- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-09-28
- Bylos Nr.
- I-466-362/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 3-64-3-00122-2015-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Arvydas Martinavičius (pran.), Virginijus Stankevičius, Laisvutė Kartanaitė
- Pareiškėjas
- R. P.
- Atsakovas
- Šiaulių miesto savivaldybės administracijos
- Trečiasis asmuo
- I. K., A. G.
Šiaulių apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš posėdžio pirmininko ir pranešėjo teisėjo Arvydo Martinavičiaus, kolegijos narių teisėjų Laisvutės Kartanaitės ir Virginijaus Stankevičiaus,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos R. P. skundą atsakovui Šiaulių miesto savivaldybės administracijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja R. P. kreipėsi į Šiaulių apygardos administracinį teismą su skundu, prašydama panaikinti Šiaulių miesto savivaldybės administracijos 2014 m. gruodžio 19 d. sprendimą dėl tarnybinio patikrinimo neatlikimo ir įpareigoti atlikti tarnybinį patikrinimą pagal 2014 m. lapkričio 28 d. pateiktą skundą.
Pareiškėja skunde ir teismo posėdžio metu nurodė, kad 2014 m. lapkričio 28 d. skundu kreipėsi į Šiaulių miesto savivaldybės administraciją dėl tarnybinio tyrimo atlikimo, kad būtų įvertinti Socialinės paramos skyriaus vedėjos I. K. ir poskyrio vedėjos A. G. padaryti neteisėti veiksmai ir kalti asmenys nubausti įstatymo numatyta tvarka. 2014 m. gruodžio 19 d. gavo Šiaulių miesto savivaldybės administracijos raštą Nr. SG-911 „Dėl skundo nagrinėjimo“, kuriuo buvo nepagrįstai atsisakyta atlikti tarnybinį tyrimą. Su pateiktu atsakymu nesutinka, kadangi atsakovas tik atlikęs tyrimą galėjo priimti sprendimą. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. spalio 24 d. nutarimo Nr. 1300 3 punkte pažymima, kad tarnybinio nusižengimo tyrimas pradedamas valstybės tarnautoją, įtariamą padariusį tarnybinį nusižengimą, į pareigas priėmusio asmens iniciatyva gavus oficialią informaciją apie valstybės tarnautojo tarnybinį nusižengimą. Gavus oficialią informaciją, tarnybinio nusižengimo tyrimas pradedamas per 5 darbo dienas nuo šios informacijos gavimo. 13 punkte pažymima, kad ištyręs tarnybinį nusižengimą, už įstaigos personalo tvarkymą atsakingas asmuo arba kitas tarnybinį nusižengimą tirti įgaliotas valstybės tarnautojas raštu pateikia valstybės tarnautoją, įtariamą padariusį tarnybinį nusižengimą, į pareigas priėmusiam asmeniui motyvuotą išvadą apie tyrimo rezultatus ne vėliau kaip 21 darbo dieną po tarnybinio nusižengimo tyrimo pradžios. Jeigu motyvuotoje išvadoje teigiama, kad valstybės tarnautojas padarė tarnybinį nusižengimą, šis nusižengimas turi būti kvalifikuojamas.
Pareiškėjos atstovas advokatas Z. B. teismo prašė pareiškėjos skundą tenkinti. Nurodė, kad 2014 m. liepos 28 d. darbo biržos siuntimu dėl įdarbinimo pareiškėja nuvyko į Socialinės paramos skyrių, kur buvo išduota pažyma Nr. 18. Pareiškėja nuvyko į polikliniką, kur gydytoja pažymoje nurodė, kad pareiškėja nurodytus darbus dirbti gali, išskyrus organinių dulkių prisotintoje aplinkoje. Šią pažymą pareiškėja pateikė Socialinės paramos skyriui. Vėliau ji sužinojo, kad 2014 m. liepos 30 d. buvo išduota kita pažyma Nr. 19, be pareiškėjos žinios ji buvo nusiųsta į polikliniką ir ten užpildyta. Tokiais veiksmais buvo pažeistos pareiškėjos teisės, todėl jos skundas teismui yra pagrįstas ir turi būti tenkinamas.
