- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-04-15
- Bylos Nr.
- 1A-143-449/2021
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Evaldas Gražys, Alenas Piesliakas, Linas Šiukšta
- Kaltinamasis
- T. J.
- Nukentėjusysis
- S. G., G. G.
- Kategorijos
- 1.2.3.1.1Nužudymas (BK 129 str. 1 d.)
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Gražio, Aleno Piesliako, Lino Šiukštos (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),
neviešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Panevėžio apygardos prokuratūros skyriaus vyriausiojo prokuroro apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2020 m. lapkričio 13 d. nuosprendžio, kuriuo T. J. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalį išteisintas, nes neįrodyta, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).
Nukentėjusiųjų S. G. ir G. G. civiliniai ieškiniai atmesti.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Bylos esmė
1. T. J. buvo kaltinamas pagal BK 129 straipsnio 1 dalį tuo, kad 2017 metų gruodžio 10 d., apie 20.52 val., Y, X progimnazijos stadiono dalyje, esančioje prie (duomenys neskelbtini) namų, peiliu vieną kartą dūrė nukentėjusiajam D. G. į gyvybei pavojingą kūno vietą – krūtinės ląstą, padarydamas kiauryminį durtinį – pjautinį krūtinės ląstos sužalojimą su raktikaulio, kairio plaučio įpjovimais, kairės poraktinės arterijos kiauriniu pažeidimu, pasieninės krūtinplėvės ir minkštųjų audinių pažeidimu nugarinio paviršiaus 2-ame tarpšonkauliniame tarpe, kas komplikavosi ūminiu išoriniu ir vidiniu nukraujavimu, nuo kurio nukentėjusysis mirė. Taip jis D. G. nužudė.
Žemesnės instancijos teismas
2. Pirmosios instancijos teismas T. J. pagal 129 straipsnio 1 dalį išteisino neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas). Teismas padarė išvadą, jog nėra objektyvių, neginčijamų T. J. kaltės įrodymų, kad jis nužudė nukentėjusįjį D. G.. Teismas, ištyręs ir įvertinęs ikiteisminio tyrimo metu ir teisme surinktus įrodymus, padarė išvadą, kad T. J. kaltė grindžiama vien liudytojo K. J. parodymais, kuriam byloje buvo pareikštas įtarimas kartu su T. J. nužudžius nukentėjusįjį D. G.. Pažymėjo, kad šis liudytojas apie tai, kad T. J. nužudė D. G., prakalbo tada, kai jam buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą. Liudytojo K. J. parodymus teismas įvertino kaip nenuoseklius ir prieštaringus, kurie tendencingai keitėsi. Be to, teismas suabejojo K. J. parodymų patikimumu, nes jo parodymų nepatvirtina kiti bylos duomenys. Tuo tarpu T. J. parodymus, kad neprisidėjo prie D. G. nužudymo, nebuvo įvykio vietoje, patvirtina liudytojo D. P. parodymai ir jų susirašinėjimas socialiniame tinklalapyje. Todėl teismas, vadovaudamasis tuo, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką, T. J. pagal BK 129 straipsnio 1 dalį išteisino. Išteisinamojo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje taip pat nurodyta, kad nuosprendžiui įsiteisėjus byla bus perduota prokurorui, kad šis imtųsi priemonių tą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui nustatyti.
II. Apeliacinio skundo argumentai
3. Panevėžio apygardos prokuratūros skyriaus vyriausiasis prokuroras apeliaciniame skunde prašo pirmosios instancijos teismo nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį. T. J. pripažinti kaltu pagal BK 129 straipsnio 1 dalį ir jį nuteisti laisvės atėmimu 10 metų. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, paskirtą bausmę subendrinti su Panevėžio apylinkės teismo 2019 m. balandžio 14 d. nuosprendžiu paskirta bausme, ir T. J. paskirti galutinę subendrintą bausmę laisvės atėmimą 10 metų. Nukentėjusiosios S. G. civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo bei proceso išlaidų apmokėjimo, taip pat nukentėjusiosios G. G. civilinį ieškinį dėl neturinės žalos atlyginimo patenkinti.
3.1. Skunde nurodoma, kad priimdamas išteisinamąjį nuosprendį teismas vadovavosi prielaidomis ir abejonėmis. Nors teismas nurodė, kad faktiniai duomenys kelia abejonių dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, tačiau teisminio nagrinėjimo metu jis nesiėmė priemonių tokias tariamas abejones pašalinti. Prokuroro nuomone, teismo išvada, jog neįrodyta, kad T. J. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 129 straipsnio 1 dalyje, yra nepagrįsta ir neteisinga, nes neatitinka faktinių bylos aplinkybių.
3.2. Prokuroras nesutinka su teismo išvada, kad liudytojo K. J. parodymai tendencingai keitėsi, jo parodymų nepatvirtina kiti bylos duomenys ir jo parodymai negali būti laikomi patikimais. Ši išvada, pasak prokuroro, yra nepagrįsta, netikėti K. J. parodymais nėra jokio pagrindo, nes jo parodymai nuo pat pradžių (antros jo apklausos) sutampa su objektyviais duomenimis, jo parodymai buvo nuoseklūs dėl esminių nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, o kito tik dėl aplinkybių, kurios neturi svarbios reikšmės. Visų apklausų metu, išskyrus 2018 m. sausio 12 d. apklausą, K. J., tiek apklaustas įtariamuoju, tiek liudytoju, nuosekliai parodė, kad D. G. nužudė T. J.. Šiuos savo parodymus jis patvirtino ir jo parodymų patikrinimo vietoje metu. Be kitų jo nurodytų aplinkybių itin svarbi jo parodyta tiksli kryptis, kur D. G. nusivijo T. J.. Šią K. J. nurodytą aplinkybę patvirtina ir įvykio vietos apžiūros metu rastas kraujas, kuris priklauso nukentėjusiajam. K. J. apklausų metu taip pat nurodė ir kryptį, kuria pamatė ateinantį D. G., įvardijo galimą D. G. ūgį. Šios aplinkybės sutampa su nužudytojo motinos S. G. parodymais apie tai, kokiu keliu jos sūnus grįždavo iš savo merginos M. M. bei koks buvo D. G. ūgis. Svarbi aplinkybė, kurią nurodė K. J., yra ir ta, kad jis parodė, jog po to, kai T. J. nusivijo D. G., girdėjo asmens klyksmą, suprato, kad T. J. muša D. G.. Jis parodė, kad tai buvo ne T. J. šauksmas, nes jo balsą jis pažįsta. Šią aplinkybę patvirtino liudytojai A. G., R. B., V. D. P., A. P., gyvenantys šalia vietos, kur buvo rastas D. G. lavonas. Prokuroro nuomone, vertinant K. J. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, svarbu ir tai, kad visų jo įtariamojo apklausų metu, parodymų patikrinimo vietoje metu dalyvavo jo gynėjas, jo (K. J.), kaip nepilnamečio liudytojo, apklausose dalyvavo jo motina A. J., Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė bei psichologė. Šie asmenys po tų apklausų jokių pastabų nepateikė.
