Panevėžio apygardos teismo nutartis

2012-12-11 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-914-350-2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. ApeliacijaNuosprendis · 2012-12-11Panevėžio apygardos teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2012-12-11Panevėžio apygardos teismas
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-12-11
Bylos Nr.
1A-914-350-2012
Teisminio proceso Nr.
1-45-1-00896-2012-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Algirdas Gaputis, Valdas Meidus, Artūras Ridikas
Nuteistasis
V. K.
Nukentėjusysis
E. K.
Advokatai
Alfonsas Mašalas
Kategorijos
  • 2.4.6pavadinimo nepavyko patikrinti

Teisėjas Arūnas Nevardauskis Baudžiamoji byla Nr. 1A-914-350/2012

Teisminio proceso Nr. 1-45-1-00896-2012-9Procesinio sprendimo kategorija 2.4.6. (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. gruodžio 11 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija sudaryta iš kolegijos pirmininko Algirdo Gapučio (pranešėjas), teisėjų Valdo Petro Meidaus ir Artūro Ridiko,

sekretoriaujant Jolitai Žukauskienei,dalyvaujant: prokurorei Loretai Simaitytei,gynėjui advokatui Alfonsui Mašalui,nuteistajam V. K.,nukentėjusiajam E. K.,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. K. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012-09-25 nuosprendžio, kuriuo:

V. K. a.k. (duomenys neskelbtini) pripažintas kaltu padarius šešias nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 str. 4 d., 178 str. 1 d., 178 str. 4 d., 178 str. 4 d., 178 str. 2 d., 187 str. 1 d., ir jam paskirtos bausmės:

už BK 178 str. 4 d. (vagystė iš E. K.) – 20 parų arešto;

už BK 178 str. 1 d. (vagystė iš D. P.) – 20 parų arešto;

už BK 178 str. 4 d. (vagystė iš UAB „X“ degalinės, (duomenys neskelbtini) – 20 parų arešto;

už BK 178 str. 4 d. (vagystė iš UAB „X“ degalinės, (duomenys neskelbtini) – 20 parų arešto;

už BK 178 str. 2 d. (vagystė iš R. P.) – laisvės atėmimas 2 metams ir 5 mėnesiams;

už BK 187 str. 1 d. (turto sugadinimas R. P.) – laisvės atėmimas 5 mėnesiams.

Pakirtos bausmės dalyse dėl R. P. turto vagystės ir turto sugadinimo, vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., subendrintos apėmimo būdu ir paskirta subendrinta 2 metų ir 5 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Visose kaltinimo dalyse paskirtos bausmės, vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., subendrintos jas iš dalies sudedant ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 2 metams ir 7 mėnesiams.

Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,-

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. K. nuteistas už tai, kad jis: 2011-10-22, apie 4.30 val., prie (duomenys neskelbtini), pagrobė svetimą turtą, E. K. priklausantį mobiliojo ryšio telefoną „My Phone“ bendros 329 Lt vertės.

2011-11-28, apie 21.30 val., bute (duomenys neskelbtini) m., pagrobė svetimą turtą D. P. priklausantį mobiliojo ryšio telefoną „MyPhone 6680“ su priedais bendros 490 Lt vertės.

2012-03-03, 19.25 val., UAB „X“ degalinėje (duomenys neskelbtini) m., pagrobė svetimą nedidelės vertės turtą, UAB „X“ 45,98 litrus dyzelinio kuro, bendros 213,35 Lt vertės, kurį prisipylęs į dvi atsineštas talpas, nesusimokėjęs pasišalino.

2012-03-03, 19.52 val., UAB „X“ degalinėje (duomenys neskelbtini) m., pagrobė svetimą nedidelės vertės turtą, UAB (duomenys neskelbtini) 52,63 litrus dyzelinio kuro, bendros 245,78 Lt vertės, kurį prisipylęs į dvi atsineštas talpas, nesusimokėjęs pasišalino.

2012-03-17, 21 val. - 23.25 val. laikotarpiu, iš namo (duomenys neskelbtini), pagrobė svetimą R. P. priklausantį turtą bendros 2870 Lt vertės: tris krosnių dureles 450 Lt vertės, tris sklendes 150 Lt vertės, du pečių ringių komplektus 400 Lt vertės, keramikinius namelius 130 vnt., 1300 Lt vertės, molines figūrėles 10 vnt., 100 Lt vertės, plastmasinį šiukšlių konteinerį 150 Lt vertės, metalinį spaustuvą 40 Lt vertės, elektrinį galąstuvą 80 Lt vertės, keltuvą 200 Lt vertės. Vagystę įvykdė išlauždamas spiriant koja minėto namo lauko durų įleidžiamą spyną 25 Lt vertės, name: išlauždamas dvejų durų įleidžiamas spynas bendros 25 Lt vertės, sugriaudamas tris pečius po 400 Lt vertės, sudaužydamas 15 vnt., keramikinių namelių bendros 150 Lt vertės, sugadindamas perlaužiant prie namo esančio sandėliuko lauko duris bendros 200 Lt vertės, sugadindamas kito sandėliuko lauko durų spyną, bendros 25 Lt vertės. Tokiu būdu jis sugadino svetimą R. P. priklausantį turtą, tuo jam padarė turtinę žalą bendros 1650 Lt vertės.

