Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Linas Pauliukėnas teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Plungės ir Rietavo skyriaus apeliacinį skundą dėl Plungės rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 2 d. nutarimo, kuriuo nutraukta administracinė byla Stanislovui A. J. pagal ATPK 45 str. 2 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

2014 m. spalio 23 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Plungės ir Rietavo skyriaus pareigūnas S. A. J. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą dėl ATPK 45 str. 2 d. numatyto pažeidimo. Protokole nurodyta, kad 2014-05-22 buvo nustatyta ir S. A. J. įspėtas dėl to, kad nuo jam nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ribos 6 m atstumu savavališkai įrengė riboženklį ir plotą suarė, o nuo riboženklio dar suarė 8,4 m žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančio G. L., dalį, tuo pažeisdamas gretimo žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), savininkės turtines teises. Po 2014-05-22 įspėjimo raštu Nr.36SD-(14.36.104)-1423 per suteiktą vieno mėnesio laikotarpį pažeidimo nepašalino.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Vadovaujantis ATPK 248, 257 ir 284 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, pilnai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. ATPK 286 str. 2 d. nuostatos reikalauja, kad administracinio teisės pažeidimo byloje priimtame nutarime būtų išdėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės. Pagal ATPK 284 str. 1 d., organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išsiaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. ATPK 9 str. nurodyta, kad administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Taigi asmens kaltė turi būti įrodyta, o duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda.

ATPK 45 str. 2 d. nustatyta, kad veiksmai, padaryti asmens, bausto administracine nuobauda už ATPK 45 str. 1 d. numatytą pažeidimą arba po įspėjimo raštu vengimas grąžinti savavališkai užimtą žemę, mišką ar vandens telkinius arba nutraukti savavališką privačios nuosavybės teise priklausančių arba valstybinių vandens telkinių naudojimą užtraukia baudą nuo dviejų tūkstančių iki keturių tūkstančių litų. Pagal formuojamą teismų praktiką laikomasi pozicijos, jog administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 45 str. sudėties subjektyvusis elementas yra tyčia, o kvalifikuojant veiką pagal ATPK 45 str. privalo būti įrodyta, jog asmuo tyčia, sąmoningai ir savavališkai užėmė ir naudoja valstybinį ar privatų žemės sklypą, aiškiai suprasdamas, kas yra ginčo žemės sklypo savininkas. Iš byloje esančios medžiagos - 2014 m. vasario 20 d. konsolidacijos komisijos akto (b. l. 34), 2014 m. balandžio 18 d. G. L. skundo (b. l. 14), S. A. J. prašymo, kuriame išdėstomos įvykio aplinkybės (b. l. 20), nukentėjusiosios G. L. parodymų pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, kad ji žinojo, kad faktiškai ji valdo per didelį sklypą, o S. A. J. (N. G.) sklypas yra mažesnis nei priklauso (b. l. 51), liudytojo N. G. parodymų, kad jo sklype žemės trūko, tačiau didesnio ploto žemės nedirbo, nes norėjo gyventi kaimyniškai su G. L., o sklypą nusipirkęs S. A. J. iš planų išskaitė, kad jam priklauso tas sklypas (b. l. 51-52) akivaizdu, kad tarp kaimyninių sklypų savininkų kilo ginčas dėl žemės sklypo ribų. Preliminariais žemėtvarkininko G. B. atliktais matavimais yra rasti sklypų ribų neatitikimai tarp žemėtvarkos preliminarių matavimų ir šiuo metu esamų sklypų ribų. Pagal pateiktus dokumentus yra preliminariai nustatyta, kad galimai S. A. J. valdomo žemės sklypo plotas 3,36 ha (mažesnis žemės sklypo plotas, nei jam priklauso nuosavybės teise), o G. L. valdo 16,52 ha (t. y. didesnį, nei jai priklauso, plotą). Be to, iš byloje esančių duomenų nustatytos įvykių chronologijos matyti, kad pirmiausia 2014 m. vasario 20 d. konsolidacijos komisija savo aktu nustatė, kad N. G. ir G. L. sklypai persidengia, t. y. G. L. valdo didesnį nei jai nuosavybės teise priklauso sklypą ir tik po to, 2014 m. balandžio 18 d., galimai reaguodama į tokį komisijos akte įtvirtintą nutarimą, G. L. pateikė skundą, kad S. A. J. naudojasi jos sklypu. Tai leidžia konstatuoti, kad tarp šalių dar prieš 2014 m. spalio 23 d., kuomet buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, kilo turtinis ginčas dėl ginčo sklypo dalies. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas daugelyje bylų yra konstatavęs, kad administracinių teisės pažeidimų bylų teisena nėra skirta turtiniams ginčams spręsti. Ji nepakeičia ir pagal savo prigimtį negali pakeisti civilinių įstatymų, specialiai skirtų civilinių bylų dėl privatinių teisinių santykių nagrinėjimui.

