Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo O. D. (duomenys neskelbtini), M. D. (duomenys neskelbtini), S. S. (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vilniaus apylinkės prokuratūros prokuroro 2016-11-14 nutarimu, be kita ko, buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas E. S. (E. S., gim. (duomenys neskelbtini)), ir D. D. (gim. (duomenys neskelbtini)), atžvilgiu, dėl nukentėjusiojo R. K. sumušimo, kadangi jie nusikalstamos veikos padarymo metu dar nebuvo tokio amžiaus, nuo kurio atsako pagal baudžiamuosius įstatymus.

Minėtu nutarimu 1) O. D., iškelta administracinės teisės pažeidimo bylą pagal ATPK 181 str. 2 d. dėl to, kad ji vykdydama tėvų pareigą auklėti ir prižiūrėti savo sūnų D. D., nepanaudojo tėvų valdžios jo interesams, dėl ko šis 2016-01-25 apie 14.30 val. šalia (duomenys neskelbtini) gimnazijos panaudojo fizinį smurtą R. K., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu, padarydamas šiam nesunkų sveikatos sutrikdymą; 2) M. D., iškelta administracinės teisės pažeidimo bylą pagal ATPK 181 str. 1 d. dėl to, kad jis vykdydamas tėvų pareigą auklėti ir prižiūrėti savo sūnų D. D., nepanaudojo tėvų valdžios jo interesams, dėl ko šis 2016-01-25 apie 14.30 vaL. šalia (duomenys neskelbtini) gimnazijos panaudojo fizinį smurtą R. K., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu, padarydamas šiam nesunkų sveikatos sutrikdymą; 3) S. S., iškelta administracinės teisės pažeidimo bylą pagal ATPK 181 str. 2 d. dėl to, kad ji vykdydama tėvų pareigą auklėti ir prižiūrėti savo sūnų E. S., nepanaudojo tėvų valdžios jo interesams, dėl ko šis 2016-01-25 apie 14.30 val. šalia (duomenys neskelbtini) gimnazijos panaudojo fizinį smurtą R. K., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu, padarydamas šiam nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Apklausta teisme S. S. parodė, kad ji pripažįsta, jog sūnus sumušė berniuką ir pastarasis apie tai jai papasakojo. Ji, S. S. nubaudė sūnų, ji gailisi. Nesupranta kodėl sūnus vienas sumušė tą berniuką, to negali būti. Jos, S. S. sūnus taip pat atėjo truputį sumuštas namo, jos berniukas neįgalus. Ji, S. S. sūnaus nemokė muštis, mokė elgtis gražiai. Ankščiau su sūnumi tokių problemų neturėjo. Kad sūnus neina į mokyklą taip, bet kad muštųsi tai pirmas kartas. Kai grįžo iš mokyklos sūnus, pastarasis pats prisipažino, kad mušė, pasakė, kad sumušė berniuką. Sūnus sakė, kad buvo su draugu, pasakė iš pradžių, kad draugas mušėsi, o po to, kad ne.

Apklausta teisme O. D. parodė, kad jiems pasakė, kad bus nemalonumų ir bus apkaltintas dalyvavęs muštynėse. Sūnus pasakė, kad tik juos išskyrė, jis pats namo atėjo nesumuštas, ramus, jei jis būtų tai padaręs, tai būtų prisipažinęs. Tą dieną 2016-01-25, kai buvo įvykis sūnus nieko jiems nesakė, jiems soc. pedagogė pasakė, kad jie turės problemų. Tada grįžusi ji, O. D. vaiko paklausė, pastarasis atsakė, kad nemušė, tik išskyrė.

Apklaustas teisme M. D. parodė, kad vaiką mokė, jog niekada pirmas nepradėtų muštis, pastarasis pasakė, kad nemušė, tik išskyrė.

