Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Egidijaus Mockevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Birutės Simonaitienės, Vilijos Valantienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo T. Š. atskirąjį skundą dėl Joniškio rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. A2-432-457/2015 pagal pareiškėjų A. Š. ir T. Š. prašymo dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu dalies dėl sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių patvirtinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Šiaulių apygardos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjos A. Š., suinteresuotų asmenų S. G. ir I. G. atskiruosius skundus dėl Joniškio rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 21 d. nutarties, 2014 m. birželio 5 d. nutartimi: 1) panaikino Joniškio rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 21 d. nutartį ir klausimą išsprendė iš esmės; 2) atnaujino pareiškėjai A. Š. terminą pareiškimui dėl proceso atnaujino pateikti; 3) atnaujino procesą Joniškio rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-436-874/2013 ir bylą perdavė nagrinėti toliau pirmosios instancijos teismui (2 tomas, 54–63 b. l.).

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Skųsdamas Joniškio rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 29 d. nutartį, apeliantas (pareiškėjas) T. Š. prašo teismo nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjos A. Š. prašymą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas (3 tomas, 58–66 b. l.). Atskirajame skunde teigiama, kad teismo nutartis yra nepagrįsta ir neteisėta, ir teismas pažeidė materialinės ir procesinės teisės normas. Apeliantas nesutinka su teismo išvadomis, kad buvo padalytas ne visas buvusiems sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausęs turtas ir buvo pažeisti pareiškėjos interesai. Tvirtinama, kad pareiškėja turėjo visą informaciją apie ūkininko ūkio veiklą ir šalys išreiškė valią ratinį traktorių „R. A. 710“ priskirti pareiškėjo asmeninėn nuosavybėn, o pajų perleidimo sandoris buvo neatlygintinis. Mano, kad teismas negalėjo naikinti tik sprendimo dalies, kuria buvo patvirtinta sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių dalis dėl santuokoje įgyto turto padalijimo ir turėjo panaikinti sprendimo dalį, kuria buvo patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Pabrėžia, kad pareiškėjai atstovavo advokatė, turinti interesų konfliktą, kadangi ta pati advokatė atstovavo ir pareiškėjo interesams kitoje byloje ir panaudojo toje byloje gautus duomenis.

Šiaulių apygardos teisme 2015 m. liepos 3 d. gauti pareiškėjo T. Š. rašytinai paaiškinimai, ir juose pareiškėjas prašo tenkinti jo skundą ir skirti pareiškėjai 5792 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, 50 procentų baudos priteisiant jam (3 tomas, 87–91 b. l.).

Šiaulių apygardos teisme 2015 m. liepos 31 d. gautas pareiškėjo T. Š. prašymas dėl skundo nagrinėjimo žodinio proceso tvarka (3 tomas, 134–136 b. l.).

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

Motyvuojamoji dalis

teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).

Apelianto (pareiškėjo) T. Š. atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Dėl skundo nagrinėjimo žodinio proceso tvarka

Pagal CPK 336 straipsnio 1 dalį apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti, jog žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas, kadangi visas aplinkybes, reikšmingas bylai išspręsti, apeliantas turėjo galimybę išdėstyti savo atskirajame skunde.

Dėl įsiteisėjusių teismo procesinių sprendimų privalomumo ir bylos nagrinėjimo ribų

Pagal CPK 18 straipsnyje įtvirtintas įsiteisėjusių teismo procesinių sprendimų privalomumo principas, pagal kurį įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje.

