Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja A. S., dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, LR VDI atstovui G. K., išnagrinėjusi A. K., a.k. (duomenys neskelbtini) UAB kavinė „P. N.“ direktoriaus, administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. K., būdamas UAB kavinė „P. N.“ direktoriumi, pažeidė Lietuvos Respublikos DK nuostatas, kadangi esant darbo sutarties požymiams, 2014-10-16 leido A. S. N, dirbti nesudarius rašytinės darbo sutarties ir teisės aktų nustatyta tvarka nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – ir VSDFV) teritoriniam skyriui apie minėto asmens priėmimą į darbą. VSDFV teritorinis skyrius apie A.S. N. socialinio draudimo pradžią po VDI patikrinimo. Šiais savo veiksmais A. K., būdamas UAB kavinė „P. N.“ direktoriumi, neužtikrino, kad A. S. N dirbtų sudariusi rašytinę darbo sutartį bei nustatyta tvarka pranešus VSDFV teritoriniam skyriui apie asmens socialinio draudimo pradžią, tuo pažeisdamas Lietuvos Respublikos DK 98 str. 1 d. 1 bei 2 p. nuostatas ir padarydamas Lietuvos Respublikos ATPK 41³ str. 1 d.

Teismo posėdžio metu A. K. savo kaltę pripažino, nurodė, jog A. S. N atėjo į kavinę pirmą kartą pabandyti dirbti, ir jis leido. Patikrinimo metu sutarties dar sudaręs nebuvo, bet vėliau apie jos įdarbinimą pranešė VSDFV teritoriniam skyriui. Dėl tokio savo elgesio nuoširdžiai gailėjosi.

2014-10-22 Nelegalaus darbo tyrimo akte Nr. NDA 0897-0356 užfiksuota, kad 2014-10-16 apie 11.50 val., VDI inspektoriai G. K. ir M. I., atlikdami patikrinimą, adresu Žvejų g. 2, Vilniuje, kavinėje „P. N.“, virtuvėje rado dirbančią A. S. N, kuri paaiškino, jog į kavinę atėjo 2014-10-16 apie 10 val., ne norėjo pabandyti dirbti ir pasižiūrėti darbo sąlygas ir su direktoriumi Antanu galutinai aptarti darbo sąlygas, kadangi prieš tai telefonu buvo aptarę atlyginimo dydį. Atėjusi ji gamino suktinukus. Patikrinimo metu apie A. S. N socialinio draudimo pradžią VSDFV teritorinis skyrius informuotas nebuvo. Tyrimo metu apklaustas A. K. paaiškino, kad A. S. N buvo atėjusi pabandymui, darbo sutarties patikrinimo metu sudarius nebuvo, VSDFV teritorinis skyrius apie jos socialinio draudimo pradžią informuotas tą pačią dieną, tai yra 2014-10-16 (b.l. 3-4).

Byloje esančiame paaiškinime A. S. N patvirtino Nelegalaus darbo tyrimo akte nustatytas aplinkybes ir nurodė, jog 2014-10-16 10 val. pradėjo dirbti UAB kavinė „P. N.“ virėja, norėdama pabandyti. Darė suktinukus ir laukė direktoriaus dėl darbo sutarties (b.l. 7).

Byloje esančios VSDFV pažymos patvirtina, kad patikrinimo metu apie A. S. N. socialinio draudimo pradžią pranešta nebuvo, tačiau tai padaryta po patikrinimo (b.l. 8-9, 10-11).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos DK 98 str. 1 d. 1 p., nelegaliu darbu laikomas darbas, esant Lietuvos Respublikos DK 93 str. nustatytiems darbo sutarties požymiams, dirbamas nesudarius darbo sutarties ar teisės aktų nustatyta tvarka nepranešus VSDFV teritoriniam skyriui apie asmens priėmimą į darbą. Lietuvos Respublikos DK 93 str., įtvirtinantis darbo sutarties sąvoką, nustato esminius jos požymius, tai yra darbo sutartis yra darbuotojo ir darbdavio susitarimas, kuriuo darbuotojas įsipareigoja dirbti tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbą arba eiti tam tikras pareigas paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, o darbdavys įsipareigoja suteikti darbuotojui sutartyje nustatytą darbą, mokėti darbuotojui sulygtą darbo užmokestį ir užtikrinti darbo sąlygas, nustatytas darbo įstatymuose, kituose norminiuose teisės aktuose, kolektyvinėje sutartyje ir šalių susitarimu. Lietuvos Respublikos DK 99 str. 2 d. nustato darbo sutarties sudarymą.

Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas „Teismų praktikos administracinių teisės pažeidimų bylose dėl nelegalaus darbo apibendrinime ir teisės taikymo rekomendacijose“ (2005 m. „Administracinių teismų praktika“ Nr. 7) nurodė, kad esminiai Lietuvos Respublikos DK 93 str. nustatyti darbo sutarties požymiai, reikšmingi asmens veiką kvalifikuojant pagal Lietuvos Respublikos ATPK 41³ str., yra šie: darbas turi būti dirbamas darbdaviui ir fiziniam asmeniui susitarus, asmuo dirba tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbą arba eina tam tikras pareigas, asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, asmuo dirba atlygintinai. Taip pat Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas pažymėjo, jog administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos ATPK 41³ str. dėl nelegalaus darbo yra traukiami darbdaviai ar jų įgalioti asmenys, kurie leidžia realiai dirbti darbą fiziniam asmeniui, esant Lietuvos Respublikos DK 93 str. nustatytiems darbo sutarties požymiams, nesilaikant darbo sutarties sudarymo taisyklių (Lietuvos Respublikos DK 99 str.).

Motyvuojamoji dalis

Ištyrus byloje surinktus įrodymus ir įvertinus jų visumą, teismas daro išvadą, kad teismo išnagrinėtoje byloje yra nustatytas nelegalaus darbo faktas, kadangi UAB kavinė „P. N.“ direktorius A. K., būdamas atsakingas už darbo organizavimą kavinėje, nesudaręs darbo sutarties ir nepranešęs VSDFV teritoriniam skyriui, realiai leido kavinėje, esančioje Žvejų g. 2, Vilniuje, dirbti A. S. Ni, pažeisdamas Lietuvos Respublikos DK 93 str., 98 str. 1 d. 1 ir 2 p., 99 str. 2 d. Kad A. K. leido dirbti A. S. N, nesudarius darbo sutarties ir nepranešus nustatyta tvarka VSDFV teritoriniam skyriui apie jos įdarbinimą, yra patvirtinama paties jo prisipažinimu, administracinio teisės pažeidimo protokolu (b.l. 2), Nelegalaus darbo tyrimo aktu (b.l. 3-4), A. S. N. paaiškinimu (b.l. 7), bei kitais byloje esančiais rašytiniais duomenimis.

Teismas pripažįsta A. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad pažeidimą jis pripažino ir nuoširdžiai gailisi, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant prevencinių tikslų (Lietuvos Respublikos ATPK 20 str.). Kiekvienos teisinės sankcijos taikymas pirmiausia reiškia tam tikrų suvaržymų paskyrimą asmeniui, kurio atžvilgiu ji taikoma. Teismai formuodami teismų praktiką, yra ne kartą pažymėję, kad skiriant administracines nuobaudas, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Tarp padaryto teisės pažeidimo ir už pažeidimą paskirtos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti teisinga pusiausvyra. Proporcingumo principas yra susijęs su Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ str. įtvirtintais teisingumo ir protingumo kriterijais. Teisinga ir protinga nuobauda laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta.

Įvertinus administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, atsižvelgus į padaryto pažeidimo pobūdį, bei į tai, jog visgi šiuo metu darbuotoja dirba pagal darbo sutartį kavinėje, byloje nėra duomenų apie A. K. skirtas administracines nuobaudas už analogiško pažeidimo padarymą, pažeidimo padarymo aplinkybės leidžia teismui daryti išvadą, jog pažeidimas buvo atsitiktinio pobūdžio, padarytas dėl A. K., kaip vadovo, neveikimo, todėl atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, vadovaujantis protingumo ir teisingumo kriterijais, sutinkamai su Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ str. 1 d. reikalavimais, A. K. skirtina švelnesnė administracinė nuobauda, nei numatyta Lietuvos Respublikos ATPK 41³ str. 1 d. sankcijoje minimali.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ str., 286-287 str., teismas

nutaria:

A. K. pripažinti kaltu padarius pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 41³ str. 1 d., ir skirti jam 500 Lt ( 144 eurų ) dydžio baudą.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą (ATPK 302²-302⁴ str.).