3.3. Prokuroro nuomone, teismo nurodytos aplinkybės, kad apklausiamas teisminio nagrinėjimo metu liudytojas K. J. savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus iš esmės paneigė, nurodydamas, jog apie D. G. su T. J. nekalbėjo, prie mokyklos buvo susitikę labai trumpai ir apie nužudymą nekalbėjo, o apie tai, jog T. J. jam pasisakė, jog nužudė D. G., K. J. teisme net neužsiminė, yra nepagrįstos. Skunde nurodoma, kad iš teisiamojo posėdžio 2020 m. gegužės 20 d. protokolo matosi, jog liudytojas K. J. apklausos pradžioje patvirtino aplinkybę, kad jis įvykio dieną susitiko su T. J. po to, kai jis buvo išlipęs iš automobilio. Toliau K. J. prašė vadovautis pirminiais, ikiteisminio tyrimo metu jo duotais parodymais. Jo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo teisėjui, teisiamojo posėdžio metu buvo perskaityti. Po šių parodymų perskaitymo K. J. nurodė, kad sunkiai prisimena šiuos parodymus, kai kurias aplinkybes jis dabar atsimena. Nežino ar jo parodymai yra teisingi, neatsimena viso įvykio. Ikiteisminio tyrimo metu duodamas šiuos parodymus jis prisiminė geriau. Parodymai surašyti iš jo žodžių. Teisiamojo posėdžio metu K. J. paaiškino, kad šiuo metu nieko neprisimena, praėjo ilgas laiko tarpas. Prokuroras pažymi, kad teisiamojo posėdžio metu buvo perskaityti visi K. J. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. Šiuos parodymus liudytojas K. J. besąlygiškai patvirtino, t. y. patvirtino tai, kad D. G. nužudė T. J.. Be to, liudytoja A. J. (K. J. motina) apklausiama teisme patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, bei nurodė, kad tuo metu, kai K. J. buvo apklausiamas nepilnamečių apklausos kambaryje teisme, jos nuomone, jis sakė tiesą, nes privalėjo sakyti tiesą ir neturėjo jokio tikslo meluoti. Ji klausė sūnaus ar jis to žmogaus neapkalba, K. J. atsakė, kad jis to žmogaus neapkalba. Būdama salėje ekrane ji matė, kaip jos sūnus davė parodymus teisme, kaip teisėjas jo klausė, taip jis atsakinėjo. Jai atrodė, kad K. J. sako tiesą.
3.4. Prokuroro nuomone, teismas, vertindamas K. J. parodymų patikimumą, ne tik nemotyvavo, dėl ko jo parodymai yra nepatikimi ar tendencingi, bet neįvertino ir svarbių faktinių duomenų, užfiksuotų K. J. parodymų patikrinimo vietoje metu, taip pat neįvertino ir K. J. atliktos teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. 103MS-123/2018 išvadų. Prokuroro nuomone, šios ekspertizės akto aprašomoji dalis ir išvados yra neabejotinai svarbios vertinant liudytojo K. J. parodymus bei jų svarbą. Ekspertizės aktas patvirtina, kad K. J. galėjo ir šiuo metu gali suvokti bylai reikšmingas faktines aplinkybes, jas įsiminti ir duoti apie tai parodymus; nagrinėjamų įvykių metu jis galėjo ir šiuo metu gali suprasti savo parodymų reikšmę; negauta duomenų apie kitų asmenų poveikį K. J. parodymams.
3.5. Prokuroras nurodo, kad iš nuosprendyje išdėstytų kasacinio teismo nutarčių matosi, jog jose nurodyta apie liudytojų, atleistų nuo baudžiamosios atsakomybės, parodymų vertinimą, jų patikimumą. Be to, šiose nutartyje pažymėta, kad tokių asmenų parodymai vertinami taip pat kaip ir kitų liudytojų. Tokių asmenų parodymams nesuteikiama jokios išankstinės ar didesnės galios palyginus su kitais bylos faktiniais duomenimis. Jeigu jie gauti baudžiamojo proceso nustatyta tvarka ir patikrinti įstatymo nustatytais proceso veiksmais, jie atitinka BPK 20 straipsnio 4 dalyje nustatytą įrodymų leistinumo sąlygą.
3.6. Prokuroro nuomone, išdėstytos aplinkybės suteikia pagrindo išvadai, kad dėl esminių nusikalstamos veikos aplinkybių K. J. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, teisiamojo posėdžio metu, yra teisingi ir patikimi. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu nebuvo nustatyta, kad K. J. būtų davęs melagingus parodymus, to nenurodė ir teismas skundžiamame nuosprendyje.
3.7. Skunde nurodoma, kad teismas vadovavosi liudytojo E. Š. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu. Šis liudytojas parodė apie tai, kad K. J. jam sakė, jog policijos pareigūnai jį mušė ir nurodė, ką sakyti. Nors teismas nurodė, kad šio fakto K. J. nepatvirtino, tačiau konstatavo, jog liudytojo E. Š. parodymai sustiprina prieštaravimus ir abejones dėl K. J. parodymų. Skunde pažymima, kad K. J. yra paneigęs aplinkybę, jog policijos pareigūnai jo atžvilgiu vartojo smurtą ar darė jam spaudimą. Pats E. Š., kalbėdamas apie šias aplinkybes, kokias jam tariamai nurodė K. J., nurodė, kad jis nepastebėjo jokių smurto žymių ant K. J. kūno. Pasak prokuroro, nėra aišku ir suprantama, kodėl teismui kelia abejones tos aplinkybės, kurios nėra objektyviai nustatytos. Juo labiau, jei teismui iškilo tokios abejonės, šias abejones teismas galėjo pašalinti teisiamojo posėdžio metu apklausdamas ikiteisminio tyrimo pareigūnus, atlikusius K. J. apklausas.
3.8. Skunde nurodoma, kad T. J. kaltu neprisipažino, ikiteisminio tyrimo metu atsisakė duoti parodymus. Teismas, vertindamas ir patvirtindamas T. J. versiją, nurodytą teisme, kad jis neprisidėjo prie D. G. nužudymo, įvykio vietoje nebuvo, vadovavosi išimtinai tik liudytojo D. P. parodymais. Prokuroras nurodo, kad ikiteisminio tyrimo metu D. P. buvo apklaustas praėjus keturiems mėnesiams po D. G. nužudymo, tačiau, kaip matosi iš jo apklausos protokolo, labai gerai prisiminė tokias aplinkybes, kaip ir ką kurioje parduotuvėje tuo metu pirko, tačiau neprisiminė aplinkybės apie tai, kad buvo nuėjęs pas savo draugę S. Prokuroro nuomone, iš D. P. parodymų, duotų visų apklausų metu, matosi, kad jis visais būdais stengėsi patvirtinti, jog jie su T. J. visą laiką nebuvo išsiskyrę tol, kol T. J. buvo įvykio vietoje, t. y. jų mobiliojo ryšio telefonai jungėsi prie bazinės stoties, esančios (duomenys neskelbtini). Skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad 2018 m. gegužės 4 d. apklausiamas D. P. tvirtino, jog jis gerai prisimena, kad įvykio vakarą nuo 19 val. iki 22 val. nebuvo išsiskyręs su T. J., o apklausiamas 2019 m. birželio 11 d. jis parodė, kad nėra tikras, jog įvykio metu jis visą laiką buvo su T. J., nurodo, kad gruodžio mėnesį jie dažnai susitikdavo, todėl jis negali išskirti tos dienos. Prokuroro nuomone, vertinant liudytojo D. P. parodymų patikimumą bei jų svarbą, neabejotinai yra svarbi ta aplinkybė, kad pirmiausia liudytojas ikiteisminio tyrimo metu buvo kviečiamas ne pas ikiteisminio tyrimo pareigūną apklausai, o kviečiamas kaltinamojo T. J. gynėjos į advokatų kontorą. Tą patvirtino ir pats liudytojas D. P..
3.9. Iš pirmos instancijos teismo nuosprendžio matosi, kad teismui abejonių dėl veikos padarymo sukėlė liudytojų A. M. ir K. I. parodymai. Teismas padarė išvadą, kad vyko konfliktas tarp D. G. ir kažkokių vaikinų grupuotės, kurie galimai galėjo prisidėti ir prie D. G. nužudymo. Prokuroro nuomone, tokia teismo išvada nepagrįsta ir neteisinga, nes padaryta remiantis prielaidomis, padarytomis įvertinus paminėtų liudytojų parodymus, ši išvada neparemta jokiais kitais objektyviais tiesioginiais ar netiesioginiais faktiniais duomenimis. Be to, liudytoja K. I. nurodė apie situaciją, matytą lapkričio mėnesį, o D. G. buvo nužudytas 2017 m. gruodžio 10 d.
