Marijampolės apylinkės teismo nutartis

Vilkaviškio rajono apylinkės teismo teisėjas A. V., teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo D. V. skundą dėl antstolio A. M. veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0135/13/01452, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas, skolininkas vykdomojoje byloje, skundžia antstolio A. M. veiksmus, jam areštavus, pateikus reikalavimą per nustatomą terminą geruoju sumokėti skolą, skolininkui to nepadarius, paskyrus vertės nustatymo ekspertizę ir tuo pradėjus priverstinio išieškojimo veiksmus iš sutartimi įkeisto turto (javų kombaino ir rapso stalo) pagal vykdomąjį dokumentą, - 2013-06-15 Vilniaus r. 7-ojo notarų biuro išduotą vykdomąjį įrašą Nr. (duomenys neskelbtini) su sutartinio įkeitimo lakštu Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 39376,35 EUR ir 6 proc. metinių kompensacinių palūkanų išieškojimo kreditorei ir įkaito turėtojai UAB „Pohjola Finance“.

Lietuvos Respublikos CPK 510 str. 2 d. nustatyta tvarka gavęs sprendžiamą D. V. skundą, antstolis A. M., kurio procesiniai veiksmai skundžiami, 2014-01-29 patvarkymu Nr. S-2123 jo netenkino ir su vykdomąja byla perdavė toliau spręsti šiam teismui.

Teismas, susipažinęs su pareiškėjo skundu, antstolio motyvais, kuriais jis atmestas, taip pat vykdomosios bylos dokumentais, sprendžia, jog skundas atmestas pagrįstai, pripažinti antstolio veiksmus neteisėtais, nutraukti vykdymo veiksmus ir naikinti areštą įkeitimo objektams, nėra pagrindo.

Lietuvos Respublikos CPK (toliau, - CPK) 510 str. 2 dalyje įstatymo leidėjo valia nustatyta, kad skundas dėl antstolio veiksmų, pačiam antstoliui jo nepatenkinus, perduodamas nagrinėti tam apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė, kadangi antstolio A. M. kontora yra Vilkaviškio m., pareiškėjo skundo nagrinėjimas priskirtas šiam, Vilkaviškio r. apylinkės teismui.

Vykdomojoje byloje kilo ginčas, ar šiuo atveju gali būti teisėtai išieškoma iš įkeitimo objekto, - skolininko kombaino ir rapsų stalo. Ginčo dėl kitų antstolio pradėtų vykdymo veiksmų aspektų skolininkas savo pareiškime nekelia, todėl teismas toliau pasisako tik išieškojimo iš konkretaus įkaito teisėtumo.

Bendrosios išieškojimo ši skolininko turto taisyklės yra sureglamentuotos CPK XLVII skyriuje : pirma, 664 str. 1 dalies imperatyvaus turinio norma nustatyta, jog iš hipotekos ir įkeisto turto tuo atveju, kai tai daroma kreditoriaus ir (ar) įkaito turėtojo naudai (šiuo atveju taip ir yra), išieškoma pirmąja eile, antra, 662 str. 5 d. norma pasakyta, jog reikalavimai dėl išieškojimo eilės tvarkos (minėtas CPK 664 str.) išviso netaikomi, jeigu išieškoma iš įkeisto turto. Pareiškėjas (skolininkas) šiuo atveju remiasi tame pačiame skyriuje esančio 668 str. 3 d. nuostatomis, draudžiančiomis išieškoti projekto vykdymo ir jo privalomojo tęstinumo laikotarpiu iš lėšų, gautų kaip Europos Sąjungos ar kitos tarptautinės finansinės paramos ar bendrojo finansavimo remiamam projektui. Pagal bylos duomenis skolininkas yra įkeitęs kreditoriui už tokios paramos forma gautas pinigines lėšas įsigytą žemės ūkio techniką (kombainą ir rapso stalą), kurią sutartimi dėl paramos skyrimo yra įsipareigojęs 5 metus neperleisti kitam asmeniui. Skolininkas mano, kad CPK 668 str. 3 d. normos turėtų būti taikomos už paramos lėšas jo įgytam turtui (įkeitimo objektui) abiem aspektais, t.y. ir dėl draudimo aplamai išieškoti iš paramos lėšų, ir dėl draudimo 5 m. perleisti už paramos lėšas įgytą turtą.