Apklausta teisme liudytoja R. L. parodė, kad nelabai ką žino apie įvykį, viskas vyko senai. 2015-01-27 kai ji, R. L. atėjo į darbą, direktorius pasakė, kad yra sudėtinga situacija, kad R. K. neina į mokyklą, pasakė, kad pastarasis buvo sumuštas mokyklos mokinių ir guli ligoninėje, paprašė išsiaiškinti. R. K. draugas pasakė, kad berniukai D. ir S. apsižodžiavo, pradėjo mėtytis sniego gniūžtėmis, tai peraugo į rimtas muštynes, smūgiavo į galvą ir spardė kojomis. Ji, R. L. pasikalbėjo su E., pastarasis prisipažino. E. patvirtino, kad ir D. mušė. D. kai mokėsi pas juos, pastarasis mažai kalbėdavo, jis nei paneigė, nei patvirtino tą dalyką. Ar D. prisipažino negali pasakyti. E. pasakė, kad ne jis vienas mušė. Teisėja pagarsina liudytojos parodymus, kai jis 2016-03-31 ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji dirba „(duomenys neskelbtini)“ socialine pedagoge. 2016-01-26 dieną į mokyklą neatėjo R. K. Klasės auklėtoja, kurioje mokosi R. K., susisiekė su R. motina ir pasiteiravo kur pastarasis yra, kodėl ne mokykloje. R. mama pasakė, kad R. guli ligoninėje dėl sumušimų. Ji, R. L. apie muštynes nieko nežinojo, tačiau 2016-01-27 dieną iš I B klasės vadovės ir moksleivių sužinojo, kad 2016-01-25 po pamokų, Pupinės g. įvyko muštynės, kurių metu buvo sužalotas I B klasės mokinys R. K.. Iš moksleivių kalbų sužinojo, kad R. einant namo iš mokyklos įvyko konfliktas tarp R. K., E. S., gim. (duomenys neskelbtini), ir D. D., gim. (duomenys neskelbtini). Konflikto metu E. pargriovęs R., mušė kumščiais per įvairias kūno vietas, o D. kelis kartus spyrė gulinčiam R. Ji, R. L. nusprendė pasikalbėti su D. ir E., kad išsiaiškinti apie įvykį. Jai, R. L. pavyko 2016-01-27 pertraukos metu, mokykloje, pasikalbėti su D., pastarasis jai papasakojo apie įvykį ir prisipažino, kad kelis kartus įspyrė R. tuo metu, kai vyko konfliktas einant jiems namo, t. y. 2016-01-25. O su E. pabendrauti gyvai negalėjo, nes pastarasis tą pačią savaitę, kada vyko muštynės, susirgo, todėl pasiskambino E. mamai, ir telefonu pasikalbėjo su E., kuris taip pat jai, R. L. prisipažino, kad buvo muštynės su R. ir kad jie mušėsi ir kad jis sudavė kumščiais R. per kūną. Ji, R. L. kiek žino, tai pirmas kartas kai vyksta konfliktas tarp R. ir minėtų berniukų. (b. l. 51)-liudytoja patvirtino, kad šie parodymai teisingi, dabar jau daug laiko praėjo nelabai atsiminė.

Apklaustas teisme R. K. parodė, kad grįžinėdamas iš mokyklos ėjo namo su klasioku. Buvo žiema. Jis, R. K. ėjo ir pusę kelio buvo praėjęs. Į jį, R. K. metė gniūžtę ir tada jam pataikė. Jis, R. K. atsisuko. Iš galo ėjo merginos. Už jų stovėjo E. su D. Marius nuėjo namo, jis, R. K. atsimetė atgal. Merginos prisidėjo prie D. su E. Jis, R. K. priėjo prie E. supykęs ir norėjo pasakyti, kad atstotų, pastarasis nusiėmė pirštines, kepurę ir atsistojo į muštynių poziciją. Jis, R. K. nusiėmė kuprinę ir atsistojo į kovos poziciją, jis priėjo ir sudavė pirmą smūgį į nosį, paskui dar vieną, dar vieną. Pastebėjo, kad masiškai bėga kraujas. Jis, R. K. supanikavo. Jis, R. K. nubėgo link mokyklos pusės. Kai jis, R. K. atsisuko ir vėl gavo į smilkinį, dar 4 smūgius, sudavė E. Jis, R. K. nugriuvo. Tada E. ant jo, R. K. užgriuvo ir daužė daug smūgių į smilkinį. Matė, kad D. pribėgo ir iš priekio spardė. Jis, R. K. su rankomis dengėsi, prašė, kad nemuštų, bet jie nesustojo. Apkeikė, apspjaudė jį. Kai jie nustojo, jis, R. K. nubėgo prie kuprinės. Bandė skambinti į policiją, bet iš pastato išbėgo suaugęs žmogus. Žmogus, kuris atėjo iš namo, stovėjo gal 20 m nuo namo durų iki vietos muštynių.