Atsiliepimas
Atsakovas Šiaulių miesto savivaldybės administracija atsiliepime ir atsakovo atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad su pareiškėjos skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodė, kad atsakomybės taikymą valstybės tarnautojams reglamentuoja Valstybės tarnybos įstatymas, kurio 28-30 straipsniai apibrėžia tarnybinių nuobaudų rūšis, skyrimo atvejus bei asmenis, turinčius teisę skirti nuobaudas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2004 m. balandžio 13 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A3-170/2004 pažymėjo, jog teismine tvarka gali būti ginčijami ne bet kokie viešojo administravimo veiksmai, o tik sukeliantys teisines pasekmes, t. y. tie, kurių nuginčijimu bus apgintos asmens teisės ir teisėti interesai. Valstybės tarnybos įstatymo 30 straipsnio, Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklių 3 punkto nuostatos užtikrina pareiškėjo teisę dėl galimo valstybės tarnautojo tarnybinio nusižengimo paduoti skundą valstybės tarnautojo vadovui, tačiau sprendimą pradėti ar nepradėti tarnybinį patikrinimą, skirti ar neskirti tarnybinę nuobaudą priima tik valstybės tarnautoją į pareigas priėmęs asmuo. Administracinių teismų praktikoje paprastai laikomasi nuostatos, kad asmenys, pranešdami apie valstybės tarnautojų galimai padarytas neteisėtas veikas (tarnybinius nusižengimus), gali tik inicijuoti tarnybinių patikrinimų atlikimą, tačiau neturi teisės apskųsti tarnybinių patikrinimų išvadų ar vadovų, turinčių teisę skirti tarnybines nuobaudas, sprendimų. Tarnybinio nusižengimo tyrimo rezultatus gali skųsti tik VTĮ 30 straipsnio 6 dalies ir taisyklių 22 punkte numatytais atvejais tikrinamas valstybės tarnautojas, jeigu nuobauda buvo paskirta. Taigi tarnybinių nusižengimų tyrimo procedūrų galutinius sprendimus ginčyti dėl jų esmės gali tik suinteresuoti asmenys, t. y. tų teisinių santykių dalyviai.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad tarnybinės atsakomybės klausimai priskirtini išskirtinai įstaigos, kurioje asmuo dirba, kompetencijai: atlikti ar neatlikti tarnybinį patikrinimą bei paskirti ar nepaskirti tarnybinę nuobaudą, yra būtent tokios įstaigos diskrecija. O asmenys, inicijavę tarnybinio patikrinimo atlikimą, pagal bendruosius gero administravimo principus įgyja teisę tik būti tinkamai informuoti apie konkretaus tarnybinio patikrinimo rezultatus.
Iš pareiškėjos skundo matyti, kad ji pageidauja, jog Socialinės paramos skyriaus vedėjos ir Socialinės paramos skyriaus Socialinių paslaugų poskyrio vedėjos atžvilgiu tarnybinis patikrinimas būtų atliktas iš naujo, kadangi mano, jog jos nepagrįstai išvengė tarnybinės atsakomybės, t. y. pareiškėja nesiekia, kad konkrečiai jos atžvilgiu būtų priimtas individualaus pobūdžio administracinis sprendimas, kuriuo būtų nustatytos jos teisės ar pareigos, o siekia kitų asmenų atžvilgiu priimto sprendimo panaikinimo ir atitinkamai tarnybinės nuobaudos kitiems asmenims paskyrimo. Valstybės tarnautojo nubaudimas ar nenubaudimas už padarytą ar tariamą nusižengimą negali būti laikomas kitų privačių asmenų įstatymo garantuotos subjektinės teisės ar įstatymų saugomo intereso pažeidimu ir šiems asmenims neatsiranda teisė reikalauti valstybės tarnautoją nubausti. Dėl to darytina išvada, kad pareiškėja neturi reikalavimo teisės dėl Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. gruodžio 19 d. rašto Nr. SG-911 panaikinimo.
Šalies argumentai
Trečiasis suinteresuotas asmuo I. K. teismo posėdžio metu nurodė, kad su pareiškėjos skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Byla nutrauktina kaip nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai.
Pareiškėja R. P. kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Šiaulių miesto savivaldybės administracijos 2014 m. gruodžio 19 d. raštą Nr. SG-911 „Dėl skundo išnagrinėjimo“ ir įpareigoti atsakovą atlikti tarnybinį patikrinimą pagal pateiktą 2014 m. lapkričio 28 d. skundą.
Iš bylos medžiagos matyti, kad ginčijamas raštas buvo priimtas atsakant į pareiškėjos 2014 m. lapkričio 28 d. skundą „Dėl Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus darbuotojų neteisėtų veiksmų“, kuriuo pareiškėja prašė atlikti tarnybinį tyrimą, įvertinti Socialinės paramos skyriaus vedėjos I. K., poskyrio vedėjos A. G. veiksmus, nustatyti asmenį, kuris atliko sveikatos patikrą vietoj pareiškėjos, įvertinti jo veiksmus bei kaltus asmenis nubausti įstatymų nustatyta tvarka (7–8 b. l.).
