Kauno apygardos teismo nutartis

2015-01-02 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-12-478/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-01-02
Bylos Nr.
1S-12-478/2015
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Jūratė Jakubonienė
Nuteistasis
V. K.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1S-12-478/2015Procesinio sprendimo kategorija: 2.5.14.; 2.5.19. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. sausio 2 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jūratė Jakubonienė, nerengiant teismo posėdžio, išnagrinėjo nuteistojo V. K. skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 2 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo skundas dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Marijampolės pataisos namuose (toliau – Komisija) 2014 m. spalio 28 d. nutarimo Nr. 1541 netaikyti nuteistajam V. K. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Teisėja, išnagrinėjusi skundą ir susipažinusi su pateikta medžiaga,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. K. nuteistas Šiaulių apygardos teismo 2006-10-04 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 str. 2 d., 129 str. 1 d., 63 str. 1, 4 d. 11 metų 6 mėnesiams laisvės atėmimo, užskaityta 1 diena.

Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2005-12-25, pabaiga – 2017-06-24

Neatlikta bausmės dalis nutarimo priėmimo dienai yra 2 metai 7 mėnesiai ir 27 dienos.

Žemesnės instancijos teismas

Komisijos 2014 m. spalio 28 d. nutarimu Nr. 1541 nutarta V. K. netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 2 dalies 3 punktą, nes nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės neleidžia daryti išvados, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

V. K. tokį Komisijos sprendimą apskundė Marijampolės rajono apylinkės teismui, kurio 2014 m. gruodžio 2 d. nutartimi skundas buvo atmestas, Komisijos nutarimas paliktas galioti. Teismas sprendė, kad šiuo metu nėra pagrindo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, nes nėra pagrindo manyti, jog nuteistasis V. K., būdamas laisvėje šiuo metu, laikysis įstatymų ir nenusikals.

Šalies argumentai

Nesutikdamas su tokiu Marijampolės rajono apylinkės teismo sprendimu, nuteistasis V, K. skundu prašo taikyti jam BVK 157 straipsnį.

Nuteistasis nurodo, kad BVK 8 straipsnio 1 dalis prieštarauja BVK 157 straipsnio 1 daliai, todėl esant įstatymų kolizijai, turi būti taikoma nuteistajam palankesnė norma.

Nuteistojo nuomone, teismas turi vadovautis ne bausmės tikslais, o vykdymo paskirtimi ir lygtinio paleidimo tikslais. Tokiu atveju, lygtinio paleidimo institutas prarastų savo prasmę. Teismų praktikoje pažymėta, kad bausmės laikas nustatomas nuosprendžiu, o kokią dalį skirtos bausmės asmuo privalo atlikti, numato BVK 157 straipsnis. Prokuroras savo atsiliepime neigia pažeidėjo pasitaisymo galimybę. Perauklėjimas ir pasitaisymas galimas tik humaniškos ir demokratinės visuomenės sąlygomis, kur sistema, įstatymai orientuoti į asmenybės ugdymą, pareigybių supratimą ir t. t., greičiau grąžinti nuteistąjį į priimtiną visuomenei gyvenimą. Teismas ir prokuroras pamiršo, kad pataisos įstaigoje darbuotojai dirba su nuteistuoju ir numato pozityvų elgesį ir pasikeitimus, o teismas ir prokuroras negali žinoti, ar nuteistasis taisosi, ar ne.

Atsiliepimas

Atsiliepimų į V. K. skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo V. K. skundas atmestinas.

BVK 157 straipsnio 1 dalis numato, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų.

Pagal BVK 8 straipsnio 1 dalies, 164 straipsnio 2 dalies nuostatas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, ar atlikta bausmės dalis yra pakankama, t.y. ar yra materialusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui, teismas sprendžia iš bylos duomenų visumos, ne tik iš nuteistojo elgesio bausmės atlikimo metu, bet ir iš padarytos nusikalstamos veikos pobūdžio, pavojingumo laipsnio, neatliktos bausmės dydžio, ankstesnių teistumų ir kt. Lygtinis paleidimas yra susijęs su pataisos priemonių individualizavimu, todėl, priešingai nei tvirtina nuteistasis, įstatymas įpareigoja, svarstant lygtinio paleidimo taikymo klausimą, atsižvelgti ne tik į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo laikotarpiu, bet ir visumą aplinkybių, kurios visos yra svarbios ir lemia lygtinio paleidimo taikymą.

