Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2021-12-21 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-672-992/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-12-21
Bylos Nr.
II-672-992/2021
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-01861-2021-2
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Palikti nutarimą nepakeistą ir skundo nepatenkinti
Teisėjas
Viktorija Šelmienė (pirm.)
Institucija
Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdyba
Kategorijos
  • 14.14pavadinimo nepavyko patikrinti

Skundas administracinio nusižengimo byloje Nr. II-672-992/2021 Teisminio proceso Nr. 4-68-3-01861-2021-2 Procesinio sprendimo kategorija 14.14

(S)VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS

2021 m. gruodžio 21 d.

VilniusVilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Viktorija Šelmienė,sekretoriaujant Eglei Gurskajai,dalyvaujant skundą padavusiam asmeniui I. G.,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo I. G., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenančios (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriaus 2021 m. liepos 29 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-16966-2021 (ROIK (duomenys neskelbtini)), 2021 m. liepos 29 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-16967-2021 (ROIK (duomenys neskelbtini)), 2021 m. liepos 29 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-16969-2021 (ROIK (duomenys neskelbtini)).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. G. (toliau ir – pareiškėja) Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriaus (toliau – ir Institucija) 2021 m. liepos 29 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N-16966-2021 (ROIK (duomenys neskelbtini)) pripažinta kalta padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ir – ANK) 431 straipsnio 1 dalyje, ir nubausta 225 Eur bauda. Nutarime nurodyta, kad I. G. 2021 m. birželio 14 d., 10.36 val., Vilniuje, Mėnulio g. 11-413, būdama transporto priemonės Audi A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkė, siekiant išsiaiškinti administracinį nusižengimą padariusį asmenį, nepateikė asmens duomenų (asmens kodo arba gimimo datos, vairuotojo pažymėjimo numerio, vairuotojo pažymėjimo išdavimo datos ir išdavusios institucijos), kuris 2021 m. balandžio 7 d., 11.04 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas jai priklausantį automobilį, viršijo nustatytą leistiną greitį.

I. G. I. 2021 m. liepos 29 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N-16967-2021 (ROIK (duomenys neskelbtini)) pripažinta kalta padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 431 straipsnio 1 dalyje, ir nubausta 225 Eur bauda. Nutarime nurodyta, kad I. G. 2021 m. birželio 14 d., 10.30 val., Vilniuje, Mėnulio g. 11-413, būdama transporto priemonės Audi A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkė, siekiant išsiaiškinti administracinį nusižengimą padariusį asmenį, nepateikė asmens duomenų (asmens kodo arba gimimo datos, vairuotojo pažymėjimo numerio, vairuotojo pažymėjimo išdavimo datos ir išdavusios institucijos), kuris 2021 m. sausio 17 d., 12.53 val., (duomenys neskelbtini), 26,27 km., vairuodamas jai priklausantį automobilį, viršijo nustatytą leistiną greitį.

Be to, I. G. I. 2021 m. liepos 29 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N-16969-2021 (ROIK (duomenys neskelbtini)) pripažinta kalta padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 431 straipsnio 1 dalyje, ir nubausta 225 Eur bauda. Nutarime nurodyta, kad I. G. 2021 m. birželio 14 d., 10.19 val., Vilniuje, Mėnulio g. 11-413, būdama transporto priemonės Audi A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkė, siekiant išsiaiškinti administracinį nusižengimą padariusį asmenį, nepateikė asmens duomenų (asmens kodo arba gimimo datos, vairuotojo pažymėjimo numerio, vairuotojo pažymėjimo išdavimo datos ir išdavusios institucijos), kuris 2021 m. balandžio 7 d., 11.26 val., (duomenys neskelbtini) , vairuodamas jai priklausantį automobilį, viršijo nustatytą leistiną greitį.

