- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-01-30
- Bylos Nr.
- I-56-279/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 3-65-3-00354-2016-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Dalia Pranckienė, Irena Varžinskienė, Nijolė Čekanauskienė
- Pareiškėjas
- Anykščių rajono medžiotojų klubo „(duomenys neskelbtini)“
- Atsakovas
- Anykščių rajono savivaldybės medžiojamųjų gyvūnų padarytai žalai apskaičiuoti komisijos
- Trečiasis asmuo
- A. R., Anykščių rajono savivaldybės administracijos
- Advokatai
- Dainius Tamošiūnas
- Kategorijos
Panevėžio apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjųNijolės Čekanauskienės, Dalios Pranckienės ir Irenos Varžinskienės,
dalyvaujant pareiškėjo Anykščių rajono medžiotojų klubo „(duomenys neskelbtini)“ atstovams R. J., advokatui Dainiui Tamošiūnui,
atsakovės Anykščių rajono savivaldybės medžiojamųjų gyvūnų padarytai žalai apskaičiuoti komisijos atstovui A. G.,
trečiojo suinteresuoto asmens Anykščių rajono savivaldybės administracijos atstovui nedalyvaujant,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Anykščių rajono medžiotojų klubo „(duomenys neskelbtini)“ skundą atsakovui Anykščių rajono savivaldybės medžiojamųjų gyvūnų padarytai žalai apskaičiuoti komisijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Anykščių rajono savivaldybės administracijai ir A. R. dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas Anykščių rajono medžiotojų klubas „(duomenys neskelbtini)“ teismui pateiktu skundu (b.l. 2-7) prašo panaikinti 2016-07-01 Anykščių rajono savivaldybės medžiojamųjų gyvūnų padarytai žalai apskaičiuoti sudarytos komisijos (toliau- ir Komisija ) sprendimą (toliau- ir Sprendimas) Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo buvo nustatyta, kad ūkininkas A. R. dėl medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos patyrė nuostolių už 202,29 Eur.
Pareiškėjas skunde ir teismo posėdžiuose pareiškėjo atstovai paaiškino, kad Komisija, 2015-07-01 apžiūrėjusi Danišiūnų kaime, Debeikių sen., ūkininkui A. R. priklausančią 20 ha ganyklą, vadovaudamasi Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams, ūkiniams gyvūnams ir miškui apskaičiavimo metodika (toliau- ir Metodika),įvertino ganyklai-pievai šernų padarytą žalą, surašė Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos apžiūros aktą (toliau – ir Apžiūros aktas) ir 2016-07-01 priėmė Sprendimą, kuriuo apskaičiavo A. R. dėl medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos patirtus nuostolius. Pareiškėjas ir jo atstovai mano, kad Sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas. Pareiškėjo atstovai 2016-12-06 teismo posėdyje patvirtino, kad jie neginčija Komisijos nustatytų pažeistų A. R. naudojamos ganyklos plotų ir paties žalos atlyginimo apskaičiavimo. Teigė, kad medžiotojai matė, jog ūkininko ganyklai šernai daro žalą, tačiau norint apsaugoti pasėlius ar pievas nuo šernų, yra vykdoma medžioklė sėlinant ir tykant bokšteliuose. Ūkininkas A. R. nors 2015 metais raštu nebuvo uždraudęs medžioti jo nuomojamame žemės sklype, tačiau savo aktyviais veiksmais neleisdavo to daryti, t. y. atvykus medžioti, jis pats arba jo įgaliotas asmuo D.R. išvarydavo medžiotojus iš medžioklės plotų, nurodydamas, kad neleidžia medžioti, kad patys apsaugos savo laukus. Neleido savo žemės sklype statyti laikinų ar stacionarių bokštelių, nors A. R. privalėjo rūpintis savo ganykla, bendradarbiauti su medžiotojais, kad šernai jo ganyklai