- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-04-09
- Bylos Nr.
- I-884-463/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03454-2018-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Jolanta Malijauskienė, Rūta Miliuvienė, Henrikas Sadauskas
- Atsakovas
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus skyriui
- Pareiškėjas
- G. V.
- Trečiasis asmuo
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Malijauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Rūtos Miliuvienės ir Henriko Sadausko,
atsakovės Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus atstovui D. V.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos G. V. komanditinės ūkinės bendrijos skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus skyriui (trečiasis suinteresuotas asmuo – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos) dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja G. V. komanditinė ūkinė bendrija (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 16–17), prašydama panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VSDFV) 2018 m. rugpjūčio 31 d. sprendimą Nr. (9.8) I-5211 ir įpareigoti iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2018 m. liepos 27 d. skundą ir (ar) atnaujinti skundo dėl VSDFV 2017 m. gruodžio 5 d. sprendimo Nr. (9.8) I-7477, VSDFV Vilniaus skyriaus 2017 m. spalio 9 d. rašto Nr. (8.1)3-102182, Nr. (8.3)3-102187 ir Nr. (8.1)3-102188 peržiūrėjimo ir panaikinimo padavimo terminą ir panaikinti VSDFV 2017 m. gruodžio 5 d. sprendimą Nr. (9.8) I-7477, VSDFV Vilniaus skyriaus 2017 m. spalio 9 d. raštus Nr. (8.1)3-102182, Nr. (8.3)3-102187, Nr. (8.1)3-102188 ir 2018 m. birželio 26 d. sprendimą Nr. (8.1)3-37037.
Pareiškėjos teigimu, VSDFV netinkamai aiškino ir taikė Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 14 straipsnio 5 dalies 4 punkto nuostatas. VSDFV Vilniaus skyriaus skundžiami sprendimai neatitinka faktinių aplinkybių. VSDFV nepagrįstai neaiškino ir nevertino reikšmingos teisingam klausimo išnagrinėjimui faktinės aplinkybės, kad ginčijami VSDFV Vilniaus skyriaus sprendimai tinkamai pareiškėjai buvo įteikti tik kartu su VSDFV Vilniaus skyriaus 2018 m. birželio 26 d. sprendimu Nr. (8.1)3-37037. Dėl ko skundas VSDFV buvo pateiktas laiku. VSDFV nepagrįstai neaiškino ir nevertino pareiškėjos skundo dėl 2018 m. birželio 26 d. sprendimo Nr. (8.1)3-37037 panaikinimo reikalavimo pagrindo, pareikšto remiantis naujai pateiktais faktiniais duomenimis (įrodymais) ir netinkamai bei neteisingai sprendė dėl VSDFV Vilniaus skyriaus pareiškėjai pareikšto reikalavimo (nurodymo) sumokėti skolą teisėtumo. Pareiškėjos teigimu, Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo (toliau – Įstatymas) 40 straipsnio 2 dalies 5 punkto nuostata suteikia VSDFV Vilniaus skyriui teisę, o ne pareigą duoti draudėjui privalomus vykdyti nurodymus. Šiuo atveju VSDFV Vilniaus skyriaus nurodymas pareiškėjos atveju yra nepagrįstas.
Teismo posėdyje pareiškėjos atstovas palaikė skunde išdėstytus argumentus ir prašė teismo skundą tenkinti visiškai.
Atsiliepimas
Atsakovas VSDFV Vilniaus skyrius atsiliepimu į pareiškėjos skundą (b. l. 30–34) su juo nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą.
