Kauno apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Romualdas Lincevičius Baudžiamoji byla Nr. 1A-640-133/2012

Teisėjas Nerijus Brinevičius (Proceso Nr. 1-36-1-00203-2011-0)

2012 m. spalio 31 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Romualdo Lincevičiaus, teisėjų Jurgio Kiškio, Evaldo Gražio, sekretoriaujant Indrei Stankienei, dalyvaujant prokurorui Arvydui Furmonui, nuteistiesiems A. Š., M. Š., gynėjui advokatui Renui Bradūnui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų A. Š. ir M. Š. apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012-05-21 nuosprendžio, kuriuo:

M. Š. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą numatytą BK 178 str. 1 d. ir nuteistas laisvės apribojimu 1 (vieneriems metams) ir 3 (trims) mėnesiams, įpareigojant jį mokytis ir nuo 22 valandos iki 6 valandos būti namuose;

A. Š. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą numatytą BK 178 str. 1d. ir nuteistas laisvės apribojimu 1 (vieneriems metams) ir 9 (devyniems) mėnesiams, įpareigojant jį nuo 22 valandos iki 6 valandos būti namuose atlyginti nusikalstama veika padarytą 1000 litų žalą nukentėjusiai E. B..

Į bausmės laiką įskaitytas sulaikyme išbūtą laiką nuo 2011-06-17 iki 2011-06-19 vieną sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Civilinės ieškovės E. B. pareikštas ieškinys tenkintas ir priteista jos naudai 1000 (vienas tūkstantis) litų turtinės žalos atlyginimui solidariai iš A. Š., M. Š. ir G. K., o G. K. ir M. Š. nepilnametystės metu jiems neturint turto ar pajamų, išieškojimą nukreipti į civilinių atsakovų R. K., V. Š. pajamas ir turtą.

Šiuo nuosprendžiu taip pat nuteistas G. K., tačiau jo atžvilgiu apeliacinių skundų negauta.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) M. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltais ir nuteisti pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d. už tai, kad, veikdami bendrininkų grupėje kartu su G. K., 2011 m. birželio 17 d., apie 2 - 3 val., tiksliai nenustatytą valandą, iš pievos, esančios prie E. B. sodybos, (duomenys neskelbtini), pagrobė svetimą turtą – E. B. priklausančią nerūdijančio plieno 300 litrų talpos bačką 1000 Lt vertės, savo bendrais veiksmais padarė nukentėjusiajai E. B. 1000 Lt turtinę žalą.

Nuteistųjų nuomone, teismas, priimdamas sprendimą baudžiamojoje byloje, pažeidė LR BPK 20 str. 5 d. reikalavimus dėl išsamaus, nešališko visų bylos aplinkybių išnagrinėjimo, rėmėsi vien kaltinimui palankiais duomenimis, neatsižvelgdamas į akivaizdžias, teisinančias aplinkybes. Teismo nuosprendyje kaltinimui nepalankūs įrodymai atmesti, dėl jų apskritai nepasisakyta bei nevertinti, kai kurių liudytojų, kaip A. K. parodymai, teismo posėdžio metu apskritai nebuvo vertinami bei dėl jų nebuvo pasisakyta, nors jo parodymai kartu su kitais duomenimis kaip įrodymų visetas paneigia liudytojo J. Ž. parodymus, kuriais teismas remiasi įrodinėdamas kaltę.

Liudytoju apklaustas pareigūnas D. Z., atlikęs G. K. apklausas bei užfiksavęs jas liudytojo apklausos protokoluose, taip pat iš esmės paneigė liudytojo J. Ž. parodymus, dėl tariamo G. K. prisipažinimo.

G. K. kaltės pripažinimas nebuvo užfiksuotas rašytiniuose jo parodymuose iškart atvykus į komisariatą, o buvo surašomas visiškai kitokio turinio apklausos protokolas, kuriame kaltė neigiama, ir tik po brolio A. K. išvykimo įvyko kaltės pripažinimo faktas. Kam buvo reikalinga rašyti tariamai neteisingus G. K. parodymus, o vėliau jau neigti juos vagystės pripažinimu. Juo labiau, kad kaip nurodo tyrėjas J. Ž., iki jam išvykstant iš darbo, kadangi buvo darbo dienos pabaiga, jokia rašytinė apklausa nebuvo atliekama. Akivaizdu, kad jeigu G. K. būtų davęs parodymus apie įvykdytą vagystę, jie būtų buvę nedelsiant užfiksuoti, o ne rašomi kaltę neigiantys parodymai.