Šalies argumentai

Nuteistasis V. K. apeliaciniu skundu prašo pakeisti apylinkės teismo nuosprendį ir sušvelninti (sutrumpinti) galutine bausme paskirtą 2 metų ir 7 mėnesių laisvės atėmimo trukmę. Teigia, kad:

- nors BK 178 str. 2 d. numatytos ir švelnesnės nei laisvės atėmimas bausmės, tačiau jam buvo skirta būtent griežčiausia sankcijoje numatyta bausmė, todėl mano, kad teismas nepakankamai įvertino atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių buvimą

- teismas nustatė per griežtą laisvės atėmimo terminą, nes priimant nuosprendį ir skiriant bausmės dydį buvo nebuvo objektyviai įvertintos visos aplinkybės.

Teismo posėdžio metu prokurorė prašė skundą atmesti, o nuteistasis ir jo gynėjas – tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas.

Pagal bylų nagrinėjimo proceso apeliacinės instancijos teisme bendrąsias nuostatas, įtvirtintas BPK 320 str., teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose.

Dėl R. P. turto vagystės ir sugadinimo

Skundžiamu nuosprendžiu pirmosios instancijos teismas V. K. pripažino kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 178 str. 2 d., nustatęs, kad jis iš R. P. nuosavybės teise priklausančio namo slapta pagrobė pastarajam priklausantį turtą, bendros 2870 Lt vertės (tris pečių dureles, tris sklendes, du krosnių rinkių komplektus, keramikinius namelius 130 vnt., molines figūrėles 10 vnt., plastmasinį šiukšlių konteinerį, metalinį spaustuvą, elektrinį galąstuvą, keltuvą). Į patalpas V. K. pateko ir turtą pagrobė spirdamas išlaužęs minėto namo lauko duris. Be to, name išlaužė dvejas duris, sugriovęs tris pečius, sudaužęs keramikinius gaminius - namelius 15 vnt., namo priklausiniuose - prie namo esančio sandėliuko sugadinęs perlaužiant lauko duris bei sugadinęs kito sandėliuko lauko durų spyną. Tokiu būdu V. K. sugadino svetimą, R. P. priklausantį turtą, tuo jam padarė turtinę žalą 1650 Lt vertės.

Apeliantas neneigia savo kaltės dėl paties vagystės fakto, tačiau galima suprasti, kad jis nesutinka dėl jam inkriminuoto vagystę kvalifikuojančio požymio - įsibrovimo į patalpą. Tvirtina, kad vagystės metu jis į R. P. namą pateko laisvai pro neužrakintas duris ir jokio turto nesugadino.

Baudžiamajame įstatyme įsibrovimu laikomas bet koks neteisėtas patekimas į svetimą tiek gyvenamąją, tiek negyvenamąją patalpą, saugyklą ar saugomą teritoriją. Įsibrauti galima įvairiais būdais – įsilaužiant, panaudojant apgaulę ar technines priemones ir kt., taip ir pro nerakintas duris. Taigi, įsibrovimą kaip vagystės, t.y. veikos, numatytos BK 178 str. 2 d. kvalifikuojantį požymį lemia ne tik patekimo į svetimą patalpą būdas, bet ir pats patekimo neteisėtumo faktas.

V. K. parodė, kad sumanymas padaryti šią vagystę jam kilo bebūnant alaus bare, kuomet sužinojo, kad name niekas negyvena ir jame yra keramikos dirbinių. Iš šių parodymų akivaizdu, jog jo tyčia neteisėtai pateikti į namą, turint tikslą įvykdyti vagystę, atsirado iš anksto. Dėl to jo veikos kvalifikavimas pagal BK 178 str. 2 d. kaip vagystė, padaryta įsibraunant į patalpą abejonių nekelia.

Kolegija atkreipia dėmesį į tai, nei kaltinamajame akte, nei skundžiamame nuosprendyje tiesiogiai pastaroji veiką kvalifikuojanti aplinkybė nėra nurodyta, tačiau veika šiuose dokumentuose aprašyta nurodant, kad V. K. į namą pateko išlaužęs namo duris, todėl kolegija daro išvadą, kad iš pastarosios aplinkybės nurodymo akivaizdu, jog būtent įsibrovimas šiuo atveju yra V. K. veiką pagal BK 178 str. 2 d. kvalifikuojanti aplinkybė.

