Kauno apygardos teismo sprendimas

Įžanginė dalis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos viršininko V. L. (toliau – Institucija) apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. sausio 15 d. nutarimo D. V. administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. D. V. Institucijos 2020 m. spalio 13 d. nutarimu buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 2 dalį - 30 eurų dydžio bauda už tai, kad jis (duomenys neskelbtini), vairuodamas transporto priemonę BMW, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) sustojo ir savo transporto priemonę paliko stovėti ten, kur sustojusi transporto priemonė trukdė kitam automobiliui išvažiuoti iš stovėjimo kiemo ar teritorijos, trukdė kitų automobilių eismui, pažeidė Kelių eismo taisyklių 150.10 punkto reikalavimus.

2. D. V. nesutikdamas su Institucijos 2020 m. spalio 13 d. nutarimu pateikė skundą Kauno apylinkės teismui, kuris 2021 m. sausio 15 d. nutarimu Institucijos nutarimą panaikino ir administracinio nusižengimo teiseną D. V. atžvilgiu nutraukė.

3. Institucija nesutikdama su Kauno apylinkės teismo 2021 m. sausio 15 d. nutarimu skundu prašo panaikinti skundžiamą nutarimą ir palikti galioti Institucijos 2020 m. spalio 13 d. nutarimą arba grąžinti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Atsiliepime Institucija nurodo, kad D. V. paaiškino, jog (duomenys neskelbtini) atvežė savo 82 m. neįgalią, beveik nevaikštančią mamą į iš anksto suplanuotą gydytojo konsultaciją (duomenys neskelbtini) poliklinikoje. Kadangi kitos parkavimo vietos buvo užimtos, prie (duomenys neskelbtini) poliklinikos turėjo privažiuoti kuo arčiau, kadangi yra numatytas nedidelis akligatvis neįgalius asmenis atvežantiems automobiliams su atitinkamu Kelių eismo taisyklių ženklu Nr. 846, kuris nurodo, kas stovėjimo vieta skirta tik Taisyklėse nustatytą skiriamąjį ženklą „Neįgalusis“ arba neįgalių asmenų automobilių statymo kortelę turinčioms transporto priemonėms. D. V. atvykęs prie poliklinikos pastebėjo, kad minėtoje neįgaliųjų vietoje stovi motociklas. Jis pastatė savo automobilį šalia motociklo, jo teigimu vienintelėje įmanomoje vietoje. Taip savo transporto priemonę buvo palikęs apie valandą laiko. Teismo posėdžio metu buvo apklaustas ir asmuo, kuris pranešė policijai apie padarytą pažeidimą, kuris nurodė, kad D. V. parkavimo būdas buvo netinkamas, įvykio vietoje kalbėjo su asmeniu, kuris stovėjo už D. V. automobilio. Padarė nuotraukas iš kurių matosi, kad stovėjo už administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens automobilio tokia pati transporto priemonė, kuri negalėjo pravažiuoti keliu, nebent tai būtų dariusi per kelkraštį. Tai patvirtina šioje administracinėje byloje esančios nuotraukos. Pažymėtina, kad liudytojas L. V. vairavo motociklą, o ne automobilį, kuris savo gabaritais yra siauresnis, todėl ir galėjo pravažiuoti gatve. Institucija nesutinka su Kauno apylinkės teismo nutarimu, jog šioje byloje nėra neginčijamų įrodymų, kurie patvirtintų, jog D. V. (duomenys neskelbtini) d. vairuodamas transporto priemonę, sustojo ir savo automobilį paliko stovėti ten, kur sustojusi transporto priemonė trukdė kitam automobiliui išvažiuoti iš stovėjimo vietos, kiemo ar teritorijos, trukdė kitų automobilių eismui ir pažeidė Kelių eismo taisyklių 150.10 punkto reikalavimus.

4. D. V. atsiliepimu į Institucijos apeliacinį skundą prašo atmesti skundą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2021 m. sausio 15 d. nutarimą.