nedarytų žalos. Tik 2016-01-08 A. R., vadovaudamasis LR medžioklės įstatymo 13 straipsnio 2 dalies nuostatomis, uždraudė jam priklausančiuose žemės sklypuose, tame tarpe ir žemės sklype, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), medžioti. Kadangi medžiotojai negalėjo medžioti A. R. nuomojamame žemės sklype, medžiotojų klubas „(duomenys neskelbtini)“ negali būti atsakingas už ūkininkui medžiojamųjų gyvūnų (šernų) padarytą žalą. Todėl pareiškėjo atstovai mano, kad Komisija turėjo neskaičiuoti žalos atlyginimo. Sprendimas neatitinka ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau-Viešojo administravimo įstatymas) 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų, nes jame apsiribota tik žalos apskaičiavimu, nenurodyta, kada gauta informacija apie žalos padarymą, kas ir kokiu būdu padarė žalą, nevertinta, ar nėra aplinkybių, šalinančių žalos atlyginimą, neišaiškinta sprendimo vykdymo ir apskundimo tvarka. Pareiškėjas ir jo atstovai mano, kad Apžiūros aktą ir Sprendimą daro negaliojančiais ir tai, jog žemės sklypai, kuriuose padaryta žala, nėra identifikuoti, nenurodyti kadastriniai numeriai, be to įvardytieji dokumentai nepatvirtinti antspaudu, taip kaip tai numatyta Viešojo administravimo įstatyme. Pareiškėjo atstovas advokatas Tamošiūnas papildomai nurodė, jog liudytojais apklausti medžiotojai parodė, kad šernai A. R. ganykloje pradėjo knisti 2015 m. gegužės pabaigoje- birželio pradžioje. A. R. tai matė ir žinojo, kad jam yra daroma žala, todėl privalėjo laikytis LR medžioklės įstatyme nustatyto reikalavimo nedelsiant apie padarytą žalą pranešti atitinkamai seniūnijai, ne vėliau kaip per 3 dienas nuo žalos pastebėjimo išsiųsti rašytinį prašymą dėl žalos įvertinimo ir atlyginimo. A. R. nesilaikė šio įstatymo reikalavimo, nes prašymą pateikė tik 2015 m. birželio 26 d. Pareiškėjo atstovai prašo skundą tenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepime (b. l. 32-36 ) ir atsakovo atstovas 2017-01-01 teismo posėdyje su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti. Atsakovas atsiliepime į skundą ir teismo posėdžio metu atsakovo atstovas paaiškino, kad Apžiūros aktas buvo surašytas pagal Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams, ūkiniams gyvūnams ir miškui apskaičiavimo metodikos (toliau- ir Metodika) 1 priedo formą, kurioje nėra nustatyta, jog Apžiūros akte turi būti nurodyta jo apskundimo tvarka ir terminai bei kad jis turi būti patvirtintas antspaudu. Atsakovo atstovas mano, kad Apžiūros akte ir Sprendime yra nurodyti faktiniai ir teisiniai jų priėmimo pagrindai, jie yra tinkamai pasirašyti ir galiojantys. Tai, kad Sprendimas nepatvirtintas antspaudu, atsižvelgiant į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, darytina išvada, kad ši aplinkybė yra formalaus pobūdžio ir neturi esminės reikšmės Sprendimo teisėtumui. 2015-07-01 apžiūrint A. R. žemės sklypą, kuriame medžiojamieji gyvūnai padarė žalos, dalyvavo pareiškėjo atstovas, tačiau jokių pastabų nepareiškė, tiktai žodžiu paminėjo, jog ūkininkas A. R. draudė medžiotojams medžioti. Iki Apžiūros akto surašymo rašytinio draudimo medžioti nebuvo, todėl medžiotojai turėjo teisę medžioti.
Šalies argumentai
Trečiasis suinteresuotas asmuo Anykščių rajono savivaldybės administracija atsiliepimo į skundą nepateikė. Jos atstovas 2016-12-06 teismo posėdyje su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti, remdamiesi argumentais iš esmės analogiškais atsakovo argumentams.
