yra ir Pareiškėjo reikalavimai atlyginti padarytą žalą dėl laikrodžio ,,Vosatok automatic”, kadangi pretenzijų dėl laikrodžio sugadinimo Pareiškėjas pareigūnams nepareiškė, o skundą dėl laikrodžio sugadinimo pateikė tik 2008-09-29. Atsižvelgiant į tai, galima daryti išvadą, kad laikrodis galėjo būti sugadintas nebūtinai dėl prieš nuteistąjį panaudotų specialiųjų priemonių.

Atsiliepime pažymima, kad K. J. iki 2008-09-10 LTIK nutarimu jam paskirtos nuobaudos, buvo laikomas paprastosios grupės sąlygomis. Tačiau vadovaujantis BVK 142 str. 2 d. nuostatomis, bei atsižvelgus į tai, kad nuteistasis net tik yra linkęs sistemingai pažeidinėti vidaus tvarkos taisyklių reikalavimus (nuo 2003-09-04 iki 2007-11-16 K. J. 5 kartus baustas drausmine tvarka), bet 2008-09-05 savo veiksmais pažeidė BVK 110 str. 2 d. 8 p. jis pripažintinas itin piktybiškai pažeidusiu režimą, todėl drausminė nuobauda – perkėlimas 6 mėnesiams į drausmės grupę, jam paskirta pagrįstai ir yra proporcinga padarytam pažeidimui, skundžiamas nutarimas yra teisėtas, todėl naikinti jį nėra pagrindo.

Atsakovo teigimu, K. J. reikalavimas atlyginti jam neturtinę žalą yra nepagrįstas, visų pirma dėl to, kad Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų dėl padarytos jam žalos, taip pat kadangi nėra pagrindo pripažinti, kad LTIK pareigūnai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, t.y. specialiosios priemonės (guminė lazda, antrankiai) prieš K. J. panaudotos teisėtai, taigi nagrinėjamu atveju nėra vienos iš būtinų CK 6.271 str. numatytų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų.

Atsakovas Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir Lietuvos valstybės atstovas pagal Pareiškėjo reikalavimą dėl žalos atlyginimo (toliau – Departamentas, KD) atsiliepime į K. J. skundą (I t., b. l. 142?145) su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime nurodant, kad K. J. nesutikdamas su LTIK 2008-09-10 nutarimu Nr. 62-258 bei manydamas, kad LTIK pareigūnų veiksmai buvo neteisėti, su skundais kreipėsi į Departamentą. Šie Pareiškėjo skundai buvo išnagrinėti priimant skundžiamus sprendimus, t.y. 2008-10-13 sprendimus Nr. 2S-3519 ir Nr. 2S-3526, 2008-10-17 sprendimą Nr. 2S-3596 bei 2008-10-29 sprendimą Nr. 2S-3731. Skundžiamais Departamento sprendimais buvo išnagrinėti 2008-09-04, 2008-09-23, 2008-09-25 ir 2008-10-10 iš esmės analogiški nuteistojo K. J. skundai dėl jo manymu neteisėtų LTIK pareigūnų veiksmų, panaudojant prieš Pareiškėją specialiąsias priemones, bei neteisėtos draudiminės nuobaudos jam paskyrimo. Išnagrinėjus visą tarnybinio tyrimo metu surinktą dokumentinę medžiagą, Departamento sprendimais buvo pripažinta, kad pareigūnų veiksmai panaudojant specialiąsias priemones buvo teisėti, drausminė nuobauda K. J. paskirta vadovaujantis teisės aktais bei nustatytomis aplinkybėmis, todėl taip pat pripažinta teisėta, o Pareiškėjo teiginiai, kad 2008-09-05 panaudodami prieš nuteistąjį specialiąsias priemones LTIK pareigūnai sugadino jam priklausantį laikrodį ,,Vostoc automatic”, atmesti kaip nepagrįsti.

Kalėjimų departamento teigimu, visi pareiškėjo skundai išnagrinėti teisės aktų nustatyta tvarka, todėl tinkamai, atsakymai pagrįsti galiojančiais teisės aktais, kaip to reikalauja Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnis, juose nurodyta apskundimo tvarka, todėl naikinti juos nėra pagrindo. Taip pat pažymėjo, kad Pareiškėjas teismui pateiktame skunde nenurodė, kokie Departamento veiksmai jo netenkina, ir kodėl minėti sprendimai naikinti.

Atsiliepime taip pat pabrėžiama, kad laisvės atėmimo bausmę vykdančių įstaigų pareigūnai turi teisę save bei kitus asmenis ginti nuo neteisėtų veiksmų, tuo tikslu pareigūnai gali panaudoti visas įstatyme nustatytas specialiąsias priemones ir jėgą būtinojo reikalingumo atveju, kiek to reikia jų pareigoms atlikti, jei norimų tikslų negalima pasiekti kitomis įtikinimo priemonėmis. Kadangi, Departamento nuomone, LTIK pareigūnų veiksmai Pareiškėjo atžvilgiu buvo teisėti, t.y. pareigūnai, naudodami specialiąsias priemones, laikėsi teisės aktuose nustatytų reikalavimų, Pareiškėjo teisių nepažeidė, nėra pagrindo abejoti jų tarnybiniais pranešimais ir kita su minėtu įvykiu susijusia medžiaga. Taip pat pažymima, kad Pareiškėjas tiek skunde teismui, tiek skunduose Kalėjimų departamentui vartoja įžeidžiančius išsireiškimus pareigūnų atžvilgiu, tuo parodydamas nepagarbą minėtiems asmenims. Toks pareiškėjo elgesys, iš esmės patvirtina tą faktą, kad jis nevengia netinkamu būdu reikšti nepasitenkinimą pareigūnų veiksmais, juos įžeidinėti, vartoti necenzūrinius žodžius jų atžvilgiu. Vertinant Pareiškėjo skundžiamos teismui LTIK direktoriaus 2008-09-10 nutarimu Nr. 62-258 paskirtos drausminės nuobaudos aplinkybes, buvo objektyviai ištirta visa su tuo susijusi medžiaga ir buvo konstatuota, kad nuobauda pareiškėjui paskirta pagrįstai ir teisėtai, laikantis BVK 142 straipsnyje nustatytos nuobaudų skyrimo tvarkos, todėl naikinti paskirtą nuobaudą nėra pagrindo.

Skundas atmestinas.

Bylos duomenys patvirtina, kad 2008-09-05 apie 11 val. 30 min. nuteistasis iki gyvos galvos K. J. buvo nuvestas į Sveikatos priežiūros tarnybą odontologo apžiūrai. Sveikatos tarnybos patalpose nuteistasis pradėjo įžeidinėti pareigūnus, grasinti jiems fiziniu susidorojimu bei vartojo necenzūrinius žodžius pareigūnų atžvilgiu. K. J. pareigūnų buvo keletą kartų įspėtas laikytis vidaus tvarkos taisyklių, tačiau, kadangi pastarasis į įspėjimus nereagavo, po medicininės apžiūros nuteistasis buvo nuvestas į korpuso vyresniojo kabinetą, tam, kad būtų surašytas pasiaiškinimas dėl grubaus elgesio su pareigūnais. Korpuso vyresniojo kabinete Pareiškėjui buvo nuimti antrankiai bei pateiktas popieriaus lapas ir rašymo priemonė, tačiau nuteistasis ne tik atsisakė rašyti pasiaiškinimą, bet staiga užsimojęs rašymo priemone puolė vyresnįjį prižiūrėtoją A. L., smogdamas rašymo priemone į krūtinės sritį, taip pat bandė spirti koja į pilvo sritį. Neteisėtiems ir neprognozuojamiems nuteistojo veiksmams, kurie kėlė pavojų pareigūnų saugumui, užkardyti prieš K. J. buvo panaudotos specialiosios priemonės ? guminė lazda ir antrankiai. Antrankių uždėjimo metu jis aktyviai priešinosi, smūgiavo į pareigūnų pusę kojomis ir rankomis (I t., b. l. 123?127). Iš karto po specialiųjų priemonių panaudojimo, t.y. 2008-09-05 apie 11.30 val. K. J. buvo apžiūrėtas bendruomenės slaugytojos – felčerės R. D., kuri surašė Medicininį pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir nustatė K. J. abiejų rankų riešų paraudimus, abiejų sėdmenų masyvias poodines kraujosruvas, nugaros, kairio žasto ir dešinio peties paraudimus bei abiejų blauzdų priekinių paviršių nubrozdinimus (I t., b. l. 122).