VSDFV Vilniaus skyriaus nuomone, skundas yra nepagrįstas, nemotyvuotas ir neargumentuotas, prieštaraujantis faktinėms bylos aplinkybėms, teikiamas siekiant užvilkinti bylos nagrinėjimą bei išvengti civilinės atsakomybės dėl pareiškėjos atžvilgiu vykdomų antstolio skolos išieškojimo veiksmų, todėl jis laikytinas pareiškėjos piktnaudžiavimu savo procesinėmis teisėmis. VSDFV Vilniaus skyriaus nuomone, pareiškėjos reikalaujami panaikinti VSDFV Vilniaus skyriaus 2017 m. spalio 9 d. sprendimai Nr. (8.1)3-102182, Nr. (8.3)3-102187 ir Nr. (8.1)3-102188 yra vienas ir tas pats sprendimas įspėti pareiškėją, kad nesumokėjus įsiskolinimo valstybinio socialinio draudimo fondo (toliau – ir Fondas) biudžetui, jai bus inicijuojama bankroto byla. Vieną iš šių sprendimų ir įsiskolinimo Fondo biudžetui faktą pareiškėja apskundė VSDFV. Išnagrinėjusi pareiškėjos skundą, VSDFV priėmė skundžiamą 2017 m. gruodžio 5 d. sprendimą Nr. (9.8) I-7477, kuriuo pareiškėjos skundas buvo atmestas. Šį sprendimą pareiškėja jau buvo apskundusi Vilniaus apygardos administraciniam teismui, kuris skundą atsisakė priimti. Įsiteisėjus tokiam teismo procesiniam sprendimui, pareiškėja pakartotinai pareikė skundą VSDFV Vilniaus skyriui dėl klausimų, kurie jau buvo apskųsti ir įvertinti VSDFV, priimant 2017 m. gruodžio 5 d. sprendimą Nr. (9.8) I-7477. VSDFV Vilniaus skyriui pateikus atsakymą, jį pareiškėja apskundė VSDFV, kuri priėmė šioje administracinėje byloje skundžiamą 2018 m. rugpjūčio 31 d. sprendimą Nr. (9.8) I-5211. Pareiškėjos keliami klausimai yra išnagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teisme, sprendžiant pareiškėjos skundą dėl antstolio veiksmų, kuris konstatavo, kad nėra pagrindo panaikinti antstolio patvarkymus. Pareiškėjos skunde išdėstyti argumentai prieštarauja aptartoms faktinėms bylos aplinkybėms. VSDFV veiksmai, sprendžiant pareiškėjos skundus, buvo teisėti. Pareiškėja į teismą kreipėsi praleidusi skundo padavimo terminus, ir nors nurodo, kad prašo atnaujinti terminą VSDFV Vilniaus skyriaus 2018 m. birželio 26 d. sprendimui Nr. (8.1)3-37037 panaikinti ir VSDFV 2018 m. rugpjūčio 31 d. sprendimui Nr. (9.8) I-5211 panaikinti, tačiau tokio prašymo neargumentuoja ir nemotyvuoja, nenurodo jokių svarbių priežasčių. Nėra teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjos skundą.
Atsiliepimas
Teismo posėdyje VSDFV Vilniaus skyriaus atstovas palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus ir prašė teismo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Trečiasis suinteresuotas asmuo – VSDFV – atsiliepimu į pareiškėjos skundą (b. l. 51–52) su juo nesutinka ir prašo teismo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodo, kad pareiškėjos skunde yra keliami tokie patys klausimai, kurie buvo iškelti pirminiame skunde, kurį VSDFV išnagrinėjo ir priėmė dėl jo 2017 m. gruodžio 5 d. sprendimą Nr. (9.8) I-7477. Naujame skunde pareiškėja neišdėstė naujų aplinkybių, leidžiančių abejoti priimto sprendimo teisėtumu ir pagrįstumu, todėl jis šia dalimi pagrįstai buvo paliktas nenagrinėtu. Pareiškėjos skundo dalis, kuria prašoma įvertinti VSDFV Vilniaus skyriaus įpareigojimą sumokėti skolą, atmesta kaip nepagrįsta, nes, kaip nurodyta ir skundžiame sprendime, VSDFV Vilniaus skyrius turėjo teisę pareiškėjai duoti privalomą vykdyti nurodymą socialinio draudimo klausimais.
Teismo posėdyje trečiojo suinteresuoto asmens VSDFV atstovas nedalyvavo, apie teismo posėdžio datą, vietą ir laiką pranešta tinkamai (b. l. 57).
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Byloje kilo ginčas dėl VSDFV Vilniaus skyriaus ir VSDFV priimtų sprendimų, kuriais buvo netenkinti pareiškėjos skundai, teisėtumo ir pagrįstumo.