Nors apeliantas teigia, kad 2014-02-20 aktas nesusijęs su byla ir S. A. J. atliktais savavališkais veiksmais, kadangi jis yra vykdomo, bet dar nepatvirtinto konsolidacijos projekto būsimų sprendinių dalis, o G. B. 2014 m. atlikti žemės sklypų matavimai ir nustatyti kadastro duomenys nėra patvirtinti ir įregistruoti Nekilnojamo turto registre, t. y. nėra oficialūs, tačiau teismas negali neatsižvelgti į šiuos byloje esančius duomenis, kaip parodančius faktiškai susiklosčiusią situaciją ir atskleidžiančius S. A. J. veikimo pagrindą. Taigi pagrindą pagrįstam S. A. J. manymui, kad būtent jam priklauso ginčijama sklypo dalis, ir sukėlė 2014-02-20 aktas, kuriuo nustatyta, kad S. A. J. valdomo žemės sklypo ribos natūroje neatitinka žemės sklypo ribų dokumentuose, t. y. sklypo kraštinė 3-4-5 yra trumpesnė 18,8 m nei nurodoma žemės sklypo plane, taip pat ir G. B. rasti sklypų ribų neatitikimai tarp žemėtvarkos preliminarių matavimų ir šiuo metu esamų sklypų ribų. Šie duomenys patvirtina, kad negalima daryti vienareikšmiškos išvados, kad S. A. J. tyčia, sąmoningai ir savavališkai užėmė ir naudojo privatų žemės sklypą, aiškiai suprasdamas, kad ne jis, o G. L. yra ginčo žemės sklypo dalies, kurią jis suarė ir apsėjo, tikroji savininkė ir joks pagrįstas ginčas šiuo klausimu negali kilti.

Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. 1 d. įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (LVAT nutartis Nr. N575-2791/2009). Pažymėtina, kad administracinių teisės pažeidimų procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo, ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai (LVAT nutartis Nr. N663-156/2007). S. A. J. iš N. G. įgijo didesnį sklypą, nei faktiškai gavo valdyti, todėl nusprendęs (savo supratimą apie turimą subjektinę teisę į žemės sklypą grįsdamas dokumentais, tam tikra teisine argumentacija ir vadovaudamasis savo turimais duomenimis), kad būtent jam nuosavybės teise priklauso ir gretimame sklype esantis žemės plotas, jį suarė. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, kad byloje nėra objektyvių duomenų, kad S. A. J. tyčia, sąmoningai ir savavališkai užėmė ir naudojo kaimyninio sklypo žemę, aiškiai suprasdamas, kas yra tikrasis žemės sklypo ginčo dalies savininkas. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog S. A. J. veikoje nėra būtinojo ATPK 45 str. 2 d. numatyto pažeidimo sudėties požymio – tyčios, tad administracinio teisės pažeidimo byla jo atžvilgiu pagrįstai nutraukta, remiantis ATPK 250 str. 1 d. 1 p.

Įvertinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisingą procesinį sprendimą, todėl Plungės rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 2 d. nutarimas apeliacinio skundo ribose yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Plungės rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 2 d. nutarimą palikti nepakeistą ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Plungės ir Rietavo skyriaus apeliacinį skundą atmesti.