Kalėjimo socialinės reabilitacijos skyriaus viršininkas, 2008-09-08 gavęs LTIK pareigūnų tarnybinius pranešimus dėl K. J. elgesio, 2008-09-09 surašė pažymą Nr. 53-308 apie nuteistojo nusižengimą, kurioje nurodė, jog atsižvelgiant į nusižengimo pobūdį bei tai, kad K. J. yra linkęs pažeidinėti vidaus tvarkos taisyklių reikalavimus, t.y. 5 kartus buvo baustas drausmine tvarka, būtų tikslinga nubausti jį drausmine tvarka (I t., b. l. 128).

Atlikus tarnybinį tyrimą dėl specialiųjų priemonių prieš K. J. panaudojimo, įvertinus visą surinktą dokumentinę medžiagą LTIK Apsaugos ir priežiūros skyriaus 2008-09-09 išvada Nr. 24-1148 nustatyta, kad pareigūnų veiksmai, panaudojant prieš K. J. specialiąsias priemones, t.y. gumines lazdas ir antrankius, vadovaujanti BVK 121 str. 1 d. 1 p. ir 121 str. 2 d. 1 p. laikytini teisėtais (I t., b.l. 129-130).

Kalėjimo drausmės komisija susipažinusi su surinkta medžiaga nustatė, kad nuteistasis savo veiksmais pažeidė BVK 110 str. 1 d. 1 p. bei 110 str. 2 d. 8 p. reikalavimus, todėl 2008-09-10 teikimu Nr. 24-1155 pateikė siūlymą LTIK direktoriui skirti K. J. nuobaudą – perkelti 6 mėnesiams į drausmės grupę (I t., b. l. 132). Skundžiamu Kalėjimo direktoriaus 2008-09-10 nutarimu Nr. 62-258 K. J. paskirta drausminė nuobauda ? perkėlimas šešiems mėnesiams į drausmės grupę (I t., b. l. 133).

Pareiškėjas 2008-09-05 ir 2008-09-12 pareiškimais kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės prokuratūrą, siekdamas, kad dėl LTIK pareigūno A. L. 2008-09-05 veiksmų K. J. atžvilgiu būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl piktnaudžiavimo tarnyba. Išnagrinėjus tarnybinio tyrimo dėl prieš K. J. panaudotų specialiųjų priemonių išvadą bei visą gautą medžiagą, atsižvelgiant į tai, kad Pareiškėjas į Laisvės atėmimo vietų ligoninę (toliau – ir LAVL) 2008-09-11 hospitalizuotas planine tvarka, buvo nuspręsta, kad K. J. pareiškimuose nurodyti faktai dėl jo atžvilgiu įvykdytos nusikalstamos veikos (BK 228 str. 1 d.) yra akivaizdžiai neteisingi, todėl Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros 2008-09-24 nutarimu atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą nenustačius, kad buvo padaryta veika, turinti nusikaltimo, numatyto BK 228 str. 1 d., požymių (I t., b.l. 135-136).

Nesutikdamas su jam paskirta drausmine nuobauda K. J. skundais kreipėsi ir į Kalėjimų departamentą.

2008-09-25 Kalėjimų departamente gautas LR Seimo žmogaus teisių kontrolieriaus raštas Nr. S-2008-8149 (I t., b.l. 167), kuriuo persiunčiamas pagal kompetenciją K. J. 2008-09-04 skundas (I t., b.l. 166-169), kuriame nurodoma, kad LTIK pareigūnai skyrė Pareiškėjui nuobaudą, t.y. neišbraukė iš linkusiųjų užpulti asmenų įskaitos, o 2008-09-05 nepagrįstai sumušė ir skyrė nuobaudą. Atsakydamas į šį Pareiškėjo skundą, Departamentas 2008-10-13 sprendime Nr. 2S-3526 nurodė, kad neišbraukimas iš linkusiųjų užpulti asmenų įskaitos nėra nuobauda, tuo tarpu nuobauda, perkėlimas 6 mėnesiams į drausmės grupę, įvertinus visą surinktą medžiagą, pripažintina pagrįsta (I t., b.l. 182-183).

2008-09-26 Departamente buvo gautas K. J. 2008-09-23 skundas, kuriame ne tik prašoma objektyviai ištirti LTIK pareigūnų veiksmus panaudojant prieš jį specialiąsias priemones, bet nurodoma ir tai, kad jis iki šiol nėra gavęs atsakymo į 2008-09-05 skundą, kurį įteikė LTIK Socialinės reabilitacijos skyriaus būrio viršininkui (I t., b.l. 151-152). Kalėjimų departamento 2008-10-17 sprendimu Nr. 2S-3596 išnagrinėjus šį Pareiškėjo skundą, buvo nustatyta, kad LTIK Socialinės reabilitacijos skyriaus būrio viršininkui įteiktas K. J. 2008-09-05 skundas nebuvo įteiktas įstaigos direktoriui (I t., b.l. 153-155). Dėl Pareiškėjui paskirtos drausminės nuobaudos pagrįstumo nurodyta, kad įvertinus visą surinktą medžiagą, K. J. paskirta nuobauda pripažintina pagrįsta (I t., b.l. 158-159). Pareiškėjo 2008-09-05 skundas buvo išnagrinėtas 2008-10-13 sprendimu Nr. 2S-3519, kurio turinys iš esmės atitinka tos pačios dienos sprendimo Nr. 2S-3526 turinį (I t., b.l. 149-150).

2008-10-13 Kalėjimų departamente gautas 2008-10-10 Pareiškėjo skundas, kuriame jis teigė, kad Kalėjimo administracija jam nepagrįstai skyrė nuobaudą, kad pareigūnai nuolat prie jo priekabiauja, grasina, naudoja fizinį smurtą bei sugadino jo laikrodį „Vostok“. Kalėjimų departamentas, išnagrinėjęs minėtą skundą, 2008-10-29 sprendime Nr. 2S-3731 nurodė, kad dėl nuobaudos, skirtos Kalėjimo direktoriaus 2008-09-10 nutarimu Nr. 62-258 pagrįstumo ir pareigūnų veiksmų, jam jau buvo atsakyta Kalėjimų departamento 2008-10-17 raštu Nr. 2S-3596. Kadangi 2008-10-10 Pareiškėjo skunde naujų aplinkybių nebuvo pateikta, nuspręsta šios skundo dalies iš esmės nenagrinėti. Atsakant į Pareiškėjo argumentus dėl laikrodžio ,,Vostoc” sugadinimo nurodyta, kad dėl to į LTIK direktorių K. J. kreipėsi tik 2008-09-25, kaip paaiškino specialiąsias priemones naudoję pareigūnai, pretenzijų dėl laikrodžio sugadinimo iki tol pareikšta nebuvo, todėl darytina išvada, kad šie Pareiškėjo argumentai yra nepagrįsti (I t., b. l. 165).

Nesutikdamas su Departamento 2008-10-13 sprendimu Nr. 2S-3519 ir sprendimu Nr. 2S-3526, 2008-10-17 sprendimu Nr. 2S-3596 ir 2008-10-29 sprendimu Nr. 2S-3731, K. J. padavė teismui skundą prašydamas juos panaikinti.