Remiantis rašytiniais byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad pareiškėja gavo 2017 m. spalio 9 d. raštą Nr. (8.1)3-102182 (b. l. 10), kuriuo buvo informuota apie ketinimą kreiptis į teismą dėl jos bankroto bylos iškėlimo, kadangi jos skola valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui sudaro 2 875,83 Eur. Nesutikusi su šiame rašte pateikta informacija, pareiškėja kreipėsi į VSDFV su 2017 m. lapkričio 7 d. skundu (b. l. 9). Išnagrinėjusi šį skundą VSDFV priėmė 2017 m. gruodžio 5 d. sprendimą Nr. (9.8) I-7477“ (b. l. 5–8), kuriuo konstatavo, kad VSDFV Vilniaus skyriaus veiksmai inicijuojant bankroto bylą pareiškėjai yra teisėti ir nepagrįsti. Pareiškėja, prašydama pateikti sprendimus dėl susidariusios valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui sumos, vėl kreipėsi į VSDFV Vilniaus skyrių su prašymu, kurį išnagrinėjęs VSDFV Vilniaus skyrius priėmė 2018 m. birželio 26 d. sprendimą Nr. (8.1)3-37037 (b. l. 11), kuriuo pateikė pareiškėjai siųstus 2017 m. spalio 9 d. raštus Nr. (8.1)3-102182 (b. l. 10), Nr. (8.3)3-102187 (b. l. 20) ir Nr. (8.1)3-102188 (b. l. 21) ir įpareigojo pareiškėją, vadovaudamasis Įstatymo 40 straipsniu, iki 2018 m. liepos 1 d. sumokėti susidariusį socialinio draudimo įmokų įsiskolinimą. Nesutikusi su tokiu įpareigojimu, pareiškėja kreipėsi su 2018 m. liepos 27 d. skundu (b. l. 42–43) į VSDFV, prašydama atnaujinti skundo padavimo terminą dėl VSDFV Vilniaus skyriaus naujai pateiktų 2017 m. spalio 9 d. raštų, kurie pareiškėjai buvo pateikti tik kartu su VSDFV Vilniaus skyriaus 2018 m. birželio 26 d. sprendimu Nr. (8.1)3-37037 ir panaikinti šiuos VSDFV Vilniaus skyriaus pareiškėjos atžvilgiu priimtus aktus. Susipažinusi su pareiškėjos 2018 m. liepos 27 d. skundu, VSDFV priėmė 2018 m. rugpjūčio 31 d. sprendimą Nr. (9.8) I-5211 (b. l. 3), kuriuo dalį pareiškėjos 2018 m. liepos 27 d. skundo, vadovaudamasi VAĮ 14 straipsnio 5 dalies 4 punktu, paliko nenagrinėta, o likusią dalį (dėl VSDFV Vilniaus skyriaus 2018 m. birželio 26 d. sprendimo Nr. (8.1)3-37037 teisėtumo ir pagrįstumo) atmetė kaip nepagrįstą.
Įvertinus pareiškėjos skundo argumentus, teismo posėdyje išdėstytus pareiškėjos žodinius paaiškinimus ir nustatytas faktines aplinkybes darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas nesutinka su VSDFV 2018 m. rugpjūčio 31 d. sprendimu Nr. (9.8) I-5211 ir VSDFV Vilniaus skyriaus nurodymu iki 2018 m. liepos 1 d. sumokėti 2 875,83 Eur valstybinio socialinio draudimo įmokų įsiskolinimą, įtvirtintu 2018 m. birželio 26 d. sprendime Nr. (8.1)3-37037. Todėl šiuo nagrinėjamu atveju turi būti įvertinta, ar VSDFV teisėtai ir pagrįstai, vadovaudamasi VAĮ 14 straipsnio 5 dalies 4 punktu, nenagrinėjo pareiškėjos skundo dalies dėl VSDFV 2017 m. gruodžio 5 d. sprendimo Nr. (9.8) I-7477, VSDFV Vilniaus skyriaus 2017 m. spalio 9 d. raštų Nr. (8.1)3-102182, Nr. (8.3)3-102187 ir Nr. (8.1)3-102188 peržiūrėjimo ir panaikinimo, ir ar VSDFV Vilniaus skyriaus nurodymas iki 2018 m. liepos 1 d. sumokėti 2 875,83 Eur valstybinio socialinio draudimo įmokų įsiskolinimą yra teisėtas ir pagrįstas.
