Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. K. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 14 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo A. K. ieškinį atsakovui Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas A. K. kreipėsi į Kauno apylinkės teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 3 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Ieškovas nurodė, kad jam nebuvo suteikta laiku skubi medicinos pagalba esant sumuštam, jam būnant sulaikytam Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato areštinėje.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apylinkės teismas 2017 m. rugsėjo 14 d. nutartimi ieškovo A. K. ieškinį atsisakė priimti.Teismas nurodė, kad ieškovo reiškiami reikalavimai dėl neturtinės žalos atlyginimo yra susiję su viešo administravimo subjektų galimai neteisėtais veiksmais. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (LR CK 6.271 straipsnis) sprendžia administraciniai teismai. Atsižvelgdamas į tai, teismas ieškovo ieškinį atsisakė priimti kaip neteismingą bendrosios kompetencijos – Kauno apylinkės teismui (CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Teismas išaiškino ieškovui, jog jis su skundu turi teisę kreiptis į Vilniaus apygardos administracinį teismą.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Atskirajame skunde ieškovas A. K. prašo jo ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo perduoti pagal rūšinį teismingumą Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Nurodo, kad pagal CPK 36 straipsnio 1 dalį, iškelta civilinė byla negali būti nutraukta arba pareiškimas negali būti paliekamas nenagrinėtu vien dėl tos priežasties, kad byla yra teisminga administraciniam teismui. Šiais atvejais byla perduodama pagal rūšinį teismingumą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškinį kaip neteismingą bendrosios kompetencijos teismui, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje ir CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kiekvieno asmens, manančio, kad jo teisė ar įstatymo saugomi interesai pažeisti, teisė kreiptis į teismą. Teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos ir teisės į pareikšto reikalavimo patenkinimą santykis lemia tai, kad ieškinio priėmimo teismo žinion stadijoje teismo sprendžiami klausimai yra išimtinai procesinio teisinio pobūdžio, tai yra sprendžiama, ar asmuo turi teisę kreiptis į teismą ir ar jis šią teisę įgyvendina laikydamasis proceso įstatymų nustatytos tvarkos. Teismas, spręsdamas pateikto ieškinio priėmimo klausimą, turi patikrinti, ar egzistuoja visos teisės kreiptis į teismą prielaidos ir šios teisės įgyvendinimo sąlygos, ar nėra procesinių kliūčių priimti ieškinį. Pažymėtina, kad teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu ieškinys nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Šiuo pagrindu būtina pareiškimą atsisakyti priimti, kai jis pagal CPK 1, 22 straipsnius nepriskirtinas nagrinėti civilinio proceso tvarka.Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas A. K. pareiškė ieškinį atsakovui Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl neturtinės žalos atlyginimo. Ieškinio priėmimo klausimą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškiniu reiškiamas reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo yra susijęs su viešojo administravimo subjektų galimai neteisėtais veiksmais, kas reiškia viešojo administravimo srityje kilusio ginčo pripažinimą, kuris nagrinėtinas ne bendrosios kompetencijos, bet administraciniame teisme. Dėl to ieškinį atsisakė priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytu pagrindu. Atskirajame skunde ieškovas iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada dėl bylos rūšinio teismingumo ir prašo bylą persiųsti Vilniaus apygardos administraciniam teismui.Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad žalos atlyginimas yra civilinės teisės reglamentavimo dalykas ir pagal bendrąją taisyklę ginčai, susiję su žalos atlyginimu, nagrinėjami bendrosios kompetencijos teisme (CPK 1 straipsnio 1 dalis). Šios taisyklės išimtis įtvirtinta Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte, kuriame numatyta, kad bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 straipsnis) nagrinėja administraciniai teismai. Tai reiškia, kad žala atlygintina valstybės institucijai neįvykdžius įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti (neteisėtas veikimas) (CK 6.271 straipsnis), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnis).Nagrinėjamos bylos atveju ieškovas prašo priteisti neturtinės žalos atlyginimą iš Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos už tai, kad Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato areštinėje jam nebuvo suteikta reikalinga medicininė pagalba. Keliamas ginčas yra susijęs su Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato veikimu/neveikimu, užtikrinant sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą areštinėje laikomam asmeniui. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato veikla, iš kurios ieškovas kildina neturtinę žalą, yra viešasis administravimas (Specialiosios teisėjų kolegijos bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti 2017 m. spalio 4 d. nutartis, priimta byloje Nr. T-83/2017). Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad aptariamu atveju ieškovo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo yra administracinio teisinio pobūdžio, todėl patenka į Administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą sritį ir yra nagrinėtinas administraciniame teisme.Apeliantas atskirajame skunde teisingai nurodo, kad pagal CPK 36 straipsnio 1 dalį, iškelta civilinė byla negali būti nutraukta arba pareiškimas negali būti paliekamas nenagrinėtu vien dėl tos priežasties, kad byla yra teisminga administraciniam teismui. Šiais atvejais byla perduodama pagal rūšinį teismingumą. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi buvo sprendžiamas tik ieškinio priėmimo klausimas, civilinė byla nebuvo iškelta (CPK 136 straipsnio 1 dalis), todėl apeliacinės instancijos teismas neturi teisinio pagrindo perduoti bylą kitam teismui pagal rūšinį teismingumą.Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, tinkamai aiškino ir taikė rūšinį teismingumą bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui reglamentuojančias teisės normas (CPK 26 straipsnis), ir pagrįstai nusprendė, jog keliamas ginčas yra nenagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme civilinio proceso tvarka. Dėl išdėstyto, pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta priimti ieškinio pareiškimą, paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 338 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338, 339 straipsniais,

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 14 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.