Iš bylos duomenų bei K. J. skunde išdėstytų argumentų matyti, kad nagrinėjamu atveju ginčas yra kilęs dėl to, ar pagrįstai ir teisėtai nuteistajam K. J. paskirta nuobauda ? perkėlimas šešiems mėnesiams į kalėjimo drausmės grupę, ar Kalėjimo pareigūnai teisėtai ir pagrįstai panaudojo specialiąsias priemones prieš nuteistąjį, ar dėl valstybės institucijų pareigūnų galimai neteisėtų veiksmų (neveikimo) K. J. atsirado turtinė ir neturtinė žala, ar teisėti ir pagrįsti yra Kalėjimų departamento 2008-10-13 sprendimai Nr. 2S-3519 ir Nr. 2S-3526, 2008-10-17 sprendimas Nr. 2S-3596 bei 2008-10-29 sprendimas Nr. 2S-3731, ar LTIK užtikrinamos saugios nuteistųjų gyvenimo sąlygos, ar pagrįstai K. J. yra įrašytas į linkusiųjų užpulti asmenų įskaitą ir nėra pažeidžiama antrankių naudojimo tvarka.

Ginčo teisiniams santykiams taikytinos Lietuvos Respublikos Bausmių vykdymo kodekso (toliau ? BVK), Lietuvos Respublikos Viešojo administravimo įstatymo (toliau ? VAĮ), Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos direktoriaus 2003-04-18 įsakymu Nr. 4/07-68 patvirtintų laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų priskyrimo pataisos įstaigų paprastajai, lengvajai ir drausmės grupei kriterijų (toliau ? Kriterijai), Lietuvos Respublikos civilinis kodekso (toliau ? CK) nuostatos bei kiti nuteistųjų teisinį režimą reglamentuojantys teisės aktai.

Nagrinėjamos bylos duomenys patvirtina, kad nuteistajam K. J. Kalėjimo direktoriaus 2008-09-10 nutarimu Nr.62-258 už LR BVK 110 str.1 d. 1 p. bei 110 str. 2 d. 8 p. pažeidimus paskirta nuobauda ? perkelimas šešiems mėnesiams į kalėjimo drausmės grupę (I t., b. l. 133), nutarime nurodant, kad kad jis padarė bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą, t.y. 2008-09-05 apie 11.30 val. K. J. nuvedus į Sveikatos priežiūros tarnybą odontologo apžiūrai, jis pradėjo įžeidinėti pareigūnus, grasinant jiems fiziniu susidorojimu, vartojo jų atžvilgiu necenzūrinius žodžius; po medicininės apžiūros K. J. nuvedus į korpuso vyresniojo kabinetą pasiaiškinti raštu, jam nuėmus antrankius ir padavus popieriaus lapą bei rašymo priemonę, K. J. užsimojęs puolė vyresnįjį prižiūrėtoją A. L., smogdamas jam į krūtinės sritį ir koja bandė smogti jam į pilvą (I t., b. l. 133).