4.1. Atsiliepime nurodoma, jog nors Institucija nurodo, kad iš byloje esančių nuotraukų matyti, kad D. V. transporto priemonė buvo palikta stovėti taip, kad trukdė kitų transporto priemonių eismui, tačiau iš pateiktų nuotraukų aiškiai matyti, kad savo automobilį D. V. pastatė šalia motociklo, tai yra jam iš dešinės pusės, vienintelėje įmanomoje vietoje, tačiau jo nei prispausdamas automobilio kairiuoju šonu, nei nepalikdamas vietos pravažiuoti kitoms transporto priemonėms iš dešinės pusės. Taip pat matyti, kad pastačius automobilį šalia jo dešinės pusės buvo palikta pakankama erdvė, kad būtų nekliudomas kitų eismo dalyvių judėjimas. Teismas 2021 m. sausio 15 d. nutarime pažymi, kad iš anoniminio pranešėjo pateiktų foto nuotraukų matyti, kad pranešėjas turėjo galimybę išvažiuoti ir D. V. automobilis nebuvo paliktas stovėti viduryje aikštelės bei netvarkingai priparkuotas. Institucija šių teismo nustatytų aplinkybių neginčija. Nėra jokių pateiktų patikimų duomenų bei įrodymų, kad kita transporto priemonė, nuotraukoje matoma stovinti už D. V. automobilio, nebūtų galėjusi išvažiuoti iš savo stovėjimo vietos, ar pravažiuoti pro jo automobilį į kitą parkavimo vietą. Tokių duomenų į bylą Institucija net ir neteikė, nors žinodama apie panašius D. V. skundo argumentus ir būdama suinteresuota savo procesinės pozicijos pagrindimu, tokius įrodymus teikti galėjo. Joks kito automobilio savininkas į Instituciją su skundu nesikreipė. Vien liudytojo - pranešėjo, kuris pats parkavo savo sportinį motociklą neįgaliesiems skirtoje vietoje, nuomonė, kad D. V. automobilio „parkavimo būdas buvo netinkamas", dar negali pagrįsti administracinio nusižengimo protokole nurodomo kaltinimo. Institucija nei bylos nagrinėjimo metu, nei su apeliaciniu skundu taip ir nepateikė D. V. skaičiavimus ir posėdžio išvakarėse toje vietoje atliktus matavimus paneigiančių bei jo baigiamojoje kalboje nurodytų duomenų, kad tarp tvoros kairėje ir šaligatvio dešinėje (tai yra važiuojamojoje akligatvio šalia pastato (duomenys neskelbtini), dalyje) yra siauresnis nei D. V. nurodytas atstumas, kuriame greta laisvai išsitenka du fotonuotraukoje matomi lengvieji automobiliai, pranešėjo L. V. sportinis motociklas ir dar liktų saugus atstumas tarp šių 3 transporto priemonių.

4.2. Atsiliepime pažymima, kad Institucija nepagrįstai ir be jokių konkrečių įrodymų, tik remdamasi liudytojo padarytomis nuotraukomis ir liudytojo L. V. parodymais nurodo, kad D. V. automobilis neva buvo pastatytas neteisingai, trukdė kitų transporto priemonių eismui, kuomet Institucija jokių nusiskundimų dėl realaus kliudymo judėti minėtu akligatviu negavo ir gauti negalėjo, taip pat tokios medžiagos iki dabar nėra teismui pateikusi. Pats liudytojas, kaip jau žinoma, pasistatė savo transporto priemonę, tai yra motociklą, neįgaliųjų ženklu pažymėtų transporto priemonių stovėjimo vietoje pats tokio neįgaliojo ženklo ant savo transporto priemonės net neuždėjęs ir tokios teisės nei jis, nei koks nors jo motociklo keleivis neturėjo, tą jis pripažino ir pats teismo posėdyje.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Institucijos apeliacinis skundas atmetamas.

6. Apeliaciniame skunde Institucija nesutinka su administracinio nusižengimo bylos teisenos nutraukimu D. V., prašo palikti galioti Institucijos 2020 m. spalio 13 d. nutarimą, todėl aukštesnysis teismas, neišeidamas iš apeliacinių skundų ribų, patikrina apylinkės teismo priimtos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis).

7. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs ir įvertinęs administracinio nusižengimo byloje surinktą medžiagą, konstatuoja, kad administracinio nusižengimo bylos teisena dėl D. V. patraukimo administracinėn atsakomybėn pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį buvo nutraukta pagrįstai, kadangi administracinio nusižengimo byloje ištirtų ir teismo nutarime išdėstytų įrodymų visuma neleidžia daryti pagrįstos išvados, kad D. V. kaltė padarius šį administracinį nusižengimą yra įrodyta.

8. ANK 417 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sustojimas ir stovėjimas vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama sustoti ir stovėti, sustojimas ir stovėjimas nesilaikant kelio ženklų ir ženklinimo reikalavimų, važiavimo tvarkos gyvenamosiose zonose ir kiemuose pažeidimas užtraukia baudą vairuotojams nuo trisdešimt iki devyniasdešimt eurų. Vadovaujantis Kelių eismo taisyklių 150.10 punktu, sustoti ir stovėti draudžiama ten, kur sustojusi transporto priemonė užstotų kitiems vairuotojams šviesoforo signalus ar kelio ženklus, trukdytų įvažiuoti (išvažiuoti) į (iš) stovėjimo aikštelę, stovėjimo vietą, garažą, kiemą, teritoriją, trukdytų įlipti į kitą transporto priemonę arba kitaip kliudytų transporto priemonių ar pėsčiųjų eismui.