Byloje nėra duomenų, kad būtų vykusi kokia nors apklausa, kurią atliko tyrėjas J. Ž.. Jo parodymai apie tariamą G. K. prisipažinimą nėra paremti kitais bylos duomenimis, priešingai jie neginčytinai paneigti. Todėl J. Ž. parodymai apie tariamą G. K. kaltės dėl įvykdytos statinės vagystės pripažinimą, yra neteisingi, paneigti tiek nuteistojo G. K., tiek liudytojo A. K., tiek policijos pareigūno D. Z. parodymais bei bylos medžiaga.

Nukentėjusioji E. B. teismo posėdžio metu parodė, kad apžiūrinėdama įvykio vietą bei ant kelio važiuojamosios dalies rastus trijų batų pėdsakus, ji pastebėjo, kad vieni iš pėdsakų yra žymiai mažesnio dydžio nei kiti dveji. Mažesnieji galimai galėjo būti netgi moteriškų batų. Tuo tarpu visų trijų nuteistųjų avalynės dydžiai yra priešingų dydžių, nei nurodė nukentėjusioji. Almanto bei M. Š. avalynės dydis yra 42, tuo tarpu G. K. avalynės dydis yra 43. Tai rodo, kad vieni avalynės pėdsakai įvykio vietoje turėjo būti didesni už kitus dvejus, buvusius vienodo dydžio. Tačiau teismas šio fakto, kuris paneigia šių trijų nuteistųjų dalyvavimą kartu įvykdytoje vagystėje nepaminėjo apskritai, taip pat nenurodė nuosprendyje kodėl šie duomenys nėra vertinami teisiamųjų kaltei paneigti ar patvirtinti.

Nors specialisto išvadoje yra nurodyta, kad avalynės pėdsakai, rasti įvykio vietoje turi bendrų sutampančių požymių su G. K. batų padų požymiais, o įvykio vietoje rasti automobilio padangų protektoriaus pėdsakai-bendrų požymių su Š. automobilio padangų protektoriumi, tačiau tokios išvados iš esmės nei paneigia, nei patvirtina G. K. bei Š. automobilio buvimą įvykio vietoje. Jokių požymių, kuriais remiantis galima būtų identifikuoti avalynę ar padangas, nustatyta nebuvo, o remtis vien tuo, jog yra bendrųjų požymių iš esmės negalima. Juo labiau, kad kaip nurodė A. Š. teismo posėdžio metu, padangas, kurios buvo uždėtos ant jo tėvui priklausančio automobilio Audi B4 ratų, jis yra įsigijęs Kalvarijos m. esančioje ratų remonto dirbtuvėse, kuriose prekiaujama būtent tokiomis padangomis. Šiose dirbtuvėse padangas yra įsigiję nemaža dalis Kalvarijos miestelio gyventojų, todėl jos yra plačiai paplitę tiek Kalvarijoje, tiek ir apylinkėse. Atsižvelgiant į tai, padangų protektoriaus pėdsakai įvykio vietoje galėjo būti palikti ir kitų asmenų, kurie turi analogiškas padangas.

Byloje buvo nustatyta, kad tyrėjas D. Z. bei Kalvarijos savivaldybės VTAS vyr. specialistė E. D. (V.) davė melagingus parodymus apie aplinkybes, kurioms esant nuteistasis G. K. pripažino savo kaltę dėl vagystės liudytojo apklausos protokole bei parodymų patikrinimo vietoje metu. Liudytojas A. Z. nurodė, kad jam atliekant praktiką Kalvarijos policijos komisariate 2011 m. birželio mėn. su tyrėju D. Z. išvyko iš komisariato, pasiėmė vaiko teisių apsaugos tarnybos atstovę, po to iš namų pasiėmė G. K. ir važiavo į parodymų patikrinimą vietoje, kur K. parodė įvykio aplinkybes. Šis liudytojas parodė, kad gali klysti kad nepilnametį G. K. pasiėmė iš namų, tačiau tikrai neklysta dėl to, jog pasiėmę vaikų teisių apsaugos tarnybos darbuotoją vyko tiesiai į įvykio vietą, t.y. atliko parodymų patikrinimą vietoje. Ši apklausa paneigia tiek tyrėjo D. Z., tiek VTAS darbuotojos D. (V.) parodymus apie tai, kad G. K. apklausa buvo atliekama dalyvaujant VTAS darbuotojai, o vėliau buvo vykstama į parodymų patikrinimą vietoje. Kaip yra akivaizdu, visų pirma D. Z., remiantis G. K. parodymais, naudojant psichologinė smurtą bei grasinimus privertė pasirašyti ant surašytos apklausos, kurioje K. tariamai pripažino savo kaltę, o vėliau važiavo atlikti parodymų patikrinimą vietoje. Kadangi G. K. buvo anksčiau matęs pavogtą statinę, todėl jam nebuvo sudėtinga parodyti, kur ji stovėjo, tuo tariamai parodant vagystės mechanizmą.