Nagrinėjant pareiškėjo skundą dėl jam taikytos nuobaudos paskyrimo, teisėjų kolegija pažymi, kad pataisos įstaigų vidaus tvarka yra viena iš pataisos įstaigų režimo užtikrinimo priemonių (BVK 113 str.), o nuteistųjų pareigos laikytis nustatytos pataisos įstaigų tvarkos bei vykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimus yra specialiosios, Bausmių vykdymo kodekse atskirai aptartos ir nustatytos neteistųjų pareigos (BVK 110 str. 1 d. 1, 2 p., 112 str. 2 d.). Bendrosios nuteistųjų teisės ir pareigos, įtvirtintos BVK 12 str., kuriame nustatyta, kad nuteistieji privalo vykdyti įstatymų reikalavimus, laikytis jiems nustatytų elgesio taisyklių, vykdyti bausmės vykdymo institucijos, įstaigos arba pareigūno nurodymus ir įsakymus (1 ir 2 d.). Atskirų rūšių bausmių vykdymo tvarką ir sąlygas reglamentuojantys Kodekso skyriai nustato specialiąsias nuteistųjų pareigas (3 d.). Pagal BVK 110 str. 1 d. laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji privalo: laikytis nustatytos pataisos įstaigų tvarkos; vykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimus; administracijos paskyrimu eilės tvarka budėti gyvenamosiose patalpose; tausoti pataisos įstaigos turtą. Antroje straipsnio dalyje numatyta, kad nuteistiesiems draudžiama: organizuoti piketus, mitingus, demonstracijas, riaušes ir kitus neteisėtus renginius ir juose dalyvauti; steigti politines partijas ir organizacijas ir dalyvauti jų veikloje; įsigyti, gaminti, platinti ar vartoti alkoholinius gėrimus ar jų surogatus, narkotines, psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas, vartoti be gydytojo leidimo medikamentus, naudoti toksines priemones; pirkti, parduoti, keisti, dovanoti ar kitaip perleisti tiek savo, tiek ir valstybės turtą kitiems kalinamiesiems, nuteistiesiems ar pataisos įstaigų administracijos darbuotojams; taip pat atlikti mokamas ar kitaip atlyginamas paslaugas tiek kitiems kalinamiesiems ar nuteistiesiems, tiek pataisos įstaigų administracijos darbuotojams; daryti tatuiruotes sau ir kitiems asmenims; platinti be pataisos įstaigos administracijos leidimo rankraščius ir kitus leidinius; kurstyti kitus kalinamuosius ar nuteistuosius atsisakyti vykdyti pataisos įstaigų administracijos reikalavimus; reikalauti bet kokios paslaugos iš kito nuteistojo ar kalinamojo, naudoti fizinį ar psichinį smurtą prieš kitus asmenis. BVK nustatytų pareigų bei draudimų nesilaikantys laisvės atėmimo bausmėmis nuteisti asmenys atsako Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka (110 str. 3 d.). Bausmių vykdymo kodekso 142 straipsnio, nustatančio laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems skiriamas nuobaudas, 2 dalis numato, kad nuteistiesiems, sistemingai pažeidinėjantiems arba itin piktybiškai pažeidusiems režimą, gali būti paskirtas perkėlimas iš paprastosios grupės į drausmės grupę nuo šešių mėnesių iki vienerių metų. Nuteistiesiems, sistemingai pažeidinėjantiems arba itin piktybiškai pažeidusiems režimą, gali būti panaikinta anksčiau paskirta paskatinimo priemonė – perkėlimas iš paprastosios grupės į lengvąją grupę arba gali būti paskirtas perkėlimas iš paprastosios grupės į drausmės grupę nuo šešių mėnesių iki vienerių metų (BVK 142 str. 2 d.).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Kalėjimo drausmės komisija, išnagrinėjusi SRS būrio viršininko J. K. pateiktą medžiagą dėl nuteistojo K. J. drausmės pažeidimo, 2008-09-10 teikimu Nr. 24-1155 pateikė siūlymą LTIK direktoriui skirti K. J. nuobaudą – perkelti 6 mėnesiams į drausmės grupę (I t., b. l. 132). Kalėjimo direktorius, atsižvelgdamas į tai, kad nuteistasis K. J. pažeidė LR BVK 110 str.1d.1 punkto bei 110 str. 2d. 8 punkto nuostatas, 2008-09-10 nutarimu Nr.62-258 K. J. paskyrė nuobaudą ? perkelti šešiems mėnesiams į kalėjimo drausmės grupę (I t., b. l. 133). Pareiškėjas, nesutikdamas su jam paskirta nuobauda, nurodo, kad LTIK pareigūnai siekdami išvengti atsakomybės už neteisėtą smurto vartojimą jo atžvilgiu ir jo sužalojimą, surašė tikrovės neatitinkančius tarnybinius pranešimus ir parengė kitus dokumentus, kuriuose jį nepagrįstai apkaltino bausmės režimo reikalavimų pažeidimu. Tačiau šiuos Pareiškėjo paaiškinimus paneigia nagrinėjamos bylos duomenys. Padaryto pažeidimo faktą patvirtina A. V. (A. V.), A. L. (A. L.) ir R. J. (R. J.) po įvykio surašyti tarnybiniai pranešimai 2008-09-05 apie K. J. atliktus neteisėtus veiksmus bei aktas dėl specialiųjų priemonių panaudojimo (1t.b.l.24-126,127), Lukiškių TI-K Apsaugos ir priežiūros skyriaus budinčios pamainos Nr.4 korpuso vyresniojo V. V. 2008-09-05 tarnybinis pranešimas dėl specialiųjų priemonių panaudojimo siekiant užkardyti K. J. neteisėtus veiksmus (1t.b.l.123), gydytojo odontologo M. L. 2008-09-09 tarnybinis pranešimas, kad K. J. 2008-09-05 apie 11 val. atvestas į odontologijos kabinetą gydymui įžeidinėjo pareigūnus, grąsino fiziniu susidorojimu ( atsisakyti pradėti ikiteisminio tyrimo byla Nr.PR-530-08 b.l.13). Teismo posėdžio metu M. L. apklaustas liudytoju patvirtino, kad K. J. konfliktavo su prižiūrėtojais dėl antrankių, grasino, pareigūnai jį įspėjo dėl pakelto tono, jog būtų klausoma jų nurodymų (2t.b.l.85). Teismo posėdžio metu A. V. (A. V.), A. L. (A. L.) ir R. J. (R. J.), tiesiogiai dalyvavę konflikte, patvirtino Tarnybiniuose pranešimuose nurodytas aplinkybes, kad K. J. nuvestas pasiaiškinti dėl netinkamo elgesio odontologo kabinete, užpuolė prižiūrėtoją A. L., dėl ko buvo panaudots spec.priemonės (2tb.l.85-89). Liudytojas V. V. taip pat patvirtino, kad nuteistasis K. J. mėgino suduoti vienam iš pareigūnų (2t.b.l.85,86). Tarnybinio tyrimo 2008-09-09 išvada bei Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros 2008-09-24 nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą patvirtina, kad apsaugos ir priežiūros skyriaus dieninės pamainos prižiūrėtojų grupės prižiūrėtojų A. V., A. L. ir R. J. veiksmai, panaudojant specialiąsias priemones, buvo teisėti. Tokiu būdu, šie byloje esantys duomenys patvirtina, kad Pareiškėjas pažeidė LR BVK 110 str.1d.1 punkte numatytą reikalavimą laikytis nustatytos pataisos įstaigų tvarkos bei LR BVK 110 str.2d.8 punkte nustatytą draudimą naudoti fizinį ar psichinį smurtą prieš kitus asmenis. Pagal Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos direktoriaus 2003-04-18 įsakymu Nr. 4/07-68 patvirtintų laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų priskyrimo pataisos įstaigų paprastajai, lengvajai ir drausmės grupei kriterijų (toliau ? Kriterijai) 3.1. p. nuteistieji pripažįstami sistemingai pažeidinėjančiais režimą, jei jiems per vienerius metus už režimo pažeidimus paskiriamos ne mažiau kaip trys nuobaudos. Kriterijų 3.2. p . įtvirtinta, kad nuteistieji pripažįstami itin piktybiškai pažeidusiais režimą, jei jie pažeidžia bent vieną iš šių laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems taikomų draudimų, t. y. organizuoja piketus, mitingus, demonstracijas, riaušes ir kitus neteisėtus renginius ir juose dalyvauja, įsigyja, gamina, platina ar vartoja alkoholinius gėrimus ar jų surogatus, narkotines, psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas, be gydytojo leidimo vartoja medikamentus, naudoja toksines priemones, kursto kitus kalinamuosius ar nuteistuosius atsisakyti vykdyti pataisos įstaigų administracijos reikalavimus ar reikalauja bet kokios paslaugos iš kito nuteistojo ar kalinamojo, naudoja fizinį ar psichinį smurtą prieš kitus asmenis (BVK 110 str. 2 d. 1, 3, 7, 8 p.), taip pat jeigu nevykdo pareigos vykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimus (BVK 110 str. 1 d. 2 p.). Atsižvelgiant į tai, kad Bausmių vykdymo kodekso 110 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatyto draudimo pažeidimas yra traktuojamas kaip itin piktybinis bausmės atlikimo režimo pažeidimas, už kurį pagal Bausmių vykdymo kodekso 142 straipsnio 2 dalį yra pagrindas perkelti nuteistąjį į drausmės grupę nuo šešių mėnesių iki vienerių metų, atsakovas pagrįstai pareiškėjo veiksmus kvalifikavo kaip itin piktybinį bausmės atlikimo režimo pažeidimą bei paskyrė BVK 142 str.2d. numatytą nuobaudą. Nuobaudų skyrimo nuteistiesiems tvarką reglamentuoja Bausmių vykdymo kodekso 143 straipsnis. Šio straipsnio 2 dalis nustato, kad skiriant nuobaudas, atsižvelgiama į pažeidimo padarymo aplinkybes, į paskirtų nuobaudų kiekį ir pobūdį, taip pat į nuteistojo rašytinį pasiaiškinimą dėl pažeidimo. Skiriamos nuobaudos turi atitikti padaryto pažeidimo sunkumą ir pobūdį. Aptariamo straipsnio 7 dalyje nurodyta, kad šio Kodekso 142 straipsnio 2 dalyje numatytos nuobaudos skiriamos pataisos įstaigos direktoriaus nutarimu tik tais atvejais, kai yra pataisos įstaigos drausmės komisijos teikimas. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Kalėjimo drausmės komisija, išnagrinėjusi SRS būrio viršininko J. K. pateiktą medžiagą dėl nuteistojo K. J. drausmės pažeidimo, 2008-09-10 teikimu Nr. 24-1155 pateikė siūlymą LTIK direktoriui skirti K. J. nuobaudą – perkelti 6 mėnesiams į drausmės grupę (I t., b. l. 132). Byloje pateiktas 2008-09-05 protokolo nuorašas patvirtina, kad nuteistais K. J. 2008-09-05 dėl drausmės pažeidimo atsisakė pasiaiškinti (1t.b.l.123; bylos atsisakyti pradėti ikiteisminio tyrimą Nr.PR-530-08 b.l.9). Pažeidimo pobūdis (itin piktybinis bausmės atlikimo režimo pažeidimas), taip pat aplinkybė, kad K. J. 5 kartus buvo baustas už įvairius bausmės atlikimo režimo pažeidimus, suteikia pagrindą išvadai, jog atsakovo paskirta pareiškėjui nuobauda nėra per griežta ir ją skiriant buvo laikytasi Bausmių vykdymo kodekso 143 straipsnio reikalavimų. Pareiškėjo motyvai esą LTI-K pareigūnai, siekdami išvengti atsakomybės už neteisėtą smurto vartojimą jo atžvilgiu, surašė tikrovės neatitinkančius tarnybinius pranešimus ir parengė kitus dokumentus, kurių pagrindu jam buvo paskirta nuobauda, nepagrįsti įrodymais bei konkrečiomis faktinėmis aplinkybėmis pagrįstais argumentais. Pažymėtina, kad nuteistiesiems nustatytų pareigų ir draudimų tikslas yra užtikrinti tvarkos palaikymą bausmės vykdymo metu, būtinybė palaikyti drausmę, sukurti būtinas sąlygas normaliai pataisos įstaigų veiklai. Todėl įstatymu nustatytas privalomumas atlikti tam tikrus veiksmus arba susilaikyti nuo jų yra užtikrinamas numatytomis bausmių vykdymo teisės prievartos priemonėmis – drausminėmis nuobaudomis, kurių rūšis ir skyrimo tvarka nustato Bausmių vykdymo kodeksas. Bausmių vykdymo kodekso 10 straipsnio 1 dalis nustato, kad bausmes atliekantys Lietuvos Respublikos piliečiai turi visas Lietuvos Respublikos piliečiams įstatymų nustatytas teises, laisves ir pareigas su apribojimais, kuriuos numato Lietuvos Respublikos įstatymai ir teismo nuosprendis. Šio Kodekso 12 straipsnio 1 ir 2 dalys nustato, jog nuteistieji privalo vykdyti įstatymų reikalavimus ir laikytis jiems nustatytų elgesio taisyklių, vykdyti bausmės vykdymo institucijos, įstaigos arba pareigūno nurodymus ir įsakymus. Bausmių vykdymo kodekso 110 straipsnio 1 dalies 2 punkte imperatyviai nustatyta laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų pareiga vykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimus. Bausmių vykdymo kodekse nėra nurodyta, jog nuteistasis privalo vykdyti tik teisėtus pataisos įstaigos arba pareigūno reikalavimus, nes Kodekso 5 straipsnyje įtvirtintas teisėtumo principas reiškia, jog bausmės vykdymo įstaigos ir jų pareigūnai gali veikti tik įstatymų numatytais būdais ir priemonėmis (pasielgus priešingai, kyla atsakomybė pagal įstatymus). Pagal šį teisinį reglamentavimą nuteistasis, abejodamas pareigūno reikalavimo teisėtumu, privalo reikalavimą įvykdyti, o įvykdęs turi teisę apskųsti, jo manymu neteisėtus veiksmus ar sprendimus įstatymais nustatyta tvarka. Teismas, nagrinėjamos bylos duomenų pagrindu pripažinęs, kad pareiškėjo veiksmai dėl padaryto drausmės pažeidimo kvalifikuoti teisingai, nuobauda nėra per griežta bei atsižvelgiant į tai, kad ją skiriant nenustatyta procedūrinių pažeidimų, pareiškėjo reikalavimai panaikinti Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo direktoriaus 2008-09-10 nutarimą Nr. 62-258, atmestini. Teismo nustatytų aplinkybių pagrindu taip pat yra atmestini pareiškėjo reikalavimai įpareigoti Lukiškių tardymo izoliatorių nuobaudos vykdymą nutraukti ir perkelti į nuteistųjų normalų laikymo režimą. BVK 140 straipnsio, reglamentuojančio laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems skiriamas paskatinimo priemones, numato, kad už nepriekaištingą elgesį, iniciatyvą ir aktyvų dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose, stropų darbą bei mokymąsi laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems gali būti skiriamos BVK 140 str.1d. numatytos paskatinimo priemonės, tarp kurių yra numatyta ir paskirtos nuobaudos panaikinimas prieš terminą ( BVK 140 str.1d.5p.). Tačiau nagrinėjamu atveju nenustatyta aplinkybių, sudarančių pagrindą taikyti BVK 140 str.1d.5 p. 1 d.p.nuostatas. Pareiškėjas paršo panaikinti Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos 2008-10-13 sprendimus Nr. 2S-3519 ir Nr. 2S-3526, 2008-10-17 sprendimą Nr. 2S-3596 bei 2008 m. spalio 29 d. sprendimą Nr. 2S-3731. Nustatačius, kad pareiškėjui paskirta nuobauda - perkėlimas į drausmės grupę 6 mėnesiams, pagrįstai, nėra pagrindo naikinti Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos 2008-10-13 sprendimus Nr. 2S-3519 ir Nr. 2S-3526, 2008-10-17 sprendimą Nr. 2S-3596 bei 2008 m. spalio 29 d. sprendimą Nr. 2S-3731. Tuo labiau, kad administracinių teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad tuo atveju, kai įstatymų yra numatyta ikiteisminė tvarka vidinės administracinių aktų kontrolės sistemos pagrindu (toks santykis šiame kontekste yra tarp Lukiškių TI-K ir Kalėjimų departamento) ir institucija, išnagrinėjusi ginčą ikiteismine tvarka, skundžiamą individualų aktą palieka nepakeistu, tiesiogines teisines pasekmes asmeniui sukelia pirminis individualus administracinis aktas. Esant tokiai situacijai asmens galimai pažeistos teisės teisme gali būti apgintos jam ginčijant tik tiesiogines pasekmes sukeliantį pirminį individualų administracinį aktą, o įrodymai, kad asmuo pasinaudojo įstatymo numatyta ginčo nagrinėjimo ne teismo tvarka, tokiu atveju yra patvirtinimas, kad asmuo yra įvykdęs įstatymų nustatytą kai kuriems atvejams sąlygą prieš kreipiantis teisminės gynybos pasinaudoti privaloma ginčo nagrinėjimo ne teismo tvarka.