Nesutikdama su Institucijos priimtais nutarimais I. G. pateikė skundą, nurodydama, kad ji buvo informuota apie padarytus administracinius nusižengimus ir pareigą pateikti transporto priemonę vairavusių asmenų duomenis, tačiau šių duomenų pateikti ji negalėjo, kadangi nusižengimų padarymo metu jai priklausančiu automobiliu naudojosi ne vienas asmuo. Ji kreipėsi į policijos pareigūnus prašydama pateikti greičio matavimo kamerų nuotraukas, tačiau šie duomenys jai pateikti nebuvo. Pažymi, kad 2021 m. gegužės 15 d. pateikė duomenis asmenų, nurodytu laiku galėjusių vairuoti transporto priemones. Norėdama įsitikinti, kad jos laiškas pasiekė adresatą, prašė patvirtinti apie informacijos gavimą, tačiau kiekvieną kartą gaudavo atsakymą iš skirtingų pareigūnų, kurie atsitiktinai nagrinėjo bylą ir nebuvo suinteresuoti išsiaiškinti aplinkybių. Byla išnagrinėta jai nedalyvaujant, laikantis pozicijos, kad ji [I. G.] turi pateikti pilnus duomenis asmenų, kurių ji dėl tam tikrų aplinkybių išgauti ir pateikti negali. Nors pareigūnai, nagrinėdami jos bylą, turėjo reikiamus duomenis asmenų, kurie ir padarė administracinius nusižengimus, šie duomenys patikrinti nebuvo. Skunde taip pat pažymi, kad ji išreiškė norą dalyvauti bylos nagrinėjime, tačiau pirmame bylos nagrinėjime nedalyvavo, kadangi, kaip jai nurodė pareigūnai, raštu prieš savaitę neįspėjo apie norą dalyvauti bylos nagrinėjime. Kitame bylos nagrinėjime ji taip pat nedalyvavo, kadangi pareigūnai paskyrė bylos nagrinėjimą neatsižvelgdami į jos užimtumą.

Institucijos atstovė teismui pateiktame atsiliepime nurodė, jog I. G. veikoje yra visi būtinieji ANK 431 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties požymiai. I. G. neįvykdė jai įstatyme nustatytos pareigos, todėl pagrįstai nubausta administracine tvarka. Institucijos atstovė prašo skundo netenkinti ir priimtus nutarimus palikti nepakeistus.

Skundą nagrinėjant teisme I. G. parodė, kad ją apkaltino, jog ji nepateikė duomenų asmens, kuris, vairuodamas jai priklausantį automobilį, viršijo nustatytą leistiną greitį. Nors ji pateikė policijai visus duomenis, tačiau pareigūnai nesiekė, kad byla būtų išnagrinėta tinkamai. Ji valdo vieną transporto priemonę – Audi. Grįžusiai su vaikais iš užsienio, vyras M. G. padėjo persikraustyti ir ji jam leido pasinaudoti savo automobiliu. Be to, jai žinoma, kad šiuo automobiliu naudojosi ir kitas asmuo – R. K., su kuriuo ji palaiko kontaktą. Ji neturi jokio pagrindo šių asmenų reikalauti pateikti jai asmens duomenis, be to, nei su vyru, nei su Romanu nėra tokia artima, kad galėtų gauti jų duomenis. Atsakydama į teismo klausimus, pareiškėja nurodė, kad nėra įstatymo, draudžiančio jai perduoti automobilį kitiems asmenims. Kalbėjo su R. apie šią situaciją, tačiau jis duomenų jai nepateikė. Tiek vyras, tiek R. abu iš jos pasijuokė, kadangi žino, jog tuo atveju, kai nusižengimas fiksuojamas stacionariomis ryšio priemonėmis yra pateikiamos nuotraukos, kur matomas asmuo, vairavęs transporto priemonę. Jeigu vyras ir R. jai būtų pateikę duomenis, ji šiuos duomenis būtų pateikusi policijai. Kiek kartų automobilį davė vyrui, nežino, o R. automobilis buvo duotas tik tada, kai kraustėsi. Balandžio 7 d. galėjo vairuoti ir R., ir vyras, o sausio mėn. automobilį galėjo vairuoti tik jos vyras.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