9. ANK 567 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog pagal šį kodeksą įgaliotos institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. Nagrinėjant administracinio nusižengimo bylas, teismas, taip pat institucija (pareigūnas), kai byla nagrinėjama ne teismo tvarka, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus ir nustatant bylai svarbias aplinkybes. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, be kita ko, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti.

10. Kartu pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog kaltu dėl administracinio nusižengimo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Administracinių nusižengimų bylose patraukto administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio nusižengimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai.

11. Nagrinėjamu atveju D. V. gali būti patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį tik neabejotinai nustačius teisiškai reikšmingą aplinkybę, jog jis sustojo ir savo automobilį paliko stovėti ten, kur sustojusi transporto priemonė trukdė kitam automobiliui išvažiuoti iš stovėjimo aikštelės ar trukdė automobilių eismui, tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 150.10 punktą. Šiuo atveju matyti, kad D. V. nubaudimas buvo grįstas išimtinai vieninteliu byloje esančiu anoniminiu pranešimu su priede esančiomis foto nuotraukomis, kuriame nurodoma, jog (duomenys neskelbtini)poliklinikoje, (duomenys neskelbtini) išėjęs iš poliklinikos aptiko siauroje gatvelėje, skirtoje prisiparkuoti šalia tvoros, nepalikdamas visiškai jokios vietos net pravažiuoti automobiliui. Kitų D. V. kaltę patvirtinančių įrodymų administracinio nusižengimo byloje nėra, tačiau pažymėtina, kad anoniminis pranešėjas ne tik nurodo apie galimai neteisėtai paliktą automobilį, nesilaikant kelio ženklų, tačiau pranešime patvirtina, kad iš salono vidaus pusės buvo padėtas neįgalumo pažymėjimas ir lipdukas automobilio galinėje dalyje, kuris sukėlė pranešėjui įtarimų dėl jo tinkamumo bei pateiktos nuotraukos patvirtina, kad anoniminio pranešėjo transporto priemonei stovinčiai šalia pareiškėjo automobilio, netrukdo išvažiuoti.

12. Aukštesnysis teismas pažymi, jog policijos pareigūnė surašydama administracinio nusižengimo protokolą, kilus bet kokioms abejonėms dėl administracinio nusižengimo padarymo, gavus anoniminį pranešimą nevyko į įvykio vietą ir neapžiūrėjo įvykio vietos, nesurašytas įvykio vietos apžiūros protokolas, kuriame būtų fiksuotas pažeidimas pagal anoniminį pranešimą. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, policijos pareigūnė gavusi pranešimą, kad automobiliu (duomenys neskelbtini) d. naudojosi D. V., privalėjo tinkamai, siekiant išsklaidyti bet kokias dėl administracinio nusižengimo padarymo kylančias abejones ir imtis veiksmų, kad būtų atliktas visapusiškas ir išsamus tyrimas, tai yra surašyti tarnybinį pranešimą, vadovaujantis ANK 598-599 straipsnių nuostatomis. Taip pat išreikalauti neįgalumo pažymėjimą bei apžiūrėti D. V. automobilį ar yra kortelė su skiriamuoju ženklu ,,Neįgalusis“, tinkamai apžiūrėti ir užfiksuoti asmens daiktų apžiūros bei administracinių nusižengimų protokoluose, atlikti kitus būtinus veiksmus. Be to, anoniminio pranešėjo pranešime pareigūno užfiksuota, kad stovėjimo aikštelėje pareiškėjas prisiparkavo „viduryje gatvelės, nepalikdamas visiškai jokios vietos net pravažiuoti jokiam automobiliui“, tačiau iš anoniminio pranešėjo pateiktų nuotraukų matyti, kad pranešėjas turėjo galimybę išvažiuoti ir pareiškėjo automobilis nebuvo paliktas stovėti viduryje aikštelės bei netvarkingai priparkuotas. Tą patvirtino ir teismo posėdyje dalyvavęs pranešėjas L. V., kad iš aikštelės stovint D. V. automobiliui jis galėjo išvažiuoti ir sėkmingai išvažiavo. Taigi akivaizdu, kad šiuo atveju policijos pareigūnai nesiėmė jokių papildomų priemonių surinkti reikšmingus bylai duomenis, galinčius patvirtinti anoniminio pareiškėjo nurodomas aplinkybes.