Pareiškėjas yra pateikęs reikalavimą priteisti iš Lietuvos valstybės 41 795 Lt moralinės žalos atlyginimo bei 120 Lt materialinės žalos atlyginimą dėl sugadinto laikrodžio „Vostok automatic“. Skunde nurodant, kad LTI-K pareigūnams panaudojus specialiąsias priemones, Pareiškėjui buvo stipriais sutrikdyta sveikata, anot K. J., jis patyrė galvos traumą, ko pasakoje jis iki šiol patiria galvos skausmus, skundžiasi skausmais kojose. Pareiškėjas dėl neteisėtų pareigūnų veiksmų patyrė ne tik fizinių sužalojimų, bet taip pat jam išsivystė emocinė depresija, buvo sukeltos dvasinės kančios ir sužalojimai, be to, 2008-09-05 panaudojant specialiąsias priemones, buvo sugadintas Pareiškėjui priklausantis laikrodis ,,Vostok Automatic”.

Tokiu būdu, Pareiškėjas jam padarytą žalą (turtinę ir neturtinę) sieja su LTI-K pareigūnų neteisėtais, panaudojant specialiąsias priemones, veiksmais.

Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6. 248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Tad pareiškėjo reikalavimas dėl žalos atlyginimo galėtų būti patenkinamas nustačius neteisėtus pareiškėjo nurodytų institucijų veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp minėtos institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Pagrindinis viešosios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas arba nebuvimas iš esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sąlygas.

Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Sprendžiant pareiškėjo skundo dėl neturtinės žalos pagrįstumo klausimą turi būti nustatyta ne tik tai, ar Lukiškių TI-K pareigūnai pareiškėjo atžvilgiu veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal įstatymus (CK 6.271 straipsnis), bet ir tai, ar dėl tokio veikimo arba neveikimo atsirado pareiškėjo nurodyta žala (pasekmės). Be to, sprendžiant atitinkamos valstybės institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo klausimą (CK 6.271 bei 6.250 straipsnio prasme), kiekvienu konkrečiu atveju yra būtina nustatyti kokios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos valstybės institucijos veiklą, buvo pažeistos ir kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė, t. y. neigiama tokios veikos pasekmė pati savaime negali būti laikoma pakankamu pagrindu konstatuoti šios veikos neteisėtumą.

Šiuo aspektu svarbu nustatyti, ar pareigūnai veikė taip kaip privalėjo veikti pagal teisės aktus, ar jų veiksmai buvo teisėti, ar kitam asmeniui buvo padaryta žala, ar yra priežastinis ryšys tarp pareigūnų veiksmų bei atsiradusios žalos.

