Kauno apygardos teismo nutartis, e2A-923-343/2023

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2023-12-07
Bylos Nr.: e2A-923-343/2023
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Rūta Palubinskaitė, Diana Labokaitė, Anita Sereikienė
Ieškovas: R. Č.
Atsakovas: A. Ž.
Trečiasis asmuo: Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Kauno rajono skyrius

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2A-923-343/2023Teisminio proceso Nr. 2-69-3-18600-2020-9Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.12.2; 2.4.4.1; 3.3.1.15; 3.3.1.18.4 (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. gruodžio 7 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dianos Labokaitės, Rūtos Palubinskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Anitos Sereikienės,

sekretoriaujant Ritai Pečiulienei, dalyvaujant ieškovei R. Č., ieškovės atstovui advokatui A. V., atsakovui A. Ž., atsakovo atstovui advokatui E. U.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. Ž. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. kovo 23 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės R. Č. patikslintą ieškinį atsakovui A. Ž. dėl kelio servituto vietos pakeitimo ir atlyginimo dydžio už naudojimąsi servitutu nustatymo, trečiasis asmuo Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Kauno rajono skyrius.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė R. Č. (toliau – ieškovė) patikslintame ieškinyje (Nr. DOK-136846) teismo prašė:

1.1. Pakeisti ieškovei nuosavybės teise priklausančiam 0,9930 ha žemės sklypui (tarnaujantis daiktas), unikalus (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam adresu (duomenys neskelbtini), pagal R. T. individualios įmonės paruoštą žemės sklypo planą M 1:2000, patekimui į atsakovui A. Ž. (toliau – atsakovas) nuosavybės teise priklausantį 0,7068 ha žemės sklypą (viešpataujantis daiktas), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), nustatyto kelio servituto vietą ir turinį:

1.1.1. Panaikinant 2002 m. vasario 20 d. Kauno apskrities viršininko įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovei nuosavybės teise priklausančiam 0,9930 ha žemės sklypui (tarnaujantis daiktas), unikalus (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam adresu (duomenys neskelbtini), nustatytą 164 kv. m. ploto kelio servitutą patekimui į atsakovui nuosavybės teise priklausantį 0,7068 ha žemės sklypą (viešpataujantis daiktas), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini);

1.1.2. Ieškovei nuosavybės teise priklausančiam 0,9930 ha žemės sklypui (tarnaujantis daiktas), unikalus (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam adresu (duomenys neskelbtini), nustatant naują 167 kv. m kelio servitutą, patekimui į atsakovui nuosavybės teise priklausantį 0,7068 ha žemės sklypą (viešpataujantis daiktas), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), pagal mažosios bendrijos (toliau – MB) „Geolygis“ 2021 m. rugsėjo 29 d. paruoštą servituto pakeitimo planą M 1:500, kuris apibrėžtas koordinatėmis: X6084614,83/Y483193,37;X6084616,09/Y483197,40;X6084594,68/Y483194,27;X6084595,10/Y483198,32;X6084579,40/Y483195,03;X6084582,03/Y483199,26;X6084574/Y483194,33; X6084576,75/Y483199,53.

1.2. Nustatyti, kad ieškovei nuosavybės teise priklausančiam 0,9930 ha žemės sklypui (tarnaujantis daiktas), unikalus (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam adresu (duomenys neskelbtini), nustatytas 167 kv. m ploto kelio servitutas patekimui į atsakovui nuosavybės teise priklausantį 0,7068 ha žemės sklypą (viešpataujantis daiktas), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), yra atlygintinis ir priteisti iš atsakovo atlyginimą už naudojimąsi nurodytu kelio servitutu, kiekvieną mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 10 Eur kiekvieną mėnesį, pinigus pervedant į ieškovės asmeninę banko sąskaitą.

1.3. Įpareigoti atsakovą per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis pašalinti iš ieškovei nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), jame esančią vielos tinklo, aptraukto plastiku, tvorą, ją laikančius kuoliukus ir medinius vartus, atkarpoje nuo MB „Geolygis“ plane Nr. 1 pažymėto taško „5“, kurio koordinatės 6084651.23/483251.83 iki plane pažymėto taško „1“, kurio koordinatės 6084615.36/483193.60, o atsakovui to nepadarius, pripažinti ieškovei teisę pašalinti iš jai nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), jame esančią vielos tinklo, aptraukto plastiku, tvorą, ją laikančius kuoliukus ir medinius vartus, atkarpoje nuo MB Geolygis“ plane Nr. 1 pažymėto taško „5“, kurio koordinatės 6084651.23/483251.83 iki plane pažymėto taško „1“, kurio koordinatės 6084615.36/483193.60, atsakovo sąskaita.

1.4. Įpareigoti atsakovą per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis, saugiai pašalinti 180 tujų su išaugomis, pasodintų atsakovui nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame adresu (duomenys neskelbtini), ir augančių arčiau kaip 1 metro atstumu nuo ieškovei nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), ribos, atkarpoje nuo MB „Geolygis“ planuose Nr. 4-1 ir Nr. 4-2 pažymėto taško „2“, kurio koordinatės 6084688.94/483138.45 iki planuose pažymėto taško „3“, kurio koordinatės 6084615.09/483193.08, o atsakovui to nepadarius, pripažinti ieškovei teisę pašalinti 180 tujų su išaugomis, pasodintų atsakovui nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame adresu (duomenys neskelbtini), ir augančių arčiau kaip 1 m nuo ieškovei nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), ribos, atkarpoje nuo MB „Geolygis“ planuose Nr. 4-1 ir Nr. 4-2 pažymėto taško „2“, kurio koordinatės 6084688.94/483138.45 iki planuose pažymėto taško „3“, kurio koordinatės 6084615.09/483193.08, atsakovo sąskaita.

1.5. Įpareigoti atsakovą per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, savo lėšomis, saugiai pašalinti 25 tujas su išaugomis, pasodintas atsakovui nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame adresu (duomenys neskelbtini), ir augančias arčiau kaip 1 m atstumu nuo ieškovei nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), ribos, atkarpoje nuo MB „Geolygis“ plane Nr. 2 pažymėto taško, kurio koordinatės 6084651.27/483251.69 iki plane pažymėto taško, kurio koordinatės 6084623.85/483207.23, o atsakovui to nepadarius, pripažinti ieškovei teisę pašalinti 25 tujas su išaugomis, pasodintas atsakovui nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame adresu (duomenys neskelbtini), ir augančias arčiau kaip 1 m atstumu nuo ieškovei nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), ribos, atkarpoje nuo MB „Geolygis“ plane Nr. 2 pažymėto taško, kurio koordinatės 6084651.27/483251.69 iki plane pažymėto taško, kurio koordinatės 6084623.85/483207.23, atsakovo sąskaita.

1.6. Įpareigoti atsakovą per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis, saugiai pašalinti 79 tujas su išaugomis, pasodintas ieškovei nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame adresu (duomenys neskelbtini), bei 1 tują su išaugomis, pasodintą ant ieškovei nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir atsakovui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini), ribos, atkarpoje nuo MB „Geolygis“ plane Nr. 2 pažymėto taško, kurio koordinatės 6084651.27/483251.69 iki plane pažymėto taško, kurio koordinatės 6084623.85/483207.23, o atsakovui to nepadarius pripažinti ieškovei teisę pašalinti 79 tujas su išaugomis, pasodintas ieškovei nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame adresu (duomenys neskelbtini), bei 1 tują su išaugomis, pasodintą ant ieškovei nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir atsakovui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini), ribos, atkarpoje nuo MB Geolygis“ plane Nr. 2 pažymėto taško, kurio koordinatės 6084651.27/483251.69 iki plane pažymėto taško, kurio koordinatės 6084623.85/483207.23, atsakovo sąskaita.

1.7. Įpareigoti atsakovą per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis saugiai pašalinti 25 tujas su išaugomis pasodintas ieškovei nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame adresu (duomenys neskelbtini), atkarpoje nuo MB „Geolygis“ plane Nr. 3 pažymėto taško „2“, kurio koordinatės 6084615.40/483193.60 iki plane pažymėto taško „3“, kurio koordinatės 6084621.73/483203.81, o atsakovui to nepadarius, pripažinti ieškovei teisę pašalinti 25 tujas su išaugomis, pasodintas ieškovei nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame adresu (duomenys neskelbtini), atkarpoje nuo MB „Geolygis“ plane Nr. 3 pažymėto taško „2“, kurio koordinatės 6084615.40/483193.60 iki plane pažymėto taško „3“, kurio koordinatės 6084621.73/483203.81, atsakovo sąskaita.