Teisėjų kolegija pažymi, kad, priešingai, nei skunde teigia apeliantas, jog nagrinėjant bylą pakartotinai turėjo būti tikrinama, ar priimant Joniškio rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 3 d. sprendimą, buvo padaryta aiški teisės normos taikymo klaidą, minėta, kad Šiaulių apygardos teismas 2014 m. birželio 5 d. nutartimi panaikindamas Joniškio rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 21 d. nutartį, kuria teismas atmetė pareiškėjos A. Š. prašymą atnaujinti procesą ir atnaujinęs procesą Joniškio rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-436-874/2013 konstatavo, kad Joniškio rajono apylinkės teismas 2013 m. gegužės 3 d. sprendimu tvirtindamas santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, nepatikrinęs joje nurodyto turto, padarė teisės normos taikymo klaidą (CPK 366 str. 1 d. 9 p.), ir tai yra pagrindas procesui civilinėje byloje atnaujinti. Taigi Šiaulių apygardos teismas, atnaujindamas civilinėje byloje procesą pagal CPK 366 straipsnį 1 dalies 9 punktą, jau konstatavo teisės normos taikymo klaidos faktą ir atsižvelgdamas į pareiškėjos byloje suformuluotą prašymo dalyką apibrėžė reikalingas įvertinti aplinkybes: nustatyti, kada pareiškėja turėjo faktinę galimybę ir kokia apimtimi kontroliuoti T. Š. ūkininko ūkio veiklą, įvertinti, ar buvusiems sutuoktiniams tekusios turto dalys yra proporcingos ir ar toks turto padalijimas iš esmės nepažeidžia A. Š. interesų ir t. t.

Šiaulių apygardos teismas 2015 m. kovo 17 d. nutartimi panaikinęs Joniškio rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 22 d. nutartį, kuria pareiškėjų A. Š. ir T. Š. prašymas dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu paliktas nenagrinėtas, papildomai nurodė, kad Šiaulių apygardos teismui atnaujinus procesą pakartotinai bylą nagrinėjęs teismas turėjo patikrinti, ar teismas 2013 m. gegužės 3 d. sprendimu nutraukdamas pareiškėjų santuoką bendru pareiškimu ir patvirtindamas 2013 m. kovo 18 d. sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių iš esmės nenukrypo nuo sutuoktinių turto padalijimo lygių dalių principo ir nepažeidė pareiškėjos A. Š. teisėtų interesų.

Taigi Šiaulių apygardos teismas nurodė, kokios aplinkybės vertintinos nagrinėjant apeliantės prašymą pirmosios instancijos teisme. Iš skundžiamos teismo nutarties matyti, kad teismas analizavo aplinkybes, kurios turėjo būti įvertintos, todėl nėra pagrindo daryti išvados, jog pirmosios instancijos teismas nagrinėjant bylą pakartotinai vertino ne tas aplinkybes. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas visiškai nemotyvavo savo sprendimo panaikinti Joniškio rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 3 d. sprendimo dalį, kuria buvo patvirtinta sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių dalis dėl santuokoje įgyto turto padalijimo ir palikti nenagrinėtą šalių prašymo dėl santuokos nutraukimo bendru sutarimu dalį dėl santuokoje įgyto turto padalijimo.

Prieš tai minėta, kad Šiaulių apygardos teismas 2014 m. birželio 5 d. nutartimi, be kita ko, atnaujino procesą Joniškio rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-436-874/2013 ir bylą perdavė nagrinėti toliau pirmosios instancijos teismui, t. y. teismas nebuvo atnaujinęs proceso vien dėl bylos dalies dėl turto padalijimo klausimo.

Prieš tai minėtas teisėjų kolegijos išvadas patvirtina ir Šiaulių apygardos teismo 2015 m. kovo 17 d. nutarties motyvai, kadangi teismas nesutiko su apeliantės pareiškėjos A. Š. argumentu, kad pirmosios instancijos teismas turėjo palikti nenagrinėtą tik prašymo dalį, konstatavęs, jog pareiškėja prašė atnaujinti procesą dėl visos pareiškėjų A. Š. ir T. Š. 2013 m. kovo 18 d. sudarytos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių, ir tai padarė Šiaulių apygardos teismas 2014 m. birželio 5 d. nutartimi.