Nagrinėjamos bylos duomenimis nustatyta, kad 2008-09-05 apie 11 val. 30 min. K. J. buvo nuvestas į Sveikatos priežiūros tarnybą odontologo apžiūrai, kurios metu jis įžeidinėjo pareigūnus, grasino jiems fiziniu susidorojimu bei jų atžvilgiu vartojo necenzūrinius žodžius (II tomas, b. l. 84?88); nuteistąjį K. J. pareigūnai keletą kartų įspėjo laikytis vidaus tvarkos taisyklių, tačiau K. J. į įspėjimus nereagavo, todėl po medicininės apžiūros buvo nuvestas į korpuso vyresniojo kabinetą, kur buvo paprašytas pasiaiškinti dėl savo netinkamo elgesio pareigūnų atžvilgiu; nuėmus nuteistajam antrankius bei padavus jam popieriaus lapą ir rašymo priemonę, jis staiga užsimojo ir puolė vyresnįjį prižiūrėtoją A. L., smogdamas rašymo priemone jam į krūtinės sritį ir staiga spirdamas koja į pilvą, tačiau smūgio pavyko išvengti. Todėl siekiant užkardyti tolimesnius neteisėtus nuteistojo veiksmus, kurie kėlė pavojų pareigūnų saugumui, prieš jį buvo panaudotos specialiosios priemonės ? guminė lazda ir antrankiai.

Pareigūnai turi teisę save bei kitus asmenis ginti nuo neteisėtų veiksmų, tuo tikslu pareigūnai gali panaudoti visas įstatyme nustatytas prievartos priemones ir jėgą būtinojo reikalingumo atveju, kiek to reikia jų pareigoms atlikti, jei norimų tikslų negalima pasiekti kitomis įtikinimo priemonėmis. Specialiųjų priemonių, t.y. guminių lazdų ir antrankių, prieš nuteistuosius panaudojimą reglamentuoja BVK. Kodekso 121 str. 1 d. 1 p. numatyta, kad pataisos įstaigos pareigūnai gali panaudoti prieš nuteistuosius antrankius, tramdomuosius marškinius ar surišimo priemones, gumines lazdas, kovinius imtynių veiksmus bei asmens apsaugai skirtas dujas, be kita ko, kai reikia apginti pataisos įstaigos darbuotojus ir kitus asmenis nuo užpuolimo, gresiančio jų gyvybei ar sveikatai, taip pat vaduoti įkaitus. Antrankiai taip pat gali būti naudojami, kai nuteistasis siautėja, – iki nusiraminimo (121 str. 2 d. 1 p.). Specialiosios priemonės naudojamos atsižvelgiant į teisėtvarkos pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę ir konkrečias aplinkybes bei situaciją. Naudodami specialiąsias priemones, pareigūnai privalo stengtis išvengti sunkių pasekmių (BVK 120 str. 2 d.). Prieš naudojant specialiąsias priemones, jei leidžia aplinkybės, asmenys, prieš kuriuos jos bus panaudotos, įspėjami (120 str. 4 d.). Specialiųjų priemonių naudojimas privalo būti nutrauktas, kai išnyksta jų panaudojimo pagrindai. Panaudojęs specialiąsias priemones pareigūnas privalo suteikti neatidėliotiną medicinos pagalbą, jei tai būtina (120 str. 5 d.).

Teismas, nagrinėjamos bylos duomenų pagrindu pripažįsta, kad K. J. veiksmai, kurie atsakovo kvalifikuoti kaip itin piktybinis bausmės atlikimo režimo pažeidimas, sudarė pagrindą panaudoti įstatyme nustatytas prievartos priemones. Aptariamos faktinės aplinkybės ištirtos tarnybinio tyrimo metu, tarnybinio tyrimo išvados nepakeitė nusižengimo sudėties. Kaip jau buvo minėta, pažeidimo faktinės aplinkybės nustatyta tvarka fiksuotos oficialiuose dokumentuos : A. V. (A. V.), A. L. (A. L.) ir R. J. (R. J.) po įvykio surašytuose 2008-09-05 tarnybiniuose pranešimuose apie K. J. atliktus neteisėtus veiksmus pareigūnų atžvilgiu bei aktuose dėl specialiųjų priemonių panaudojimo (1t.b.123, l.24-126,127). Teismo posėdžio metu A. V. (A. V.), A. L. (A. L.) ir R. J. (R. J.) patvirtino tarnybiniuose pranešimuose nurodytas aplinkybes, nurodant, kad K. J., nuvestas pasiaiškinti dėl netinkamo elgesio odontologo kabinete, užpuolė prižiūrėtoją A. L., dėl ko buvo panaudots spec.priemonės (2tb.l.85-89). Pareiškėjo neteisėtų veiksmų faktą patvirtina ir liudytojo V. V. parodymai, kad nuteistasis K. J. mėgino suduoti vienam iš pareigūnų (2t.b.l.85,86). Nagrinėjamos bylos aplinkybes dėl neteisėtų K. J. veiksmų, patvirtina ir liudytojo V. Š. parodymai, kad nuteistasis K. J. užpuolė pareigūną, todėl prieš jį buvo panaudotos specialiosios priemonės. Dėl specialiųjų priemonių panaudojimo buvo surašyta Tarnybinio tyrimo 2008-09-09 išvada, kuria konstatuojama, kad apsaugos ir priežiūros skyriaus dieninės pamainos prižiūrėtojų grupės prižiūrėtojų A. V., A. L. ir R. J. veiksmai, panaudojant 2008-09-05 K. J. atžvilgiu specialiąsias priemones- guminę lazdą ir antrankius, kai reikia apginti pataisos įstaigų darbuotojus ir kitus asmenis nuo užpuolimo, gresiančio jų gyvybei ar sveikatai (BVK 121 str.1d.1p.) ir kai nuteistasis siautėja( BVK 121 str.2d.1p.), buvo teisėti (bylos atsisakyti pradėti ikiteisminio tyrimą Nr.PR-530-08 b.l.5). Nagrinėjamu atveju, vertinant kalėjimo pareigūnų veiksmus panaudojant specialiąsias priemones pareiškėjo atžvilgiu, yra reikšmingi duomenys, kad Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros 2008-09-24 nutarimu atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą dėl nuteistojo K. J. pareiškimuose nurodytų faktų, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo, numatyto LR BK 228 str.1d., požymių (bylos atsisakyti pradėti ikiteisminio tyrimą Nr.PR-530-08 b.l.18,19). Todėl vertinant šiuos duomenis nagrinėjamos bylos nustatytų aplinkybių kontekste, pripažintina, kad apsaugos ir priežiūros skyriaus dieninės pamainos prižiūrėtojų grupės prižiūrėtojas A. V., A. L. R. J., panaudojant specialiąsias priemones, veikė įstatymo nustatyta tvarka, t.y. buvo kompetentingi ir objektyvūs, veiksmai, atsižvelgiant į konkrečias situacijos aplinkybes, buvo teisiškai pagrįsti, asmeniui suprantami ir neįžeidžiantys. Dėl išdėstytų argumentų teisėjų kolegija konstatuoja, jog pareiškėjo nurodytų institucijų neteisėtų veiksmų nagrinėjamos bylos kontekste nenustatyta, o nenustačius valdžios institucijos neteisėtų veiksmų civilinė atsakomybę CK 6.271 straipsnio pagrindu yra negalima. Todėl Pareiškėjo reikalavimas priteisti iš Lietuvos valstybės 41 795 Lt neturtinės ir 120 Lt turtinės žalos yra nepagrįstas, tuo labiau, kad išskyrus Pareiškėjo pateiktą versiją, byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, jog naudojant specialiąsias priemones jo atžvilgiu, būtų sugadintas Pareiškėjui priklausantis laikrodis ,,Vostok Automatic“. Kaip nurodė atsakovas, pareiškėjas pretenzijų dėl sugadinto laikrodžio po specialiųjų priemonių panaudojimo nereiškė, ir tik 2008-09-25 kreipėsi į Lukiškių TI-K direktorių dėl šio laikrodžio sugadinimo ( 1t.b.l.138, 139,140).