1.8. Įpareigoti atsakovą per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis saugiai pašalinti ieškovei nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame adresu (duomenys neskelbtini), atkarpoje nuo MB „Geolygis“ plane Nr. 3 pažymėto taško „2“, kurio koordinatės 6084615.40/483193.60 iki plane pažymėto taško „3“, kurio koordinatės 6084621.73/483203.81, esančią, atsakovui priklausančią, elektros energijos apskaitos prietaisų spintą (dėžutę), o atsakovui to nepadarius, pripažinti ieškovei teisę pašalinti jai nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame adresu (duomenys neskelbtini), atkarpoje nuo MB „Geolygis“ plane Nr. 3 pažymėto taško „2“, kurio koordinatės 6084615.40/483193.60 iki plane pažymėto taško „3“, kurio koordinatės 6084621.73/483203.81, esančią, atsakovui priklausančią, elektros apskaitos spintą (dėžutę), atsakovo sąskaita.

1.9. Priteisti iš ieškovės atsakovo naudai 1 000 Eur servituto vietos pakeitimo išlaidas.

1.10. Priteisti iš atsakovo ieškovei bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, kad ieškovei nuosavybės teise priklausantis 0,9930 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), buvo suformuotas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT) Kauno rajono skyriaus vedėjo 2018 m. kovo 16 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini). Šiuo sprendimu buvo pertvarkytas žemės sklypas, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), padalijant Nekilnojamojo turto registre įregistruotą nekilnojamąjį daiktą į 11 atskirų nekilnojamųjų daiktų ir patvirtinti šių žemės sklypų nustatyti kadastro duomenys pagal uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Netkada“ matininko D. K. 2017 m. rugsėjo 4 d. parengtas žemės sklypų Nr. 1 - Nr. 10 kadastro bylas ir 2017 m. rugsėjo 11 d. parengtą žemės sklypo Nr. 11 kadastro duomenų bylą. Minėtu NŽT vedėjo sprendimu buvo nustatyta, kad Kauno apskrities viršininko 2002 m. vasario 20 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytas servitutas, pertvarkius žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini), išlieka žemės sklypui Nr. 11 – 0,0164 ha ploto kelio servitutas (tarnaujantis daiktas), suteikiantis teisę važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku (leisti privažiuoti į žemės sklypą Nr. 35-1-2). Tokiu būdu, ieškovei šiuo metu nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype (tarnaujančiame daikte) yra 2002 m. vasario 20 d. Kauno apskrities viršininko įsakymu nustatytas 164 kv. m kelio servitutas. Šis servitutas nustatytas patekimui į atsakovui nuosavybės teise priklausantį 0,7068 ha kaimyninį žemės sklypą (viešpataujantis daiktas), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Iš 2002 m. vasario 20 d. įsakymo matyti, kad juo buvo patvirtintas bendraturčių V. Ū. ir A. N. žemės ūkio paskirties žemės sklypo, kurio plotas 3,7202 ha, esančio (duomenys neskelbtini), padalijimo projektas ir leista padalyti sklypą į du atskirus žemės sklypus. Būtent šio įsakymo 2-me priede buvo nurodyta, kad šiuo įsakymu yra nustatomas ir servitutas – teisė naudotis keliu (0,0164 ha) sklype Nr. 35-1-1, kuris šiai dienai ieškovei priklauso asmeninės nuosavybės teise. Nurodytas kelio servitutas buvo pažymėtas R. T. individualios įmonės paruoštame žemės sklypo plane M 1:2000 (sklypo plotas 30134 kv. m). Ieškovė, siekdama priklausančiame žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įkurti ūkininko sodybą ir pradėti ūkininkauti, NŽT pateikė prašymą priimti sprendimą dėl kaimo plėtros žemėtvarkos projekto rengimo pradžios ir planavimo tikslų. Išnagrinėjęs ieškovės prašymą NŽT vedėjas 2018 m. rugpjūčio 2 d. priėmė įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nustatė, kad planuojama teritorija yra būtent ieškovei nuosavybės teise priklausantis 0,9930 ha žemės sklypas, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), planavimo tikslas – parinkti ūkininko sodybos vietą, planavimo uždaviniai – suplanuoti žemės ūkio paskirties žemės sklypo teritoriją, nustatant ūkininko sodybos statinių zoną.

3. Nurodė, kad, siekiant užtikrinti atsakovui galimybę patekti į jam nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, kelio servituto vieta ieškovei nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype šiuo atveju nėra esminė, kadangi atsakovui nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas yra žemės ūkio paskirties, neužstatytas jokiais statiniais, kurie būtų įregistruoti viešajame registre. Ieškovė, siekdama tiek savo, tiek atsakovo interesų pusiausvyros, 2020 m. sausio 13 d. pranešimu informavo atsakovą, kad savo lėšomis, jai priklausančiame žemės sklype, tik kitoje vietoje, įrengė analogišką kelią per jai nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, per kurį atsakovas analogišku būdu, netrukdomai galės patekti į jam priklausantį žemės sklypą. Nesulaukusi atsakovo reakcijos, ieškovė atsakovui pateikė 2020 m. gegužės 15 d. pasiūlymą, kuriame siūlė atsakovui ne teismine tvarka pakeisti ieškovei nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), jai nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), naudai nustatyto 164 kv. m kelio servituto vietą pagal 2018 m. rugpjūčio 21 d. UAB „Geodezininkai“ paruoštą servituto vietos pakeitimo planą ir nustatyti atlyginimą už naudojimąsi kelio servitutu po 10 Eur kiekvieną mėnesį, tačiau atsakymo negavo. Pažymėjo, kad kelio servitutas ieškovei šiuo metu nuosavybės teise priklausančiam žemės sklypui, kaip tarnaujančiam daiktui, buvo nustatytas 2002 m. vasario 20 d. administraciniu aktu pagal tuo metu galiojusį teisinį reglamentavimą, tačiau jo turinys, pakeičiant kelio servituto vietą, kilus dėl to ginčui tarp tarnaujančio ir viešpataujančio daikto savininkų, šiuo atveju turi būti keičiamas teismo sprendimu Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.112 straipsnio 5 dalies pagrindu.

Atsiliepimas

4. Ieškovė, atsižvelgusi į atsakovo atsiliepime į ieškinį pateiktas pastabas, savo nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype įrengė naują, 39,74 m. ilgio kelią, kuris yra ne tik ne blogesnės kokybės nei atsakovo naudojamas kelias, bet net platesnis. Įrengimas kainavo 1 000 Eur. Tai reiškia, kad naujo 20 m kelio įrengimas atsakovui nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype kainuotų 500 Eur. Ieškovės siūloma nauja kelio servituto vieta iš esmės nesiskiria nei ieškovės, nei atsakovo sklypų atžvilgiu, ir nustatoma šiuo metu egzistuojančio kelio servituto kairėje, tik 12,62 m atstumu nuo šiuo metu egzistuojančio kelio servituto. Pradiniame ieškinyje buvo siūloma pakeisti jau nustatyto kelio servituto vietą iš esmės nekeičiant kito jo turinio, t. y. paliekant analogišką jo plotą – 164 kv. m., išskyrus atlyginimo už naudojimąsi servitutu nustatymą. Pažymėjo, kad, pakeičiant servituto vietą, kelias tiek į ieškovės, tiek ir į atsakovo žemės sklypą remiasi smailu kampu, todėl padidėja servitutinio kelio plotis toje dalyje kur kelias patenka iš ieškovei nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo į atsakovui priklausantį žemės sklypą nuo atsakovo realiai naudojamo kelio pločio 2,56 m. iki 4,08 m., o toje dalyje kur kelias patenka į ieškovei nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą iš (duomenys neskelbtini) gatvės nuo atsakovo realiai naudojamo kelio pločio nuo 2,65 m. iki 4,36 m., kas ne tik nesuvaržys atsakovo teisių, bet naudojimąsi kelio servitutu padarys dar patogesnį.