Trečiasis suinteresuotas asmuo A. R. atsiliepimo į skundą nepateikė. Jis pranešime apie nedalyvavimą 2016 m. gruodžio 6 d. teismo posėdyje (b. l. 59) bei 2017-01-10 teismo posėdyje paaiškino, kad žemės sklypą, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), jis 2015 m. sausio 5 d. išsinuomojo iš savo tėvo B. R. Jis šernų padarytą žalą pastebėjo 2015 m. birželio 26 d. ir tuojau pat kreipėsi prašymu į Debeikių seniūną dėl padarytos žalos įvertinimo. Nurodė, jog nei jis, nei jo kaimynas D. R. niekada nėra išvarę ar kitaip neleidę medžiotojams medžioti jo nuomojamame žemės sklype. Medžiotojų klubo „(duomenys neskelbtini)“ medžiotojai niekada jo nėra prašę žemės sklype pasistatyti bokštelių. Trečiasis suinteresuotas asmuo prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Byloje ginčas kilęs dėl Anykščių rajono savivaldybės medžiojamųjų gyvūnų padarytai žalai apskaičiuoti komisijos 2016 m. liepos 1 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo apskaičiuota ūkininko A.R. ganyklai medžiojamųjų gyvūnų- šernų padaryta žala, teisėtumo ir pagrįstumo ( b. l. 52-53).
Bylos medžiaga nustatyta, kad 2015-06-29 Anykščių rajono savivaldybės administracijos Debeikių seniūnijoje buvo gautas 2015-06-26 A. R. prašymas dėl medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos apskaičiavimo. A. R. prašyme nurodė, jog žala padaryta Anykščių r. sav. Debeikių sen. Danišiūnų kaime esančiame jo nuomojamame sklype, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 45). Anykščių rajono savivaldybės administracijos Debeikių seniūnijos seniūno pranešimas apie gautą A. R. prašymą, bei prašymas su priedais 2015-06-29 buvo perduotas Anykščių rajono savivaldybės administracijai (b.l.44 ).
Anykščių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl Anykščių rajono savivaldybės komisijos medžiojamųjų gyvūnų padarytai žalai apskaičiuoti sudarymo“ buvo sudaryta penkių asmenų nuolatinė komisija Anykščių rajono savivaldybėje medžiojamųjų gyvūnų padarytai žalai apskaičiuoti (b. l. 37). Šiuo Administracijos direktoriaus įsakymu patvirtintas ir Komisijos darbo reglamentas (toliau- ir Reglamentas) (b. l.38-41). Anykščių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. birželio 25 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pakeistas 2013 m. spalio 25 d. įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini), išdėstant 1 punkto trečiąją pastraipą : „ O. J. - Žemės ūkio skyriaus vyriausioji specialistė“. Anykščių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) ( b.l. 43) , kuriuo buvo pakeistas 2013 m. spalio 25 d. įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) punktas, kuriuo sudaryta Komisija iš narių: A. B., A. G., R. L. ir V. M.
Taigi byloje nustatyta, kad Anykščių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) (su vėlesniais pakeitimais) sudaryta kompetentinga Anykščių rajono savivaldybės komisija medžiojamųjų gyvūnų padarytai žalai apskaičiuoti.
Anykščių rajono savivaldybės komisija medžiojamųjų gyvūnų padarytai žalai apskaičiuoti nuvykusi į vietą 2015-07-01 surašė Medžiojamųjų gyvūnų padarytai žalos apžiūros aktą (b.l. 50-51), kuriame konstatavo, kad ganyklos - pievos bendrame 20,00 ha plote pažeidimas nustatytas 4,00 ha plote, šiame plote sunaikinta 20 proc. , kas sudaro 0,80 ha, įvertino vietoje bendrą žemės ūkio pasėlio būklę, nurodė, jog pasėlis atitinka agrotechninius reikalavimus, pareiškėjas gyvena 6 km nuo lauko, apsaugos priemonių nebuvo imtasi. Šį Komisijos apžiūros aktą pasirašė apžiūroje dalyvavę komisijos nariai, ūkininkas A. R. ir medžiotojų klubo „(duomenys neskelbtini)“ atstovas (vadovas) R. J. Pasirašę asmenys pastabų nepateikė.