Pareiškėjas nurodo, jog 2008 m. rugsėjo 5 d. Lukiškių TI-K pareigūnų neteisėtais veiksmais jam buvo sutrikdyta sveikata (akcentuoja galvos skausmus) ir esą dėl to jis nuo 2008 m. rugsėjo 11 d. gydėsi Laisvės atėmimo vietų ligoninėje. Bylos duomenys patvirtina, kad 2008-09-05 11.30 val. K. J. buvo apžiūrėtas Sveikatos priežiūros tarnyboje, medicininiame pažymėjime Nr. (duomenys neskelbtini) nurodant, jog jam nustatyti abiejų riešų paraudimai, abiejų sėdmenų masyvios poodinės kraujosruvos, nugaros, kairiojo žasto ir dešiniojo peties paraudimai, abiejų blauzdų priekinio paviršiaus nubrozdinimai, o šie sužalojimai yra būdingi specialiųjų priemonių ? lazdos ir antrankių panaudojimui (I t. b. l. 122). Benruomenės slaugytoja – GMP felčerė, surašiusi medicininė pažymėjimą, teismo posėdžio metu parodė, kad ji apžiūrėjo K. J. po specialiųjų priemonių panaudojimo, K. J. tuometu nesiskundė, ir kad ypatingai, išskirtinai K. J. sužalotas nebuvo ( 2t.b.l.84,85). Asmens sveikatos istorijoje už 2001-2008 metų laikotarpį 2008 m. rugsėjo 6 d., 2008-09-08 įrašyta, kad pareiškėjas skundžiasi galvos skausmais, pykinimu. Asmens sveiktos istorijoje 2008-09-09 padarytas įrašas, kad į ligoninę nukreipiamas planine tvarka; diagnozė : lėtinis gastritas, paūmėjimas, ištyrimui dėl galvos skausmų (2t.b.l.60-63). Teismo posėdžio metu apklaustas J. Š., kuris nagrinėjamu laikotarpiu dirbo šeimos gydytoju, parodė, kad nuteistasis į ligoninę buvo paguldytas planine tvarka dėl gastrito, bet ne dėl sumušimų, kadangi nuteistasis dažnai skundėsi dėl galvos skausmų ir iki specialiųjų priemonių panaudojimo, todėl siunčiant planine tvarka į ligoninę, įrašė, kad būtų ištirtas ir dėl galvos skausmų, buvo nustatyta, kad galvos skausmai yra nervinio pobūdžio. Gydymo stacionare istorijos kopija patvirtina, kad diagnozė hospitalizuojant yra bendras kūno sumušimas, lėt.gastrito paūmėjimas (2t.b.l.2). Byloje esantys duomenys iš laisvės atėmimo vietos medicininių dokumentų patvirtina, kad 2008-09-23 K. J. buvo atlikta galvos radiologinis tyrimas, kurio metu pataloginių pakitimų nenustatyta (2t.b.l.13). Kad K. J. nebuvo nustatyti galvos sužalojimai, patvirtina ir Laisvės atėmimo vietos ligoninės epikrizė ( 2t.b.l.26). Įvertinus šiuos medicininių dokumentų duomenis, liudytojo J. Š. parodymus, pripažintina, kad nėra pagrindo gydymo ligoninėje sieti su Lukiškių TI-K pareigūnų veiksmais panaudojant spec.priemones pareiškėjo atžvilgiu. Nenustačius atsakovo neteisėtų veiksmų, pareiškėjo reikalavimai dėl žalos atlyginimo yra atmestini.

Pareiškėjas, teismui pateiktame skunde taip pat prašo prašo įpareigoti Kalėjimo direktorių išbraukti K. J. iš linkusių užpulti įskaitos bei įpareigoti nutraukti antrankių uždėjimo vykdymą.

Bylos duomenys patvirtina, kad K. J. prašymas išbraukti iš linkusių užpulti įskaitos LTIK 2008-05-23 Drausmės komisijos posėdžio metu buvo atmestas (Drausmės komisijos posėdžio protokolas Nr. 31-15; I t., b.l. 168) ir pripažinta, kad K. J. iš gyvenamosios kameros gali būti išvedamas tik uždėjus antrankius. 2008-05-29 LTIK raštu Nr. 22-528 nuteistasis K. J. buvo informuotas apie šį drausmės komisijos sprendimą, nurodant, kad pakartotinis svarstymas dėl išvedimo iš gyvenamosios kameros be antrankių bus svarstomas po 6 mėn. (I t., b.l. 169).

Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos pavaldžiose laisvės atėmimo vietose laikomų nuteistųjų ir suimtųjų apsaugos ir priežiūros tvarką, BVK nuostatų įgyvendinimą šioje srityje reglamentuoja Kalėjimų departamento prie LR Teisingumo ministerijos 2005-07-04 įsakymu Nr. 4/07-130 patvirtinta Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcija (toliau – ir Instrukcija), kurios V skyriuje reglamentuojami suimtųjų ir nuteistųjų, linkusiųjų pabėgti, nusižudyti, žalotis ar užpulti priežiūros ypatumai. Pagal Instrukcijos nustatytą teisinį reguliavimą nustačius, kad nuteistasis ar suimtasis turi polinkį į minėtas veikas, toks asmuo gali būti nustatyta tvarka įrašomas į linkusiųjų pabėgti, užpulti, nusižudyti ar žalotis įskaitas. Įrašymas į šias įskaitas reiškia, kad suimtajam ar nuteistajam, priklausomai nuo šios įskaitos rūšies, taikomi atitinkami priežiūros ypatumai, nustatomi papildomi režimo reikalavimai.

Instrukcijų 138 p. numatyta, kad suimtojo ar nuteistojo buvimo linkusiųjų užpulti įskaitoje tikslingumą tardymo izoliatoriaus arba pataisos įstaigos drausmės komisija svarsto kas šešis mėnesius.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 25 straipsnio 1 dalis nustato, jog, prieš kreipiantis į administracinį teismą, įstatymų numatytų viešojo administravimo subjektų priimti individualūs teisės aktai ar veiksmai (neveikimas) gali būti, o įstatymų nustatytais atvejais – turi būti ginčijami kreipiantis į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją.

Remiantis BVK 183 straipsnio 1 dalimi, teisės dirbti tam tikrą darbą ar užsiimti tam tikra veikla atėmimo, viešųjų teisių atėmimo, viešųjų darbų, laisvės apribojimo, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes vykdančių institucijų ir įstaigų pareigūnų veiksmai ir sprendimai per vieną mėnesį gali būti skundžiami atitinkamą bausmę vykdančios institucijos ar įstaigos vadovui. Nurodytas bausmes vykdančių institucijų ir įstaigų vadovų veiksmai ir sprendimai per vieną mėnesį gali būti skundžiami Kalėjimų departamento direktoriui. (183 str. 2 d.). Tuo tarpu Kalėjimų departamento direktoriaus veiksmai ir sprendimai per dvidešimt dienų nuo jų įteikimo gali būti skundžiami apygardos administraciniam teismui (183 str. 3 d.).