5. Akcentavo, kad šiuo atveju ieškovės nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype nustatytas kelio servitutas atsakovo naudai, nepriklausomai nuo jo vietos, sukelia jai gan didelių nepatogumų, kadangi atsakovas, važinėdamas per ieškovei nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą jam suformuotu keliu, kelia triukšmą, o sausuoju metų laiku ir dulkes. Kadangi servitutinis kelias įrengtas išimtinai ieškovės lėšomis, ieškovė mano, jog teisinga kompensacija už atsakovo teisę naudotis nurodytu kelio servitutu būtų kas mėnesį mokamos periodinės išmokos po 10 Eur. Nurodė ir tai, kad šalims asmeninės nuosavybės teise priklauso besiribojantys žemės sklypai, esantys (duomenys neskelbtini). Šiuos žemės sklypus skiria vielos tinklo, aptraukto plastiku, tvora, pritvirtinta prie medinių kuoliukų. Tvora nustatyta tvarka nėra įregistruota viešajame registre. Ieškovės tvirtinimu, atsakovo tvora neatitinka norminių aktų reikalavimų, kadangi yra pastatyta ne atsakovui nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, bet ieškovei nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype. MB „Geolygis“ paruoštame plane Nr. 1 nurodyta, jog atsakovo tvora, su joje įrengtais mediniais vartais, taške „5“, kurio koordinatės 6084651.23/483251.83, į ieškovei priklausantį žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra įsiterpusi 0,11 m. Taške „4“, kurio koordinatės 6084646.35/483243.95 – 0,13 m. Taške „3“, kurio koordinatės 6084623.66/483207.39, yra įsiterpusi 0,25 m., o tarpe tarp nurodytų taškų „4“ ir „3“ – nuo 0,15 iki 0,22 m. Taške „2“, kurio koordinatės 6084621.58/483203.93 yra įsiterpusi 0,19 m., taške „T“, kurio koordinatės 6084615.36/483193.60, yra įsiterpusi 0,04 m., o tarpe tarp nurodytų taškų „2“ ir „1“ – 0,13 m. Atsakovas neturi ieškovės rašytinio sutikimo statyti tvorą jai nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype ir ant šalims priklausančių, besiribojančių žemės sklypų ribos, dėl ko nurodytos tvoros buvimas pažeidžia ieškovės, kaip nurodyto žemės sklypo savininkės, teises, todėl atsakovas įpareigotinas per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis pašalinti iš ieškovei nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo jame esančią vielos tinklo, aptraukto plastiku, tvorą ir ją laikančius kuoliukus, o atsakovui to nepadarius tokia teisė pripažintina ieškovei.

6. Nurodė ir tai, kad šalių žemės sklypus skiria atsakovo pasodintų tujų gyvatvorė. Ieškovės nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo šiaurinėje pusėje, atkarpoje tarp MB „Geolygis“ paruoštame plane pažymėtų taškų, kurių koordinatės 6084623.85/483207.23 ir 6084651.27/483251.69, yra pasodintos 105 tujos ir iš jų suformuota 2,10 m. aukščio gyvatvorė. 80 vienetų yra pasodinta ieškovei nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype. Atstumas nuo ieškovei nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype atsakovo pasodintų tujų iki šalims priklausančių žemės sklypų ribos svyruoja nuo 0,03 m. iki 0,16 m. Viena tuja pasodinta ant šalims priklausančių žemės sklypų ribos, o 25 tujos yra pasodintos atsakovui priklausančiame žemės sklype. Atstumas nuo atsakovui nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype pasodintų tujų iki šalims priklausančių žemės sklypų ribos svyruoja nuo 0,01 m. iki 0,17 m. Atsakovas neturi ieškovės rašytinio sutikimo sodinti augalus (tujas) jai nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype ar ant šalims nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų ribos.

Šalies argumentai

7. Atsakovas su patikslintu ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad ieškovė nepaminėjo bylai reikšmingos aplinkybės, kad 3,0134 ha žemės ploto žemės ūkio paskirties sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise įsigijo 2013 m. rugpjūčio 6 d. pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu. Taigi, žemės sklypą ieškovė įsigijo žinodama apie 2002 m. vasario 20 d. įsakymu žemės sklype nustatytą 0,0164 ha ploto kelio servitutą, skirtą patekimui į atsakovui nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą. Anot atsakovo, ieškovė žemės sklypą iš tikrųjų įsigijo ne ūkininkavimui, o suskaidymui į atskirus žemės sklypus, jų paskirties pakeitimui ir pardavimui. Nuo žemės sklypo įsigijimo pradžios jis nebuvo naudojamas pagal paskirtį, buvo apleistas ir neprižiūrimas, ieškovė iki šiol nepradėjo ūkininkauti, todėl mažai tikėtina, kad jame ūkininkaus ateityje. Ieškovės teiginys, kad servituto vieta atsakovui nėra esminė siekiant patekti į jam priklausantį žemės sklypą yra deklaratyvus. Visų pirma, pagal nustatyto kelio servituto padėtį, kuri yra fiksuota tam tikromis koordinatėmis ir pažymėta planuose, atsakovui priklausančiame žemės sklype buvo nuosekliai planuojama ir formuojama ūkininko sodyba, projektuojami pastatai ir inžineriniai tinklai, rengiamas topografinis planas, atliekami žemės sklypo formavimo ir tvarkymo darbai: 2003 m. žemės sklype pradėti sodinti želdiniai, įrengtas kelias; 2004 m. buvo parengtas sklypo topografinis planas, kuriame suprojektuota statinių statybos vieta; 2006 m. gruodžio 27 d. buvo išduotas gyvenamojo namo su priklausiniais ūkininko sodyboje projektavimo sąlygų sąvadas; 2008 m. buvo išduotas statybos leidimas gyvenamojo namo statybai su priklausiniais ūkininko sodyboje; 2008 m. šalia kelio servituto suprojektuota ir per žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) pagal AB „VST“ 2006 m. lapkričio 29 d. technines sąlygas elektros įrenginių prijungimui prie skirstomųjų elektros tinklų buvo nutiesta požeminė elektros linija bei pastatyta elektros apskaitos spinta ant šalims priklausančių sklypų ribos prie įvažiavimo į atsakovui priklausantį žemės sklypą. Visi nurodyti dokumentai buvo rengiami ir žemės sklypo apželdinimo darbai atliekami pagal nustatyto kelio servituto padėtį, kuri yra fiksuota tam tikromis koordinatėmis ir pažymėta planuose. Tvora, vartai bei kelias per atsakovui priklausantį žemės sklypą taip pat buvo įrengti pagal nustatyto kelio servituto padėtį. Kadangi atsakovas savo žemės sklype ūkininkauja, jame augina dekoratyvinius augalus, todėl nustatyto kelio servituto vieta atsakovui yra labai svarbi ir reikšminga.

Atsiliepimas

8. Atsakovas ieškovės nurodytą įrengtą kitoje vietoje „naują ilgesnį ir platesnį“ kelią vertino kaip kelio imitaciją. Ieškovės vykdyti žvyrkelio klojimo darbai neatitiko darbų eigos ir nebuvo naudojamos reikiamos medžiagos, todėl kelias dėl klimato poveikio ir esant transporto eismo apkrovoms nusės bei deformuosis, o pavasarinio polydžio metu bus nepravažiuojamas. Tuo tarpu esamas servitutinis kelias yra žvyruotas, patogus ir saugus, užtikrina netrukdomą ir saugų privažiavimą prie atsakovui priklausančio žemės sklypo, todėl visiškai neracionalu įrengti kelią kitoje vietoje. Ieškovės siūlymas už 1 000 Eur įsirengti atsakovui nuosavybės teise valdomame žemės sklype naują 20 m kelią, panaikinant dabar esantį kelią ir jo vietoje pakeičiant dirvožemį, yra nepriimtinas ne tik dėl to, kad už tokią mažą kainą neįmanoma atlikti tokių darbų, bet ir dėl to, kad ieškovės siūloma nauja kelio servituto vieta, nurodyta MB „Geolygis“ 2021 m. rugsėjo 29 d. parengtame servituto pakeitimo plane, yra nepatogi, neracionali ir reikalaujanti daug investicijų. Ieškovės siūlomas naujas servitutinis kelias pažeistų atsakovo, kaip viešpataujančiojo daikto savininko, teises ir interesus, nes servituto vietos perkėlimas kainuotų gana dideles investicijas. Nesant pagrindo keisti servitutinio kelio vietos, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo atlyginimą už naudojimąsi kelio servitutu kiekvieną mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 10 Eur, atmestinas kaip nepagrįstas. Ieškovė nenurodė ir nepateikė jokių įrodymų, kad žemės sklypo negali naudoti pagal pagrindinę jo paskirtį – žemės ūkio. Ieškovės nurodytos aplinkybės, kad dėl esamo servituto ji patiria nepatogumų, negali racionaliai naudoti žemės sklypo, laikytinos nepagrįstomis ir neįrodytomis.