13. Taip pat iš anoniminio pranešimo matyti, kad pranešėjas nurodė, jog „ant panelės, iš salono vidaus pusės buvo padėtas neįgalumo pažymėjimas“, todėl pareigūnai turėjo šį anoniminį pranešimą objektyviai ir visapusiškai ištirti atvykę į įvykio vietą. Teismo posėdžio metu pareiškėjas pateikė Specialiųjų poreikių vertinimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini) išduotą (duomenys neskelbtini) d., kuris patvirtina, kad VšĮ (duomenys neskelbtini) poliklinikoje (duomenys neskelbtini) d. pareiškėjo motinai G. D. V. buvo paskirta psichiatro konsultacija, taip pat D. V. pateikė motinos G. D. V. kortelės kopiją AK Nr. (duomenys neskelbtini), suteikiančią jos savininkui teisę į specialias vietines automobilių stovėjimo paslaugas valstybėse narėse bei pateiktas Neįgaliojo pažymėjimas, kuriame nurodyta, kad G. D. V. išduotas nuo (duomenys neskelbtini) d. Taigi, aukštesnės instancijos teismas dar kartą pripažįsta, kad šiuo atveju Institucija pasyviai rinko duomenis dėl išsamaus administracinio nusižengimo atskleidimo, pasikliaudama vien anoniminiu pranešimu nurodytomis aplinkybėmis. Pažymėtina, kad būtent pareigūnams, o ne privatiems asmenims yra numatyta pareiga rinkti įrodymus, juos tikrinti bei vertinti, ar konkrečiu atveju surinktų duomenų pakanka asmens kaltei pagrįsti.

14. Pažymėtina, kad, sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, būtina vadovautis nekaltumo prezumpcijos principu, įtvirtintu Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje, bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Administracinių nusižengimų procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio nusižengimo padarymo, o visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai. Nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje, išskyrus vieną anoniminį pranešimą. Kitų įrodymų, neabejotinai patvirtinančių D. V. kaltę jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo, nurodyto ANK 417 straipsnio 2 dalyje, padarymo, nėra. O kiti ištirti įrodymai – nuoseklūs D. V. parodymai, jog jo pastatytas automobilis nekliudė pravažiuoti kitoms transporto priemonėms, taip pat, tai kad jis turėjo teisę stovėti kelio ženklo Nr. 846 (stovėjimo vieta skirta tik Taisyklėse nustatytą skiriamąjį ženklą ,,Neįgalusis“ arba neįgalių asmenų automobilių statymo kortelę turinčioms transporto priemonėms) galiojimo ribose ir kiti pirmosios instancijos teisme pateikti duomenys, tik sustiprina abejones dėl to, ar D. V. išties pastatytas automobilis trukdė pravažiuoti kitoms transporto priemonėms.

15. Aukštesnės instancijos teismas pažymi, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, jog kaltė yra būtinas kiekvieno asmens, padariusio administracinį nusižengimą, administracinės atsakomybės subjektyvusis pagrindas. ANK 7 ir 8 straipsniuose, įtvirtinančiuose kaltės formas ir rūšis, apibūdinami kiekvienai kaltei – vientisam psichiniam procesui, santykiui su daroma veika ir jos padariniais – būtini, neatskiriamai kartu egzistuojantys ir vienas kitą lemiantys intelektinis bei valinis elementai. Kaip minėta, apibūdinant veikas, aprašytas formaliosiomis sudėtimis, intelektinis tiesioginės tyčios elementas pasireiškia ANK uždraustos pavojingos veikos pobūdžio suvokimu, o valinis elementas pasireiškia tuo, kad kaltininko valia sutelkta į pavojingos veikos padarymą. Kaltė, būdama subjektyvi kategorija, kartu yra objektyvus, realiai egzistuojantis reiškinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinėje byloje Nr. 2AT-41-699/2018).

16. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo atliktu teisės taikymu ir pritaria jo priimtam procesiniam sprendimui nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną nesurinkus pakankamai duomenų, jog D. V. veiksmuose buvo administracinio nusižengimo, numatyto ANK 417 straipsnio 2 dalyje, požymių. Institucija surašiusi administracinio nusižengimo protokolą ir priėmusi nutarimą, apeliaciniame skunde nepateikė nei vieno argumento, dėl kurio galima būtų abejoti pirmosios instancijos teismo sprendimu, todėl pirmosios instancijos teismo priimtas procesinis sprendimas paliekamas nepakeistu kaip teisėtas ir pagrįstas, o Institucijos apeliacinis skundas atmetamas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. sausio 15 d. nutarimą palikti nepakeistą ir (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos viršininko V. L. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.