Anykščių rajono savivaldybės komisija medžiojamųjų gyvūnų padarytai žalai apskaičiuoti 2016-07-01 atvirame posėdyje priėmė Sprendimą. Sprendime nurodytą ūkininko vardą A. teismas vertina kaip rašymo klaidą, nes iš byloje esančio prašymo (b.l. 45) apskaičiuoti padarytą žalą bei kitos medžiagos matyti, kad Komisija išnagrinėjo A. R. prašymą ir apskaičiavo jam padarytą žalą. Sprendime nurodytos aukščiau paminėtos faktinės apžiūros vietoje aplinkybės. Taip pat Sprendime nurodyti teisės aktai ir duomenys, kuriais remiantis buvo apskaičiuota padarytos žalos piniginė išraiška. Sprendime paminėta Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 486/359 patvirtintos Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams, ūkiniams gyvūnams ir miškui apskaičiavimo metodikos, ginčui aktuali 2015-01-22 redakcija.Sprendime nurodyta, kad žalos piniginė išraiška buvo skaičiuojama taikant Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2014-11-27 įsakymu Nr. 3D-890 “Biologinio turto ir žemės ūkio produkcijos normatyvinių kainų 2015 metams“ nustatytas kainas. Pareiškėjui nepristačius einamųjų metų ūkio apskaitos dokumentų, vidutinis daugiamečių žolių iki 5 metų šieno derlingumas buvo įvertintas pagal Lietuvos statistikos departamento oficialiosios statistikos portalo duomenis, kuris sudarė 21,7 cnt/ha ( 2,17 t/ha). A. R. netektas derlingumas sudarė 1,736 t. Iš 0,80 ha ploto negautos produkcijos vertė sudaro 100,69 Eur. Apskaičiuojant žalą, prie negautos produkcijos vertės pridėtos ganyklos atnaujinimo vidutinės išlaidos, nurodytos normatyvinėse kainose, kurios sudaro 127 eur/ha. Ganyklos 0,80 ha atnaujinimo vidutinės išlaidos sudaro 101,60 Eur. Iš viso A.R. patyrė 202,29 Eur nuostolių.
Byloje nagrinėjamas ginčas yra kilęs medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams atlyginimo teisinių santykių srityje. Šiuos teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos laukinės gyvūnijos įstatymas, Medžioklės įstatymas, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 486/359 patvirtinta Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams, ūkiniams gyvūnams ir miškui apskaičiavimo metodika (toliau – Metodika, ginčui aktuali 2015-01-22 redakcija). Be to, atsakovo Anykščių rajono savivaldybės medžiojamųjų gyvūnų padarytai žalai apskaičiuoti, komisijos, vykdančios viešąjį administravimą medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos nustatymo srityje, veiklai taikomas ir Viešojo administravimo įstatymas bei Reglamentas.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas Medžioklės įstatymo 18 straipsnio nuostatas, yra nurodęs, kad Komisija, kaip viešojo administravimo sistemos subjektas, privalo priimti individualų administracinį aktą – sprendimą, kuriame turi būti nurodyta, kokiu teisiniu pagrindu veikia šis viešojo administravimo subjektas, jo priėmimo priežastys, kokiomis teisės normomis grindžiamas atitinkamos žalos paskaičiavimas, ar nėra žalos atlyginimą šalinančių išimčių; nustatytos faktinės aplinkybės privalo būti aiškiai apibrėžtos. Tokio turinio aktas atitinka Medžioklės įstatymo ir Viešojo administravimo įstatymo keliamus reikalavimus, kadangi leidžia tiek žalos atlyginimą turintiems mokėti, tiek į žalos atlyginimą pretenduojantiems asmenims, tiek ir teismui, galimai nagrinėsiančiam ginčą dėl žalos atlyginimo, aiškiai suvokti žalos atsiradimo aplinkybes, teisinį pagrindą, kuriuo įpareigojama atlyginti patirtą žalą (2009-04-16 nutartis administracinėje byloje Nr. A-556-557/2009, 2010 m. liepos 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-662-1014/2010). Taip pat Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad Viešojo administravimo įstatyme nėra nurodyta, keliuose rašytiniuose dokumentuose turi būti išdėstytas administracinis sprendimas ir jo pagrindimas, t. y. nėra įsakmiai reikalaujama, kad individualus administracinis aktas būtų surašytas vientisame dokumente (2009-04-06 nutartis administracinėje byloje Nr. A-438-426/2009; 2011-03-21 nutartis administracinėje byloje Nr. A-575-651/2011), todėl laikoma, kad Komisijos Sprendimas dėl medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos apskaičiavimo yra pagrįstas ir Apžiūros akto, kuris yra sudėtinė motyvuojamoji nurodyto individualaus administracinio akto dalis, duomenimis.
