Kauno apygardos teismo nutartis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 29 d. nutarties, kuria baudžiamoji byla perduota Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorui.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2017 m. rugsėjo 1 d. Alytaus rajono apylinkės teismui buvo perduota baudžiamoji byla, kurioje R. S. kaltinamas tuo, kad 2013 m., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytos dienos ir ne vėliau kaip iki 2016 m. gruodžio 02 d. namuose, (duomenys neskelbtini), kitose ikiteisminio tyrimo metu nenustatytose vietose, turėdamas teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus E. S., K. S., sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai jiems vystytis, privalėdamas rūpintis jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu, piktnaudžiavo tėvo teisėmis ir pareigomis. Psichiškai gniuždė ir vartojo fizinį smurtą, suduodamas smūgius diržu, baugindamas smurtu savo sūnų E. S., gim. (duomenys neskelbtini). Sistemingai grasino sugriauti savo dukrai K. S., gim. (duomenys neskelbtini). ir jos draugui M. A. gyvenimą, pasodinti vaikų motiną J. S. į kalėjimą, palikti be namų. Tokiais ilgalaikiais nukentėjusiosios K. S. atžvilgiu psichologinio ir fizinio smurto veiksmais, fiziškai ir psichiškai gniuždė savo dukrą K. S. dėl ko nukentėjusiajai K. S. konstatuotas emocijų sutrikimas vaikystėje F93.8 tiesioginiu priežastiniu ryšiu atsiradęs dėl įtariamojo veiksmų: fizinio ir psichologinio smurto jos atžvilgiu bei stebėto fizinio ir psichologinio smurto jos motinos atžvilgiu. Taip nesunkiai sužalojo savo dukrą K. S., nes K. S. sveikata buvo sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų, tai yra nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 163 straipsnyje, 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte padarymu. Taip pat jis kaltinamas tuo, kad nuo 2016 m. rugsėjo 1 d. iki 2016 m. rugsėjo 30 d., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje, automobilyje smurtavo prieš savo šeimos narį - dukrą K. S., kuriai, kilusio konflikto metu, sudavė vieną kartą delnu per veidą, taip smurtaudamas nukentėjusiajai K. S. sukėlė fizinį skausmą, tai yra kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.Alytaus rajono apylinkės teismas 2017 m. rugsėjo 29 d. nutartimi baudžiamąją bylą perdavė prokurorui. Teismas konstatavo, kad kaltinamasis aktas neatitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 219 straipsnio 3 punkto reikalavimų, nes jame nekonkretizuotos sistemingų grasinimų, fizinio ir psichinio smurto aplinkybės, t. y. padarymo tikslus laikas, vieta, sistemingumo pasireiškimo būdas ir kitos aplinkybės. Be to, kaltinamajam R. S. suformuluotame kaltinime nenurodytos blanketinės normos, įtvirtinančios tėvo teises ir pareigas, todėl neaišku, kokios blanketinės normos buvo pažeistos, jam piktnaudžiaujant tėvo teisėmis ir pareigomis. Pareikštas kaltinimas R. S. nekonkretus, netikslus, neaiškus, nes nedetalizuotos, nekonkretizuotos kiekvienos nusikalstamos veikos, sudarančios sistemingumo požymį, faktinės aplinkybės. Esant šiems kaltinamojo akto trūkumams yra pažeista kaltinamojo teisė žinoti, kuo jis yra kaltinamas (BPK 22 straipsnio 3 dalis.), teisė pasirengti gynybai (BPK 44 straipsnio 7 dalis). Teismo nuomone, nurodyti kaltinamojo akto trūkumai esminiai pažeidė baudžiamojo