Be to, CK 3.53 straipsnio 4 dalyje nustatyta sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių tvirtinimo seka: 1) teismas patikrina ar sutartis neprieštarauja viešajai tvarkai ar nepažeidžia vaikų, vieno iš sutuoktinių teisių ir teisėtų interesų; 2) tik nustatęs aplinkybes, kad sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių prieštarauja viešajai tvarkai ar iš esmės pažeidžia sutuoktinių nepilnamečių vaikų ar vieno sutuoktinio teises ir teisėtus interesus, teismas sutarties netvirtina ir bylą dėl santuokos nutraukimo sustabdo, kol sutuoktiniai sudarys naują sutartį; 3) teismas prašymą palieka nenagrinėtą, jeigu per šešis mėnesius nuo bylos sustabdymo dienos sutuoktiniai neįvykdo teismo nurodymų dėl sutarties turinio.

Iš bylos medžiagos matyti, kad nagrinėjamu atveju teismas iš pradžių 2014 m. liepos 4 d. nutartimi sustabdė civilinės bylos nagrinėjimą, kol sutuoktiniai sudarys naują sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių ir pateiks ją teismui patvirtinti, ir tik skundžiamoje 2015 m. gegužės 29 d. nutartyje vertino aplinkybes dėl sutartyje nurodytos informacijos apie dalijamą santuokoje įgytą turtą teisingumą ir pareiškėjos A. Š. interesų galimą pažeidimą. Taigi priėmus skundžiamą teismo nutartį, kurioje buvo konstatuota, kad sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių dalis pažeidžia pareiškėjos teises ir teisėtus interesus, buvo nesilaikyta teisinio reglamentavimo privalomai sustabdyti bylą ir suteikti buvusiems sutuoktiniams pakankamai laiko, kad būtų pašalinti sutarties trūkumai.

Prieš tai minėti materialinės ir procesinės teisės pažeidimai negali būti pašalinti Šiaulių apygardos teisme, todėl skundžiama teismo nutartis naikintina ir klausimą perduotinas pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.

Teisėjų kolegija nevertina kitų skundo teiginių, kadangi jų vertinimas šios bylos kontekste nėra teisiškai reikšmingas.

Dėl galimo interesų konflikto

Pagal LR Advokatūros įstatyme įtvirtinti advokatų veiklos pagrindiniai principai, tarp jų – interesų konflikto vengimas (5 straipsnis). Įstatymo dešimtajame skirsnyje reglamentuota advokatų drausminė atsakomybė už šio įstatymo ir Lietuvos advokatų etikos kodekso reikalavimų bei advokato veiklos pažeidimus.

Teisėjų kolegija pažymi, kad teismas nėra kompetentingas spręsti klausimo dėl advokato interesų konflikto, kadangi tokius klausimus sprendžia Lietuvos advokatūros organai: Advokatų taryba priima sprendimus iškelti drausmės bylą advokatui (Advokatūros įstatymo 60 str. 2 d. 10 p.), o Advokatų garbės teismas Lietuvos advokatūros nustatyta tvarka nagrinėja advokatų drausmės bylas (įstatymo 61 str. 1 d.).

Esant šioms aplinkybėms, kolegija plačiau nevertina apelianto skundo teiginių dėl interesų konflikto.

Dėl prašymo skirti pareiškėjai baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis

CPK 95 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti du savarankiški atsakomybės taikymo pagrindai: 1) nesąžiningas nepagrįsto procesinio dokumento pareiškimas, 2) sąmoningas veikimas prieš greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą.

Pagal 95 straipsnio 2 dalį teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tūkstančių septynių šimtų devyniasdešimt dviejų eurų baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui.

Kolegija pažymi, jog byloje nėra duomenų, rodančių, kad pareiškėja akivaizdžiai siekė sukelti nepatogumus, trukdžius, rūpesčius, todėl prašymas skirti baudą atmestinas.

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panaikinti Joniškio rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 29 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.