3.10. Pasak prokuroro, nors teismas nurodo, kad nėra tiksliai nustatyta, kurioje vietoje, kokiu įrankiu bei dėl kokios priežasties buvo nužudytas D. G., tačiau tai nepaneigia kitų byloje neginčijamai nustatytų faktinių duomenų apie tai kas, kur bei kada nužudė D. G.. Prokuroras atkreipia dėmesį į tai, kad tame pačiame nuosprendyje teismas nurodė ir apie tai, kad byloje ištyrus įrodymus nustatyta, jog 2017 m. gruodžio 10 d. apie 20.52 vai. Y, X progimnazijos stadiono dalyje, esančioje prie (duomenys neskelbtini) namų, D. G. buvo nužudytas peiliu duriant nukentėjusiajam į pavojingą kūno vietą krūtinės ląstą padarant sužalojimus, nuo kurių nukentėjusysis mirė. Todėl, prokuroro nuomone, teismas dėl nusikaltimo padarymo vietos padarė prieštaringas išvadas. Be to, ikiteisminio tyrimo metu ekspertas R. Ž. paaiškino, kad sužalotas D. G. galėjo šaukti, kalbėti, kosėti, gargaliuoti, galėjo atlikti judesius, tai yra judėti, kol neprarado sąmonės dėl nukraujavimo. Todėl šios aplinkybės, prokuroro nuomone, suteikia pagrindo išvadai, kad D. G. buvo sužalotas netoli tos vietos, kur buvo rastas jo kūnas.
3.11. Prokuroro nuomone, ikiteisminio tyrimo metu surinktų bei teisiamojo posėdžio metu ištirtų įrodymų visuma neabejotinai patvirtina, kad T. J. padarė nusikalstamą veiką, kuri teisingai kvalifikuota pagal BK 129 straipsnio 1 dalį.
Teismo posėdyje prokuroras prašo prokuroro apeliacinį skundą patenkinti. Išteisintasis T. J. ir jo gynėja prašo prokuroro apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
4. Apeliacinis skundas atmetamas.
5. Pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas. Teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas šios bylos aplinkybes, tinkamai įvertino išnagrinėtų įrodymų visumą ir pagrįstai T. J. pagal BK 129 straipsnio 1 dalį išteisino, nes neįrodyta, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).
6. Su tokiu teismo sprendimu nesutinka prokuroras. Apeliaciniame skunde nurodo savo bylos įrodymų vertinimo versiją ir remiantis ja prašo T. J. pripažinti kaltu ir nuteisti už tai, kad jis nužudė D. G.. Apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų ir negali būti pagrindu naikinti arba keisti skundžiamą nuosprendį.
7. Iš kaltinamojo akto matosi, kad T. J. buvo kaltinamas tuo, jog 2017 metų gruodžio 10 d., apie 20.52 val., Y, Y X progimnazijos stadiono dalyje, esančioje prie (duomenys neskelbtini) namų, peiliu vieną kartą dūrė nukentėjusiajam D. G. į gyvybei pavojingą kūno vietą – krūtinės ląstą, padarydamas kiauryminį durtinį – pjautinį krūtinės ląstos sužalojimą su raktikaulio, kairio plaučio įpjovimais, kairės poraktinės arterijos kiauriniu pažeidimu, pasieninės krūtinplėvės ir minkštųjų audinių pažeidimu nugarinio paviršiaus 2-ame tarpšonkauliniame tarpe, kas komplikavosi ūminiu išoriniu ir vidiniu nukraujavimu, nuo kurio nukentėjusysis mirė. Tokiais veiksmais jis nužudė D. G.. Iš kaltinamojo akto matosi, kad jo kaltė nužudžius nukentėjusįjį buvo grindžiama nukentėjusiųjų S. G., G. G. parodymais, liudytojų M. M., A. M., A. G., R. B., V. D. P., A. P., D. P., A. J., E. P., S. A. P., E. Š., M. A. parodymais, taip pat liudytojo K. J., kuris buvo apklaustas ir įtariamuoju, parodymais ir jo parodymų patikrinimo vietoje protokolu, įvykio vietos apžiūros protokolu ir papildomo įvykio vietos apžiūros protokolu, ekspertizės aktu Nr. 103MS-123/2018, specialisto išvada Nr. M 464/2017(05) ir specialisto R. Ž. paaiškinimais, specialisto išvadomis Nr. MK 28/2018(01) ir Nr. 140-(208)-IS1-1656, tarnybiniu pranešimus dėl vaizdo įrašų peržiūros.
Žemesnės instancijos teismas
8. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ir ištyręs ikiteisminio tyrimo metu ir teisme surinktus ir išnagrinėtus įrodymus, padarė išvadą, kad išteisintojo T. J. kaltė grindžiama vien liudytojo K. J., kuriam šioje byloje buvo pareikštas įtarimas kartu su T. J., parodymais. Teismas šio liudytojo parodymus įvertino kaip nenuoseklius ir prieštaringus, kurie tendencingai keitėsi. Taip pat teismas suabejojo liudytojo parodymų patikimumu, nes K. J. parodymų nepatvirtina jokie kiti bylos duomenys. Su tokiu K. J. parodymų įvertinimu nesutinka prokuroras. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad tokia teismo išvada nepagrįsta, nes netikėti liudytojo K. J. parodymais nėra jokio pagrindo. Prokuroras nurodo, kad dėl esminių nusikalstamos veikos aplinkybių jo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, buvo nuoseklūs, teisingi ir patikimi. Pirmosios instancijos teisme jis besąlygiškai patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu.