ANK 431 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta administracinė atsakomybė transporto priemonės savininkui (valdytojui) už Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymas (toliau - ir SAEKĮ) nustatytų reikalavimų nevykdymą. Taigi šios teisės normos blanketinė dispozicija nukreipia į konkretų įstatymą, todėl jos pažeidimas galimas tik tada, kai konstatuojamas Saugaus eismo automobilių keliais įstatymu nustatytos pareigos pažeidimas. SEAKĮ 20 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad, siekiant išaiškinti teisės pažeidimą, tikrinančio pareigūno, savivaldybės administracijos įgalioto pareigūno reikalavimu transporto priemonės savininkas (valdytojas) turi šiam pareigūnui nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse nustatytus duomenis apie asmenį, kuris nusižengimo padarymo metu valdė transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančią transporto priemonę ar ja naudojosi <...>.

ANK 611 straipsnio 1 dalyje yra konkrečiai įvardyta, kokius duomenis privalo pateikti automobilio savininkas, t. y. duomenis apie asmenį – asmens vardą, pavardę, asmens kodą arba gimimo datą, gyvenamąją vietą, dokumento, suteikiančio teisę vairuoti transporto priemones, išdavimo datą, numerį ir dokumentą išdavusią instituciją – kuris tam tikru metu valdė transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančią transporto priemonę ar ja naudojosi. Minėta formuluotė suponuoja transporto priemonės, kaip didesnio pavojaus šaltinio, savininko pareigą žinoti, kuris konkrečiai asmuo tam tikru metu naudojosi automobiliu, ir, pareikalavus policijos pareigūnui, apie tai jam pranešti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-38-2013 ir kt.).

Aptartomis ANK ir SAEKĮ nuostatomis ne tik įtvirtinta atitinkama pareiga transporto priemonės, kaip didesnio pavojaus šaltinio, savininkui, bet ir suteikta galimybė išvengti nepagrįsto patraukimo administracinėn atsakomybėn už nusižengimą, kurį iš tikro padarė kitas asmuo, neteisėtai ar teisėtai valdęs jam priklausančią transporto priemonę. Konstitucinis Teismas, pripažindamas šį teisinį reguliavimą neprieštaraujančiu Lietuvos Respublikos Konstitucijai, pabrėžė minėtų nuostatų svarbą siekiant užtikrinti saugų eismą, apsaugoti jo dalyvius nuo eismo įvykių bei žalingų jų padarinių ir sudaryti teisines prielaidas patraukti atsakomybėn eismo taisykles pažeidusius asmenis. Vertinant šio teisinio reguliavimo santykį su Konstitucijos 31 straipsnio 3 dalyje nustatytu draudimu versti duoti parodymus prieš save, savo šeimos narius ar artimuosius giminaičius, išaiškinta, kad įtvirtintos garantijos negalima aiškinti taip, kad transporto priemonės savininkas (valdytojas), ja remdamasis, galėtų atsisakyti nurodyti policijos pareigūnui, siekiančiam išaiškinti teisės pažeidimą, duomenis apie asmenį, kuris tam tikru metu valdė transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančią transporto priemonę ar naudojosi ja (Konstitucinio Teismo 2013 m. balandžio 12 d. nutarimas). Vadinasi, SEAKĮ 20 straipsnyje nustatytas teisinis reguliavimas suponuoja situaciją, kai, esant neaiškumų dėl to, kas vairavo automobilį nusižengimo metu, įrodinėjimo naštos dalis tenka ir automobilio savininkui, kuris, siekdamas išvengti nepagrįsto patraukimo administracinėn atsakomybėn, privalo pagrįsti, kad jis prarado transporto priemonę prieš savo valią, arba nurodyti asmenį, kuris nusižengimo padarymo metu teisėtai valdė transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančią transporto priemonę ar ja naudojosi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-51-788/2020).

Nagrinėjamu atveju I. G. nesutinka su jai inkriminuotais administraciniais nusižengimais, nurodydama, kad šių nusižengimų ji nepadarė, kadangi su policijos pareigūnais bendradarbiavo ir pateikė jiems visus būtinus duomenis, apie nusižengimų padarymo metu jai priklausantį automobilį valdžiusius asmenis.