Dėl pareiškėjos skundo dalies palikimo nenagrinėta pagal VAĮ 14 straipsnio 5 dalies 4 punktą teisėtumo ir pagrįstumo
VAĮ 14 straipsnio 5 dalies 4 punkte nustatyta, kad prašymas ar skundas viešojo administravimo subjekto vadovo arba jo įgalioto pareigūno ar valstybės tarnautojo sprendimu gali būti nenagrinėjamas, jeigu paaiškėja, kad tuo pačiu klausimu atsakymą yra pateikęs arba sprendimą yra priėmęs viešojo administravimo subjektas, į kurį kreiptasi, arba kitas kompetentingas viešojo administravimo subjektas ir asmuo nepateikia naujų faktinių duomenų, leidžiančių abejoti ankstesnio atsakymo pagrįstumu ar ginčyti viešojo administravimo subjekto priimtą sprendimą. Įvertinus VAĮ 14 straipsnio 5 dalies 4 punkto turinį darytina išvada, kad sprendžiant, ar pareiškėjos skundo dalis buvo palikta nenagrinėjama teisėtai ir pagrįstai, turi būti įvertinta, ar šiuo atveju pareiškėja VSDFV pateikė naujų faktinių duomenų, ar pareiškėjos pateikti duomenys leidžia abejoti ankstesnio sprendimo (šiuo atveju VSDFV 2017 m. gruodžio 5 d. sprendimo Nr. (9.8) I-7477) teisėtumu ir pagrįstumu.
Įvertinus VSDFV Vilniaus skyriaus 2017 m. spalio 9 d. raštų Nr. (8.3)3-102187 ir Nr. (8.1)3-102188 turinį akivaizdu, kad jie yra identiški VSDFV Vilniaus skyriaus 2017 m. spalio 9 d. rašto Nr. (8.1)3-102182, dėl kurio VSDFV ir priėmė 2017 m. gruodžio 5 d. sprendimą Nr. (9.8) I-7477, turiniui. Vadinasi, pareiškėja, kreipdamasi į VSDFV su 2018 m. liepos 27 d. skundu, rėmėsi ir pateikė tokius pačius duomenis, su kuriais nesutiko ir kuriuos buvo gavusi dar kreipdamasi į VSDFV su 2017 m. lapkričio 7 d. skundu. Esant tokioms aplinkybėms darytina išvada, kad pareiškėja, kreipdamasi į VSDFV su 2018 m. liepos 27 d. skundu, nepateikė jokių naujų faktinių aplinkybių, kurios būtų pagrindas VSDFV kvestionuoti dar 2017 m. gruodžio 5 d. sprendime Nr. (9.8) I-7477 padarytas išvadas dėl VSDFV Vilniaus skyriaus veiksmų inicijuojant pareiškėjos bankroto bylą. Todėl VSDFV teisėtai ir pagrįstai pareiškėjos skundo dalį dėl VSDFV 2017 m. gruodžio 5 d. sprendimo Nr. (9.8) I-7477, VSDFV Vilniaus skyriaus 2017 m. spalio 9 d. raštų Nr. (8.1)3-102182, Nr. (8.3)3-102187 ir Nr. (8.1)3-102188 peržiūrėjimo ir panaikinimo paliko nenagrinėta.
Dėl nurodymo iki 2018 m. liepos 1 d. sumokėti 2 875,83 Eur valstybinio socialinio draudimo įmokų įsiskolinimą teisėtumo ir pagrįstumo
Pareiškėja, grįsdama skundo argumentą, kad VSDFV Vilniaus skyriaus nurodymas iki 2018 m. liepos 1 d. sumokėti 2 875,83 Eur valstybinio socialinio draudimo įmokų įsiskolinimą yra nepagrįstas, teigia, kad VSDFV Vilniaus skyriui suteikta ne pareiga, o tik teisė pasinaudoti nurodyta Įstatymo norma, todėl toks nurodymas turi būti pagrįstas.
Įstatymo 40 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatyta, kad valstybinis socialinio draudimo fondo administravimo įstaigų valstybės tarnautojai, atlikdami šio įstatymo jiems pavestas funkcijas, turi teisę duoti draudėjui privalomus vykdyti nurodymus socialinio draudimo klausimais. Teisėjų kolegijos vertinimu, tarp valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigų valstybės tarnautojams suteiktų teisių ir pavestų funkcijų turi būti tiesioginis ryšys. Naudojimasis Įstatymo 40 straipsnio 2 dalies 5 punkte suteikta teise turi būti pagrįstas. Tai reiškia, kad turi būti pagrįstas valstybinio socialinio draudimo fondo mokėtojo atžvilgiu atliekamų veiksmų būtinumas. Vadinasi, nusprendus pasinaudoti Įstatymo 40 straipsnio 2 dalies 5 punktu, privaloma nurodyti ir tokios teisės įgyvendinimo pagrindą (faktines aplinkybes, teisės normas, motyvus, dėl kurių pasirenkama pasinaudoti suteikta teise ir pan.).
