Kauno apygardos teismo nutartis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Institucija) viršininko pavaduotojo, atliekančio viršininko pareigas, H. P. ir V. Ž. įgalioto atstovo advokato R. M. apeliacinius skundus dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 15 d. nutarimo V. Ž. administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. Ž. Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 15 d. nutarimu pripažintas padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 423 straipsnio 3 dalyje, ir nubaustas, pritaikius ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas, 1200 Eur (vieno tūkstančio dviejų šimtų eurų) bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laikotarpiui už tai, kad jis 2017 m. kovo 26 d., 15.00 val., (duomenys neskelbtini), automobilių stovėjimo aikštelėje, būdamas neblaivus, nustatytas 0,58 promilės girtumo laipsnis, vairavo transporto priemonę – automobilį „Volkswagen Tiguan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nepasirinko saugaus tarpo iš šono, kad eismas būtų saugus, atsitrenkė į priekyje stovėjusį automobilį ir jį apgadino, tada važiuodamas atbuline eiga neįsitikino, kad tai saugu ir atsitrenkė į gale stovėjusį automobilį, jį apgadindamas. Tokiais savo veiksmais V. Ž. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 14, 101, 114, 126 punktų reikalavimus.Apeliaciniame skunde Institucija prašo panaikinti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 15 d. nutarimą ir paskirti V. Ž. nuobaudą ANK 423 straipsnio 3 dalies sankcijos ribose. Skunde Institucija nurodo, kad ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatos atitinka iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusio Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 30¹ straipsnio nuostatas, todėl turėtų būti laikomasi tos pačios praktikos, kuri buvo suformuota dėl ATPK 30¹ straipsnio taikymo, t. y. šio straipsnio taikymas siektinas su tam tikrų išskirtinių aplinkybių, kurios gali būti vertinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai kaip ypač švelninančios jo atsakomybę, buvimu. Skundžiamame nutarime išdėstytos aplinkybės dėl švelnesnės nei įstatymo sankcijoje numatyta nuobaudos skyrimo nėra išskirtinės. Apie tai, kad gali netekti teisės vairuoti transporto priemones V. Ž. turėjo pagalvoti prieš sėsdamas už automobilio vairo būdamas neblaivus. Įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį ar jo šeimos interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. V. Ž. paskyrus švelnesnę nuobaudą, nebus pasiekti administracinės nuobaudos tikslai. Nuobaudos būtų beprasmiškos, jei nedarytų tam tikro poveikio, negrasintų pažeidėjams negatyviais padariniais. Pažymima, kad V. Ž. vairavo automobilį, būdamas neblaivus, daugiabučių gyvenamųjų namų kvartale savaitgalį, kai tokioje vietoje bet kada gali į kiemą išbėgti vaikai ar išeiti suaugusieji. V. Ž. vairuodamas atsitrenkė į keturis automobilius, du iš jų apgadino. Apeliaciniame skunde V. Ž. įgaliotas atstovas advokatas R. M. prašo Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 15 d. nutarimą pakeisti ir paskirti V. Ž. trumpesnės trukmės administracinio poveikio priemonę – specialiosios teisės atėmimą. Skunde advokatas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas V. Ž. neteisingai paskyrė administracinę nuobaudą. Nors buvo pritaikyta ANK 34 straipsnio 5 dalis, tačiau nustatytas specialiosios teisės atėmimo terminas vis tiek prieštarauja bylos aplinkybėms, teisingumo bei protingumo principams. Apylinkės teismas nepakankamai įvertino V. Ž. padarytos veikos pobūdį ir jo asmenybę. Padarytas teisės pažeidimas didelio pavojingumo nesukėlė ir net negalėjo sukelti, nes V. Ž. nesirengė išvažiuoti į gatvę, o tik itin nedideliu greičiu manevravo automobilių stovėjimo aikštelėje, siekdamas automobilį pastatyti į kitą vietą, kad jis nekliudytų išvažiuoti jo automobiliu užstatytiems tame pačiame name gyvenančių kaimynų automobiliams, taigi, realios grėsmės kitiems eismo dalyviams jis nesukėlė. Advokato vertinimu, svarbu tai, kad kitas transporto priemones pažeidėjas apgadino itin nežymiai, jas galima toliau eksploatuoti be papildomo remonto, todėl didelių nepatogumų šių automobilių savininkams jis nesukėlė. Be to, pats šiuos savininkus susirado ir gera valia pasisiūlė sumokėti pageidautiną žalos atlyginimą. Skunde atkreipiamas dėmesys, kad V. Ž., būdamas garbaus pensinio amžiaus, sugena gyventi ne iš pensijos, bet turėdamas nedidelę žemės krovinių kelių statybai gabenimo įmonę ir jai vadovaudamas sugeba ne tik savarankiškai užsidirbti pats, bet sukūręs keletą darbo vietų, užtikrina pajamas ir kitiems asmenims. Tinkamas vadovavimas įmonei ir jos sutartinių įsipareigojimų vykdymas, ypač tokio amžiaus