Teisme liudytojas D. D. atsisakė duoti parodymus.

Apklaustas teisme E. S. parodė, kad ėjo su D. link namų. Priekyje ėjo R. Priekyje dar mergaitės ėjo, jis, E. S. norėjo pataikyti į jas, bet pataikė porą kartų į R. Jie pradėjo mėtytis. Jis, E. S. pamatė kaip R. eina link jo. R. pirmas jam, E. S. trenkė, į lūpą pataikė, iš kumščio trenkė. Jo, E. S. lūpa perskelta. Jis, E. S. pradėjo R. mušti, paguldė ir mušė, apie 10 kartų į galvą sudavė. D. juos išskyrė. Jis, E. S. atsiprašė, kad taip gavosi, R. pasakė ar tai atsiknisk. Tos panos matė įvykį. K. R. žino. Dar vienas liudytojas buvo. Su mama jis, E. S. kalbėjo, kai grįžo, pasakė apie tą įvykį, apie D. sakė, kad juos išskyrė. Įvykį pamena, jis, E. S. tupėjo prie R. ir matė, o D. buvo iš galo, nematė ką pastarasis darė.

Apklaustas teisme suinteresuotas asmuo L. Z. parodė, kad ji buvo darbe, paskambino sūnus, pasakė, kad jį muša, ji pasakė, kad bėk kiek gali namo. Sūnus pasakė, kad jį vejasi. Ryšys nutrūko. Po 15 ar 20 min. paskambino M. ir pasakė, kad sumuštas sūnus ir jis pasakė, kad gali nuvežti į ligoninę. Ji, L. Z. paprašė, kad M. nuvežtų į ligoninę. Ji, L. Z. atvažiavo į Santariškių ligoninę. R. paguldė. M. pasakojo kaip matė, kad vyksta muštynės. M. kol išbėgo iš namo ir pamatė, kad sūnus bėga ir iš paskos vaikinai bėga. Bet kai vaikinai pamatė M. pasišalino. Netiki, kad vienas žmogus mušė. Sūnus ligoninėje pasakojo apie įvykį. R. iškart sakė, kad du mušė, ėjo spyriai į galvą iš rankos ir tuo metu buvo spyriai į galvą. Pedagogė sakė, kad kalbėjo su vaikinais ir jie prisipažino. Ji, L. Z. kalbėjo ir su D., pastarasis prisipažino, kad dalyvavo. J. namas yra 100 metrų atstumo ribose.

Apklaustas teisme liudytojas M. J. parodė, kad atsimena, jog pamatė per langą kaip du asmenys muša berniuką. Jis, M. J. išbėgo į lauką, kai išbėgo jau jų nebuvo, berniuką įsisodino į automobilį, nuvežė į ligoninę. Tai buvo sausio mėnesį, buvo šviesu. Jis, M. J. gyvena prieš mokyklą, penktame aukšte. Jis, M. J. matė kaip vienas vaikinas sėdėjo ant berniuko, kitas spardė. Matė kaip vaikinas buvo pargriautas ir vienas ant jo sėdėjo, kitas mušė. Kai jie pradėjo dviese mušti berniuką, jis, M. J. šūktelėjo ir tada nusileido. Pasak M. J., matė kaip vienas atsisėdęs ant berniuko kumščiais mušė, kitas jį spardė. Matė kaip šalia stovėjo ir spardė. Viskas staigiai vyko. Tada staigiai išbėgo į lauką, bet jų jau nebuvo. Vaikas visas buvo kraujyje ir nosis į kitą pusę perkreipta. Nuo namo iki vietos mušimo gal 30 ar 40 m., matomumas geras. Daugiau asmenų kompanijoje nebuvo. Pasak M. J., mušė berniuką prie pabaigos tvoros, ant asfalto mušė, gal 45 ar 50 m nuo jo namo.

