Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko, Svetlanos Jurgaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Valdo Vitunsko,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. B. gynėjo advokato Mindaugo Vagonio apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. lapkričio 18 d. nuosprendžio, kuriuo A. B. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – 4 (keturi) mėnesiai laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, nauju nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausmė subendrinta su 2014 m. sausio 30 d. Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu A. B. paskirtos 10 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės neatlikta dalimi, bausmes iš dalies sudedant. Prie neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalies, kuri yra didesnė už nauju nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę, pridėta nauju nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalis ir A. B. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Laisvės atėmimo bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo A. B. suėmimo vykdant nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę dienos.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 ir 7 punktais, 3 dalimi, BK 68 straipsniu, BK 72 straipsniu, A. B. skirtos baudžiamojo poveikio priemonės:

- 3 (trejus) metus uždrausta naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones, šios baudžiamojo poveikio priemonės pradžios terminą skaičiuojant nuo laisvės atėmimo bausmės atlikimo arba nuo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos;

- išieškoti konfiskuotino automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą – 780 Eur (septynis šimtus aštuoniasdešimt eurų).

A. B. paskirta kardomoji priemonė – specialiosios teisės vairuoti kelių transporto priemones sustabdymas, pradėjus bausmės vykdymą panaikintina.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. A. B. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad 2021 m. rugpjūčio 28 d. apie 19.40 val. (duomenys neskelbtini), vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, o konkrečiai – kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija – 2,15 promilių etilo alkoholio, t. y. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

2. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose 2021 m. lapkričio 18 d. priimtas apkaltinamasis nuosprendis, kuriame padaryta išvada, jog A. B. kaltė dėl pareikšto kaltinimo visiškai įrodyta, jo veiksmai kvalifikuoti teisingai. Skirdamas nuteistajam A. B. bausmę, teismas įvertino padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, jos pavojingumo visuomenei laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, jo atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes, taip pat atsižvelgė į tai, kad šią nusikalstamą veiką padarė lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos metu, dėl ko paskyrė realią laisvės atėmimo bausmę, kurią pridėjo prie likusios neatliktos bausmės dalies. Iš A. B. taip pat nuspręsta išieškoti automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą bei uždrausti 3 metus naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones.

3. Nuteistojo A. B. gynėjas advokatas M. Vagonis, nesutikdamas su priimtu nuosprendžiu, skundžia jį apeliacinės instancijos teismui ir prašo Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. lapkričio 18 d. nuosprendį pakeisti – paskirtos bausmės vykdymą atidėti, uždraustos specialiosios teisės terminą pradėti skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo ir konfiskuoti ne automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą, o patį automobilį.

5. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas palaikė apeliacinį skundą ir prašė jį tenkinti, tuo tarpu prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir Kauno apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 18 d. nuosprendį palikti galioti nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. B. gynėjo advokato Mindaugo Vagonio apeliacinis skundas atmetamas.

6. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Apeliaciniame skunde nuteistojo gynėjas neginčija A. B. kaltės nei jam inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikavimo, o teisėjų kolegija, patikrinusi baudžiamąją bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektais, abejoti A. B. veiksmų teisiniu vertinimu taip pat neturi jokio teisinio pagrindo, todėl nuteistojo kaltės klausimas išsamiau neanalizuojamas. Apeliaciniame skunde iš esmės keliami nuteistajam paskirtos bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones termino pradžios nustatymo bei konfiskuotinos transporto priemonės vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo pagrįstumo klausimai, prašant taikyti BK 75 straipsnio nuostatas bei atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, skirti transporto priemonės, o ne jo vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimą, taip pat prašant teisės vairuoti transporto priemones terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Todėl apeliacinį skundą nagrinėjantis teismas pasisako tik šiais klausimais.