Svarbu pažymėti, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011-06-27 sprendime, išplėstinės teisėjų kolegijos priimtame administracinėje byloje Nr. A-556-336-2011, išaiškino, kad individualaus administracinio akto turinio trūkumai savaime nesudaro pagrindo pripažinti jį visiškai nemotyvuotu. Išplėstinės teisėjų kolegijos vertinimu, turinčio turinio trūkumų individualaus administracinio akto atitikties Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimams vertinimas atliktinas asmens, kuriam jis buvo skirtas ir turinčio teisę žinoti bei suprasti, dėl kokios priežasties ir kuo remiantis priimtas konkretus sprendimas, požiūriu, įvertinant pastarajam asmeniui žinomas aplinkybes, nulėmusias minėto sprendimo priėmimą. Tai reiškia, kad sprendžiant klausimą, ar toks aktas atitinka Viešojo administravimo įstatymo reikalavimams, būtina nustatyti, ar teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos trūkumai yra esminiai bei sukliudę šio individualaus administracinio akto adresatams suprasti atitinkamų visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galimai) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą (2011-06-27 sprendimas administracinėje byloje Nr. A-556-336/2011).
Pareiškėjas medžiotojų klubas „(duomenys neskelbtini)“ neginčija Apžiūros aktu ir Sprendimu nustatytų A. R. priklausančios ganyklos-pievos pažeistų plotų ir padarytos žalos apskaičiavimo teisingumo, tačiau pareiškėjo atstovai Sprendimo neteisėtumą ir nepagrįstumą grindžia tuo, kad pareiškėjas negali būti atsakingas už ūkininkui medžiojamųjų gyvūnų- šernų, padarytą žalą, nes ūkininkas aktyviais veiksmais draudė medžiotojams medžioti bei, kad Sprendimas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų , t. y. Sprendime nenurodyta, kada gauta informacija apie žalos padarymą, kas ir kokiu būdu padarė žalą, nevertinta, ar nėra aplinkybių, šalinančių žalos atlyginimą, neišaiškinta sprendimo vykdymo ir apskundimo tvarka, žemės sklypai, kuriuose padaryta žala yra neidentifikuoti, nenurodyti kadastriniai numeriai, be to Sprendimas nepatvirtintas antspaudu.