Kadangi VSDFV Vilniaus skyrius yra viešojo administravimo subjektas, jis savo veikloje, bet kita, ko, turi vadovautis ir VAĮ nuostatomis, kurios sudaro prielaidas įgyvendinti Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatą, jog visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms. VSDFV Vilniaus skyrius, įgyvendindamas jam pavestas funkcijas, turi laikytis VAĮ 8 straipsnyje įtvirtintų bendrųjų individualiam administraciniam aktui keliamų reikalavimų, t. y. individualūs aktai turi būti pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, juose turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos.
Įvertinus VSDFV Vilniaus skyriaus 2018 m. birželio 26 d. sprendimo Nr. (8.1)3-37037 turinį aptarto teisinio reglamentavimo kontekste darytina išvada, kad VSDFV Vilnius skyrius nepagrindė nurodymo iki 2018 m. liepos 1 d. sumokėti 2 875,83 Eur valstybinio socialinio draudimo įmokų įsiskolinimą būtinybės. Šiame sprendime nėra pateikta faktinių aplinkybių, teisės normų ir motyvų, dėl kurių VSDFV Vilniaus skyrius nusprendė, kad iki tam tikros dienos pareiškėja turi būti įpareigota sumokėti visą susidariusį valstybinio socialinio draudimo įmokų įsiskolinimą. Nesant objektyviais duomenimis pagrįstų motyvų teisėjų kolegija negali patikrinti ginčijamo nurodymo pagrįstumo. Todėl, nors VSDFV Vilniaus skyrius turėjo teisę nurodyti iki 2018 m. liepos 1 d. sumokėti 2 875,83 Eur valstybinio socialinio draudimo įmokų įsiskolinimą, tačiau dėl motyvų stokos toks nurodymas negali būti pripažintas pagrįstu. Akivaizdu, kad vien tai, kad VSDFV Vilniaus skyriui suteikta teisė duoti privalomus nurodymus nepaneigia VSDFV Vilniaus skyriaus pareigos savo sprendimus pagrįsti, laikantis VAĮ 8 straipsnio reikalavimų.
Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad VSDFV Vilniaus skyriaus 2018 m. birželio 26 d. sprendimas Nr. (8.1)3-37037, kuriuo pareiškėja buvo įpareigota iki 2018 m. liepos 1 d. sumokėti 2 875,83 Eur valstybinio socialinio draudimo įmokų įsiskolinimą, neatitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimo individualų administracinį aktą pagrįsti nustatytais objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomas priemones motyvuoti, todėl yra naikintinas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu. Atitinkamai neteisėtu iš esmės pripažintinas ir VSDFV 2018 m. rugpjūčio 31 d. sprendimas Nr. (9.8) I-5211, kuriuo, išnagrinėjus minėto VSDFV Vilniaus skyriaus sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, buvo pripažinta, kad toks nurodymas yra teisėtas ir pagrįstas. Todėl dėl nurodytų teisėjų kolegijos motyvų pareiškėjos skundo dalis, kuria nesutinkama su VSDFV Vilniaus skyriaus nurodymu iki 2018 m. liepos 1 d. sumokėti 2 875,83 Eur valstybinio socialinio draudimo įmokų įsiskolinimą, įtvirtintu 2018 m. birželio 26 d. sprendime Nr. (8.1)3-37037, patenkinta iš dalies.
Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdyje išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl jų teisėjų kolegija nenagrinėja.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–88 straipsniais, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjos G. V. komanditinės ūkinės bendrijos skundą tenkinti iš dalies.
Panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus nurodymą iki 2018 m. liepos 1 d. sumokėti 2 875,83 Eur valstybinio socialinio draudimo įmokų įsiskolinimą, įtvirtintą 2018 m. birželio 26 d. sprendime Nr. (8.1)3-37037 ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2018 m. rugpjūčio 31 d. sprendimo Nr. (9.8) I-5211 dalį, kuria buvo pripažinta, kad toks nurodymas yra teisėtas ir pagrįstas.
Kitą skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.