Specialisto 2016-02-04 išvadoje Nr. G 333/2016(01) nurodyta, kad R. K. nustatyti šie sužalojimai: kairės akies apatinio voko, nosies nugarėlės poodinės kraujosruvos, nosies odos nubrozdinimas, nosikaulių lūžis, padaryti paveikus kietu buku daiktu (daiktais), galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2016-01-25). Daugybiniai nubrozdinimai veide, padaryti paveikus kietu buku daiktu (daiktais), galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2016-01-25). Nustatyti sužalojimai yra panašaus makromorfologinio vaizdo, todėl galėjo būti padaryti neilgai trukus vienas po kito. Sužalojimai visumoje vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu nes dėl nosies kaulų lūžio, kairės akies apatinio voko, nosies nugarėlės poodinių kraujosruvų, nosies odos nubrozdinimo sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. Atskirai daugybiniai nubrozdinimai veide vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu.

Byloje pateiktos D. D., E. S. charakteristikos iš (duomenys neskelbtini) gimnazijos, iš kurių matyti, kad mokiniai charakerizuojami neigiamai, tėvai tėvų susirinkimuose nedalyvavo.

ATPK 181 straipsnio 1 dalyje yra numatyta administracinė atsakomybė už tėvų valdžios nepanaudojimą arba panaudojimą priešingai vaiko interesams.

Tėvų valdžios, patenkančios į šeimos teisinių santykių kategoriją, samprata aiškintina, remiantis šeimos teisinius santykius reglamentuojančiomis teisės normomis. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.155 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje.