9. Nurodė, kad atsakovas, įsigijęs žemės sklypą 2002 m. vasarą, ant žemės sklypo ribos, gavęs gretimo žemės sklypo buvusio savininko žodinį sutikimą, pastatė ažūrinę (50–150 cm aukščio vielos tinklo, 100–150 cm aukščio medžio tašelių) tvorą, o 2003 m. šalia tvoros pasodino tujas. Aplinkybę, kad atsakovo žemės sklype 2003 m. jau buvo pasodintos tujos, patvirtina 2004 m. rugpjūčio 27 d. parengtas žemės sklypo topografinis planas, kuriame ant sklypo ribos sutartiniais ženklais (v) yra pažymėta tvora ir augalai (o). Tvoros statymo metu galiojo 2002 m. balandžio 16 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. 184 patvirtintas 2002 m. balandžio16 d. STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai“, kuriame nebuvo numatyta, kad nesudėtingo statinio, t. y. tvoros statybai ją statant ant sklypo ribos reikalingas gretimo sklypo savininko sutikimas. Gretimo sklypo buvę savininkai nepareiškė atsakovui pretenzijų dėl pastatytos tvoros per vienerius metus nuo jos statybos pradžios, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 23 straipsnio 25 dalimi, atsakovo tvoros statybai rašytinis sutikimas yra neprivalomas ir gretimo žemės sklypo savininko sutikimo nereikia. Pažymėjo, kad ieškovė žemės sklypą įsigijo 2013 m. kovo 6 d., kuomet tvora buvo pastatyta ant žemės sklypo ribos, o ne ieškovei priklausančiame žemės sklype, kaip teigia ieškovė, todėl pagal galiojantį teisinį reglamentavimą ieškovės rašytinis sutikimas taip pat nebuvo ir nėra privalomas. Minėtų argumentų pagrindu ieškovės reikalavimas atsakovą įpareigoti pašalinti tvorą atmestinas kaip nepagrįstas.

10. Atsakovas pripažino faktą, kad jam priklausančiame žemės sklype auga tujų gyvatvorė, kuri yra pasodinta 0,50 m. atstumu nuo sklypo ribos, tačiau nesutiko, kad 105 tujos yra pasodintos ieškovei priklausančiame žemės sklype. Nesutikimo priežastis – neteisingai atlikti ieškovės žemės sklypo kadastriniai matavimai dėl kurių MB „Geolygis“ neteisingai apskaičiavo tujų atstumus iki sklypo ribos. Atsakovo žemės sklype augančių tujų šakos nėra įsiterpusios į ieškovės žemės sklypą. Tujų šakos, esančios ties ieškovės žemės sklypu, netrukdo ieškovei naudoti žemės sklypą.

Atsiliepimas

11. Trečiasis asmuo NŽT atsiliepime prašė teismo sprendimą priimti savo nuožiūra.

Žemesnės instancijos teismas

12. Teismo posėdžio metu šalys palaikė savo procesiniuose dokumentuose išdėstytą poziciją.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

13. Kauno apylinkės teismas 2023 m. kovo 23 d. sprendimu patikslintą ieškinį tenkino visiškai, priteisė iš atsakovo ieškovei 2 709,70 Eur bylinėjimosi išlaidas.

14. Nustatė, kad ieškovė ieškiniu siekia pakeisti Kauno apskrities viršininko 2002 m. vasario 20 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyto kelio servituto, kurio plotas 0,0164 ha, vietą ir turinį.

15. Teismas vertino, kad ieškovės siekis jai nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą panaudoti maksimaliai produktyviai (įkuriant ūkininko sodybą specialistų parinktose vietose ar sklypą padalinant į du atskirus sklypus) yra natūralus ir suprantamas. Konstatavo, kad ieškovė jau yra įrengusi servitutinį kelią savo sklype pagal MB „Geolygis“ 2021 m. rugsėjo 29 d. paruoštą servituto pakeitimo planą. Patenkinus ieškovės reikalavimą ir pakeitus šiuo metu nustatyto kelio servituto vietą atsakovui tektų perkelti 4 suaugusius medžius ir įsirengti savo sklype maždaug 20 m ilgio įvažiavimą nuo jo žemės sklypo ribos iki jo šiuo metu naudojamo įvažiavimo. Vadovaudamasis pateiktomis fotonuotraukomis vertino, kad naujai ieškovės įrengtas kelias kokybės atžvilgiu iš esmės atitinka esamą servitutinį kelią. Laikėsi pozicijos, kad šiuo atveju šalių, kaip daiktų savininkų, nuosavybės teisių gynimo pusiausvyra bus pasiekta esamą kelio servitutą (jo vietą sklype) pakeitus ir jo vietą nustačius pagal MB „Geolygis“ 2021 m. rugsėjo 29 d. paruoštą servituto pakeitimo planą, atsakovui atlyginant dėl tokio pakeitimo atsiradusius nuotolius.

16. Teismas sutiko, kad neabejotinai nukentės atsakovo susikurtas gerbūvis įrengiant naują įvažiavimą, atsakovas patirs tam tikrų nepatogumų organizuojant darbus, kurių netektų patirti servitutą palikus toje pačioje vietoje, todėl atsakovui iš ieškovės priteisė 3 000 Eur išlaidas, susijusias su servituto vietos pakeitimu. Laikėsi pozicijos, kad tokiu būdu išsprendus šalių ginčą (pakeitus servituto vietą ir atsakovui priteisus 3 000 Eur išlaidų, susijusių su servituto vietos pakeitimu) bus pasiekta daiktų savininkų nuosavybės teisių gynimo pusiausvyra, užtikrinant tinkamą naudojimąsi viešpataujančiu daiktu, minimaliai apribojant tarnaujančio daikto savininkės teises.

17. Vertino, kad kompensacijos dydį tikslinga skaičiuoti atsižvelgiant į savivaldybės nustatytus, vertinant ir masinio vertinimo būdu nustatomas žemės sklypo kainas, žemės nuomos mokesčio tarifus. Iš viešai skelbiamų duomenų nustatė, kad Kauno rajono savivaldybės taryba 2022 m. gegužės 26 d. nustatė žemės mokesčio tarifus 2023 metams (procentais nuo žemės mokestinės vertės) pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį bei žemės naudojimo būdą: žemės ūkio paskirties sklypams 0,6 proc. Iš viešai prieinamų registro duomenų nustatė, kad sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), mokestinė vertė yra 15 900 Eur. Taigi, viena kvadratinio metro mokestinė vertė per metus, taikant koeficientą 0,6 proc., būtų 0,96 Eur (15 900 Eur : 9930 kv. m. x 0,6 ). Taigi, viso servituto metinė mokestinė vertė priklausomai nuo žemės paskirties sudarytų 160,32 Eur (167 kv. m x 0,96 Eur). Todėl ieškovės prašomą nustatyti 10 Eur mėnesinį kompensacijos dydį laikė pagrįstu, atitinkančiu protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijus.

18. Teismas pripažino ieškovės patikslinto ieškinio negatorinius reikalavimus dėl ieškovės žemės sklypo dalyje esančių ir atsakovui priklausančių elektros energijos apskaitos prietaisų spintos, vartų, tvoros ir pasodintų tujų, taip pat pasodintų tujų nesilaikant 1 m. atstumo iki ieškovės sklypo ribos, pagrįstais, todėl patikslintą ieškinį tenkino ir šioje dalyje. Tokios pozicijos laikėsi, nes aplinkybė, jog, ieškovei įgyjant nuosavybės teise sklypą, jo dalyje jau buvo atsakovui priklausanti energijos apskaitos prietaisų spinta, vartai, tvora ir pasodintos tujos, nėra reikšminga sprendžiant, ar ieškovė turi teisę reikšti negatorinį ieškinį reikalaudama atkurti ne iki jos, bet iki ankstesnių sklypo savininkų subjektinės nuosavybės teisės pažeidimo buvusią padėtį, kadangi žemės sklypo savininko (savininkų) subjektinės nuosavybės teisės pažeidimas buvo ne tik iki ieškovė įgijo nuosavybės teisę į žemės sklypą, bet ir ieškovei įgijus šią teisę bei tebesitęsia iki šiol (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-15-403/2020).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

19. Apeliaciniame skunde atsakovas prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2023 m. kovo 23 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – patikslintą ieškinį atmesti; tuo atveju, jei nebūtų pagrindo tenkinti pirmąjį reikalavimą, prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2023 m. kovo 23 d. sprendimą ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

19.1. Teismas netinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, neįvertino visų bylai reikšmingų aplinkybių, padarė šiurkščių proceso ir materialinės teisės normų taikymo bei aiškinimo pažeidimų, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) suformuotos praktikos ginčui išnagrinėti aktualiais klausimais, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, todėl sprendimas naikintinas.