Priėmus skundą bylą nagrinėjantis teismas turi teisę dar kartą įvertinti, ar skundas pagrįstai buvo priimtas, ir esant pagrindui teismas bylą gali nutraukti. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 101 straipsnio 1 punkte numatyta, jog teismas nutraukia bylą, jeigu byla nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai, išskyrus atvejus, kai byla teisminga bendrosios kompetencijos teismui.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ir laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą, nereiškia, kad teisę kreiptis į teismą turi bet kuris asmuo. Konstitucijoje įtvirtinta tik galimybė kiekvienam asmeniui tokią subjektinę teisę įgyti esant įstatyme nustatytiems pagrindams. Tačiau teisminis tikrai ar tariamai pažeistos teisės gynybos būdas yra sąlygotas atitinkamų procesinių prielaidų, numatytų ABTĮ 37, 101, 103 straipsniuose, kurių buvimas atima arba apriboja asmens teisę naudotis teismine gynyba.
Teisę kreiptis į administracinį teismą nustato ABTĮ 5 straipsnis, pagal kurio 1 dalį, kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Viena iš teisės kreiptis į teismą prielaidų yra bylos priskirtinumas administracinių teismų kompetencijai (ABTĮ 37 str. 2 d. 1 p., 101 str. 1 p.). ABTĮ 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog administracinis teismas sprendžia ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje. Kokios bylos yra priskirtinos administracinių teismų kompetencijai, detaliau apibrėžia ABTĮ 15 straipsnis. ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 punktas numato, kad administracinių teismų kompetencijai yra priskirta nagrinėti bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų teisėtumo, taip pat šių subjektų atsisakymo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo ar vilkinimo atlikti tokius veiksmus. Pagal ABTĮ 22 straipsnio 1 dalį, skundą (prašymą) dėl viešojo ar vidaus administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Vadovaujantis šiomis teisės normomis, galima daryti išvadą, kad administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo. Tais atvejais, kai skundžiamas aktas ar veiksmas akivaizdžiai jokių teisinių pasekmių nesukelia, jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu. Teismine tvarka gali būti ginčijama ne bet kokia valstybinio administravimo subjekto veikla, o tik tokia, kuri atitinka ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir 22 straipsnio 1 dalies reikalavimus. Šių teisės normų sisteminis vertinimas leidžia teigti, kad į administracinį teismą asmuo turi teisę kreiptis tik dėl jam teisines pasekmes sukeliančių individualių teisės aktų, priimtų viešojo administravimo srityje.
Taip pat pažymėtina, jog ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendro pobūdžio taisyklė nustato dvi prielaidas atsirasti asmens subjektinei teisei – teisei kreiptis į administracinį teismą teisminės gynybos, o būtent, besikreipiančio asmens suinteresuotumas bei jo teisės ar įstatymo saugomo intereso pažeidimas. Teismų praktikoje asmens suinteresuotumas yra aiškinamas kaip subjekto materialinis teisinis suinteresuotumas, t. y. asmuo turi turėti aiškiai identifikuotą suinteresuotumą apginti materialinės teisės normų saugomą teisę ar interesą (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. spalio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-1661/2008).
Kaip matyti iš pareiškėjos skundo, byloje esančių dokumentų, skundžiamu atsakovo raštu pareiškėja buvo informuota, jog išnagrinėjus pareiškėjos 2014 m. lapkričio 28 d. skunde nurodytas aplinkybes, neįžvelgus pagrindo tarnybinei atsakomybei kilti, tyrimas dėl Socialinės paramos skyriaus vedėjos ir Socialinės paramos skyriaus Socialinių paslaugų poskyrio vedėjos veiksmų nebuvo pradėtas. Atsižvelgiant į tai, spręstina, jog šis atsakovo raštas yra tik informacinio pobūdžio dokumentas, pats savaime nesukeliantis pareiškėjai kokių nors teisinių pasekmių.
Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, šios bylos faktinę situaciją, sprendžia, jog nagrinėjamu atveju pareiškėja neturėjo materialinio teisinio suinteresuotumo kreiptis su skundu į teismą dėl šio rašto panaikinimo.