proceso normas, dėl to suvaržė įstatymų garantuotas kaltinamojo R. S. teises žinoti, kuo jis yra kaltinamas, ir gintis nuo pareikšto kaltinimo. Esminė šio kaltinimo yda - jo nekonkretumas.Apeliaciniame skunde prokurorė prašo panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 29 d. nutartį ir baudžiamąją bylą grąžinti Alytaus rajono apylinkės teismui.Skunde nurodo, kad teismo iniciatyva dėl kaltinamojo akto trūkumų byla prokurorui perduodama esant dviem sąlygoms: 1) kai ikiteisminio tyrimo metu surašytas iš esmės BPK 219 straipsnyje numatytų reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas; 2) pažeidimas (netinkamas kaltinamojo akto turinys) trukdo nagrinėti bylą teisme. Apeliantės nuomone, 2017 m. rugsėjo 1 d. kaltinamajame akte buvo nurodyti visi BPK 219 str. reikalaujami duomenys, šie duomenys buvo nurodyti teisingai, todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad kaltinamasis aktas iš esmės neatitinka BPK 219 str. reikalavimų. Kaltinamajame akte nusikalstamos veikos aplinkybes reikia nurodyti tiek, kiek jos nustatytos ikiteisminio tyrimo medžiaga, nurodant kaltininkui inkriminuojamo nusikaltimo sudėties požymius, numatytus konkrečiame BK straipsnyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-197/2005).Pasak prokurorės, baudžiamojo proceso įstatymas numato pakankamai alternatyvų siekiant pagrindinio baudžiamojo proceso uždavinio - greitai ir išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas bei tinkamai pritaikyti įstatymą. teismas turi teisę savo iniciatyva iškviesti naujus liudytojus, ekspertus, specialistus, taip pat išreikalauti kitus įrodymus.Skunde atkreipiamas dėmesys, kad baudžiamojo proceso įstatymas nereikalauja kaltinamajame akto smulkiai detalizuoti visų duomenų, kuriais grindžiamas kaltinimas ir dėl inkriminuojamu nusikalstamų veikų aplinkybių pateikti išbaigtus vienareikšmius duomenis, kadangi išsamiai šie duomenys yra analizuojami teisiamajame posėdyje atliekant įrodymų tyrimą ir juos įvertinus teismas priima galutinį sprendimą, motyvuodamas, kodėl sprendimą grindžia vienais ar kitais įrodymais. Be to, baudžiamojo proceso įstatymas numato ne vieną galimybę prokurorui aktyviai reaguoti į teisminio nagrinėjimo metu išaiškėjusias naujas aplinkybes, tikslinti kaltinimus.Prokurorė pažymi, kad nors teismo nutartyje net kelis kartus yra pabrėžiama, kad dėl tariamų kaltinamojo akto netikslumų yra pažeidžiama kaltinamojo teisė tinkamai pasirengti gynybai, tačiau kaltinamajam buvo įteikti pranešimai apie įtarimą, taip pat jam pasirašytinai buvo įteiktas kaltinamojo akto nuorašas, tačiau nei kaltinamasis, nei jo gynėjai viso proceso metu nepareiškė, kad jiems yra nesuprantama, kuo kaltinamasis yra kaltinamas, ar neužtikrinama teisė tinkamai pasirengti gynybai ir gintis nuo pareikštų kaltinimų.. Skunde nurodoma ir tai, kad skundžiamoje nutartyje nenurodyti jokie motyvai, kodėl teismo nustatytų kaltinamojo akto trūkumų nebūtų galima ištaisyti bylą nagrinėjant teisme ir kaip jie trukdo teismui nagrinėti bylą. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad nagrinėjamu atveju surašytas iš esmės BPK 219 str. reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ir tai trukdo teismui nagrinėti bylą.. Atsiliepimų į skundą negauta. Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės skundas tenkinamas.