Teisme O. D., M. D. savo kaltę neigė, paaiškino, kad vaiką mokė, jog niekada pirmas nepradėtų muštis, pastarasis pasakė, kad nemušė R. K., tik išskyrė, pats namo atėjo nesumuštas, ramus, jei būtų tai padaręs, tai būtų prisipažinęs, tą dieną, kai buvo įvykis sūnus nieko jiems nesakė, tačiau visapusiškai ištyrus byloje esančią medžiagą ir įvertinus byloje esančius įrodymus, darytina išvada, jog O. D., M. D. nepakankamai vykdė savo pareigą auklėti ir prižiūrėti savo nepilnametį sūnų D. D.. Tai, kad D. D. kartu su E. S. prieš R. K. naudojo fizinį smurtą patvirtina R. K. parodymai, kad jis, R. K. priėjo prie E. supykęs ir norėjo pasakyti, kad atstotų, pastarasis nusiėmė pirštines, kepurę ir atsistojo į muštynių poziciją. Jis, R. K. nusiėmė kuprinę ir atsistojo į kovos poziciją, jis priėjo ir sudavė pirmą smūgį į nosį, paskui dar vieną, dar vieną. Pastebėjo, kad masiškai bėga kraujas. Jis, R. K. supanikavo. Jis, R. K. nubėgo link mokyklos pusės. Kai jis, R. K. atsisuko ir vėl gavo į smilkinį, dar 4 smūgius, sudavė E. Jis, R. K. nugriuvo. Tada E. ant jo, R. K. užgriuvo ir daužė daug smūgių į smilkinį. Matė, kad D. pribėgo ir iš priekio spardė. Jis, R. K. su rankomis dengėsi, prašė, kad nemuštų, bet jie nesustojo. Apkeikė, apspjaudė jį. Faktą, kad D. D. panaudojo fizinį smurtą patvirtina ir tiesiogiai įvykio aplinkybes matęs liudytojas M. J., kuris tvirtino, jog matomumas buvo geras, nuo jo namo iki mušimo vietos buvo gal 30 ar 40 m., pamatė per langą kaip du asmenys muša berniuką. Jis, M. J. matė kaip vienas vaikinas sėdėjo ant berniuko, kitas spardė. Matė kaip vaikinas buvo pargriautas ir vienas ant jo sėdėjo, kitas mušė. Kai jie pradėjo dviese mušti berniuką, jis, M. J. šūktelėjo ir tada nusileido. Pasak M. J., matė kaip vienas atsisėdęs ant berniuko kumščiais mušė, kitas jį spardė. Matė kaip šalia stovėjo ir spardė. Šio liudytojo M. J. parodymai apie tai, kad prieš R. K. fizinį smurtą vartojo du vaikinai, t. y. D. D. ir E. S. viso proceso metu buvo nuoseklūs. Byloje nėra nustatyta, jog tarp liudytojo M. J. ir D. D. iki įvykio būta nesutarimų ar konfliktų, iki įvykio jie nebendravo, tol teismo nuomone, dėl šių aplinkybių mažai tikėtina, jog liudytojas galėtų siekti nepagrįstai apkalbėti D. D. Be nukentėjusiojo R. K., M. J. parodymų, aplinkybę, kad jį mušė ne tik E. S., bet ir D. D. patvirtina ir i S. S. parodymai, kuri teisme tvirtino, jog E. S. sakė, kad buvo su draugu, pasakė sūnus iš pradžių, kad ir draugas, tiek liudytojos R. L. parodymai. Teisme R. L. parodė, kad R. K. draugas pasakė, jog berniukai D. ir S. apsižodžiavo, pradėjo mėtytis sniego gniūžtėmis, tai peraugo į rimtas muštynes, smūgiavo į galvą ir spardė kojomis. Ji, R. L. pasikalbėjo su E., pastarasis prisipažino. E. patvirtino, kad ir D. mušė. D. nei paneigė, nei patvirtino tą dalyką. Ar D. prisipažino negali pasakyti. E. pasakė, kad ne jis vienas mušė. Ikiteisminio tyrimo metu apklausta R. L. parodė, kad iš moksleivių kalbų sužinojo, kad R. einant namo iš mokyklos įvyko konfliktas tarp R. K., E. S. ir D. D.. Konflikto metu E. pargriovęs R., mušė kumščiais per įvairias kūno vietas, o D. kelis kartus spyrė gulinčiam R. Jai, R. L. pavyko 2016-01-27 pertraukos metu, mokykloje, pasikalbėti su D., pastarasis jai papasakojo apie įvykį ir prisipažino, kad kelis kartus įspyrė R. tuo metu, kai vyko konfliktas einant jiems namo, t. y. 2016-01-25. Telefonu pasikalbėjo su E., kuris taip pat jai, R. L. prisipažino, kad buvo muštynės su R. ir kad jie mušėsi ir kad jis sudavė kumščiais R. per kūną. Apklaustas teisme suinteresuotas asmuo L. Z. parodė, kad R. K. iš karto sakė, kad du mušė, ėjo spyriai į galvą iš rankos ir tuo metu buvo spyriai į galvą. Pedagogė sakė, kad kalbėjo su vaikinais ir jie prisipažino. Ji, L. Z. kalbėjo ir su D., pastarasis prisipažino, kad dalyvavo. Vertinant D. D. draugų parodymus, būtina atkreipti dėmesį į galimą tokių parodymų subjektyvų pobūdį. Paprastai, dėl objektyvių ar subjektyvių faktorių minėtų asmenų parodymai gali neatspindėti tikrosios įvykių raidos ar tam tikrų aplinkybių. Kadangi E. S. yra D. D. draugas, pastarojo subjektyviais parodymais, jog jis E. S. pradėjo R. mušti, paguldė ir mušė, apie 10 kartų į galvą sudavė, D. juos išskyrė, teismas nesivadovauja, nes jie prieštarauja administracinio teisės pažeidimo byloje esančiai duomenų visumai. Nukentėjusiojo R. K. nurodytas aplinkybes apie prieš jį vartotą fizinį smurtą neprieštarauja specialisto išvadoje konstatuotiems nukentėjusiojo sužalojimams, kartu nenustatyta, jog sužalojimai galėjo atsirasti kitomis aplinkybėmis ar kitu laiku. Daugybiniai nubrozdinimai veide, padaryti paveikus kietu buku daiktu (daiktais), galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2016-01-25). Nustatyti sužalojimai yra panašaus makromorfologinio vaizdo, todėl galėjo būti padaryti neilgai trukus vienas po kito.