Nuteistasis neteisingai mano, kad BVK 8 straipsnis prieštarauja šio įstatymo 157 straipsnio nuostatoms, kad yra kolizija. Įstatymų kolizija yra tada, kai du ar daugiau įstatymų tą patį klausimą reglamentuoja skirtingai, ir galima tik tarp galiojančių įstatymų. Bausmių vykdymo kodeksas yra vieningas teisės aktas ir jame išdėstytos normos papildo viena kitą ir aiškinamos sistemiškai, todėl tarp jų prieštaravimų negali būti. BVK 157 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodyti tik minimalūs atliktų bausmių dydžiai, kada atsiranda formalusis pagrindas svarstyti lygtinio paleidimo klausimą, tačiau į kokias aplinkybes būtina atsižvelgti, kas sudaro materialųjį pagrindą lygtinio paleidimo taikymui, išdėstyta BVK 8 straipsnio 1 dalyje, 164 straipsnio 2 dalyje.

Pažymėtina, kad lygtinio paleidimo institutas nėra bendra bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems dalį bausmės, numatytos BVK 157 straipsnio 2 ar 3 dalyse. Bendra taisyklė, kad nuteistasis turi atlikti visą nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, šiuo atveju vienuolikos metų šešių mėnesių laisvės atėmimą, nes skirdamas tokio dydžio bausmę teismas vertino, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytam nusikaltimui ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus. O lygtinis paleidimas yra išimtis, kuri turi būti taikoma kaip paskatinimas išskirtiniais atvejais, kai nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu buvo itin nepriekaištingas, o ir kitos aplinkybės leidžia neabejoti, kad lengvesnė likusios bausmės atlikimo forma leis pasiekti bausmės tikslus ir tuo pačiu nebus pažeistas teisingumo principas ir visuomenės interesai. Būtent tam yra teikiamas prioritetas, o ne nuteistojo lūkesčiams kuo greičiau išeiti į laisvę. Nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti ir taikoma bet kuriuo atveju. Anaiptol, lygtinio paleidimo taikymas yra išimtinė teismo teisė ir tik teismas, įvertinęs visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgdamas į bausmės tikslus, visuomenės intereso užtikrinimą, kad nuteistasis atliktų tokią bausmės dalį, jog būtų įgyvendintas teisingumo principas, priima sprendimą. Be to, teismas, priimdamas sprendimą, yra savarankiškas, klauso tik įstatymų, todėl prokuroro atsiliepime išreikšta pozicija tik padeda suformuoti teismo nuomonę, tačiau absoliučiai jos nelemia.

Šiuo atveju, pirmosios instancijos teismas spręsdamas, kad Komisijos nutarimas yra pagrįstas ir teisingas, priėmė teisingą sprendimą ir šiam sprendimui aukštesnysis teismas pritaria – šiuo metu dar nėra pagrindo V. K. taikyti lygtinio paleidimo.

Nuteistasis tvirtina, kad teismas neatsižvelgė į pataisos darbuotojų matomą nuteistojo pataisą, tačiau šiuo atveju ir Komisija nepriėmė nuteistajam palankaus sprendimo. Ir nors yra gana daug nuteistąjį palankiai charakterizuojančių aplinkybių, kurias pažymėjo ir Komisija nutarime, bei atlikta gana didelė bausmės dalis, tačiau, kaip nurodyta skundžiamoje nutartyje, įstatyme numatytos bausmės dalies atlikimas yra tik sąlyga, leidžianti svarstyti lygtinio paleidimo taikymo klausimą, tačiau jokiu būdu ne besąlyginis pagrindas jį taikyti. Ar asmuo jau patyrė pakankamus laisvės atėmimo bausmės suvaržymus, teismas sprendžia iš bylos duomenų visumos, ne tik iš nuteistojo elgesio bausmės atlikimo metu.

Sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo taikymo, būtina įvertinti nusikalstamos veikos sunkumą ir likusios bausmės bei atliktos bausmės santykį, nes tai tiesiogiai susiję su teisingumo principo užtikrinimu, kadangi teisingumo principas realizuojamas tik faktiškai atliekant bausmę bei patiriant laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus. Ir teisingumo principo užtikrinimas aktualus ne tik skiriant bausmę, bet ir viso jos vykdymo laikotarpiu, todėl tai, kad į bausmės paskirtį turi būti atsižvelgiama ne tik skiriant bausmę nuosprendžiu, bet ir sprendžiant lygtinio paleidimo galimumo klausimą, negali būti vertinama kaip nepagrįstas teisės normų, tiesiogiai nesusijusių su lygtiniu paleidimu, taikymas.

Nuteistasis atlieka bausmę už sunkaus ir labai sunkaus nusikalstamų padarymą, anksčiau teistas du kartus – vyrauja smurtiniai nusikaltimai. V. K. iš ankstesnių teistumų pozityvių išvadų nepadarė, paskirtos bausmės deramo poveikio nuteistojo elgesiui taip pat nedarė, nuo nusikalstamo elgesio nesulaikė, nusikaltimai tik sunkėjo, todėl abejotina, ar nuteistasis gali taisytis būdamas neizoliuotas nuo visuomenės, ir leidžia daryti išvadą, jog šiuo metu paleidus nuteistąjį iš pataisos namų lygtinai, nebus įgyvendinta bausmės paskirtis ir jos tikslai. Be to, ankstesnis nusikalstamas elgesys pažymėtas ir kaip kriminogeninis veiksnys Socialinio tyrimo išvadoje, o nusikalstamo elgesio rizika įvertinta kaip vidutinė – 50 balų pagal OASys, kas rodo didesnį V. K. pavojingumą visuomenei.

Aukštesnysis teismas konstatuoja, kad nors nuteistasis V. K. yra atlikęs didesnę bausmės dalį, nei numatytą BVK 157 straipsnio 2 dalyje 3 punkte, tačiau Komisijos nutarime ir skundžiamoje nutartyje aptartos bei aukštesniojo teismo dar kartą įvertintos aplinkybės leidžia pagrįstai abejoti tuo, kad atlikta bausmės dalis jau yra pakankama ir leidžianti manyti, jog probacija gali būti sėkminga, nuteistasis turės pakankamai valios bei motyvacijos laikytis ir sąžiningai vykdyti jam skirtus draudimus bei įpareigojimus, jis laikysis įstatymų ir nebenusikals. Nors yra nuteistąjį teigiamai charakterizuojančių aplinkybių, tačiau padarytas labai sunkus smurtinis nusikaltimas, paskirtos ir neatliktos bausmės balansas, nuteistojo asmenybė, jį charakterizuojanti medžiaga, nutrūkę socialiniai ryšiai, neužtikrinta pastovi gyvenamoji vieta, elgesys bausmės atlikimo metu, taip pat ir Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro lygtiniam paleidimui nepritariantis atsiliepimas šiuo metu dar nesudaro pagrindo spręsti, jog V. K. jau atliko tokią bausmės dalį, kuri leistų toliau jį sėkmingai taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir tuo nebūtų pažeistas teisingumo principas, būtų įgyvendinta bausmės paskirtis ir jos tikslai. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė V. K. skundą dėl Komisijos nutarimo netaikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Marijampolės apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 2 d. nutartis pagrįsta ir teisėta, ją naikinti nuteistojo skunde nurodytais argumentais teisinio pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teismas

nutarė:

nuteistojo V. K. skundą atmesti ir palikti galioti Marijampolės apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 2 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėja Jūratė Jakubonienė