Dėl BK 75 straipsnio taikymo

7. BK 75 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį (BK 75 straipsnio 4 dalis). Pagal BK 75 straipsnio 5 dalį, atidėdamas bausmės vykdymą pagal šio straipsnio 2 ir 3 dalis, teismas paskiria nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones, šio straipsnio 1 dalyje nustatytą intensyvią priežiūrą ir (ar) šioje straipsnio dalyje nustatytas pareigas. Tačiau pažymėtina, jog BK 75 straipsnio taikymas galimas tik byloje esant tam tikrai įstatymo numatytai sąlygų visumai, be to, net ir esant šių sąlygų visumai bausmės vykdymo atidėjimas yra teismo teisė, nes tik teismas sprendžia, ar yra pakankamas pagrindas manyti, kad konkrečiam nuteistajam bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Pažymėtina, kad bausmės vykdymo atidėjimas yra išimtinė bausmės realizavimo forma, galima tada, kai bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama, tačiau iškilus pagrįstai abejonei šis institutas neturi būti taikomas.

8. Skundžiamu nuosprendžiu pirmosios instancijos teismas sprendė, jog taikyti nuteistojo A. B. atžvilgiu BK 75 straipsnio nuostatas ir bausmės vykdymą atidėti nėra pagrindo, kadangi skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausmė buvo subendrinta su nuosprendžiu, kuriuo A. B. buvo nuteistas už labai sunkaus nusikaltimo padarymą. Nors nuteistojo gynėjas su tokia pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka, visgi, teisėjų kolegijos vertinimu, apylinkės teismas baudžiamojo įstatymo nuostatų nepažeidė ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo neatidėjo pagrįstai. Teisėjų kolegija pažymi, kad skundžiamas Kauno apylinkės teismo nuosprendis buvo subendrintas su Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. sausio 29 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi. Šiuo nuosprendžiu A. B. buvo nuteistas už dviejų nusikalstamų veikų, priskiriamų sunkių (BK 199 straipsnio 2 dalis) ir labai sunkių (BK 25 straipsnio 3 dalis, 260 straipsnio 3 dalis) nusikaltimų kategorijai. Už šių nusikalstamų veikų padarymą jam buvo paskirta galutinė subendrinta laisvės atėmimo bausmė 10 (dešimčiai) metų 6 (šešiems) mėnesiams. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pagrindo tenkinti nuteistojo gynėjo skundą ir nuteistojo atžvilgiu taikyti BK 75 straipsnio nuostatas nėra.

9. Visgi, net ir vertinant, jog apylinkės teismas netinkamai aiškino BK 75 straipsnio nuostatas, pagrindo taikyti nuteistojo A. B. atžvilgiu bausmės vykdymo atidėjimo institutą nėra pagrindo ir dėl kitų baudžiamojoje byloje nuteistąjį apibūdinančių duomenų. Kaip minėta, bausmės vykdymo atidėjimas yra teismo teisė, o ne pareiga, tik teismas sprendžia ar yra pagrindas manyti, kad konkrečiam nuteistajam bausmės tikslai, nurodyti BK 41 straipsnio 2 dalyje, bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Nors A. B. anksčiau nebuvo teistas už analogiškos nusikalstamos veikos padarymą, tačiau iš byloje esančių duomenų matyti, kad jis anksčiau teistas už sunkaus ir labai sunkaus nusikaltimo padarymą. Lietuvos informacinės teismų sistemos (LITEKO) duomenimis, Kauno apygardos teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartimi nuteistajam buvo taikytas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, tačiau praėjus vos 26 dienoms po jo lygtinio paleidimo nuteistasis padarė administracinį nusižengimą (b. l. 55). Pažymėtina ir tai, kad prieš nusikaltimo padarymą A. B. Kauno apygardos teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartimi buvo įpareigotas per visą lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos laiką nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, tačiau šios pareigos jis ne tik nevykdė, bet ir padarė vieną nusikaltimą, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio.