9. Ikiteisminio tyrimo metu K. J. buvo apklaustas net septynis kartus ir vieną kartą su juo buvo atliktas jo parodymų patikrinimas vietoje. Iš pradžių jis buvo apklaustas liudytoju, po to įtariamuoju, o vėliau vėl liudytoju. Iš bylos matosi, kad 2018 m. balandžio 26 d. K. J. buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą, dėl to, jog padėjo bendrininkui T. J. nužudyti D. G.. Tą pačią dieną K. J. buvo apklaustas ir pas ikiteisminio tyrimo pareigūną, ir pas ikiteisminio tyrimo teisėją. Iš šių apklausų protokolų matosi, kad jis nurodė, jog prieš tai, t. y. 2018 m. sausio 12 d., apklaustas liudytoju pasakė ne visą tiesą, nes jis žino, kad D. G. nužudė T. J.. Šių apklausų metu apklaustas įtariamuoju jis nurodė, kad prieš įvykio dieną su T. J. buvo susitarę susitikti, T. J. sakė, jog norės susitikti ir su D. G.. T. J. jį norėjo primušti dėl merginos, nes ta mergina jam patiko, bet draugavo su nukentėjusiuoju, su kuriuo ji jau nebenorėjo draugauti. Susitikę apie 17-18 val. prie X progimnazijos prastovėjo apie 2 val. ir pamatė nuo turgaus einantį D. G.. T. J. nukentėjusįjį nusivijo link (duomenys neskelbtini) namų. Jis nematė, kas įvyko, bet girdėjo klyksmą. Iš balso suprato, kad klykia ne T. J.. Jis sugrįžo pas draugus E. Š. ir M. A., su kuriais buvo kartu prieš išeinant susitikti su T. J.. Jie sėdėjo automobilyje. Po 20 min. jie išsiskirstė, ėjo pro tą vietą, kur buvo rastas D. G. lavonas, bet tada jo nematė. Kitą dieną T. J. prisipažino, kad sumušė D. G. ir dūrė peiliu jam, grasino apie tai niekam nesakyti. Vėliau apklaustas įtariamuoju (2018 m. birželio 4 d. ir 2018 m. liepos 13 d.) jis vienoje apklausoje aiškino, kad su T. J. susitiko apie 18-19 val. prie X progimnazijos stadiono ir ten praleido visą laiką, kitos apklausos metu aiškino, kad gavęs iš E. Š. žinutę nuėjo pas jį ir M. A., kurie sėdėjo automobilyje prie stadiono. Tik po to, kai pasėdėjo tame automobilyje, jis nuėjo susitikti su T. J., o po šio susitikimo sugrįžo į automobilį. 2018 m. liepos 13 d. apklaustas įtariamuoju K. J. parodė, kad apie tai, kad nori pasikalbėti su D. G., T. J. pasakė tuomet, kai pamatė ateinantį nukentėjusįjį. Parodymų patikrinimo vietoje (2018 m. liepos 20 d.) įtariamasis K. J. parodė, kad sėdėdamas automobilyje su E. Š. ir M. A. prisiminė, jog turi susitikti su T. J. prie X progimnazijos kampo. Šis kampas ir progimnazijos stadionas buvo neapšviesti. Susitikę su T. J. pamatė einantį link stadiono D. G.. T. J. nusivijo nukentėjusįjį į stadioną. Parodymų patikrinimo vietoje metu įtariamasis K. J. parodė vietą stadione, ties (duomenys neskelbtini) namo X laiptine, kur paskutinį kartą matė T. J. ir D. G.. Jis paaiškino, kad pats nuėjo atgal pas draugus. Apie 15-20 min. pasėdėję automobilyje su M. A. nuėjo link namų. Iš bylos matosi, kad 2018 m. spalio 1 d. prokuroro nutarimu buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas K. J. atžvilgiu. Tada K. J. buvo apklaustas vėl liudytoju pas ikiteisminio tyrimo teisėją (2018 m. spalio 3 d.) ir pas ikiteisminio tyrimo pareigūną (2019 m. birželio 19 d.). Pas ikiteisminio tyrimo pareigūną K. J. parodė, kad T. J. jis buvo sutikęs stadione. T. J. ir nužudė D. G.. Dėl kokios priežasties tai padarė, jis nežino. Po įvykio nebuvo sutikęs T. J.. Tuo tarpu pas ikiteisminio tyrimo teisėją jis nurodė, kad su T. J. buvo susitikęs apie 20 val. Pamatęs einantį D. G. T. J. sušuko ir jie pradėjo jį vytis. Nukentėjusysis bėgo link stadiono. Šios apklausos metu K. J. nurodė, kad prieš savaitę T. J. pasakojo, jog susitikinėja su mergina, kurios vaikinas yra D. G.. Todėl jis norėjo kažką padaryti nukentėjusiajam, kad šis nebesusitikinėtų su ta mergina. Nustojęs vytis D. G. jis nuėjo pas draugus. Einant girdėjo rėkimo garsą. Pabuvęs su draugais automobilyje jis su E. Š. ir M. A. nuėjo į namus. Po 2 savaičių susitiko su T. J., kuris jam grasino, jog apie nužudymą niekam neprasitartų.
10. Bylos teisminio nagrinėjimo metu liudytojas K. J. jau parodė, kad įvykio vakarą, apie 17 val., su T. J. buvo susitikę ir prie Z mokyklos, ir prie X progimnazijos, tačiau apie D. G. jie nesikalbėjo, jo einančio nematė. Tą dieną jis buvo su M. A.. Jis prisimena, jog įvykio dieną buvo susitikęs su T. J., tačiau to, kad šis nusivytų D. G., neprisimena. Neprisimena ir to, kad T. J. būtų kalbėjęs apie nukentėjusiojo merginą.
11. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegijos nuomone, nėra pagrindo sutikti su prokuroro argumentais pirmiausia apie tai, kad teisminio nagrinėjo metu K. J. besąlygiškai patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. Nors jis po perskaitytų parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, teisme nurodydavo, kad prisimena šiuos parodymus, jog juos tvirtina, prašė vadovautis jo pirminiais parodymais, tačiau tos pačios apklausos metu jis parodė, kad su T. J. apie D. G. nesikalbėjo, o nukentėjusiojo įvykio vakarą nematė. Nurodydamas, kad neprisimena, ar įvykio vakarą T. J. nusivijo D. G., prieštaravo pats sau, nes, kaip jau minėta, jis parodė ir tai, kad apskritai tą vakarą nematė nukentėjusiojo. Be to, K. J. netgi pats suabejojo viena iš paskutiniųjų apklausa pas ikiteisminio tyrimo teisėją (2018 m. spalio 3 d.). Jis aiškino, jog nežino, ar šie jo parodymai apskritai yra teisingi. Taigi nėra pagrindo teigti, jog teisminio nagrinėjimo metu K. J. patvirtino savo anksčiau duotus parodymus. Vertinant visų apklausų ikiteisminio tyrimo metu ir teisme duotus K. J. parodymus, teisėjų kolegijos nuomone, jo parodymai buvo nenuoseklūs ir prieštaringi.
12. Šioje byloje ypatingai svarbi aplinkybė ta, kad apie tai, jog D. G. nužudė būtent T. J., K. J. nurodė tik tada, kai jam pačiam buvo pareikšti įtarimai šioje byloje. Taip pat svarbu ir tai, kad K. J. davė nenuoseklius parodymus apie įvairias aplinkybes. Iš jau aptartų jo parodymų matosi, kad jis davė skirtingus parodymus dėl susitikimo su T. J. laiko ir vietos. Pirmose apklausose apklaustas įtariamuoju jis parodė, kad su T. J. prie X progimnazijos susitiko apie 17-18 val., vėliau nurodė, kad jie susitiko prie progimnazijos stadiono apie 18-19 val., o dar vėliau apklaustas liudytoju jis nurodė, kad su juo buvo susitikęs stadione apie 20 val. J. J. parodymai skiriasi ir apie vietą, į kurią tariamai T. J. nusivijo nukentėjusįjį. Iš pradžių K. J. parodė, kad D. G. T. J. nusivijo link (duomenys neskelbtini) namų, o vėliau aiškino, kad nukentėjusįjį jis nusivijo į stadioną. Ikiteisminio tyrimo pradžioje K. J. teigė, kad dieną prieš įvykį T. J. pasakė, jog D. G. nori primušti dėl merginos, kuri jam patiko, bet draugavo su nukentėjusiuoju, o ta mergina jau nebenorėjo su pastaruoju draugauti, vėliau jis aiškino, jog apie tai T. J. nurodė tik pamatęs ateinantį D. G., o galiausiai K. J. nurodė, kad net nežino dėl kokios priežasties T. J. nužudė nukentėjusįjį, o tada ir vėl teigė, jog pats išteisintasis prieš savaitę papasakojo, kad susitikinėja su D. G. mergina, todėl jis norėjo jam kažką padaryti, jog jie nebesusitikinėtų. K. J. skirtingai parodė ir apie tai, kada po tariamo įvykio sutiko T. J.. Iš pradžių jis parodė, kad po įvykio jau kitą dieną susitiko su T. J., kuris prisipažino sumušęs ir dūręs peiliu nukentėjusiajam, grasino apie tai niekam nepasakoti, vėliau jis teigė, kad apskritai po šio įvykio su T. J. nebuvo susitikęs, po to ir vėl parodė, kad po 2 savaičių buvo susitikęs su T. J., kuris grasino apie nužudymą niekam nesakyti.
12.1. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teisėjų kolegijai akivaizdu, kad ikiteisminio tyrimo metu K. J. davė ne tik nenuoseklius, o netgi ir prieštaringus parodymus. Tuo tarpu teisme jis nurodė naujas aplinkybes apie tai, kad apie 17 val. T. J. sutiko ne tik prie X progimnazijos, bet ir prie Z mokyklos, o parodydamas, kad įvykio vakarą nukentėjusiojo D. G. nematė, apie jį su T. J. nekalbėjo, K. J. iš esmės paneigė anksčiau duotus parodymus.
13. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad tarp K. J. parodymų yra tam tikrų ir loginių prieštaravimų. Ikiteisminio tyrimo metu jis parodė, kad T. J. nusivijo D. G. į stadioną, kuris buvo neapšviestas, o parodymų patikrinimo vietoje metu nurodė tą vietą. Tačiau įvertinus, kad nukentėjusysis buvo nužudytas žiemos metu, apie 20.52 val., teisėjų kolegijos nuomone, K. J. negalėjo matyti tikslios šios vietos. Be to, nors, kaip nurodoma apeliaciniame skunde, K. J. iš tikrųjų parodė D. G. ėjimo kryptį, kuri sutampa su nukentėjusiojo motinos D. G. ir sesers G. G. nurodytu maršrutu, kuriuo iš savo merginos į namus eidavo nukentėjusysis, tačiau nėra pagrindo teigti, jog K. J. parodymų patikrinimo vietoje metu nurodyta kryptis, kuria T. J. nusivijo D. G., sutampa su įvykio vietos apžiūros protokole (1 t., 68-70, 71, 72-78, 81 b.l.) nurodytomis vietomis, kur buvo rastas nukentėjusiojo kraujas. Iš prie šių protokolų esančių schemų akivaizdu, kad K. J. nurodyta kryptis ir D. G. kraujo bei jo lavono radimo vietos nesutampa. Todėl prokuroras neteisingai nurodo, kad K. J. nurodytą D. G. ir T. J. bėgimo kryptį patvirtina rastas nukentėjusiojo kraujas. Kaip nurodoma apeliaciniame skunde, iš K. J. parodymų matosi, kad išgirdęs klykimą jis iš balso suprato, kad taip rėkia ne T. J.. Liudytojai A. G., V. D. P., A. P., A. M. taip pat parodė, kad girdėjo stiprų klykimą, o liudytoja R. B. girdėjo bėgantį vyrą ir gargimą. Tačiau liudytojai V. D. P. ir A. P. paaiškino, kad iš to stipraus riksmo negalėjo įvardinti, ar tai buvo moters, ar vyro balsas. A. P. nurodė, kad šis klyksmas buvo panašus net į gyvulio. Todėl abejotina, kad K. J. galėjo suprasti, jog riksmas yra ne T. J., o nukentėjusiojo. K. J. parodė ir apie tai, kad po įvykio jis ėjo pro tą vietą, kur buvo rastas D. G. lavonas, tačiau jokio lavono nematė. Visos šios liudytojo K. J. nurodytos aplinkybės, teisėjų kolegijos vertinimu, yra nelogiškos ir dar labiau kelia abejones dėl jo parodymų teisingumo ir patikimumo.
14. Be to, tokius nenuoseklius ir prieštaringus bei nelogiškus liudytojo K. J. parodymus paneigia kiti įrodymai. Nors apeliaciniame skunde prokuroras nurodo, kad liudytojo parodymai sutampa su objektyviais bylos duomenimis, tačiau tokių duomenų pats prokuroras skunde nenurodo. Tokių duomenų byloje nėra.
14.1. Byloje nėra jokių duomenų, kad K. J. ir T. J. būtų bendravę prieš įvykį ar po įvykio, juo labiau, jog jie bendravo įvykio dieną. Tarnybiniame pranešime dėl K. J. ir T. J. naudojamų mobiliojo ryšio telefonų abonentinių numerių išklotinės analizės (14 t., 180-183 b.l.) nurodyta, kad jie paskutinį kartą bendravo 2017 m. spalio 19 d. Iš to paties tarnybinio pranešimo ir kitų tarnybinių pranešimų matosi, kad įvykio vakarą K. J. ir T. J. mobilieji telefonai faktiškai nesijungė vienu metu prie tos pačios bazinės stoties. Šioje byloje nustatyta, kad D. G. buvo nužudytas apie 20.52 val. stadiono dalyje, esančioje prie (duomenys neskelbtini) namų. Iš tarnybinių pranešimų (14 t., 180-183, 185-187, 192-195 b.l., 15 t., 71-72 b.l.) matosi, kad įvykio vakarą nuo 19.27 val. T. J. mobilusis telefonas jungiasi prie bazinės stoties adresu (duomenys neskelbtini), nuo 19.51 val. – (duomenys neskelbtini), į šią signalo kryptį nepatenka X progimnazijos stadionas, nuo 20.29 val. iki 20.54 val. jo telefonas jungiasi prie stočių, esančių (duomenys neskelbtini), ši signalo kryptis neapima įvykio vietos, ir (duomenys neskelbtini). Nuo 21. 59 val. jo telefonas jungiasi prie (duomenys neskelbtini). Tuo tarpu K. J. mobilusis telefonas nuo 19.30 val. iki 20.13 val. jungiasi prie bazinės stoties adresu (duomenys neskelbtini), tačiau signalo kryptis pasikeičia link (duomenys neskelbtini). Nuo 20.15 – (duomenys neskelbtini), signalas apimta ir (duomenys neskelbtini) kiemus, apima X progimnazijos stadioną. Nuo 20.58 val. K. J. mobilusis telefonas jungiasi prie bazinės stoties, adresu (duomenys neskelbtini). Iš šių duomenų matosi, kad nors tam tikru metu jų telefonai jungėsi prie tos pačios bazinės stoties, tačiau signalo kryptys buvo skirtingos. Šie duomenys kelia pagrįstas abejones, kad K. J. apskritai buvo susitikęs su T. J..
