Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Milda Vainienė, dalyvaujant pareiškėjui A. T., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo A. T. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atkreipė dėmesį, jog pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 86 str. 1 d. drausmės grupei priskirti nuteistieji turi teisę: 1) įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų; 2) gauti ir siųsti neribotą kiekį laiškų, taip pat gauti smulkiųjų paketų su spauda; 3) gauti kasdien pasivaikščioti vieną valandą; 4) vieną kartą per mėnesį paskambinti telefonu. Pagal BVK 145 str. 1 d. kamerų tipo patalpose laikomiems nuteistiesiems nustatomas režimas, atitinkantis BVK 86 str. nurodytas drausmės grupei priskirtų nuteistųjų laikymo kalėjime sąlygas. Pabrėžė, jog BVK 86 str. nėra numatyta pasimatymo galimybė su artimaisiais.

Be to, Lukiškių TI-K nuomone, pareiškėjas nepateikė duomenų ir nenurodė aplinkybių, patvirtinančių, kad jam buvo sukelti dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas, kitokie potyriai, kurie galėtų būti laikomi neturtine žala. Šiuo atveju nėra priežastinio ryšio dėl jo skunde išdėstytų aplinkybių, dėl kurių jis galėjo patirti tam tikrą žalą, kurią prašo atlyginti, todėl toks pareiškėjo reikalavimas atlyginti neturtinę žalą traktuotinas kaip nesąžiningas noras pasipelnyti valstybės sąskaita.

Teismo posėdyje pareiškėjas prašė skundą tenkinti, remdamasis skunde išdėstytais argumentais.

Teismo posėdyje atsakovės atstovas nedalyvavo, apie teismo posėdžio datą, vietą ir laiką pranešta tinkamai (b. l. 20).

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš pasimatymų su artimaisiais nesuteikimo, atlyginimo.

Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 str. nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 str. numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas, nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų / neveikimo ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 str. nekyla pareiga atlyginti žalą.

CK 6.250 str. 1 d. neturtinė žala apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Nustatyta, kad pareiškėjui Vilniaus PN direktoriaus 2015 m. liepos 22 d. nutarimu Nr. 28-681(11) buvo paskirta nuobauda – 6 mėnesiai kamerų tipo patalpose (b. l. 14). Atlikti minėtą nuobaudą pareiškėjas buvo perkeltas į Lukiškių TI-K (b. l. 15). Taigi darytina išvada, kad ginčo laikotarpiu, t. y. nuo 2015 m. spalio 2 d. iki 2015 m. spalio 15 d. pareiškėjui vis dar galiojo nuobauda – perkėlimas į kamerų tipo patalpas.

Nuteistųjų laikymo sąlygas kamerų tipo patalpose reglamentuoja BVK 145 str., kurio 1 d. nustatyta, kad kamerų tipo patalpose laikomiems nuteistiesiems nustatomas režimas, atitinkantis šio kodekso 86 str. nurodytas drausmės grupei priskirtų nuteistųjų laikymo kalėjime sąlygas. Pažymėtina, kad BVK 86 str. drausmės grupei priskirtiems nuteistiesiems teisė į pasimatymus nėra įtvirtinta, taigi darytina išvada, kad Lukiškių TI-K nesuteikdama pareiškėjui pasimatymų su artimaisiais, kol jis buvo laikomas kamerų tipo patalpose, teisės aktų nepažeidė, todėl nagrinėjamu atveju Lukiškių TI-K neteisėtų veiksmų, kurie yra viena iš būtinųjų viešosios civilinės atsakomybės sąlygų nenustatyta.

Šiuo atveju teismui nekyla abejonių dėl BVK 86 bei 145 str. konstitucingumo, todėl prašymas kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą netenkinamas.

Kaip minėta, nenustačius bent vienos iš trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 str. nekyla pareiga atlyginti žalą, todėl konstatavus, kad Lukiškių TI-K ginčo atveju teisės aktų reikalavimų nepažeidė, pareiškėjo skundas dėl neturtinės žalos atlyginimo atmetamas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 p., 127 str. 1 d., 129 str.,

nusprendžia:

Pareiškėjo A. T. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.