10. Teisėjų kolegijos manymu, esminę reikšmę vertinant nuteistojo asmenybę, turi ne apeliaciniame skunde nurodytos jo šeiminės aplinkybės, socialiniai ir darbiniai ryšiai, o duomenys apie nuteistąjį, o būtent, kad A. B. nagrinėjamą nusikalstamą veiką padarė lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos metu, turėdamas neišnykusį ir įstatymų nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą, būdamas recidyvistu, baustas administracine tvarka. Visa tai A. B. asmenybę apibūdina itin neigiamai, atspindi jo polinkį elgtis priešingai visuomenėje nusistovėjusioms elgesio ir moralės normoms, taip pat patvirtina jo atsainų požiūrį į teismo jam išreikštą pasitikėjimą. Būtent tai pagrįstai įvertino pirmosios instancijos teismas. Tai, kad A. B. prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi, kas pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, taip pat tai, kad jis rūpinasi mama, dirba, neatsveria nurodytų didesnį jo asmenybės pavojingumą rodančių aplinkybių. Nagrinėjamu atveju nenustatyta jokių aplinkybių, kurioms esant būtų pagrindas manyti, kad nuteistasis ateityje elgsis nepriekaištingai, todėl, įvertinęs nustatytas ir aptartas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas neturi jokio pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus jos atlikimo.

11. Esant išdėstytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju tik realios laisvės atėmimo bausmės atlikimas gali padėti užtikrinti BK 41 straipsnyje deklaruojamą bausmės paskirtį – sulaikyti A. B. nuo nusikalstamų veikų darymo, tinkamai ir veiksmingai jį nubausti, paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonės draudimo vairuoti transporto priemones termino pradžios nustatymo

12. Skundo autorius nesutinka, jog nuteistajam A. B. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones termino pradžios skaičiavimu. Teigia, kad BK nėra įtvirtintas baudžiamojo poveikio priemonių taikymo pradžios momentas, tačiau mano, kad baudžiamojo poveikio priemonių taikymo pradžia turėtų būti sietina su nuosprendžio įsiteisėjimu ir to pasėkoje pradedama vykdyti bausme.

13. Baudžiamasis įstatymas numato, jog teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones – tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką (BK 68 straipsnio 1 dalis). Uždraudimas naudotis specialia teise – vairuoti kelių transporto priemones – gali būti paskirtas nuo vienerių iki penkerių metų (BK 68 straipsnio 2 dalis). Teisėjų kolegija pažymi, kad aptariamos baudžiamojo poveikio priemonės tikslas yra prevencinis – uždraudus vairuoti transporto priemonę yra užkertamas kelias asmeniui toliau vairuoti transporto priemones, kai jis yra neblaivus. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, A. B. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas vairuoti kelių transporto priemones 3 metams, šios baudžiamojo poveikio priemonės pradžios terminą skaičiuojant nuo laisvės atėmimo bausmės atlikimo arba nuo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Nuteistojo gynėjas draudimo vairuoti transporto priemones termino neskundžia, tačiau teigia, jog terminas turi būti skaičiuojamas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Tokie apeliacinio skundo argumentai nepagrįsti, todėl atmestini.

14. Teisėjų kolegija sutinka su nuteistojo gynėju, jog baudžiamajame įstatyme nėra įtvirtintas baudžiamojo poveikio priemonių taikymo pradžios momentas, tačiau atkreipiamas dėmesys į tai, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 357 straipsnio 3 dalies nuostatomis, jeigu uždraudimas naudotis specialia teise arba teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimas, arba viešųjų teisių atėmimas paskirtas kartu su laisvės atėmimo arba arešto bausme, šios baudžiamojo poveikio priemonės pradedamos vykdyti, kai nuteistasis atliko bausmę arba lygtinai paleidžiamas iš pataisos įstaigos. Šios nuostatos kontekste darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė baudžiamojo poveikio priemonės skaičiavimo pradžią ir tvarką. Paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės termino skaičiavimas atitinka tiek BK 68 straipsnio 4 dalies, tiek BPK 357 straipsnio 3 dalies nuostatas. Šiame kontekste pastebėtina tai, jog baudžiamojo poveikio priemonės – teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimas, taikymas yra siejamas būtent su de facto (faktiškai) kaltininko patiriamais suvaržymais, todėl nuteistajam atliekant laisvės atėmimo bausmę jos vykdymas sustabdomas iki paskirtos bausmės atlikimo – pagrindo toliau vykdyti šią baudžiamojo poveikio priemonę atsiradimo.