19.2. Teismas pažeidė CPK 45 straipsnio nuostatas ir priėmė nepagrįstą sprendimą, įpareigodamas atsakovą pašalinti savo lėšomis į bylą neįtrauktam asmeniui – akcinei bendrovei „Energijos skirstymo operatorius“ nuosavybės teise priklausančius įrenginius, taip pat nuspręsdamas dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų, sukeldamas absoliutų sprendimo negaliojimo pagrindą. Tai sudaro savarankišką pagrindą panaikinti sprendimą ir bylą grąžinti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

19.3. Teismo įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimas sąlygojo neteisingos ir faktinės padėties neatitinkančios išvados priėmimą, jog vielos tinklo, aptraukto plastiku, tvora, ją laikantys kuoliukai ir mediniai vartai, bei visos 104 tujos patenka į ieškovei nuosavybės teise priklausančią žemę. Teismas apskirtai nepasisakė ir nenagrinėjo nei ieškovės į bylą pateiktų įrodymų, kuriais ji siekė įrodyti pateikto negatorinio ieškinio pagrįstumą, nei pašalino byloje esančius prieštaravimus tarp įrodymų, o galiausiai, nepasisakė dėl tų įrodymų, kuriais rėmėsi tenkindamas ieškinį ir įpareigodamas atsakovą pašalinti minėtus objektus (tvora, kuoliukai, vartai ir tujos), įrodomosios reikšmės.

19.4. Sprendimu nustatytas 167 kv. m. ploto servitutas pagal MB „Geolygis“ 2021 m. rugsėjo 29 d. paruoštą servituto pakeitimo planą neatitinka CK 4.126 straipsnyje numatytų būtinųjų sąlygų ir LAT praktikos, taikomos šios kategorijos byloms, dėl to sprendimas yra naikintinas. Nagrinėjamu atveju teismui sprendimu nustačius naują servitutą pagal MB „Geolygis“ paruoštą servituto pakeitimo planą, matyti, kad tarp naujo servituto ir viešpataujančio žemės sklypo susidaro tarpas. Tai lemia, kad sprendimu nustatytas servitutas neužtikrina atsakovui teisės patekti į jam priklausantį žemės sklypą. Taip pat minėtas servituto pakeitimo planas turi dar vieną trūkumą – jame tėra nurodytos posūkio taškų koordinatės, tačiau nėra pateikti kraštinių ilgiai tarp pateiktų koordinačių, kurie leistų realiai patikrinti ir įvertinti, ar prašomas nustatyti servitutas yra tokių matmenų ir tokio ploto, koks yra ieškovės nurodomas. Aplinkybė, kad šiame plane nėra pateikti visi duomenys apie prašomą nustatyti servitutą gali lemti papildomų ginčų tarp šalių kilimą ateityje dėl šio servituto naudojimo, dėl jo ribų ir pozicionavimo tarnaujančiame žemės sklype.

19.5. Ieškovės įre ngtas naujo servituto vietoje kelias nėra tinkamas važiuoti transporto priemonėmis, kadangi pavasario ir rudens sezono metu naujo servituto vietoje pravažiavimas būna apsemtas apie 20-30 cm gylio vandeniu. Dėl nestabilaus grunto kelias yra nepravažiuojamas, netinkamas naudojimui pagal savo tiesioginę paskirtį. Tuo tarpu esamas servitutas yra žvyruotas, patogus ir saugus, užtikrina netrukdomą ir saugų privažiavimą prie atsakovui priklausančio žemės sklypo.

Žemesnės instancijos teismas

19.6. Teismas išsamiai neištyrė byloje esančių įrodymų ir nepasisakė, kokios aplinkybės sudarytų CK 4.112 straipsnio 5 dalyje keliamus reikalavimus servituto panaikinimui arba pakeitimui, ir ar ieškovė įrodė jas esant. UAB „Geodezininkai“ 2022 m. rugpjūčio 29 d. rašte „Dėl kaimo plėtros žemėtvarkos projekto ūkininko sodybos vietai parinkti“ matyti, kad ne specialistai parinko vietą tarnaujančiame žemės sklype ūkininko sodybai šalia esamo servituto, o būtent pačios ieškovės pageidavimu ta vieta buvo parinkta. Nagrinėjamu atveju ieškovės noras statyti ūkininko sodybą būtent toje vietoje, kur yra esamas servitutas, nėra ir negali būti vertinama kaip iš esmės pasikeitusi aplinkybė ar atsiradusi nenumatyta aplinkybė.

19.7. Sprendimu teismas tiek kompensacijos už nustatomą servitutą periodinėmis įmokomis priteisimą, tiek ir esamo servituto turinio keitimą grindė Panevėžio apygardos teismo 2021 m. gruodžio 14 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2A-522-755/2021 suformuotu precedentu. Atsakovo teigimu, šiuo sprendimu, kaip precedentu, negalima vadovautis dėl to, jog šioje ir cituotoje byloje faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi, o sutampa tik pats faktas, kad abiejose bylose buvo keičiami esami servitutai.

19.8. Teismas, spręsdamas patikslintų ieškinių priėmimo klausimą, neįvertino, ar ieškovės pateikiami procesiniai dokumentai bei pareikšti reikalavimai atitinka visus jiems keliamus reikalavimus, t. y. ar, prieš pareiškiant patikslintą ieškinį, ieškovė kreipėsi į atsakovą dėl servituto nustatymo sandoriu ir ar byloje yra įrodymų, kurie patvirtintų, kad susitarimas neįmanomas dėl esminio šalių požiūrių skirtumo ir nepritaikė ieškinio trūkumų šalinimą reglamentuojančių teisės normų, taip pažeidžiant minėtas procesinės teisės normas ir sudarant teisiškai ydingą situaciją, kai ieškovės reikalavimai yra išnagrinėjami teisme, kurių ieškovė neturėjo subjektinės teisės pareikšti byloje.

19.9. Teismas neįvertino aplinkybių, kad ieškovė įgijo nuosavybės teises į tarnaujantį žemės sklypą, kai jame jau buvo nustatytas esamas servitutas, kad jis buvo nustatytas administraciniu aktu, bei, kad šioje byloje nebuvo nustatytas naujas servitutas, o sprendimu pakeistas esamo servituto turinys. Taigi, naujoji savininkė – ieškovė, įgijo tokias pačias teises ir pareigas, kurias turėjo prieš tai buvęs tarnaujančio žemės sklypo savininkas. Atsakovo teigimu, dėl servituto nustatymo atsiradusių nuostolių ieškovė negali prašyti, kadangi jų realiai nepatyrė. Atsižvelgiant į tai, sprendimu buvo nepagrįstai nustatytas ir didesnio ploto servitutas ir proporcingai servituto plotui priteista iš atsakovo ieškovės naudai kompensacija periodinėmis išmokomis. Taip pat teismas nepasisakė, kokiu pagrindu buvo konstatuota, jog ieškovė patyrė žalą dėl servituto, kuris buvo nustatytas dar pieš jai įgyjant nuosavybės teisę į jį, ir kokiu pagrindu apskritai yra nustatomas servitutas.

Žemesnės instancijos teismas

19.10. Apeliantui nėra suprantama kokiu pagrindu teismas priteisė ieškovės naudai 10 Eur dydžio kompensaciją, mokamą periodinėmis įmokomis kiekvieną mėnesį. Teismas ieškovės naudai priteisdamas ne vienkartinę, o nukrypdamas nuo teismų praktikos ir priteisdamas periodinėmis įmokomis mokamą kompensaciją už servituto nustatymą, sprendimu iš esmės pažeidė šalių lygiateisiškumo ir pusiausvyros principus, perkeldamas pernelyg didelę naštą atsakovo atžvilgiu.