Nurodyti pareiškėjo argumentai dėl Sprendimo neatitikimo Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimams, yra nepagrįsti. Jau minėta, kad Komisija kartu su pareiškėjo atstovu bei prašymą dėl žalos įvertinimo pateikusiu A. R. 2015-07-01 nuvyko į jam priklausančią ganyklą-pievą, išmatavo pažeistus plotus, nustatė pakenkimo intensyvumą, įvertino agrotechninius reikalavimus ir surašė Apžiūros aktą. Medžiotojų klubas „(duomenys neskelbtini)“ savo nesutikimą su skundu grindė ta aplinkybe, jog Sprendime nenurodyta, kada gauta informacija apie žalos padarymą. Tačiau teismas pažymi, kad Sprendime yra nurodyta, jog Komisija išnagrinėjo A.R. 2015-06-26 prašymą dėl Danišiūnų k. Debeikių sen. Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos ganyklai įvertinimo. Nei Medžioklės įstatymo, nei Metodikos nuostatos nereikalauja prašyme nurodyti žalos padarymo datos, tiktai reikalaujama, kad sklypų, kuriuose nėra uždrausta medžioti savininkai, valdytojai ir naudotojai apie laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą privalo nedelsdami pranešti atitinkamai seniūnijai, ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo žalos pastebėjimo, išsiųsdami seniūnijai prašymą dėl žalos įvertinimo ir atlyginimo. A. R. teismo posėdyje patvirtino, kad 2015 m. birželio 26 d. pastebėjęs šernų padarytą žalą, tuojau pat kreipėsi su prašymu į Debeikių seniūną dėl padarytos žalos įvertinimo. Teismui nėra pagrindo netikėti A.R. paaiškinimu, nes pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kad trečiasis suinteresuotas asmuo pažeidė Medžioklės įstatymo 18 straipsnio 5 dalies reikalavimus. Be to pažymėtina, kad Apžiūros aktą pasirašęs pareiškėjo atstovas jokių pastabų, tarp jų ir dėl žalos padarymo laiko, neturėjo. A.R. kartu su 2015 m. birželio 26 d. prašymu įvertinti ir atlyginti medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą pateikė seniūnijai žemės sklypo planą su nurodytu kadastriniu numeriu Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 49). Iš byloje surinktos medžiagos matyti, kad Komisijos nariai ir apžiūroje dalyvavęs pareiškėjo atstovas R. J. apžiūrėjo žalos padarymo vietą, todėl pareiškėjo teiginys, kad Sprendime nenurodyti kadastriniai numeriai, todėl žemės sklypai, kuriuose padaryta žala yra neidentifikuoti, vertintinas kaip nepagrįstas.2016-07-01 posėdyje priimtame Sprendime Komisija, remdamasi Apžiūros aktu nustatytomis aplinkybėmis, bei įvertinusi, kad žalą padarė šernai, nenustačiusi aplinkybių šalinančių žalos atlyginimą, vykdydama Metodikos 9, 10 punktų nuostatas, apskaičiavo, žalos piniginę išraišką, kuri sudaro 202,29 Eur. Sprendime nevisiškai aiškiai nurodyta jo apskundimo tvarka. Tačiau ši aplinkybė, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjui nebuvo sutrukdyta kreiptis į teismą ginant savo teises, nesudaro pakankamo pagrindo pripažinti Sprendimą neatitinkančiu Viešojo administravimo įstatymo reikalavimams. Tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ( 2015m. lapkričio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2196-502/2015, 2014 m. gegužės 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-552-286/2014 ir kt.) 2016 m. liepos 1 d. sprendimas dėl medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos atlyginimo yra pasirašytas jį priėmusių asmenų, tačiau nėra patvirtintas antspaudu, kaip to reikalauja Viešojo administravimo įstatymas. Atsižvelgiant į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, darytina išvada, kad Sprendimo nepatvirtinimas antspaudu neturi esminės įtakos jo teisėtumui, o pati aplinkybė yra formalaus pobūdžio ( 2014 m. gegužės 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-552-286/2014 , 2012 m. vasario 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-492- 1211/2012 ).