Dėl konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimo

15. Nuteistojo gynėjas skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė konfiskuoti iš nuteistojo konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą, nurodo, kad nusikalstamos veikos padarymo priemonės konfiskavimas BK 72 straipsnio prasme siejamas su daiktų, padėjusių nuteistajam padaryti nusikalstamą veiką, pašalinimas iš apyvartos. Tai nėra siejama su ekonomine nauda valstybei siekiant gauti lėšas realizavus konfiskuotą turtą, kuris buvo pripažintas nusikalstamos veikos padarymo priemone. Todėl mano, kad pirmosios instancijos teismas turėjo konfiskuoti A. B. priklausančią transporto priemonę, tačiau ne priteisti konfiskuotino turto vertę.

16. Teisėjų kolegija pažymi, kad turto konfiskavimas yra priemonė, kuria siekiama ne tik nubausti kaltininką, bet ir pačią nusikalstamą veiką padaryti ekonomiškai nenaudingą. Turto konfiskavimo klausimus reglamentuoja BK 72 straipsnis, jo 2 dalis įtvirtina, kad konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. To paties straipsnio 5 dalyje numatyta, kad tuo atveju, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. BK 72 straipsnio 5 dalies pagrindu konfiskuotino turto vertė yra įrodinėtina baudžiamosios bylos aplinkybė, ji nustatoma pagal BPK 20 straipsnyje nustatytas įrodinėjimo taisykles. Pagal BK 72 straipsnį konfiskuotino turto vertė paprastai nustatoma remiantis specialisto atliktu konkrečios transporto priemonės įvertinimu. Kai tokių duomenų byloje nėra, konfiskuotino turto vertė nustatoma pagal atitinkamų juridinių asmenų pažymą apie tokios rūšies transporto priemonės vidutinę vertę bylos tyrimo ir (ar) nagrinėjimo dieną (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-100-648/2019, 2K-164-222/2019, 2K-7-12-495/2020).

17. Kaip matyti, atvejai, kai konfiskuojamas ne BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytas turtas, o teismas išieško iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą, nustatyti BK 72 straipsnio 5 dalyje, t. y. kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga. Nagrinėjamu atveju byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad eismo įvykio metu automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo stipriai apgadintas (b. l. 15-18), ką patvirtina ir byloje esantys vaizdo įrašai (b. l. 44), o taip pat ir (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) policijos nusikaltimų veikų registravimo skyriaus tyrėjo 2021 m. rugpjūčio 28 d. sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini) uždrausti transporto priemonei „(duomenys neskelbtini)“ dalyvauti viešajame eisme bei panaikinti privalomosios techninės apžiūros dokumentą (b. l. 19). Todėl skundžiamu nuosprendžiu pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog tokį automobilį konfiskuoti valstybės naudai yra netikslinga ir remdamasis VŠĮ „(duomenys neskelbtini)“ nustatyta konfiskuotino automobilio verte (b. l. 25), konfiskavo automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą, t. y. 780 eurų.

18. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismo sprendimas konfiskuoti automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą neprieštarauja teisingumo principui ir užtikrina baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo – paskirtį, o viena iš tokių paskirčių – užkirsti kelią ateityje daryti nusikalstamas veikas. Nagrinėjamu atveju reikšminga yra tai, kad automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sugadinimas buvo A. B. nusikalstamų veikų padarinys. Bausmė ir kartu paskirta baudžiamojo poveikio priemonė turi būti vertinama kaip visuma, kurios paskirtis yra ne tik nubausti kaltininką, bet ir pačią nusikalstamą veiką padaryti ekonomiškai nenaudingą, t. y. paskirta bausmė kartu su baudžiamojo poveikio priemone turi būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasančios daryti naujas nusikalstamas veikas.

19. Vadovaujantis tuo, kas paminėta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog skundžiamas pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Todėl nuteistojo A. B. gynėjo advokato Mindaugo Vagonio apeliacinis skundas atmetamas, o Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. lapkričio 18 d. nuosprendis paliekamas galioti nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo A. B. gynėjo advokato Mindaugo Vagonio apeliacinį skundą atmesti.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.