19.11. Teismas nepagrįstai nevertino kitų būtinų išlaidų pritaikyti atsakovo nuosavybės teise valdomo viešpataujančio žemės sklypo aplinką, t. y. neįvertino, jog atsakovui tektų panaikinti jam nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype kelio dalį, pakeisti dirvožemį bei atkurti tereną. Esamo pravažiavimo atsakovo nuosavybės teise valdomame žemės sklype panaikinimo ir vejos atkūrimo darbai kainuotų apie 500 Eur, kurių teismas nepagrįstai neįtraukė, nors įtraukė naujos įvažos įrengimo ir vaismedžių perkėlimo išlaidas.

19.12. Teismas, apskaičiuodamas proporciją, pagal kurią tarp šalių turėjo būti paskirstytos bylinėjimosi išlaidos, nepagrįstai vertino, kad ieškinio reikalavimai buvo patenkinti visiškai, nors iš ieškovės 3 savarankiškų reikalavimų (dėl servituto turinio pakeitimo, dėl žemės sklypo atlaisvinimo, dėl kompensacijos priteisimo), vienas reikalavimas buvo patenkintas iš dalies. Taigi, teismas, priteisdamas ieškovės naudai 2 709,70 Eur bylinėjimosi išlaidas iš atsakovo ir jo naudai nepriteisdamas jo patirtų bylinėjimosi išlaidų proporcingai netenkinto ieškinio reikalavimų daliai iš ieškovės, pažeidė procesinės teisės normą, numatytą CPK 93 straipsnio 2 dalyje.

19.13. Teismas, netenkindamas atsakovo atstovės prašymo apklausti liudytoju byloje MB „Geolygis“ matininką R. M., siekiant gauti byloje atsakymus dėl jo rengtų planų, apribojo atsakovo CPK 42 straipsnio 1 dalyje ir 179 straipsnio 1 dalyje nustatytas procesines teises, atitinkamai neįvykdydamas CPK 265 straipsnyje numatytos pareigos tinkamai įvertinti įrodymus, konstatuoti, kurios aplinkybės, turinčios reikšmės bylai, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, todėl sprendimas yra naikintinas.

Atsiliepimas

20. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė prašo atmesti apeliacinį skundą ir palikti nepakeistą Kauno apylinkės teismo 2023 m. kovo 23 d. sprendimą, priteisti bylinėjimosi išlaidas, priimti naujus įrodymus, nepriimti atsakovo teikiamų naujų įrodymų. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

20.1. Atsakovas nepateikė teismui jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad skundžiamame teismo sprendime minima atsakovo naudojamų elektros apskaitos prietaisų spinta priklauso ne jam. Pažymi, kad apeliacinės instancijos teismui palikus galioti skundžiamą teismo sprendimą, dalyje dėl nurodytos elektros apskaitos prietaisų spintos iškėlimo iš ieškovei nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, netgi tuo atveju, jei paaiškėtų, kad ji priklauso ne atsakovui, o AB „Energijos skirstymo operatorius“, trečiojo asmens teisės niekaip nebūtų pažeistos.

20.2. Apeliaciniame skunde minimos galimos žemės sklypų ribų paklaidos yra taikomos tik žemės sklypų formavimo (pertvarkymo) procese iš esmės sprendžiant jų persidengimo klausimą, jeigu toks egzistuoja, o šį procesą užbaigus ir nustatytą žemės sklypų ribą, kuri apibrėžiama tiksliomis koordinatėmis, įregistravus viešajame registre, jokios paklaidos negali būti taikomos. Pažymi, kad 2022 m. rugpjūčio 10 d. NŽT rašte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad skyrius pakartotinai įvertino žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastro duomenų bylas ir juose nurodytus duomenis palygino su duomenimis, kurie buvo nustatyti faktinių duomenų patikrinimo metu. Buvo konstatuota, jog matininkas R. M. 2017 m. rugsėjo 11 d. kadastrinių matavimų metu teisingai nustatė bendrą žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)) ribą.

20.3. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme nebuvo keliams ir nagrinėjamas klausimas, ar iš tiesų pakeitus ieškovės sklype atsakovo naudai nustatyto kelio servituto vietą pagal MB „Geolygis“ paruoštą servituto pakeitimo planą tarp naujo servituto ir viešpataujančio žemės sklypo susidarys tarpas, kuris trukdytų atsakovui tinkamai naudotis nurodytu servitutu pagal tiesioginę jo paskirtį, dėl ko šiuo klausimu teismas skundžiamame sprendime nepasisakė. Tuo atveju, jeigu apeliacinės instancijos teismas nustatys, kad minėta faktinė aplinkybė realiai egzistuoja, jis turėtų bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka ir sudaryti ieškovei galimybę patikslinti nurodytą planą, pašalinant nustatytą tarpą tarp naujai siūlomo nustatyti servituto ir viešpataujančio daikto, nekeičiant jokių kitų plano sprendinių.

20.4. Nepagrįsti apeliacinio skundo teiginiai, jog, pakeitus šiuo metu atsakovo naudojamo kelio servituto vietą pagal ieškovės pateiktą planą, jo teisės tariamai būtų pažeistos ir dėl to, kad ieškovės lėšomis naujai suformuotas kelias per jai priklausantį žemės sklypą galimam patekimui į atsakovui priklausantį žemės sklypą yra įrengtas tariamai netinkamai. Iš šalių teismui pateiktų fotonuotraukų matyti, kad šiuo metu atsakovo naudojamas įvažiavimas į jam priklausantį žemės sklypą, esantis ieškovei nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, yra automobilių išvažinėta gruntinė danga, prie kurio nėra įrengta visiškai jokių griovių lietaus nuotėkų nubėgimui. Tuo tarpu ieškovės lėšomis įrengtas galimas naujas įvažiavimas į atsakovui priklausantį žemės sklypą yra iškeltas aukščiau šalia esančios žemės sklypo dangos, visas jo plotis ir ilgis yra padengtas atitinkamos frakcijos žvyro sluoksniu, o šalia jo yra įrengtas griovys lietaus nuotėkų nubėgimui.

20.5. Teismas padarė pagrįstą išvadą, kad, pakeitus ieškovei nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype atsakovo naudai nustatyto kelio servituto vietą, jis dėl to nepatirs jokių didelių nepatogumų, nes jam teks perkelti tik 4 suaugusius vaismedžius ir įsirengti maždaug 20 m ilgio įvažiavimą jam priklausančiame žemės sklype.

20.6. Ieškovė reikalavimą priteisti iš atsakovo jos naudai 10 Eur mėnesinį atlyginimą už naudojimąsi jai nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo dalimi (kelio servitutu) siejo ne su jos patirtais nuostoliais dėl servituto nustatymo, ką apeliaciniame skunde akcentuoja atsakovas, bet su teise gauti atlyginimą už ieškovės nuosavybės teisių suvaržymą.

20.7. Iš apeliacinio skundo nėra aišku, koks procesinis reikalavimas yra reiškiamas apeliacinės instancijos teismui, t. y. ar prašoma padidinti iš ieškovės priteistą pinigų sumą nuo 3 000 Eur iki 3 500 Eur, ar pašoma panaikinti sprendimo dalį, kuria atsakovui iš ieškovės priteista 3 000 Eur.

20.8. Atsakovas jokių priešinių reikalavimų šioje civilinėje byloje, įskaitant ir dėl kompensacijos (jos dydžio) priteisimo už servituto vietos pakeitimą, ieškovei nereiškė. Tokiu būdu teismo sprendimas padidinti ieškovės siūlytos atsakovui priteisti kompensacijos sumą nuo 1 000 Eur iki 3 000 Eur, negali būti laikomas daliniu ieškovės ieškinio tenkinimu CPK 93 straipsnio prasme.