Tyrėjas D. Z. asmens, kuris davė parodymus apie savo įvykdytą veiką, užfiksavo liudytojo apklausos protokole, nors turėjo būti atliekama įtariamojo apklausa dalyvaujant advokatui, nes G. K. buvo nepilnametis, tačiau ir liudytojo apklausa buvo surašyta be VTAS atstovės, kuri protokole pasirašė po jo surašymo.

VTAS atstovė nedalyvavo liudytojo G. K. apklausoje, tačiau pasirašė jame kaip dalyvavusi apklausoje, tuo į protokolą įrašydama melagingus duomenis, jog tariamai dalyvavo apklausoje. Tai akivaizdžiai parodo, jog pasitikėti pareigūnais nėra jokio pagrindo. Atsižvelgiant į tai ir liudytojo J. Ž. parodymai apie tariamą G. K. pripažintą kaltę vertintini kritiškai.

Byloje sprendimas yra priimtas remiantis ginčytinais duomenimis, prielaidomis. Visos abejonės, kylančios dėl asmens kaltės, turi būti aiškinamos kaltinamojo naudai. O kadangi be abejotinų bei ginčytinų aplinkybių šioje byloje nėra apskritai jokių duomenų, kuriais remiantis galėjo būti pripažįstama nuteistųjų kaltė. Marijampolės rajono apylinkės teismo sprendimas turi būti naikinamas, o nuteistieji – pripažįstami nekaltais.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistuosius ir jų gynėją, prašiusius apeliacinį skundą tenkinti, prokurorą, prašiusį apeliacinį skundą atmesti, sprendžia, kad apeliacinis skundas atmestinas.

Pirmos instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo baudžiamąją bylą, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir teisingai kvalifikavo M. Š. ir A. Š. nusikalstamą veiką, teisingai paskyrė bausmes, laikantis bausmių skyrimo pagrindų (LR BK 54 str.). Esminių BPK pažeidimų nenustatyta.

Nuteistieji savo bendru skundu ginčija kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo, todėl teisėjų kolegija, neišeidama už apeliacinio skundo ribų, tikrina pirmos instancijos teismo nuosprendžio teisėtumo dalį tik dėl tų klausimų, dėl kurių paduotas apeliacinis skundas (BPK 320 str.).

Apylinkės teismas, pilnutinai ištyręs byloje surinktus įrodymus, pagrįstai nustatė, jog A. Š. ir M. Š. padarė jiems inkriminuotą nusikalstamą veiką ir tinkamai nuosprendyje tai motyvavo.

Nors tiek ikiteisminiame tyrime, tiek teisminio nagrinėjimo metu M. ir A. Š. savo kaltę neigė, tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas atliko išsamų bylos įrodymų tyrimą, tinkamai argumentavo dėl įrodymų vertinimo, pagrįstai pasisakė, kodėl vienais duomenimis rėmėsi, o kitus atmetė. Kaltę grindė įrodymais, kurie buvo gauti nepažeidžiant baudžiamojo procesų reikalavimų ir jų viseto pagrindu pagrįstai A. ir M. Š. pripažino kaltais.

Teismas, nuteistųjų atžvilgiu priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, rėmėsi specialisto išvada (b.l. 82-87), daiktų pateikimo protokolu (b.l. 69), apžiūros protokolais (b.l. 74-78, 88), įvykio vietos apžiūros protokolu, nukentėjusios parodymais, liudytojo J. Ž. parodymais bei pačių kaltinamųjų parodymais dėl įvykio naktį jų buvimo kartu, tuo metu naudotos transporto priemonės, bei išsiskirstymo laiko.

Iš liudytojo J. Ž. parodymų akivaizdu, jog kaltinamasis G. K. žodžiu jam pripažino, kad įvykdė nukentėjusios turto vagystę su Š.. Pagrįstai nustatyta, kad nėra jokių duomenų, jog J. Ž. būtu vertęs G. K. paaiškinti žinomas aplinkybes ar daręs jam poveikį. Apkalbėti kaltinamąjį jam nėra jokio motyvo, šiam liudytojui G. K. pripažino įvykdęs vagystę tuo metu, kai dar nebuvo surinkta kitų pakankamų duomenų, kurių pagrindu būtu galima pranešti apie įtarimus įvykdžius vagystę, bei užtikrinti procesines teises, toks policijos pareigūno bendravimas aiškinantis reikšmingas tyrimui aplinkybes yra teisėtas, jo sužinotas aplinkybes galima patikrinti kitais proceso veiksmais, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai J. Ž. parodymus pripažino įrodymu ir vertino įrodymų tyrimo teisme visumoje.