14.2. Tai, kad K. J. nebuvo susitikęs su T. J., o maždaug nuo 19.30 val. buvo su E. Š. ir M. A., patvirtina šių liudytojų parodymai. Liudytojas M. A. parodė, kad įvykio vakarą buvo su K. J. ir E. Š.. Jie sėdėjo automobilyje. Ikiteisminio tyrimo metu jis parodė, kad išsiskirsčius K. J. nuėjo link (duomenys neskelbtini) gatvės. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad K. J. mobilusis telefonas 20.13 val. jungėsi prie bazinės stoties signalo, kurio kryptis link (duomenys neskelbtini) gatvės. Liudytojas E. Š. ikiteisminio tyrimo metu (4 t., 98-100, 103-104 b.l.) parodė, kad iš susirašinėjimo su K. J. suprato, kad įvykio dieną 18.33 val. jis buvo namuose. 19.30 val. K. J. parašė žinutę ateiti pas juos. Tuo metu jis buvo kartu su M. A. automobilyje. Po maždaug 10 min. K. J. atėjo ir įsėjo į automobilį. Iki tol, kol išskirstė, K. J. nebuvo išlipęs iš automobilio. E. Š. mobiliojo ryšio telefono apžiūros protokolas (4 t., 56-58 b.l.) patvirtina, kad 19.30 val. liudytojas E. Š. kvietė K. J. ateiti pas jį su M. A.. Teisėjų kolegijos vertinimu, įvykio vakarą su K. J. buvusių liudytojų parodymai ir objektyvūs duomenys (aptarti tarnybiniai pranešimai ir apžiūros protokolas) patvirtina, kad K. J. su E. Š. ir M. A. laiką leido kartu nuo maždaug 19.30 val. iki tol, kol išsiskirstė ir paneigia, kad K. J. buvo kažkur išėjęs, o juo labiau, kad jis buvo išėjęs susitikti su T. J.. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad liudytojas E. Š. parodė ir apie tai, kad K. J. sakė, jog policijos pareigūnai jį mušė ir liepė sakyti, jog jis, K. J., tariamai nužudymo vakarą stovėjo prie X progimnazijos, T. J. pamatė D. G. ir nubėgo paskui jį, o jis, K. J., nuėjo link jo, E. Š., kur jis su M. A. sėdėjo automobilyje prie (duomenys neskelbtini) namo, esančio prie progimnazijos stadiono. K. J. pasakė, kad tokius, kokių reikalavo policijos pareigūnai, parodymus jis ir davė. Iš bylos matosi, kad E. Š. apie tai, jog policijos pareigūnai reikalavo atitinkamų parodymų, K. J. nurodė būtent po apklausos, kurioje pirmą kartą ir parodė apie tokias aplinkybes, t. y. 2018 m. balandžio 26 d. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad nors K. J. teisme nepatvirtino to, jog pareigūnai prieš jį naudojo smurtą, tačiau tai sustiprina prieštaravimus ir abejones jo parodymais. Be to, pats E. Š. paaiškino dar ir apie tai, kad jo draugas K. J. dažnai prisimeluodavo, o po to turėdavo problemų. Liudytojo K. J. motina A. J. teisme parodė, kad jai sūnus pasakojo tik tiek, jog tą vakarą jis buvo E. Š. automobilyje, ten klausėsi muzikos ir po to nuėjo į namus, jokiame nužudyme jis nedalyvavo. Apie T. J. jis nieko nepasakojo. Apeliaciniame skunde prokuroras nurodo, kad visų apklausų metu, kai K. J. buvo apklaustas įtariamuoju, dalyvavo jo gynėjas, o jį apklausiant kaip nepilnametį liudytoją, ir Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė, psichologė ir jo motina, nurodo, jog šie asmenys po apklausų jokių pastabų nepateikė. Nors galima su tuo sutikti, tačiau iš ikiteisminio tyrimo metu K. J. motinos duotų parodymų matosi, kad ji pati suabejojo sūnaus parodymais, ji pati jo teiravosi, ar jis neapkalba žmogaus. Ikiteisminio tyrimo metu (4 t., 189-190 b.l.) A. J. paaiškino, kad klausė K. J., ar jis neapkalba žmogaus, o jis atsakė, jog apie tai nenori kalbėti, nenori prisiminti. Apklausiamas liudytoju pas ikiteisminio tyrimo teisėją jis buvo įspėtas dėl atsakomybės už melagingus parodymus, todėl, liudytojos nuomone, jos sūnus sakė teisybę. Teisme ji paaiškino, kad net ir jai sūnus ne visada sako tiesą, pameluoja. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegijos nuomone, pati K. J. motina nėra visiškai tikra dėl sūnaus parodymų teisingumo. Ji tiki sūnaus parodymais tik dėl to, kad jis prisiekė dėl melagingų parodymų davimo. Todėl aptartos aplinkybės, teisėjų kolegijos nuomone, suteikia pagrindo abejoti liudytojo K. J. parodymų patikimumu.
14.3. Iš bylos matosi, kad K. J. parodymus apie tai, kad T. J. norėjo sumušti D. G. dėl merginos, paneigia ne tik pati D. G. buvusi mergina M. M., bet ir objektyvūs duomenys. Liudytoja M. M. parodė, kad ji T. J. nepažįsta, su juo jokių kontaktų neturėjo. Tik ikiteisminio tyrimo metu apžiūrint jos socialinį tinklalapį pamatė, jog T. J. buvo atsiuntęs kvietimą draugauti, tačiau to ji net nepastebėjo. Šias aplinkybes patvirtina tarnybinis pranešimas (3 t., 26 b.l.). Tuo tarpu iš K. J. draugo parodymų matosi, kad pats E. Š. ikiteisminio tyrimo metu (4 t., 43-45 b.l.) aiškino, jog jam patiko D. G. mergina M. M., netgi paties nukentėjusiojo teiravosi, ar jis dar draugauja su šia mergina. Iš tarnybinio pranešimo dėl E. Š. socialinio tinklalapio paskyros ir iš apžiūros protokolo matosi, kad E. Š. tikrai bendravo su D. G. dėl jo merginos M. M., teiravosi, ar jie dar draugauja, o įvykio vakarą, 22.16 val., net pats parašė ir M. M., klausė, kur jos draugas (3 t., 17-19 b.l., 4 t., 67-97 b.l.). Liudytoja M. M. parodė, kad pažįstami sakydavo, jog jai netinka D. G., kuris buvo paprastas ir, skirtingai nuo jų, ne „rajoninis“. Taigi K. J. parodymai apie tai, kad būtent T. J. norėjo pasikalbėti ar netgi sumušti D. G. dėl jo merginos, visiškai paneigti. Tuo tarpu šia mergina domėjosi K. J. draugas E. Š..
15. Iš liudytojos K. I. parodymų matosi, kad kelios dienos iki nukentėjusiojo nužudymo, galėjo būti 2017 m. lapkričio 27 d., matė, kaip jaunuoliai buvo apstoję D. G.. Kažkuris iš jų pasakė „prisidirbai, kaip dabar kalbėsim“. Tarp tų jaunuolių ji atpažino E. Š. ir N. B.. Ji pagalvojo, kad tie jaunuoliai ketina D. G. sumušti, todėl sustojo, tada nieko neįvyko. Liudytoja A. M. parodė apie tai, kad įvykio vakarą girdėjo stiprų riksmą, tada sekė pauzė, o po jos girdėjo kalbančius jaunuolius, jų tikrai buvo bent du. Taigi šių liudytojų parodymai suteikia pagrindą manyti, jog prieš D. G. buvo nusiteikusių jaunuolių, tačiau tarp jų nebuvo T. J.. Todėl, priešingai nei nurodo prokuroras apeliaciniame skunde, teismas, vadovaudamasis ne prielaidomis, o liudytojų parodymais, padarė pagrįstą išvadą, kad vyko konfliktas tarp nukentėjusiojo D. G. ir kažkokių vaikinų, kurie galimai galėjo prisidėti ir prie nukentėjusiojo nužudymo.
16. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad liudytojo K. J. parodymai yra nenuoseklūs, prieštaringi ir apie tam tikras aplinkybes net nelogiški, jo parodymų nepatvirtina kiti įrodymai, o netgi juos paneigia. Todėl pirmosios instancijos teismas teisingai ir pagrįstai K. J. parodymais suabejojo ir jais nepatikėjo. Be to, atsižvelgdamas į K. J. procesinę padėtį, kuri proceso metu keitėsi, pirmiausia jis buvo apklaustas liudytoju, vėliau įtariamuoju, tada ir pradėjo duoti parodymus prieš T. J., o vėliau vėl tapo liudytoju, teismas suabejojo jo parodymų patikimumu. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas nurodo, kad yra didelis pavojus, jog bendrakaltinamojo parodymai gali būti nepatikimi, atsižvelgiant į jo akivaizdų suinteresuotumą perkelti atsakomybę nuo savęs kitam asmeniui. Taigi vertinant tokius parodymus gali būti reikalaujama griežtesnio patikrinimo, nes bendrininkų padėtis duodant parodymus skiriasi nuo paprastų liudytojų. Jie duoda parodymus neprisiekę, taigi jokie jų teiginiai dėl faktinių aplinkybių tikrumo negali sukelti atsakomybės už melagingus parodymus dėl tyčinio netikrų parodymų davimo (V. R. v. R., no. 41461/02, judgment of 24 July 2008). Sutiktina su prokuroru, kad nurodydamas apie šią suformuotą praktiką teismas netiksliai nurodė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinių nutarčių baudžiamosiose bylose numerius, tačiau ši praktika apie bendrakaltinamojo parodymų vertinimą yra teisinga. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką baudžiamojo proceso įstatymas nedraudžia asmenų, kuriems ikiteisminis tyrimas nutrauktas, apklausti kaip liudytojų, o tokių proceso dalyvių parodymai dėl tokio jų buvusio procesinio statuso savaime nesudaro pagrindo juos vertinti kritiškai. Tačiau, vertindami tokių liudytojų parodymus, teismai turi skirti didesnį dėmesį jų savarankiškumui ir objektyvumui, taigi – patikimumui. Būtent taip pirmosios instancijos teismas ir įvertino K. J. parodymus. Vertindamas K. J. parodymų patikimumą teismas teisingai ir pagrįstai nurodė, kad jo parodymų nepatvirtina kiti bylos duomenys. To nepaneigia teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. 103MS-123/2018 išvada (19 t., 95-100 b.l.). Šioje išvadoje nurodyta, kad K. J. galėjo ir gali suvokti bylai reikšmingas faktines aplinkybes, jas įsiminti ir duoti apie tai parodymus. Jis galėjo ir gali suprasti savo parodymų reikšmę. Taip pat išvadoje nurodyta, kad negauta duomenų apie kitų asmenų poveikį K. J. parodymams. Kita vertus, ekspertizės išvadoje pažymėta, kad K. J. parodymų teisingumo ir jų atitikimo realybei įvertinimas nepriklauso eksperto kompetencijai. Nors nėra duomenų apie kitų asmenų poveikį jo parodymams, tačiau ekspertizės metu K. J. duotuose paaiškinimuose apie tariamus T. J. atliktus veiksmus taip pat yra netikslumų. Iš bylos matosi, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo atliktas ir K. J. psichologinis tyrimas, panaudojant poligrafą. Iš specialisto išvados Nr. 140-(3911)-IS1-4466 (19 t., 109-117 b.l.) matosi, kad K. J., atsakydamas į klausimą, kuris asmuo nužudė D. G., neišskyrė nė vieno asmens, nors tarp jų buvo ir T. J.. Nustatyta, kad jis turi žinių, jog D. G. nužudė kitas asmuo, nors taip pat tarp pateiktų atsakymų buvo nurodytas ir T. J.. Be to, atsakydamas į klausimą, kurioje vietoje nukentėjusiajam buvo suduotas smūgis peiliu, vėlgi iš pateiktų variantų K. J. neišskyrė nė vieno. Šios aplinkybės taip pat suteikia pagrindo abejoti liudytojo parodymų teisingumu. Todėl įvertinus visus jau aptartus įrodymus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad byloje nėra duomenų, jog T. J. su K. J. buvo susitikę įvykio vakarą prie X progimnazijos, kad kalbėjo apie D. G., nėra duomenų, jog T. J. buvo stadione ir nusivijo D. G.. Pats K. J. nenurodė, jog matė, kaip T. J. pasivijo ir dūrė peiliu bei nužudė D. G.. Todėl, nors K. J. teigė, kad D. G. nužudė būtent T. J., tačiau jokie kiti duomenys to nepatvirtina.
17. Tuo tarpu pats išteisintasis T. J. pirmosios instancijos teisme kaltu nužudęs D. G. neprisipažino ir parodė, kad įvykio vakarą, apie 18 val., nuvažiavo pas D. P.. Kartu jie nuėjo į parduotuvę, nusipirko saulėgrąžų ir sėdėjo ant suoliuko netoli kitos parduotuvės, į šią parduotuvę taip pat buvo nuėję. Jie visą laiką vaikščiojo aplink D. P. namus ((duomenys neskelbtini)), buvo netoliese tos vietos, kur yra parduotuvės „CCC“ turgelis. Jie nebuvo nuėję nei iki X progimnazijos stadiono, nei iki (duomenys neskelbtini) gatvės, nei iki įvykio vietos. Apie 21-21.30 val., kai jau laukė autobuso, važiuojančio į namus, matė važinėjančius policijos automobilius. Jis nepažinojo D. G. ir jo merginos M. M.. Apie nukentėjusįjį sužinojo tik tuomet, kai D. P. parašė žinutę apie nužudymą. Tą vakarą jis nebuvo sutikęs K. J.. Jo nuomone, K. J. meluoja, jį apkalba arba siekia save apginti.
17.1. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nors ikiteisminio tyrimo metu T. J. kaltu neprisipažino ir atsisakė duoti parodymus, tačiau iš teismo posėdžio, kuriame buvo sprendžiamas klausimas dėl kardomosios priemonės paskyrimo T. J., protokolo matosi, kad ikiteisminio tyrimo metu jis nurodė apie tokias pačias aplinkybes, kaip ir teisiamojo posėdžio metu. Jis nurodė, kad įvykio dieną, nuo maždaug 19 val. iki 22-23 val., buvo su D. P. (duomenys neskelbtini) gatvėje, su juo buvo parduotuvėje. Jis nepažinojo D. G. ir M. M. (20 t., 30-33 b.l.).
18. Iš šių išteisintojo parodymų matosi, kad jis nuosekliai nurodė su kuo ir ką veikė įvykio vakarą, nurodė ir savo buvimo vietą. Tokius jo parodymus patvirtina kartu su juo buvęs liudytojas D. P..
19. Teisiamojo posėdžio metu liudytojas D. P. parodė, kad įvykio dieną jis tikrai buvo susitikęs su T. J.. Jis paaiškino, kad šiuo metu neprisimena savo parodymų apie įvykio dienos aplinkybes, todėl teisiamojo posėdžio metu buvo perskaityti liudytojo D. P. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu.
19.1. Iš 2018 m. gegužės 4 d. nepilnamečio apklausos protokolo matosi, jog D. P. parodė, kad įvykio vakarą buvo kartu su T. J.. Jie sėdėjo prie jo namų laiptinės, esančios (duomenys neskelbtini), buvo nuėję į parduotuvę nusipirkti saulėgrąžų, tada vėl sugrįžo prie laiptinės, o vėliau nuėjo pas jį į namus. Jie susitiko apie 19 val., o išsiskirstė apie 22 val. (5 t., 84-89 b.l.). Apeliaciniame skunde teisingai nurodoma, kad liudytojas D. P. pirmą kartą buvo apklaustas praėjus keturiems mėnesiams po D. G. nužudymo, teisingai nurodoma ir apie tai, kad šis liudytojas prisiminė ką ir su kuo veikė tą vakarą. Iš 2019 m. sausio 22 d. nepilnamečio papildomos apklausos protokolo matosi, jog D. P. patvirtino ankstesnius parodymus, kad įvykio vakarą su T. J. buvo prie laiptinės, buvo nuėję į parduotuvę nusipirkti saulėgrąžų, tada vėl sugrįžo prie laiptinės. Liudytojas nurodė, kad T. J. nėra prašęs duoti parodymus jo naudai ar pakalbėti su kokiais nors liudytojais (5 t., 97-98 b.l.). Kitos 2019 m. birželio 11 d. apklausos metu, kaip nurodoma apeliaciniame skunde, liudytojas D. P. paaiškino, kad 2017 m. gruodžio mėnesį jis dažnai susitikdavo su T. J., šiuo metu kategoriškai teigti, jog ir įvykio dieną buvo kartu su T. J., negali, nes visos dienos buvo vienodos. Tos pačios apklausos metu liudytojas parodė ir apie tai, kad duodamas ankstesnius parodymus pasakė tiesą, nieko nenuslėpė. Duodamas parodymus jis nurodė, jog įvykio metu, kai buvo nužudytas D. G., buvo kartu su T. J. (5 t., 99-100 b.l.).
19.2. Teisme po šių ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų perskaitymo liudytojas D. P. patvirtino, kad prisimena šiuos savo parodymus. Jis dar kartą parodė, kad įvykio vakarą susitiko su T. J.. Jie nuėjo prie laiptinės, ten pasėdėjo, tada nuėjo į parduotuvę, nusipirko saulėgrąžų, užsuko pas jį į namus, pavalgė, tada palydėjo T. J. į namus. Jis patvirtino, kad tą vakarą su T. J. išsiskyrę nebuvo.