Iš skundo nagrinėjimui pateiktos medžiagos matyti, kad I. G. policijos pareigūnams pateikė informaciją, jog automobilį nusižengimų padarymo metu vairavo arba jos vyras M. G., arba R. K.. Tokios pačios pozicijos pareiškėja laikėsi ir skundą nagrinėjant teisme. Nurodė, kad tiek su M. G., tiek su R. K. ji bendrauja, tačiau asmenys jai atsisako pateikti duomenis, kurių prašo policijos pareigūnai, be to, tokių duomenų reikalauti jai draudžia Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymas. Teismo vertinimu, tokia pareiškėjos pozicija laikytina kaip pasirinkta gynybinė versija ir leidžia spręsti, jog tokiu elgesiu yra siekiama išvengti administracinės atsakomybės už padarytą nusižengimą.

Bylos duomenys patvirtina, kad I. G. policijos pareigūnams pateikė informaciją, kad jai priklausančią transporto priemonę administracinių nusižengimų padarymo metu valdė arba M. G. (nurodė asmens gyvenamosios vietos adresą Lenkijoje ir asmens kodą), arba R. K. (nurodė šio asmens gyvenamąją vietą Čekijoje), tačiau tiksliai, koks asmuo, kokiu laiku naudojosi jai priklausančia transporto priemone (įvertinus tai, kad buvo padaryti trys nusižengimai), I. G. nurodyti negalėjo. Be to, teikdama asmenų duomenis, kurie bylai aktualiu laiku valdė jai priklausančią transporto priemonę, I. G. nepateikė šių asmenų dokumentų, suteikiančių teisę vairuoti transporto priemones, išdavimo datą, numerį ir dokumentus išdavusią instituciją, nenurodė R. K. asmens kodo ar gimimo datos. Kaip ir minėta, įstatymų leidėjas yra tiksliai įvardinęs, kokius duomenis privalo pateikti automobilio savininkas, kuris tam tikru metu valdė transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančią transporto priemonę ar ja naudojosi, todėl nagrinėjamu atveju I. G. duomenų pateikimas tiksliai neįvardijant asmens, kuris kuriuo bylai aktualiu laiku vairavo jai priklausančią transporto priemonę, negali būti laikomas tinkamu automobilio savininko pareigos įvykdymu. Tai, kad I. G. nefiksavo, kuriuo laiku kokiam konkrečiam asmeniui perdavė automobilį, jos kaltės nešalina. Įstatymo leidėjas pareigą pateikti būtinus duomenis asmens, galimai padariusio administracinį nusižengimą, imperatyviai nustatė automobilio savininkui, tokiu atveju automobilio savininkas teikdamas netikslius arba nepakankamus duomenis, negali įrodinėjimo naštos permesti policijos pareigūnams.

Atkreiptinas dėmesys, kad kiekvienas asmuo turi pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.263 straipsnio 1 dalis, 6.246 straipsnio 1 dalis). Didesnio pavojaus šaltinio valdymas suponuoja valdytojui didesnę, nei įprasta, rūpestingumo ir atsakingumo pareigą dėl jo prisiimtos rizikos valdyti didesnio pavojaus šaltinį: jo valdytojas vien dėl to, kad valdo didesnio pavojaus šaltinį arba užsiima didesnio pavojaus veikla, keliančia didesnę grėsmę, privalo elgtis ypač rūpestingai ir apdairiai, laikytis teisės aktuose nustatytų ir (arba) iš protingumo principo kylančių reikalavimų, inter alia (be kita ko), rūpintis, kad jo valdomo didesnio pavojaus šaltinio neužvaldytų kiti asmenys ar nebūtų sudaryta prielaidų žalai (ar kitokio pobūdžio teisės pažeidimams) atsirasti (Konstitucinio Teismo 2013 m. gruodžio 6 d. nutarimas). Taigi, asmeniui, perdavusiam valdyti didesnio pavojaus šaltinį, kyla pareiga tinkamai vykdyti įstatyme jam nustatytas prievoles, o būtent tiksliai žinoti, kas ir kokiu laiku valdė jam priklausančią transporto priemonę ir ne tik apsiriboti šio asmens vardu/pavarde, gyvenamosios vietos adresu bet, kaip nustatyta įstatyme, tiksliai žinoti tokio asmens gimimo datą, dokumento, suteikiančio teisę vairuoti transporto priemones, išdavimo datą, numerį ir dokumentą išdavusią instituciją. Iš nurodyto teisinio reguliavimo taip pat išplaukia, kad transporto priemonės savininkas įstatymo nustatytą pareigą vykdo sąžiningai ir iš tikrųjų padeda nustatyti tiesą byloje. Tai, kad transporto priemonės savininkas nežino, kas valdo jam priklausančią transporto priemonę ar ja naudojasi, tik parodo netinkamą jam kaip didesnio pavojaus šaltinio savininkui kylančių pareigų vykdymą.