Be to pareiškėjas skunde, o teismo posėdyje pareiškėjo atstovas Sprendimo neteisėtumą grindė argumentais, kad šernai ganyklą – pievą pradėjo knisti 2015 m. gegužės- birželio mėnesiais, A. R. tai matė ir žinojo, kad jam daroma žala. Nors 2015 metais A. R. raštu ir nebuvo uždraudęs medžioti, tačiau savo aktyviais veiksmais neleisdavo medžiotojams tai daryti, t.y. atvykus medžiotojams medžioti išvarydavo medžiotojus iš savo žemės sklypo, nurodydamas, kad jis neleidžia medžioti, neleido savo sklype statyti medžioklei bokštelių. Šias aplinkybės teismo posėdyje patvirtino liudytojais apklausi medžiotojų klubo ,, (duomenys neskelbtini)“ medžiotojai A. P., D. P., Š. R., V. Š. Teismo posėdyje Komisijos atstovas patvirtino, kad apžiūros vietoje metu pareiškėjo atstovas žodžiu minėjo, jog A. R. neleisdavo medžiotojams medžioti. Tačiau pažymėtina, kad Apžiūros aktą pasirašęs pareiškėjo atstovas jokių pastabų, tarp jų ir dėl žalos padarymo laiko, dėl draudimo medžioti nenurodė. Trečiasis suinteresuotas asmuo A.R. kategoriškai neigia, kad jis, ar jo kaimynas D. R. kada nors būtų neleidę medžiotojams medžioti, būtų juos išvarę. Teigia, kad medžiotojų klubo „(duomenys neskelbtini)“ medžiotojai niekada jo nėra prašę žemės sklype pasistatyti bokštelių.
Medžioklės įstatymo 18 straipsnio 7 dalis nustato, kad medžiojamųjų gyvūnų padaryta žala neatlyginama, jeigu ji padaryta žemės sklypuose, kuriuose jų savininkas šio Įstatymo 13 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka uždraudė medžioti. Įstatymo 13 straipsnio 2 dalis nustato, kad žemės sklypo savininkas turi teisę uždrausti medžioti jam priklausančiame žemės sklype. Žemės sklypo savininkas rašytinį sprendimą uždrausti medžioti jam priklausančiame žemės sklype turi pateikti atitinkamos savivaldybės komisijai medžioklės plotų vienetams sudaryti bei jų riboms pakeisti. Medžioklės įstatymo 12 straipsnio 3 punkte nustatyta, kad medžioklės plotų naudotojai turi teisę susitarę su žemės sklypų savininkais ir valdytojais, vykdyti žemėje biotechnines priemones, statyti ir eksploatuoti medžioklės įrenginius, įrengti aptvarus medžiojamiesiems gyvūnams laikyti.
Atsižvelgiant į šį teisinį reglamentavimą, anksčiau nurodytos aplinkybės nesudarė pagrindo Komisijai neskaičiuoti žalos atlyginimo, kadangibyloje nėra duomenų, kad A. R. nustatyta tvarka 2015 m. būtų uždraudęs pareiškėjui medžioti jo žemės plotuose. Tiktai 2016-01-08 A. R. rašytiniu sprendimu (b. l. 76) uždraudė medžioti žemės sklypuose, kurių kadastriniai Nr. (duomenys neskelbtini), o taip pat iš šalių paaiškinimų neginčijamai nustatyta, kad tuo metu A. R.s buvo parašęs draudimą medžioti ir ginčo sklype, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini).
Įvertinus visumą byloje nustatytų aplinkybių ir jas patvirtinančius įrodymus, konstatuojama, kad Komisijos Sprendimas yra pagrįstas faktiniais duomenimis ir teisės normomis, jame aiškiai ir suprantamai nurodytos Sprendimo priėmimo priežastys, išdėstytos faktinės aplinkybės, atliktas žalos piniginės išraiškos apskaičiavimas. Komisijos Sprendimas atitinka jam keliamus Medžioklės įstatymo, Viešojo administravimo įstatymo , Metodikos reikalavimus. Dėl šių priežasčių Komisijos Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 87 straipsniu, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
nusprendžia
pareiškėjo Anykščių rajono medžiotojų klubo „(duomenys neskelbtini)“ skundą atsakovei Anykščių rajono savivaldybės medžiojamųjų gyvūnų padarytai žalai apskaičiuoti komisijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Anykščių rajono savivaldybės administracijai ir A. R. dėl sprendimo panaikinimo atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.