V. K. taip pat neigia laužęs viduje buvusį turtą. Tačiau jis taip pat parodė, į namą pateko koja spyręs į uždarytas lauko duris ir taip jas atidarė, ar jas išlaužė – nekreipė dėmesio. Teigia, kad viduje buvęs turtas jau buvo suniokotas – išardyti pečiai ir pan. Tačiau šie apelianto parodymai prieštarauja byloje surinktų ir teismo skundžiajame nuosprendyje įvertintų įrodymų visetui, tame tarpe ir nukentėjusiojo R. P. ir liudytojos J. B. parodymams, kad namas iki įvykdytos vagystės buvo tvarkingas, niekas nebuvo sulaužyta. Be to, visiškai nelogiška, kad kažkas kitas, iki į namą patenkant V. K., būtų niokojęs viduje esantį turtą, tame tarpe, ir išvertęs pečius, tačiau palikęs V. K. išnešti pečių metalines dalis. Taigi, visiškai įrodyta ir V. K. kaltė padarius veiką, numatytą BK 187 str. 1 d. ir skundžiamame nuosprendyje ji kvalifikuota teisingai

Kitų veikų, už kurias nuteistas skundžiamu nusprendžiu, nei kvalifikavimo, nei kaltės V. K. neginčija, todėl kolegija dėl jų nepasisako.

Dėl bausmės

Visas veikas, už kurias nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, V. K. padarė turėdamas neišvykusį teistumą, t.y. būdamas recidyvistu (BK 27 str. 1 d.), todėl jam pagrįstai už padarytus nusikaltimus, t.y. tiek pagal BK 178 str. 2 d., tiek pagal BK 187 str. 1 d. visiškai pagrįstai paskirtos laisvės atėmimo bausmės (BK 56 str. 1 d.), o pagal BK 178 str. 1 d. ( už D. P. turto vagystę), kaip ir už tris baudžiamuosius nusižengimus pagal BK 178 str. 4 d. paskirtos arešto bausmės.

Už kiekvieną iš veikų, už kurias paskirtos tiek laisvės atėmimo, tiek arešto bausmės, jų dydžiai yra mažesni nei įstatymo sankcijose numatyti šių bausmių vidurkiai, atsižvelgiant į tai, jog visuose epizoduose, išskyrus vagystes iš degalinių, taigi ir epizode, kuriame paskirtos laisvės atėmimo bausmės, skundžiamu nuosprendžiu yra nustatyta po vieną apelianto atsakomybę lengvinančią ir vieną sunkinančią aplinkybes, šių bausmių laikyti aiškiai per griežtomis ir jų mažinti nėra jokio pagrindo, nes jos nustatytos vadovaujantis BK VIII dalyje įtvirtintais bausmių skyrimo principais, tame tarpe nepažeidžiant ir BK 61 str. reikalavimų.

Pažymėtina ir tai, kad apylinkės teismas, nustatęs, jog veikos padarytos esant idealiajai sutapčiai, t.y. vienais veiksmais, abi skundžiamu nuosprendžiu paskirtas laisvės atėmimo bausmes subendrino apėmimo būdu, t.y. šiuo atveju buvo pritaikytas apeliantui palankiausias galimas bausmių bendrinimo būdas.

Po to, skiriant galutinę subendrintą bausmę, atsižvelgiant į tai, kad visos veikos pagal savo pobūdį yra tapačios – visomis jomis buvo kėsinamasi į svetimą nuosavybę ir skiriasi tik pagrobto svetimo turto verte. Būtent pastaruoju kriterijumi vadovaujantis V. K. padarytos veikos yra priskiriamos baudžiamiesiems nusižengimams (BK 178 str. 4 d. – trys epizodai), nesunkiems nusikaltimams (BK 178 str. 1 d. – vienas epizodas) ir apysunkiams nusikaltimams (BK 178 str. 2 d. – vienas epizodas), t.y. veikos pagal pavojingumą nėra labai skirtingos ir, nesant kitų pagrindų, numatytų BK 63 str. 5 d., kuriems esant už atskiras veikas paskirtos bausmės galėtų būti bendrinamos apėmimo būdu, skundžiamu nuosprendžiu subendrintos taikant apeliantui palankiausią galimą – dalinio sudėjimo – būdą. Dėl to ir skundžiamu nuosprendžiu paskirtoji galutinė subendrinta bausmė negali būti laikoma aiškiai per griežta.

Esant šioms aplinkybėms, apeliacinio skundo tenkinti nėra jokio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 326 str.1 d. 1 p.,

nutarė:

V. K. apeliacinį skundą atmesti.

Teisėjai Algirdas GaputisValdas MeidusArtūras Ridikas