BPK 234 straipsnio 2 dalis numato, kad byla perduodama prokurorui, kai ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas iš esmės šio Kodekso 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ar yra kitų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, kurie trukdo nagrinėti bylą. BPK 219 straipsnyje yra nustatytas kaltinamojo akto turinys. Šiame straipsnyje išdėstytas kaltinamojo akto rekvizitų sąrašas yra baigtinis ir išsamus. Teismų praktikoje pripažįstama, kad BPK 219 straipsnyje nustatytų reikalavimų kaltinamasis aktas neatitinka tada, kai jame nenurodytos arba neteisingai nurodytos svarbios veikos faktinės aplinkybės, turinčios atitikti baudžiamajame įstatyme įtvirtintus nusikalstamos veikos sudėties požymius (BPK 219 straipsnio 3 punkto pažeidimas). Pagal BPK įtvirtintą kaltinamojo akto, kaip procesinio dokumento, koncepciją, kaltinamasis aktas neturi būti detalus ikiteisminio tyrimo metu surinktos medžiagos aprašymas, nes svarbiausi duomenys turi būti pateikti teismui pagal BPK 220 straipsnio 2 dalį ir teismas bei kiti proceso dalyviai su tais duomenimis gali susipažinti tiesiogiai, o ne perskaitę kaltinamąjį aktą. Kaltinamajame akte nusikalstamos veikos aplinkybes reikia nurodyti tiek, kiek jos nustatytos ikiteisminio tyrimo medžiagoje, nurodant kaltininkui inkriminuojamo nusikaltimo sudėties požymius, nustatytus konkrečiame BK straipsnyje. Taip pat kaltinamajame akte nurodyti duomenys jokios išankstinės įrodomosios reikšmės neturi ir neišnagrinėjus jų teismo proceso metu priimant nuosprendį jais remtis negalima (BPK 301 straipsnio 1 dalis). Kaltinamasis aktas yra procesinis dokumentas, kuriame išdėstoma prokuroro procese užimama pozicija ir argumentuojama, kodėl būtent tokios pozicijos laikosi valstybinis kaltintojas. Šiame akte neturi būti sprendžiami klausimai, kuriuos galima spręsti tik priimant nuosprendį.Iš skundžiamos nutarties matyti, kad apylinkės teismo nurodyti kaltinamojo akto turinio trūkumai sieti su BPK 219 straipsnio 3 punkte numatyta pareiga kaltinamajame akte nurodyti nusikalstamos veikos aprašymą – padarytos nusikalstamos veikos vietą, laiką, būdą, padarinius ir kitas svarbias aplinkybes. Vadovaujantis BPK 234 straipsnio 2 dalimi (bylos parengimo nagrinėti teisme metu) ir BPK 254 straipsnio 3 dalimi (bylos nagrinėjimo teisiamajame posėdyje metu), kai ikiteisminio tyrimo metu surašomas iš esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ir tai trukdo nagrinėti bylą, pirmosios instancijos teismas ją perduoda prokurorui. Iš to seka, kad pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 234 straipsnio 2 dalimi arba 254 straipsnio 3 dalimi, gali perduoti bylą prokurorui ne dėl kiekvieno BPK reikalavimų pažeidimo, padaryto ikiteisminio tyrimo metu, o tik dėl kaltinamojo akto turinio neatitikimo BPK 219 straipsnio reikalavimams, jeigu pažeidimo negalima ištaisyti teisme. Apeliacinis teismas įvertinęs baudžiamosios bylos duomenis ir šioje byloje surašytą kaltinamąjį aktą, konstatuoja, kad šiuo atveju yra tam tikrų kaltinamojo akto trūkumų, tačiau jis iš esmės atitinka BPK 219 straipsnio reikalavimus. Atkreipiamas dėmesys į tai, jog kaltinamajame akte nusikalstamos veikos aplinkybes reikia nurodyti tiek, kiek jos nustatytos ikiteisminio tyrimo medžiagoje, išdėstant svarbias veikos faktines aplinkybes ir šias aplinkybes atitinkančius nusikalstamos veikos sudėties požymius. Kaltinamajame akte be galimai nusikalstamą veiką padariusio asmens apibūdinimo (vardo, pavardės, kitų asmens duomenų nurodymo), yra nurodytas nusikalstamų veikų padarymo laikas (2013 m., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytos dienos ir ne vėliau kaip iki 2016 m. gruodžio 2 d., nuo 2016 m. rugsėjo 01 d. iki 2016 m. rugsėjo 30 d., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku), vieta (namuose, (duomenys neskelbtini), kitose ikiteisminio tyrimo metu nenustatytose vietose, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje, automobilyje), būdas, padariniai, t. y. nurodytos iš esmės visos aplinkybės, numatytos BPK 219 straipsnio 3 punkte. Aukštesniojo teismo vertinimu, skundžiamoje teismo nutartyje išvardinti kaltinimo trūkumai, t .y. kas jis yra nekonkretus, priešingai nei teigiama žemesnės instancijos teismo nutartyje, gali būti ištaisomi teisiamajame posėdyje. Teismas, priimdamas sprendimą dėl kaltinamojo akto neatitikties įstatymo reikalavimams, savo sprendimą turėtų motyvuoti, nurodydamas, kodėl šių pažeidimų negalima ištaisyti teisme ir kaip jie trukdo nagrinėti bylą bei kodėl kaltinimas turėtų būti tikslinamas tik ikiteisminio tyrimo stadijoje.Pažymima ir tai, kad baudžiamasis procesas yra tiesos nustatymo procesas, o veikos kvalifikacija yra teisinio ginčo dalykas. Baudžiamojo proceso esmė – nustatyti, ar padaryta baudžiamajame įstatyme numatyta veika, kas ją padarė, jei taip, tai kokį BK straipsnį ji atitinka. Nėra tokio reikalavimo, kad kaltinamajame akte pateikta veikos kvalifikacija būtų absoliučiai teisinga. Ji turi atspindėti prokuroro poziciją, t. y. prokuroro įsitikinimą, kaip turi būti kvalifikuota padaryta veika. Teismo nesutikimas su kaltinamajame akte nurodyta asmens nusikalstamos veikos teisiniu įvertinimu, nėra pagrindas išvadai, kad kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 straipsnyje nustatytų reikalavimų, bei tuo pačiu pagrindas perduoti bylą prokurorui. Kaip teisingai pažymėjo prokurorė savo skunde, BPK 256 straipsnio nuostatos numato galimybę bylą nagrinėjant teisme pakeisti kaltinime nurodytos veikos esmines faktines aplinkybes ir jos kvalifikavimą. Aukštesniojo teismo vertinimu, Alytaus rajono apylinkės teismas nutartyje nenustatė tokių aplinkybių, kurios leistų pagrįstai manyti, jog šioje byloje surašytas kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 straipsnyje numatytų reikalavimų ar buvo padaryti kiti esminiai baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai, trukdantys bylą nagrinėti teisme. Taip pat nėra pagrindo manyti, kad dėl nutartyje paminėtų tariamų kaltinamojo akto trūkumų suvaržyta kaltinamojo teisė gintis. Iš pateiktos baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad R. S. apklausiamas įtariamuoju parodymus duoti atsisakė, susipažinimo su bylos medžiaga baigus ikiteisminį tyrimą metu jokių prašymų nei jis, nei jo gynėjas nereiškė. Iš nutarties lieka neaišku, kokiais duomenimis remdamasis teismas grindė savo išvadą dėl tariamo kaltinamojo teisių gintis nuo pareikšto kaltinimo suvaržymų. Kaltės neigimo faktas nėra laikytinas aplinkybe, kuriai esant kaltinamasis aktas grąžinamas prokurorui. Dėl asmens kaltės padarius nusikalstamą veiką sprendžia bylą nagrinėjantis teismas, įvertinęs ikiteisminio tyrimo metu surinktus ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtus įrodymus. Kaltinamajame akte suformuluotas kaltinimas yra pirmosios instancijos teismo sprendimo ribų orientyras bei sprendimo ribų kriterijus. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apylinkės teismo nutartyje nurodomi kaltinamojo akto trūkumai nepagrindžia būtinybės perduoti bylą prokurorui. Esant šioms aplinkybėms prokurorės skundas tenkinamas ir Alytaus rajono apylinkės teismo nutartis naikinama.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 2 dalimi,

nutaria:

Panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 29 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – baudžiamąją bylą, kurioje R. S. kaltinamas pagal BK 163 straipsnį, 138 straipsnio 2 dalie 3 punktą, 140 straipsnio 2 dalį, perduoti nagrinėti Alytaus rajono apylinkės teismui.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.