Teisme S. S. pripažino pažeidimą, parodė, kad sūnus sumušė berniuką, pastarasis apie tai jai pasakojo. Kai grįžo iš mokyklos sūnus pats prisipažino, kad mušė, pasakė, kad sumušė berniuką. Apklaustas teisme E. S. parodė, kad jis pradėjo R. mušti, paguldė ir mušė, apie 10 kartų į galvą sudavė. Aplinkybę, kad prieš R. K. panaudojo fizinį smurtą E. S. patvirtina jau anksčiau paminėti liudytojos R. L., nukentėjusiojo R. K., suinteresuoto asmens L. Z., liudytojo M. J. parodymai.

Motyvuojamoji dalis

Ištyręs byloje surinktus įrodymus teismas vertina, kad byloje nustatyta, jog O. D., M. D. ir S. S. būdami nepilnamečių E. S. ir D. D. tėvai tinkamai nepanaudojo tėvų valdžios, nes pastarųjų vaikai E. S. ir D. D. panaudojo fizinį smurtą R. K. atžvilgiu, dėl ko šiam buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Ištyrus byloje surinktus aukščiau aptartus įrodymus, išklausęs administracinėn atsakomybėn traukiamų asmenų paaiškinimus, įvertinęs D. D. ir E. S. charateristikų duomenis, teismas vertina, kad dėl šių veiksmų O. ir M. D. bei S. S. vaikams nebuvo daromas tinkamas auklėjamasis poveikis, kad pastarieji konfliktinėse situacijose jų nespręstų naudojant smurtą.

Iš išrašo apie asmeniui registruotus administracinius teisės pažeidimus ir priimtus sprendimus matyti, kad O. D. 2016-05-18 nubausta pagal ATPK 181 str. 1 d., t. y. po 2016-01-25 pažeidimo padarymo, prieš tai bausta tik 2012-08-20 pagal ATPK 181 str. 1 d. įspėjimu (ATPK 36 str.), todėl O. D. veiksmai iš ATPK 181 str. 2 d. perkvalifikuojami į ATPK 181 str. 1 d.

Iš išrašo apie asmeniui registruotus administracinius teisės pažeidimus ir priimtus sprendimus matyti, kad S. S. 2013-04-16 nubausta pagal ATPK 181 str. 1 d., 2014-06-04 nubausta pagal ATPK 181 str. 2 d., t. y. administracinės nuobaudos galiojimas pasibaigęs, 2016-03-15 nubausta pagal ATPK 181 str. 1 d., po 2016-01-25 pažeidimo padarymo, todėl S. S. veiksmai iš ATPK 181 str. 2 d. perkvalifikuojami į ATPK 181 str. 1 d.

Vilniaus teritorinės ligonių kasos pareiškė 468,11 eurų civilinį ieškinį byloje. Iš byloje esančio Gydymo paslaugų apskaitos išrašo matyti, jog R. K. buvo suteiktos nosies traumos ir deformacijos, otorinolaringologo, kraujo tyrimo, atliekamo prieš planinę operaciją – aktyvinto dalinio tromboplastino laiko (ADTL) nustatymo, otorinolaringologo, kraujo tyrimo, atliekamo prieš planinę operaciją – kraujo grupės pagal ABO antigenus ir rezus Rh (D) priklausomybės faktoriaus nustatymo, kraujo tyrimo, atliekamo prieš planinę operaciją – aktyvinto dalinio tromboplastino laiko (ADTL) nustatymo, nosies traumos ir deformacijos, otorinolaringologo paslaugos, kurių paslaugos bendrai sudaro 468,11 eurų. Nukentėjusiajam paslaugos gydymo įstaigoje buvo suteikiamos iš kart po įvykio, bei praėjus keletui dienų po įvykio. Teismas vertina, jog visos šios gydymo įstaigos paslaugos, suteiktos nukentėjusiajam, tiesiogiai susijusios su įvykio metu nukentėjusiojo patirtais sužalojimais, todėl Valstybinės ligonių kasos ieškinys tenkintinas visa apimtimi.