Nuteistųjų apeliacinio skundo motyvas dėl G. K. kaltės nepripažinimo iš karto atvykus į policijos komisariatą, o kaltės pripažinimas tik tuomet, kai išvyko brolis, t. y. dviejų protokolų surašymas, atmestinas kaip nepagrįstas, kadangi, kaip matyti iš paties G. K. apklausos teisme, jis patvirtino, kad buvo pamelavęs, jog Š. įvykio vakarą nematė, todėl ikiteisminiame tyrime pasirinkta apklausos taktika, t. y. pakartotinai apklausiant G. K., nedalyvaujant broliui, buvo gautas ir kitas apklausos rezultatas. Jokių duomenų, kad G. K. buvo daromas psichologinis spaudimas nekonstatuota, procesinių pažeidimų nenustatyta. Liudytojo J. Ž. apklausa jokių abejonių nekelia, priimant nuosprendį, ja buvo vadovautasi pagrįstai ir jo parodymai patvirtina

Skunde taip pat apkaltinamasis nuosprendis ginčijamas ir nukentėjusios parodymais, kuriuose nurodoma, kad ji pastebėjusi, kad vieni iš pėdsakų yra žymiai mažesnio dydžio nei kiti dveji ir kurie galėjo būti net gi moteriškų batų. Šioje dalyje skundas taip pat atmetamas, kadangi batų pėdsakų dydžiai buvo neginčijamai nustatyti juos užfiksavus ir vadovaujantis tos srities specialisto išvada, kuria abejoti teismas neturi jokio pagrindo, kaip ir nėra pagrindo abejoti išvada dėl automobilio padangų protektoriaus rašto, bendraisiais požymiais sutampančio su Audi B4 padangų raštu, kurios buvo uždėtos ant Š. tėvui priklausančio automobilio. Be to, būtent toks Audi automobilis ir buvo pastebėtas nukentėjusiosios E. B.. Tai, kad vizualiai nukentėjusioji tariamai matė vienus mažesnio dydžio pėdsakus, negali būti vertinama kaip teisinantis įrodymas. Nukentėjusioji nėra šios srities specialistė galinti iš pažiūros vertinti pėdsako požymių ypatumus.

Kiti apeliacinio skundo motyvai – jog tariamai byloje nustatyta, kad D. Z. ir Kalvarijos savivaldybės VTAS vyr. specialistė E. D. (V.) davė melagingus parodymus apie G. K. kaltės pripažinimo aplinkybes, piktybiškai pažeidinėja įstatymus, klastoja dokumentus, neatitinka byloje nustatytų aplinkybių viseto, atmestini, kaip nepagrįsti.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, apylinkės teismas visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, laikydamasis BPK 20 str. reikalavimų, vadovaudamasis teismų praktika, įvertino byloje esančius įrodymus ir padarė teisingas išvadas dėl M. Š. ir A. Š. kaltės. Atsižvelgiant į paminėtą, nuteistųjų visi argumentai dėl jų kaltės, įrodymų vertinimo, yra nepagrįsti.

Apylinkės teismas, skirdamas bausmes nuteistiesiems, atsižvelgė į padarytų nusikaltimų pavojingumo laipsnį, jų padarymo motyvus ir tikslus, kaltės formą ir rūšį, kaltinamųjų asmenybes, atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą, sunkinančią aplinkybę – veikė bendrininkų grupėje (BK 54 str.), į nusikalstamos veikos pasekmes.

Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismo nuosprendyje pakanka surinktų ir ištirtų įrodymų viseto nuteistųjų M. Š. ir A. Š. kaltei pagrįsti, todėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012-05-21 nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, nusikalstama veika kvalifikuota teisingai, bausmės paskirtos tinkamos, nukentėjusiosios civilinis ieškinys tenkintas pagrįstai. Paskirtoji laisvės apribojimo bausmė padės sulaikyti juos nuo nusikalstamų veikų darymo ateityje, užtikrins teisingumo principo įgyvendinimą bei leis pasiekti bausmės tikslus.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.

nutarė:

nuteistųjų A. Š. ir M. Š. apeliacinį skundą atmesti.