asmeniui, tampa labai apsunkintas. Be to, per visus vairavimo dešimtmečius V. Ž., neskaitant kelių formalių teisės pažeidimų paskutiniu metu, nėra padaręs jokių administracinių nusižengimų. Atėmus iš pažeidėjo teisę vairuoti transporto priemones vienerių metų ar ilgesniam laikotarpiui, jis, būdamas 76 metų, dėl tokio amžiaus žmonėms būdingo mažesnio imlumo teorinėms žinioms ir natūralaus jaudulio, vargu ar ryžtųsi, o jei ryžtųsi, ar sugebėtų išlaikyti teorinių žinių egzaminą pasibaigus šios administracinio poveikio priemonės terminui. Todėl prašoma specialiosios teisės atėmimo terminą nustatyti trumpesnį nei vieneri metai.Atsiliepime į V. Ž. įgalioto atstovo advokato R. M. apeliacinį skundą Institucija prašo apeliacinio skundo netenkinti, o skundžiamą Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 15 d. nutarimą panaikinti ir paskirti V. Ž. nuobaudą ANK 423 straipsnio 3 dalies sankcijos ribose.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Institucijos ir V. Ž. įgalioto atstovo advokato R. M. apeliaciniai skundai netenkinami.Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis). Iš apeliacinių skundų turinio matyti, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovas bei Institucija neginčija padaryto administracinio nusižengimo, numatyto ANK 423 straipsnio 3 dalyje, įrodytumo ar jo teisinės kvalifikacijos, tačiau nesutinka su V. Ž. pritaikytos administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės atėmimo terminu. Institucija šį terminą prašo nustatyti pažeisto ANK straipsnio sankcijos ribose, o pažeidėjo atstovas prašo terminą dar labiau trumpinti, t. y. kad jis nesiektų vienerių metų, ir V. Ž. po nuobaudos vykdymo pabaigos nebereikėtų persilaikyti vairavimo egzamino. ANK 423 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad neblaivių (nustatytas lengvas neblaivumas (daugiau nei 0,4 promilės, bet ne daugiau nei 1,5 promilės) arba apsvaigusių nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmenų, taip pat vengusių neblaivumo ar apsvaigimo patikrinimo arba alkoholį, narkotines, psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas vartojusių po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo asmenų padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas, kuris sukėlė kitų asmenų nežymų sveikatos sutrikdymą ar lėmė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kito turto sugadinimą (apgadinimą), užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno tūkstančio dviejų šimtų iki vieno tūkstančio keturių šimtų eurų. ANK 423 straipsnio 4 dalis įtvirtina imperatyvią nuostatą, kad už šio administracinio nusižengimo padarymą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trejų iki penkerių metų. Nagrinėjamu atveju apylinkės teismas, įvertinęs byloje surinktų duomenų visumą, V. Ž. paskyrė 1200 Eur baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams, padarius išvadą, kad straipsnio sankcijoje nustatytas minimalus specialiosios teisės atėmimo terminas nėra adekvatus padaryto pažeidimo pavojingumui bei pažeidėją teigiamai charakterizuojančioms aplinkybėms. Aukštesnės instancijos teismas su tokiu vertinimu sutinka, kadangi pagrindo dar labiau trumpinti nustatytą terminą ar, priešingai, jį ilginti nenustatyta.Pagal suformuotą teismų praktiką administracinių teisės pažeidimų bylose dėl ATPK 30¹ straipsnio, kuri taikoma ir administracinių nusižengimų bylose, vertinant ANK 34 straipsnio 5 dalies taikymo galimybes, paprastai nuobauda švelninama tais atvejais, kai administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nevengia atsakomybės, pripažįsta savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi, atlygina padarytą žalą, byloje yra kitų jo asmenybę pozityviai apibūdinančių aplinkybių. Šiuo atveju apylinkės teismas pagrįstai nustatė net tris V. Ž. atsakomybę lengvinančias aplinkybes ir nei vienos sunkinančios aplinkybės. Pažeidėjas prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailėjosi, savo noru bei iniciatyva atlygino apgadintų transporto priemonių savininkams padarytą žalą, administracinį nusižengimą padarė būdamas vyresnio nei 65 metų amžiaus (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 9 punktai). Apygardos teismas sutinka su Institucijos skundo teiginiais, jog padarytas pažeidimas – vairavimas esant neblaiviam yra pavojingas pažeidimas, keliantis realią grėsmę eismo dalyvių saugumui, vis dėlto, V. Ž. nustatytas neblaivumo laipsnis (0,58 prom.) leistiną 0,4 promilių ribą viršija nedaug, anksčiau pažeidėjas nėra baustas už analogiško pobūdžio pažeidimų padarymą, nors teisę vairuoti transporto priemones turi ne vieną dešimtmetį. Tai patvirtina, kad V. Ž. nėra sistemingas Kelių eismo taisyklių pažeidėjas, vairavimas neblaiviam jam nėra