Įvertinus nurodytas teisės normas bei byloje nustatytas aplinkybes pripažintina, jog nagrinėjamu atveju nėra duomenų, kad Pareiškėjas pasinaudojo privaloma išankstine ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka, t.y. Pareiškėjas, prieš kreipdamas su skundu į teismą, atitinkamą atsisakymą privalėjo skųsti Kodekse nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į tai, Pareiškėjo reikalavimas įpareigoti Kalėjimo direktorių išbraukti K. J. iš linkusių užpulti įskaitos bei įpareigoti nutraukti antrankių uždėjimo vykdymą, paliktini nenagrinėtais (ABTĮ 103 str. 1 p.). Iš Pareiškėjo skundė nurodytų reikalavimų matyti, kad pareiškėjas prašo išbraukti K. J. iš linkusių užpulti įskaitos bei nutraukti antrankių uždėjimo vykdymą. Pagal Instrukcijos 138 p.nuostatas suimtojo ar nuteistojo buvimo linkusiųjų užpulti įskaitoje tikslingumą tardymo izoliatoriaus arba pataisos įstaigos drausmės komisija svarsto kas šešis mėnesius. Turėdamas duomenų, kad įrašytas į įskaitą suimtasis arba nuteistasis atsisakė sumanymo užpulti, apsaugos ir priežiūros tarnybos pareigūnas pateikia tarnybinį pranešimą, psichologinės grupės specialistas – charakteristiką, pataisos įstaigos, tardymo izoliatoriaus drausmės komisijai dėl tolesnio asmens palikimo įskaitoje tikslingumo. Nusprendusi, kad yra pagrindas suimtąjį arba nuteistąjį išbraukti iš linkusiųjų užpulti įskaitos, parengusi įsakymo dėl suimtojo arba nuteistojo išbraukimo iš linkusiųjų užpulti įskaitos projektą, drausmės komisija jį pateikia pasirašyti pataisos įstaigos, tardymo izoliatoriaus direktoriui. Šį įsakymą pasirašius tardymo izoliatoriaus arba pataisos įstaigos direktoriui, tarnybinis pranešimas, išrašas iš posėdžio protokolo ir išrašas iš direktoriaus įsakymo (arba įsakymo ir protokolo kopijos) įdedami į suimtojo arba nuteistojo asmens bylą. Su įsakymu dėl suimtojo arba nuteistojo išbraukimo iš linkusiųjų užpulti įskaitos pasirašytinai supažindinami suimtieji ir nuteistieji, išbraukti iš įskaitos. Atsižvelgiant į tai, kad pagal Instrukcijos 138 p.nuostatas dėl nuteistojo išbraukimo iš linkusiųjų užpulti įskaitos yra numatyta privalomoji procedūra, kurią atlieka tardymo izoliatoriaus arba pataisos įstaigos drausmės komisija, todėl teismo nustatytų aplinkybių pagrindu pareiškėjo reikalavimai šioje dalyje negali būti tenkintini.

K. J. taip pat prašo teismą įpareigoti Kalėjimų departamentą užtikrinti normalias nuteistųjų gyvenimo sąlygas, jam pavaldžiose įstaigose. Toks Pareiškėjo reikalavimas iš esmės grindžiamas pataisos įstaigos pareigūnų neteisėtu elgesiu su nuteistuoju K. J., nuolatinėmis provokacijomis, pašaipomis, nežmonišku elgesiu, žeminančiu jo orumą, taip keršijant už rašomus skundus dėl įstaigos pareigūnų veiksmų.

Terminuota laisvės atėmimo bausmė arba laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė savaime yra susijusi su tam tikrais suvaržymais, todėl siekiant asmenį kaip įmanoma mažiau neigiamai paveikti, turi būti laikomasi ne tik BVK nuostatų, reglamentuojančių nuteistųjų laisvės atėmimu teises ir pareigas, gyvenimo sąlygas bei įstaigos, kurioje atliekama bausmė, režimą, skiriamas nuobaudas ir paskatinimus bei pan., bet taip pat vadovaujamasi ir Teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių nuostatomis, nustatančiomis terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmių vykdymo ir atlikimo tvarkos, sąlygų ir principų įgyvendinimą bei šiomis bausmėmis nuteistų asmenų teisių ir laisvių apribojimo bei pareigų realizavimo tvarką. Pagal BVK 7 str., vykdant bausmę negali būti siekiama žmogaus kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumą. Laisvės atėmimo bausmė turi būti vykdoma tokiomis sąlygomis, kurios užtikrintų žmogaus saugumą bei atitiktų Lietuvos Respublikos įstatymus ir kitus teisės aktus, reglamentuojančius laisvės atėmimo bausmės vykdymą (Taisyklių 6 p.). Su nuteistaisiais turi būti elgiamasi taip, kad būtų išsaugota jų sveikata ir savigarba ir, kiek leidžia bausmės vykdymo trukmė, formuojamas atsakomybės jausmas bei skatinami tie požiūriai ir įgūdžiai, kurie geriausiai padėtų jiems tapti įstatymus, žmogiškąsias vertybes ir visuomenės saugumą gerbiančiais žmonėmis. Nuteistieji mokomi gyvenimo tikslų siekti teisėtais būdais ir priemonėmis, po bausmės atlikimo jiems sudaromos sąlygos reintegruotis į visuomenę (7 p.)

Pažymėtina, kad tarptautinėje teisėje nežmonišku elgesiu pripažįstamas tyčinis, trunkantis tam tikrą laiką fizinių ar dvasinių kančių sukėlimas nukentėjusiajam, kuris yra nuteistas. Tačiau nagrinėjamos bylos kontekste, išskyrus paties Pareiškėjo teiginius, duomenų apie tai, kad pataisos įstaigos pareigūnai ar administracija, Pareiškėjo atžvilgiu atliko kokius nors tyčinius neteisėtus veiksmus, kuriuos galima būti vertinti žiauriu, nežmonišku, nuteistojo teises pažeidžiančiu elgesiu, nėra. Ir atvirkščiai, byloje nustatyta, kad šiuo atveju pats Pareiškėjas pažeidė Vidaus tvarkos taisyklių reikalavimus ir nesilaikė pataisos įstaigos režimo, todėl pataisos įstaigos pareigūnai buvo priversti, siekdami jį sutramdyti bei apsiginti, prieš K. J. panaudoti specialiąsias priemones. Kadangi specialiųjų priemonių panaudojimas teismo vertinamas kaip teisėtas ir pagrįstas, nėra pagrindo abejoti, kad pataisos įstaigoje neužtikrinamos normalios nuteistųjų gyvenimo sąlygos. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad skunde nepateikiama jokių objektyvių, įrodomąją galią turinčių duomenų, patvirtinančių, kad pataisos įstaigoje, kurioje kali nuteistasis K. J., nėra užtikrinamos normalios gyvenimo sąlygos, o Pareiškėjo skundas iš esmės grindžiamas bendro pobūdžio teiginiais. Jokiais konkrečiais duomenimis nepagrįsti ir Pareiškėjo teiginiai, kad jis nuolatos yra provokuojamas prasikalsti, kadangi taip siekiama pakenkti jam ir atkeršyti dėl jo rašomų skundų apie gyvenimo sąlygas ir pareigūnų elgesį LTIK.

Atsižvelgiant į tai, kad gyvenimo sąlygų pataisos įstaigoje pažeidimų nenustatyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Pareiškėjo reikalavimas įpareigoti Kalėjimų departamentą užtikrinti normalias nuteistųjų gyvenimo sąlygas, jam pavaldžiose įstaigose, atmestinas kaip nepagrįstas.

Byloje nustatytų aplinkybių ir išdėstytų motyvų pagrindu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad K. J. skundas tenkintinas iš dalies, t.y. jo reikalavimai panaikinti Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo direktoriaus 2008-09-10 nutarimą Nr. 62-258 bei Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos 2008-10-13 sprendimus Nr. 2S-3519 ir Nr. 2S-3526, 2008-10-17 sprendimą Nr. 2S-3596 bei 2008-10-29 sprendimą Nr. 2S-3731, įpareigoti Lukiškių tardymo izoliatorių nuobaudos vykdymą nutraukti ir perkelti į nuteistųjų normalų laikymo režimą, priteisti iš Lietuvos valstybės 41 795 Lt neturtinės žalos bei 120 Lt materialinės žalos atlyginimą ir bylinėjimosi išlaidas bei įpareigoti Kalėjimų departamentą užtikrinti normalias nuteistųjų gyvenimo sąlygas, jam pavaldžiose įstaigose

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 85 str. 1 ir 4 p., 103 str. 1 p. ir 127 str., teismas

nusprendė

K. J. skundą dalyje dėl reikalavimo įpareigoti Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo direktorių išbraukti K. J. iš linkusių užpulti įskaitos ir nutraukti paskirtą antrankių uždėjimo vykdymą, palikti neagrinėtu.

Likusioje dalyje K. J. skundą atmesti.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos Respublikos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Arūnas KaminskasRosita PatackienėHalina Zaikauskaitė