2017 m. sausio 1 d. ATPK neteko galios, jį pakeitė ANK. Taigi sprendžiant klausimus dėl administracinių teisės pažeidimų, kurių teisena pradėta dar galiojant ATPK, turi būti vadovaujamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo (toliau – Įsigaliojimo įstatymas) nuostatomis.

Įsigaliojimo įstatymo 3 straipsnio 8 dalyje numatyta, kad „Iki 2017 m. sausio 1 d. padarytos Administracinių nusižengimų kodekse numatytų administracinių nusižengimų požymius atitinkančios veikos, už kurių padarymą Administracinių nusižengimų kodekse nustatyta tokia pati arba griežtesnė administracinė atsakomybė negu Administracinių teisės pažeidimų kodekse, pagal atitinkamą Administracinių nusižengimų kodekso straipsnį neperkvalifikuojamos ir skiriamos Administracinių teisės pažeidimų kodekse nustatytos nuobaudos.“ Įsigaliojimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad „Jeigu asmuo iki 2017 m. sausio 1 d. padarė administracinį teisės pažeidimą, kuris atitinka Administracinių nusižengimų kodekse numatyto administracinio nusižengimo požymius, ši veika perkvalifikuojama pagal atitinkamą Administracinių nusižengimų kodekso straipsnį, kai jame nustatyta švelnesnė administracinė atsakomybė.“ Taigi nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą, teismas turi patikrinti ar už pažeidimus, už kurių padarymą asmeniui iškelta administracinės teisės pažeidimo byla, ANK nėra numatyta švelnesnė atsakomybė, kadangi tokiu atveju turi būti sprendžiama dėl padaryto pažeidimo perkvalifikavimo.

ATPK 181 straipsnio 1 dalyje numatytas įspėjimas tėvams. Analogiško pobūdžio pažeidimas numatytas ANK 73 straipsnio 1 dalyje, numatančioje administracinę atsakomybę už tėvų valdžios nepanaudojimą arba panaudojimą priešingai vaiko interesams. Už šį pažeidimą numatytas įspėjimas tėvams. Šiuo atveju ANK numato tokią pačią atsakomybę kaip ir ATPK – įspėjimą, taigi pažeidimas, už kurio padarymą M. D., O. D. ir S. S. yra iškelta administracinės teisės pažeidimo byla, neperkvalifikuotinas.

Pagal Įsigaliojimo įstatymo 5 straipsnio nuostatas, šioje byloje administracinio teisės pažeidimo byla iškelta iki 2017 m. sausio 1 d., veikos perkvalifikavimui pagrindo nėra, taigi teisena turi vykti pagal iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusį ATPK (Įsigaliojimo įstatymo 5 straipsnio 4 dalis).

Skirdamas nuobaudą S. S. teismas atsižvelgia į padaryto pažeidimo pavojingumą ir pobūdį, į atsakomybę lengvinančią aplinkybę (S. S. prisipažino padariusi administracinį teisės pažeidimą), į atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, praeityje bausta už analogiško pažeidimo padarymą.

Skirdamas nuobaudą M. D. teismas atsižvelgia į padaryto pažeidimo pavojingumą ir pobūdį, į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, baustas administracine tvarka už įvairius Kelių eismo pažeidimus, tame tarpe ir už ATPK 181 str. 1 d. numatytą pažeidimą.

Skirdamas nuobaudą O. D. teismas atsižvelgia į padaryto pažeidimo pavojingumą ir pobūdį, į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, praeityje bausta administracine tvarka, tame tarpe ir už ATPK 181 str. 1 d. numatytą pažeidimą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 286-287 str., teismas

nutaria:

O. D. už pažeidimą, numatytą ATPK 181 str. 1 d., pareikšti įspėjimą.

M. D. už pažeidimą, numatytą ATPK 181 str. 1 d., pareikšti įspėjimą.

S. S. už pažeidimą, numatytą ATPK 181 str. 1 d., pareikšti įspėjimą.

Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir solidariai iš O. D., M. D., S. S. priteisti 468,11 eurų turtinei žalai atlyginti.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo Lietuvos Respublikos ATPK 302² – 302⁵ str. nustatyta tvarka gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.