priimtinas, o analizuojamas pažeidimas yra daugiau atsitiktinio pobūdžio nei nulemtas V. Ž. nepagarbos įstatymui ar elementarios atsakomybės dėl savo veiksmų stokos.Atkreiptinas dėmesys, jog V. Ž. nuo pat pažeidimo užfiksavimo momento bendradarbiavo su pareigūnais, paaiškino, kaip įvyko kilęs incidentas, nuoširdžiai gailėjosi. Nukentėjusiosioms I. L. ir V. V. padaryta žala – bendrai 250 Eur – nėra didelė, kas patvirtina, jog transporto priemonių apgadinimai nebuvo itin žymūs. V. Ž., būdamas neblaivus, nesiruošė niekur važiuoti, norėjo tik perstatyti savo automobilį į kitą vietą, vis dėlto, jis neįvertino savo savijautos, dėl ko kilo neigiami padariniai. Aukštesnysis teismas laiko, jog tokie pažeidėjo veiksmai yra nulemti daugiau jo nerūpestingumo nei siekio priešpastatyti save įstatymo saugomiems teisiniams gėriams. Nors Institucija skunde cituoja Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką bylose dėl ATPK 30¹ straipsnio nuostatų taikymo, kuriose nebuvo nustatyta pažeidėjo atsakomybę išskirtinai švelninančių aplinkybių visumos, tačiau šių bylų faktinės aplinkybės skiriasi. Be to, pažymėtina, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo kompetencijai nuo 2012 m. nebėra priskiriamas administracinių nusižengimų (iki 2017 m. sausio 1 d. administracinių teisės pažeidimų) bylų nagrinėjimas. Jas nagrinėja bendrosios kompetencijos teismai, todėl tikslinga vadovautis šių teismų formuojama aktualia praktika. Aukštesnysis teismas pažymi, kad skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, tačiau tai nereiškia, kad visiems pažeidėjams turi būti skiriamos vienodos nuobaudos, griežtai laikantis straipsnio sankcijos ribų. Formalus ANK 423 straipsnio 3 ir 4 dalių sankcijos laikymasis prasilenktų su konstitucine teisingumo samprata, t. y. kad skiriamos poveikio priemonės neturi varžyti asmens labiau nei to reikia visuotinai svarbiems tikslams pasiekti – tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėją ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją bei pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (reikalaujama laikytis proporcingumo principo). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad įstatymuose nustatytos nuobaudos ir jų sistema turi būti tokios, kad teismas, skirdamas nuobaudas, galėtų įvykdyti teisingumą. Vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d., 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai). Per griežtas nubaudimas iškreiptų ANK 22 straipsnio 2 dalyje numatytų tikslų siekimą ir formuotų asmeniui neigiamą nuostatą apie teisingumą vykdančias institucijas. Todėl ANK 34 straipsnio 5 dalis nagrinėjamu atveju apylinkės teismo buvo pritaikyta teisėtai ir pagrįstai.Nors V. Ž. įgaliotas atstovas advokatas skunde siekia, kad jo klientui būtų dar labiau sutrumpintas teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas, tačiau šiam prašymui įgyvendinti nėra objektyvaus pagrindo. Įstatymų leidėjas nenumato galimybės pakartotinai taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas, be to, specialiosios teisės atėmimo terminas ir taip buvo sumažintas perpus – nuo trejų metų iki vienerių metų šešių mėnesių. Argumentas, jog V. Ž. yra garbaus senyvo amžiaus asmuo, todėl po nuobaudos vykdymo pabaigos galimai nebeišsilaikys teorinio vairavimo egzamino, yra advokato pateikta prielaida, kuria teismas nesivadovauja kaip neginčytinu faktu. Sutiktina, kad vyresnio amžiaus asmenims yra sudėtingiau įsiminti naują informaciją, tačiau Kelių eismo taisykles nepriekaištingai išmanyti privalo visi transporto priemonių vairuotojai, nepaisant jų amžiaus, lyties ar kitų aplinkybių. Aukštesnysis teismas pažymi, kad pažeidėjas kurį laiką privalo patirti tam tikrus nepatogumus, tačiau tai yra natūralus padaryto pažeidimo padarinys. Administracinė nuobauda negali būti tik simbolinė, priešingu atveju, ji nepasiektų jai keliamų tikslų. Remiantis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino bylos aplinkybes, administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui skirta nuobauda buvo individualizuota tinkamai, ji nėra per švelni ar per griežta, atitinka padaryto pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus, todėl skundžiamas Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 15 d. nutarimas paliekamas nepakeistas, o pateikti apeliaciniai skundai atmetami.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, teismas

nutaria:

Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 15 d. nutarimą palikti nepakeistą ir Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko pavaduotojo, atliekančio viršininko pareigas, H. P. bei V. Ž. įgalioto atstovo advokato R. M. apeliacinių skundų netenkinti.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.