Pabrėžtina ir tai, kad pareiškėjos ginčijamas Šiaulių miesto savivaldybės administracijos 2014 m. gruodžio 19 d. raštas „Dėl skundo išnagrinėjimo“ yra informacinio pobūdžio dokumentas (atsakymas) į jos skundą dėl tarnybinio patikrinimo pradėjimo, kuris iš esmės negali būti siejamas su pareiškėjos tariamai pažeistų teisių gynimu ABTĮ reglamentuojamame administraciniame procese. Ginčijamu raštu atsakyta į pareiškėjos skundą, jame nėra aiškiai bei imperatyviai suformuluotų pareiškėjai privalomų elgesio taisyklių, nesuformuluotas joks akivaizdus atsakovo, kaip viešojo administravimo subjekto, valinis pareiškėjai skirtas patvarkymas, juo nėra keičiama pareiškėjos teisių ar pareigų apimtis.
Be kita ko, ginčydama atsakovo atsakymą, pati pareiškėja taip pat nenurodė, kaip šis atsakymas tiesiogiai veikia jos teises, pareigas ar teisėtus interesus, kaip pasikeistų jos teisės ar pareigos, teismui panaikinus skundžiamą raštą. Teismui taip pat nenustačius aplinkybių, jog ginčijamas atsakovo raštas pareiškėjai sukeltų kokias nors teisines pasekmes ar darytų įtaką jos teisėms, darytina išvada, jog pareiškėjos skundžiamas informacinio pobūdžio raštas niekaip neįtakoja jos teisių ar įstatymo saugomų interesų ir nesukelia jai jokių konkrečių ABTĮ 5 straipsnio 1 dalies ir 22 straipsnio 1 dalies taikymo požiūriu reikšmingų teisinių pasekmių.
Taip pat pažymėtina, kad tarnybinės atsakomybės klausimai priskirtini išskirtinai įstaigos, kurioje asmuo dirba, kompetencijai: atlikti ar neatlikti tarnybinį patikrinimą bei paskirti ar nepaskirti tarnybinę nuobaudą, yra būtent tokios įstaigos diskrecija (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS492-23/2012, 2012 m. spalio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-710/2012, 2013 m. liepos 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-624/2013, 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS261-1321/2014), nepaisant to, kad bet kurie asmenys pagal Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklių 3 punktą turi teisę pateikti skundus ar kitą informaciją apie galimą tarnybinį nusižengimą. Asmenys, inicijavę tarnybinio patikrinimo atlikimą, įgyja teisę tik būti tinkamai informuoti apie konkretaus tarnybinio patikrinimo rezultatus. Tarnybinis patikrinimas teisines pasekmes sukelia tik tikrinamam pareigūnui (valstybės tarnautojui).
Antrasis skundo reikalavimas dėl įpareigojimo atsakovą atlikti tarnybinį patikrinimą pagal 2014 m. lapkričio 28 d. skundą yra neatsiejamai susijęs su pirmuoju reikalavimu panaikinti skundžiamą raštą, akivaizdžiai išvestinis bei negali būti atskirai išnagrinėtas kaip savarankiškas reikalavimas. Taip pat, atsižvelgiant į tai, kad atsakovui joks teisės aktas nenumato pareigos atlikti tarnybinį patikrinimą, gavus bet kokią informaciją apie galimą tarnybinį nusižengimą, teismas šiuo atveju taip pat neturi galimybės įpareigoti atsakovą tai padaryti (ABTĮ 88 str.). Taigi, ir šiuo atveju pareiškėjos inicijuojamas ginčas nebūtų priskirtas administracinių teismų kompetencijai.
Kolegijai išėjus priimti sprendimo ir paaiškėjus, jog pareiškėjos ginčijamas raštas jokių teisinių pasekmių pareiškėjai nesukelia, t. y. skundžiamas atsakymas nelaikytinas individualiu teisės aktu ABTĮ 2 straipsnio 14 dalies ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 8 dalies prasme, o toks raštas negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, todėl byla nutrauktina kaip nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai. Pareiškėjos nesutikimas su informacinio pobūdžio rašto turiniu yra subjektyvaus pobūdžio aplinkybė, kuri savaime neapsprendžia minėto rašto teisėtumo ir pagrįstumo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 101 straipsnio 1 punktu, 105–107 straipsniais,
nutaria:
Bylą pagal pareiškėjos R. P. skundą atsakovui Šiaulių miesto savivaldybės administracijai dėl 2014 m. gruodžio 19 d. rašto Nr. SG-911 panaikinimo ir įpareigojimo atlikti tarnybinį patikrinimą pagal 2014 m. lapkričio 28 d. skundą nutraukti kaip nepriskirtą administracinių teismų kompetencijai.
Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo gavimo gali būti skundžiama Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per šį teismą, paduodant atskirąjį skundą.