Išieškojimo iš įkeitimu įkeisto turto ypatumai reglamentuoti CPK LIII skyriuje, - teismas, patikrinęs antstolio įvykdytas procedūras jų atitikimo 746 straipsnyje reglamentuotai tvarkai aspektu, konstatuoja, jog antstolio atlikti vykdymo veiksmai šią tvarką visiškai atitiko, taigi, šiuo aspektu jie pripažįstami teisėtais.

Lietuvos Respublikos CK (toliau, - CK) 4.198 str. 1 dalyje apibrėžta įkeitimo samprata, - įkeitimas yra daiktinė teisė į svetimą kilnojamą turtą ir turtines teises, kuria užtikrinamas esamo ar būsimo turtinio įsipareigojimo įvykdymas, o 4.216 str. 1 dalyje nustatyta, jog įkaito turėtojas įgyja teisę nukreipti išieškojimą į jį (įkaitą), t.y. subjektyviai realizuoti turimą civilinę turtinę teisę į svetimą turtą (įkaitą), jeigu įkeitimu užtikrinta skolininko prievolė nėra įvykdyta pasibaigus jos vykdymui nustatytam terminui, kaip šiuo atveju ir atsitiko. Taigi, ir šiuo aspektu antstolio atlikti vykdymo veiksmai pripažįstami teisėtais.

CK 4.201 str. 2 dalyje, kurios norma akivaizdžiai koreliuoja su aukščiau minėtos CPK 668 str. 3 d. normomis, įstatymo leidėjo imperatyviai, t.y. baigtiniu sąrašu, yra pasakyta kokie daiktai negali būti įkeitimo objektu, - tie, į kuriuos pagal galiojančius įstatymus negali būti nukreiptas išieškojimas, taip pat kurie įkeisti kartu su nekilnojamu daiktu. Šio ginčo atveju ES paramą šalyje administruojanti valstybės institucija, - Nacionalinė mokėjimo agentūra prie žemės ūkio ministerijos, 2010-10-13 raštu Nr. KM-(12.198-M)-881, remdamasi Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonės „Žemės ūkio valdų modernizavimas“ antrosios veiklos srities supaprastintųjų įgyvendinimo taisyklių, patvirtintų LR Žemės ūkio ministro 2009-02-20 įsakymu Nr. 3D-116, 21.12 punktu, davė sutikimą įkeisti 2010-05-10 projekte skolininko buvusį numatytu įsigyti turtą (vykdomosios bylos l. Nr. 70). Taigi, paramą administruoti valstybės įgaliota institucija oficialiu raštu pripažino, jog ginčo turtas gali būti įkeitimo objektu CK 4.201 str. nuostatų požiūriu, o iš to seka, kad ir turtu, iš kurio gali būti išieškota to paties straipsnio 2-osios dalies požiūriu, bei kuriam išimtinės CPK 668 str. 3 d. draudimo normos netaikomos. Teismas vertina, jog aptariamas sutikimas yra teisėtas taisyklių, kuriomis remiantis jis duotas, požiūriu, be to, akivaizdu, jog šio ginčo atveju yra pradėta išieškoti ne iš pačių ES paramos lėšų, bet iš už jas įgyto turto, aiškinti CPK 668 str. 3 d. plečiamai ir draudimą išieškoti taikyti ne tik paramos lėšoms, bet ir daiktams, įgytiems už tokias, nėra juridinio pagrindo. Būtina pažymėti ir tai, kad pareiškėjo skunde minimas 5 m. draudimas perleisti už paramos lėšas įgytą ginčo turtą, kaip paramos panaudojimo pagal paskirtį ir jos skyrimo tikslų pasiekimo apsauga, yra taikomas paramos gavėjui (šios bylos skolininkui), o ne sąžiningiems jo kreditoriams, teismas šiuo atveju visiškai sutinka su antstolio patvarkymo dėl skundo netenkinimo argumentu, jog pareiškėjas atliko įkeitimą ginčo turtu laisva valia ir išimtinai savo rizika, todėl privalo prisiimti ir iš šios rizikos kilusias jam pasekmes, - išieškojimą iš įkeitimo objekto.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 510 str. 2 d., 513 str. 1 ir 2 d.d., 593 str. 5 d. teismas

nutarė:

D. V. skundą atmesti.

Ši nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos įteikimo gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Vilkaviškio rajono apylinkės teismą.