Sutiktina su pareiškėjos teiginiais, kad įstatymas nedraudžia jai perduoti nuosavybės teise priklausančio automobilio naudoti kitiems asmenims, tačiau tai darydamas automobilio savininkas turi elgtis itin atsakingai ir perduodamas kitam asmeniui valdyti padidinto pavojaus šaltinį turi prisiimti visą iš tokių veiksmų kylančią atsakomybę.

Nesutiktina su pareiškėjos teiginiais, kad policijos pareigūnai nevykdė pareigos ir jai nepateikė papildomų duomenų apie jai priklausančiu automobiliu padarytus nusižengimus, t. y., stacionariomis greičio matavimo priemonėmis užfiksuotų asmenų nuotraukų. Pažymėtina, kad policijos pareigūnai neprivalo siųsti administracinio nusižengimo bylos duomenų, kadangi kiekvienas traukiamas administracinėn atsakomybėn asmuo turi teisę susipažinti su bylos duomenimis ir teikti prašymą dėl bylos medžiagos kopijų darymo.

Be to, iš skundo nagrinėjimui pateiktos medžiagos matyti, kad policijos pareigūnai nuolat komunikavo su pareiškėja, teikė jai informaciją apie bylos nagrinėjimą, perkėlė bylos nagrinėjimo datą, todėl nesutikina su I. G. teiginiais, kad policijos pareigūnai su ja nebendradarbiavo, be kita ko, pareiškėjos ir institucijos į bylą teismui pateiktuose I. G. ir policijos pareigūnų, teigtina, intensyviuose susirašinėjimuose el. būdu nėra duomenų apie tai, kad I. G. pareigūnams būtų įvardijusi, jog jai priklausančio automobilio valdytojai atsisako jai teikti detalesnius savo duomenis (vairuotojo pažymėjimo Nr., išdavimo datą ir kt.), todėl spręstina, kad aplinkybė, jog I. G. teismui įvardinta aplinkybė dėl vairuotojų atsisakymo teikti jai duomenis yra taip pat tik gynybinė, kilusi tik bylos nagrinėjimo teisme metu.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad transporto priemonės savininko pateikti duomenys, jog nusižengimų užfiksavimo metu jos automobiliu naudojosi keli asmenys (M. G. ir R. K.), nenurodant visos įstatyme reikalaujamos informacijos, negali būti vertinami kaip tinkamas pareigos, nustatytos SEAKĮ 20 straipsnio 4 dalyje, atlikimas, todėl nėra teisinio pagrindo tenkinti I. G. skundą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsniu,

nutaria:

Atmesti pareiškėjos I. G. skundą.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriaus 2021 m. liepos 29 d. nutarimą Nr. 10-ANR_N-16966-2021 (ROIK: (duomenys neskelbtini)), 2021 m. liepos 29 d. nutarimą Nr. 10-ANR_N-16967-2021 (ROIK: (duomenys neskelbtini)) ir 2021 m. liepos 29 d. nutarimą Nr. 10-ANR_N-16969-2021 (ROIK: (duomenys neskelbtini)) palikti nepakeistus.

Nutartis per dvidešimt dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Viktorija Šelmienė