20.9. Apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodoma, kad tarp šalių yra kilęs ginčas dėl liudytojo R. M. atliktų kadastrinių matavimų tikslumo ir pagrįstumo. Atmesdamas atsakovo prašymą iškviesti ir apklausti teisme minėtą liudytoją teismas atsižvelgė į tai, kad jokių reikalavimų, susijusių su atsakovo minimais matininko atliktais kadastriniais matavimais ir / ar jų teisėtumu, atsakovas šioje byloje nėra pareiškęs.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

21. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

22. Apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo tenkintas ieškovės patikslintas ieškinys dėl kelio servituto vietos pakeitimo ir atlyginimo dydžio už naudojimąsi servitutu nustatymo, dėl ieškovės žemės sklypo dalyje esančių ir atsakovui priklausančių elektros energijos apskaitos prietaisų spintos, vartų, tvoros ir pasodintų tujų, pašalinimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

23. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovė 2013 m. rugpjūčio 6 d. pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu nuosavybės teise įsigijo 3,0134 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), kuriame Kauno apskrities viršininko 2002 m. vasario 20 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nustatytas ir Nekilnojamojo turto registre įregistruotas 0,0164 ha ploto kelio servitutas, skirtas patekimui į atsakovui nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), paskirtis – žemės ūkio, žemės sklypo plotas: 0,7068 ha, esantis (duomenys neskelbtini)). NŽT prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono skyriaus vedėjo 2018 m. kovo 16 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovei nuosavybės teise priklausantis 3,0134 ha žemės ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) buvo padalintas į 11 žemės sklypų. Pertvarkius ieškovei priklausantį žemės sklypą, Kauno apskrities viršininko 2002 m. vasario 20 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytas kelio servitutas, kurio plotas 0,0164 ha, ieškovei priklausančiam naujai suformuotam žemės sklypui (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), paskirtis – žemės ūkio, žemės sklypo plotas: 0,9930 ha, esantis (duomenys neskelbtini)), suteikiantis teisę važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku (leisti privažiuoti į atsakovui priklausantį sklypą Nr. 35-1-2), išliko.

24. Nagrinėjamu atveju pagrindinis ginčas byloje kilo dėl kelio servituto vietos pakeitimo, t. y. ieškovė siekia pakeisti Kauno apskrities viršininko 2002 m. vasario 20 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyto kelio servituto, kurio plotas 0,0164 ha, vietą ir turinį. Ieškovė pagrindiniu motyvu nurodo tai, kad žemės sklype, kuris ieškovei priklauso nuosavybės teise, ji nori įrengti ūkininko sodybą ir pradėti ūkininkauti, tačiau negali tinkamai ir visa apimtimi įgyvendinti savo, kaip žemės sklypo savininkės, nuosavybės teisių, kadangi atsakovo naudai nustatytas 164 kv. m ploto kelio servitutas yra būtent toje vietoje, kur, UAB „Geodezininkai“ specialistų manymu, ieškovės įkurtoje ūkininko sodyboje turėtų stovėti ieškovės ir jos šeimos gyvenamasis namas. Taigi, ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama pakeisti jai nuosavybės teise priklausančiam 0,9930 ha žemės sklypui (tarnaujantis daiktas), unikalus (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam adresu (duomenys neskelbtini), pagal R. T. individualios įmonės paruoštą žemės sklypo planą M 1:2000, patekimui į atsakovui nuosavybės teise priklausantį 0,7068 ha žemės sklypą (viešpataujantis daiktas), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), nustatyto kelio servituto vietą ir turinį, nustatyti atlyginimą už naudojimąsi servitutu. Ieškovė taip pat pareiškė negatorinius reikalavimus – pašalinti ieškovės žemės sklypo dalyje esančius ir atsakovui priklausančius elektros energijos apskaitos prietaisų spintą, vartus, tvorą ir pasodintas tujas. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu ieškovės patikslintą ieškinį tenkino visiškai.

25. Apeliantas nesutinka su priimtu teismo sprendimu. Apeliaciniame skunde laikosi pozicijos, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, neįvertino visų bylai reikšmingų aplinkybių, padarė šiurkščių proceso ir materialinės teisės normų taikymo bei aiškinimo pažeidimų, nukrypo nuo LAT suformuotos praktikos ginčui išnagrinėti aktualiais klausimais, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, todėl sprendimas naikintinas.

26. Teisėjų kolegija, įvertinusi rašytinę bylos medžiagą, teismo posėdžio metu išsakytą šalių poziciją, skundžiamo teismo sprendimo argumentus, iš dalies sutinka su apeliantu, kad teismo sprendimas nėra visiškai teisingas. Toliau nutartyje teisėjų kolegija pasisakys, kodėl laikosi tokios pozicijos.

Dėl kelio servituto vietos pakeitimo

27. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime padarė išvadą, kad yra pagrindas tenkinti ieškovės reikalavimą dėl kelio servituto vietos pakeitimo. Teismas vertino, kad ieškovės siekis jai nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą panaudoti maksimaliai produktyviai (įkuriant ūkininko sodybą specialistų parinktose vietose ar sklypą padalinant į du atskirus sklypus) yra natūralus ir suprantamas. Teismas reikšminga aplinkybe laikė tai, kad ieškovė yra įrengusi servitutinį kelią savo sklype pagal MB „Geolygis“ 2021 m. rugsėjo 29 d. paruoštą servituto pakeitimo planą. Teismas laikėsi pozicijos, kad naujai įrengtas kelias kokybės atžvilgiu iš esmės atitinka esamą servitutinį kelią. Sprendė, kad ginčo atveju šalių, kaip daiktų savininkų, nuosavybės teisių gynimo pusiausvyra bus pasiekta esamą kelio servitutą (jo vietą sklype) pakeitus ir jo vietą nustačius pagal MB „Geolygis“ 2021 m. rugsėjo 29 d. paruoštą servituto pakeitimo planą, atsakovui atlyginant dėl tokio pakeitimo atsiradusius nuostolius.

28. Apeliantas, kvestionuodamas sprendimą, apeliaciniame skunde tvirtina, kad teismo nustatytas 167 kv. m. ploto servitutas pagal MB „Geolygis“ 2021 m. rugsėjo 29 d. paruoštą servituto pakeitimo planą neatitinka CK 4.126 straipsnyje numatytų būtinųjų sąlygų ir LAT praktikos. Pasak apelianto, teismui sprendimu nustačius naują servitutą pagal MB „Geolygis“ paruoštą servituto pakeitimo planą, matyti, kad tarp naujo servituto ir viešpataujančio žemės sklypo susidaro tarpas. Tai lemia, kad sprendimu nustatytas servitutas neužtikrina atsakovui teisės patekti į jam priklausantį žemės sklypą. Taip pat servituto pakeitimo plane tėra nurodytos posūkio taškų koordinatės, nėra pateikti kraštinių ilgiai tarp pateiktų koordinačių, kurie leistų realiai patikrinti ir įvertinti, ar prašomas nustatyti servitutas yra tokių matmenų ir tokio ploto, koks yra ieškovės nurodomas. Be to, ieškovės įrengtas naujo servituto kelias nėra tinkamas važiuoti transporto priemonėmis, kadangi pavasario ir rudens sezono metu naujo servituto vietoje pravažiavimas būna apsemtas apie 20-30 cm gylio vandeniu. Dėl nestabilaus grunto kelias yra nepravažiuojamas, netinkamas naudojimui pagal savo tiesioginę paskirtį. Tuo tarpu esamas servitutinis kelias yra žvyruotas, patogus ir saugus, užtikrina netrukdomą ir saugų privažiavimą prie atsakovui priklausančio žemės sklypo. Teisėjų kolegija šioje dalyje sutinka su apeliantu.

29. CK 4.111 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad servitutas – tai teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujančiuoju daiktu), arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančiojo daikto), tinkamą naudojimą. Servitutas yra išvestinė daiktinė teisė, suteikianti galimybes jos turėtojui naudotis svetimu daiktu. Servitutas nustatomas savanoriškai arba priverstinai. Pagal CK 4.124 straipsnio 1 dalį servitutą gali nustatyti įstatymai, sandoriai ir teismo sprendimas, o įstatymo nustatytais atvejais – administracinis aktas.

30. CK 4.112 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad viešpataujančiojo ar tarnaujančiojo daikto savininkas turi teisę kreiptis į teismą ir prašyti pakeisti servituto turinį ar panaikinti servitutą, jeigu iš esmės pasikeičia aplinkybės ar atsiranda nenumatytų aplinkybių, dėl kurių servituto suteikiamų teisių įgyvendinti tampa neįmanoma ar labai sudėtinga. Taigi, ši teisės norma reglamentuoja galimybę keisti servituto turinį ar kelti servituto panaikinimo klausimą dėl iš esmės pasikeitusių ar atsiradusių nenumatytų aplinkybių. Nagrinėjamo ginčo atveju ieškovė, turėdama tikslą racionaliau ir efektyviau naudotis jai nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu, siekia pakeisti jos žemės sklype nustatyto kelio servituto vietą, nustatant analogiško turinio servitutą (suteikiančio teisę atsakovui patekti į savo nuosavybę) kitoje žemės sklypo dalyje.