19.3. Teisėjų kolegijos vertinimu, liudytojo D. P. parodymai yra nuoseklūs, jis visų apklausų metu vienodai parodė, kad su T. J. išsiskyrę nebuvo, jie kartu prabuvo nuo maždaug 19 val. iki 22 val. Aplinkybė, jog ikiteisminio tyrimo metu ir teisme D. P. neprisiminė, ar tą vakarą buvo nuėjęs ar nuėję pas draugę S., nepaneigia jo parodymų. Be to, jis pats logiškai paaiškino, kad įvykio vakarą leido kartu su T. J., jie nebuvo išsiskyrę, nes būtent ir susitiko kartu praleisti laiką. Jeigu pas S. buvo iki 22 val., tai pas ją buvo nuėjęs kartu su T. J., o jeigu po 22 val., tai jau vienas.
19.4. Apeliaciniame skunde prokuroras nurodo, kad svarbi aplinkybė ta, kad liudytojas D. P. buvo kviečiamas pirmiausia ne pas ikiteisminio tyrimo pareigūną apklausai, o į T. J. gynėjos kontorą. Iš nepilnamečio D. P. papildomų apklausų protokolų matosi, kad iš tikrųjų T. J. advokatė susisiekė su juo, iš jos sužinojo, jog jį gali kviesti į apklausą, jam paaiškino, kad be tėvų ir vaikų teisių atstovų neduotų parodymų (5 t., 90-92, 93-96 b.l.). Teisėjų kolegijos vertinimu, ši aplinkybė nesuteikia pagrindo abejoti liudytojo D. P. parodymų patikimumu. Kaip minėta, visų apklausų metu jis davė nuoseklius parodymus. Be to, išteisintojo T. J. parodymus patvirtina ne tik šio liudytojo parodymai, bet ir kiti objektyvūs duomenys.
20. Iš tarnybinio pranešimo matosi, kad įvykio vakarą, nuo 22.32 val., socialiniame tinklalapyje T. J. bendravo su D. P.. Iš apžiūros protokolo ir šio tarnybinio pranešimo matosi, kad jie bendravo ir apie D. G. nužudymą. Išteisintasis liudytojui parašė „bet tai ant judesio vos nepapuolėm, būtume gal išgelbėję“ (5 t., 116-117,118-170 b.l., 14 t., 92, 93-101 b.l.). T. J. teisme paaiškino, kad apie D. G. nužudymą sužinojo iš D. P., o tokia žinute jis norėjo pasakyti, jog patys vos nepakliuvo į įvykį, nes viskas vyko maždaug už 200 metrų. Iš tikrųjų jau aptarti bylos įrodymai patvirtina, kad įvykio metu T. J. buvo netoli D. G. nužudymo vietos, tačiau nėra jokių duomenų, kad jis buvo joje ir kad būtent jis nužudė nukentėjusįjį. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisingai nurodė, kad šis susirašinėjimas patvirtina, jog T. J. nedalyvavo D. G. nužudyme, apie tai jis sužinojo tik sugrįžęs į namus iš jam atsiųstos internetinės nuorodos apie įvykdytą nepilnamečio nužudymą.
21. Pirmosios instancijos teismas įvertino dar ir tai, kad nenustatytas motyvas, dėl kurio nužudytas D. G.. Jau buvo pasisakyta, jog atmetami nenuoseklūs K. J. parodymai apie tai, kad tariamai išteisintasis su nukentėjusiuoju norėjo pasikalbėti ir kažką jam padaryti dėl nukentėjusiojo merginos, nes T. J. ir nukentėjusiojo mergina M. M. net nebuvo pažįstami, jie nebendravo. Taip pat teismas įvertino ir tai, kad nerastas įrankis, kuriuo buvo nužudytas D. G., nenustatyta ir tikslesnė nužudymo vieta. Prokuroras nurodo, kad teismas padarė prieštaringas išvadas dėl nusikaltimo padarymo vietos. Iš kaltinamojo akto matosi, kad T. J. buvo kaltinamas tuo, kad X progimnazijos stadiono dalyje, esančioje prie (duomenys neskelbtini) namų, peiliu vieną kartą dūrė nukentėjusiajam D. G. į krūtinės ląstą. Apžiūros (prie (duomenys neskelbtini) namo) protokole nurodyta kad automobilių aikštelėje ties (duomenys neskelbtini) namu rastas D. G. lavonas (1 t., 38-41, 42, 43-64 b.l.). Kitame apžiūros (Y X progimnazijos teritorijos) protokole nurodyta, kad stadiono teritorijoje (ties (duomenys neskelbtini) namais esančioje žolėje, šalia bėgimo tako) rastos raudonos spalvos dėmės, panašios į kraują. Specialisto išvada Nr. 140-(208)-IS1-1656 patvirtina, kad šios dėmės yra D. G. kraujas (12 t., 101-104 b.l.). Specialisto išvadoje Nr. M. 464/2017(05) nurodyta, kad nukentėjusysis D. G. po sužalojimo galėjo atlikti savarankiškus veiksmus iki kol neprarado sąmonės. Tai galėjo trukti nuo kelių iki 10-20 min. (12 t., 4-6, 7-9 b.l.). Iš specialisto paaiškinimų protokolo matosi, kad specialistas R. Ž. paaiškino, jog po sužalojimo padarymo nukentėjusiajam prasidėjo tiek išorinis, tiek vidinis kraujavimas. Išorinį kraujavimą galėjo sulaikyti jo vilkimi drabužiai. Po sužalojimo nukentėjusysis galėjo šaukti, gargaliuoti, jis galėjo bėgti, eiti, kol neprarado sąmonės dėl nukraujavimo (12 t., 13-15, 16 b.l.). Atsižvelgiant į šiuos įrodymus, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismui, kad nukentėjusysis D. G. galimai buvo nužudytas ne toje vietoje, kurioje buvo rastas jo kūnas. Atkreiptinas dėmesys, kad tiek nukentėjusiojo kraujo dėmės, tiek jo lavonas buvo surasti nedideliu atstumu vienas nuo kito. Todėl prokuroras pagrįstai nurodo, kad D. G. buvo sužalotas netoli tos vietos, kur buvo rastas jo lavonas.
22. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad visi bylos duomenys, kurie gali turėti reikšmės teisingo ir pagrįsto nuosprendžio priėmimui, jau buvo betarpiškai išnagrinėti pirmosios instancijos teismo posėdžiuose. Visos galimybės nustatyti tikrąsias įvykio aplinkybes kiek tik įmanoma tiksliau jau buvo išnaudotos. Apie tai, kad visos galimybės surinkti įrodymus, patvirtinančius šioje byloje T. J. kaltę, jau buvo išnaudotos, savo apeliaciniame skunde faktiškai pripažįsta ir pats prokuroras, neprašęs atlikti byloje įrodymų tyrimo. Teisėjų kolegijos nuomone, surinktų įrodymų visuma nepatvirtina, kad nukentėjusįjį D. G. nužudė būtent T. J.. Jau buvo atmesti liudytojo K. J. parodymai, jo parodymų nepatvirtino kiti duomenys, o, priešingai, juos paneigė. Tuo tarpu išteisintojo T. J. parodymus patvirtino kiti įrodymai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą išaiškino, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai išteisino T. J., skundžiamą nuosprendį naikinti prokuroro apeliaciniame skunde dėstomais argumentais pagrindo nėra.
23. BPK 115 straipsnio 3 dalies 1 punkte nurodyta, kad priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, teismas atmeta civilinį ieškinį, jeigu neįrodyta, kad kaltinamasis dalyvavo darant nusikalstamą veiką. Šioje nutartyje jau buvo pasisakyta, kad teismas padarė teisingą išvadą, jog neįrodyta, kad T. J. dalyvavo nužudant D. G., todėl priimdamas išteisinamąjį nuosprendį teismas pagrįstai atmetė nukentėjusiųjų S. G. ir G. G. civilinius ieškinius.
Rezoliucinė dalis
nutar i a:
Panevėžio apygardos prokuratūros skyriaus vyriausiojo prokuroro apeliacinį skundą atmesti.