31. Teisėjų kolegijos vertinimu, sprendžiant nagrinėjamoje byloje kilusį ginčą dėl servituto vietos pakeitimo, turi būti vadovaujamasi CK 4.112 straipsnio 5 dalies nuostatomis, pagal kurias servitutas gali būti keičiamas, kai iš esmės pasikeičia aplinkybės arba atsiranda naujų, ir dėl to tampa neįmanoma arba labai sudėtinga įgyvendinti servituto suteikiamas teises. Šiuo atveju ieškovė kaip iš esmės pasikeitusias aplinkybes nurodo tai, kad nori įkurti ūkininko sodybą ir toje vietoje, kurioje šiuo metu yra ginčo kelio servitutas, statyti gyvenamąjį namą. Teismas šias aplinkybes laikė pagrįstomis, todėl tenkino ieškovės reikalavimą. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, teismas, pakeisdamas servituto vietą pagal ieškovės siūlymą, neįvertino kitų bylai reikšmingų aplinkybių, ko pasėkoje liko neužtikrinti priešingos šalies – atsakovo teisėti interesai.

32. Pirma, teisėjų kolegija sutinka, kad savininkas turi teisę spręsti, kaip jam naudotis nuosavybės objektu – šiuo atveju žemės sklypu. Ieškovė nori servituto vietoje statyti gyvenamąjį namą. Pasirinkti statybos vietą yra ieškovės teisė. Tačiau, kadangi toje vietoje yra servitutinis kelias, ta jos teisė yra ribota ta prasme, kad ji turi užtikrinti galimybę servitutiniu keliu besinaudojančiam asmeniui patekti į savo žemės sklypą. Siekdama įgyvendinti savo teisę naudotis žemės sklypu savo nuožiūra, ieškovė prašo pakeisti servitutinio kelio vietą, sutinka įrengti naują kelią, atlyginti dėl to susidarančius nuostolius. Atsakovas teismo posėdyje sutiko, kad jam servitutinio kelio vieta nėra reikšminga, tačiau nesutikimą dėl jo pakeitimo motyvavo tuo, kad naujai įrengtas servitutinis kelias nėra lygiavertis esamam keliui.

33. Apylinkės teismas sprendime nurodė, kad iš fotonuotraukų nustatė, jog ieškovės naujai įrengtas kelias yra lygiavertis esamam servitutiniam keliui. Teisėjų kolegija nesutinka su tokia teismo išvada. Sulyginus byloje pateiktas esamo servitutinio kelio ir naujai įrengto kelio fotonuotraukas, akivaizdžiai matyti, kad naujas įrengtas kelias nėra lygiavertis esamam keliui. Kita vertus, teisėjų kolegijos vertinimu, fotonuotraukos nėra tinkamas įrodymas kelio kokybei nustatyti, nes pirma, iš jų matyti tik kelio bendras vaizdas, nėra galimybių nustatyti, iš kokių ir ar tinkamų medžiagų sudarytas naujas kelias. Antra, tam, kad nustatyti, ar kelias yra tinkamas naudoti pagal jo paskirtį, t.y. važiuoti transporto priemonėmis (servitutinis kelias tam yra skirtas) reikalingos specialios žinios, t.y. įrodymu, ar kelias yra tinkamai įrengtas galėtų būti atitinkamo specialisto išvada.

34. Antra, atsakovas nurodo ir tą aplinkybę, jog teismui sprendimu nustačius naują servitutą pagal MB „Geolygis“ paruoštą servituto pakeitimo planą, matyti, kad tarp naujo servituto ir viešpataujančio žemės sklypo susidaro tarpas, jame tėra nurodytos posūkio taškų koordinatės, tačiau nėra pateikti kraštinių ilgiai tarp pateiktų koordinačių, kurie leistų realiai patikrinti ir įvertinti, ar prašomas nustatyti servitutas yra tokių matmenų ir tokio ploto, kokį ieškovė nurodo, o tai gali lemti papildomų ginčų tarp šalių kilimą ateityje dėl šio servituto naudojimo, dėl jo ribų ir pozicionavimo tarnaujančiame žemės sklype. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė nurodo, kad tuo atveju, jeigu apeliacinės instancijos teismas nustatys, kad minėta faktinė aplinkybė realiai egzistuoja, turėtų būti sudaryta jai galimybė patikslinti nurodytą planą, pašalinant nustatytą tarpą tarp naujai siūlomo nustatyti servituto ir viešpataujančio daikto, nekeičiant jokių kitų plano sprendinių. Iš MB „Geolygis“ paruošto servituto pakeitimo plano matyti, kad tarp naujo servituto ir viešpataujančio žemės sklypo susidaro tarpas. Taigi, akivaizdu, jog planas turi būti tikslinamas.

35. Trečia, keičiant servitutą, išspręstinas klausimas dėl šalių interesų suderinimo, t.y. kaip ir kada ieškovė, prašanti pakeisti kelio servitutą, įrengs naują servitutinį kelią ir galės panaikinti esamą servitutinį kelią. Akivaizdu, jog ieškovė, nežinodama, ar bus patenkintas jos reikalavimas dėl servitutinio kelio pakeitimo, neturėjo pagrindo įrengti atitinkamą servitutinį kelią.

36. Ketvirta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, pakeisdamas nemokamą servitutą į mokamą, šios sprendimo dalies nemotyvavo, neįvertino aplinkybių, kad ieškovė įgijo nuosavybės teises į tarnaujantį žemės sklypą, kai jame jau buvo nustatytas esamas nemokamas servitutas, kad jis buvo nustatytas administraciniu aktu, bei, kad šioje byloje nebuvo nustatytas naujas servitutas, o sprendimu pakeistas esamo servituto turinys, kad naujoji savininkė – ieškovė, įgijo tokias pačias teises ir pareigas, kurias turėjo prieš tai buvęs tarnaujančio žemės sklypo savininkas, juolab, kad ieškovė reikalavimą priteisti iš atsakovo jos naudai 10 Eur mėnesinį atlyginimą už naudojimąsi jai nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo dalimi (kelio servitutu) siejo su teise gauti atlyginimą už nuosavybės teisių suvaržymą. Ne mažiau svarbi aplinkybė, dėl kurios pirmosios instancijos teismas nepasisakė skundžiamame sprendime, yra ta, kad, pakeitus senojo servituto vietą ir atsakovui leidžiant naudotis naujai ieškovės įrengtu keliu, atsakovo padėtis yra bloginama tuo aspektu, jog naudotis naujai įrengtu keliu atsakovas negalės neatlygintinai, nors, naudojantis senuoju servitutu, jam tokia galimybė buvo suteikta.

37. Teisėjų kolegija, įvertinusi anksčiau aptartas faktines bylos aplinkybes, įrodymus, daro išvadą, jog ieškovės ieškinį dalyse dėl servituto vietos pakeitimo, atlyginimo nustatymo už naudojimąsi servitutu bei atsakovui iš ieškovės priteistų servituto vietos pakeitimo išlaidų, kurios yra betarpiškai susiję, pirmosios instancijos teismas tenkino nepagrįstai. Apibendrindamas šią dalį, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas įrodymus, pažeidė CPK 178 straipsnio reikalavimus, dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla, todėl sprendimas dalyse dėl servituto vietos pakeitimo, atlyginimo nustatymo už naudojimąsi servitutu, atsakovui iš ieškovės priteistų servituto vietos pakeitimo išlaidų priteisimo panaikinamas (CPK 329 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, siekdamas neatimti apeliacijos teisės iš bylos šalių, bylą šioje dalyje perduoda pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Dėl ieškinio reikalavimų pašalinti elektros energijos apskaitos prietaisų spintą, vartus, tvorą ir tujas

38. Ieškovė patikslintame ieškinyje teismo prašė pašalinti iš jai nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo atsakovui priklausančią elektros energijos apskaitos prietaisų spintą (dėžutę), vielos tinklo, aptraukto plastiku, tvorą, ją laikančius kuoliukus ir medinius vartus, 104 tujas su išaugomis, pasodintas ieškovei nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, 1 tują esančią ant šalims priklausančių žemės sklypų ribos, 205 tujas su išaugomis pasodintas atsakovui nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype ir augančių arčiau kaip 1 metro atstumu nuo ieškovei nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo. Pirmosios instancijos teismas šiuos reikalavimus tenkino. Savo procesinį sprendimą argumentavo tuo, kad ieškovei nuosavybės teise priklausančioje valdoje, t. y. žemės sklype esantys ir atsakovui priklausantys objektai pažeidžia ieškovės teises, pažeidimas yra tęstinio pobūdžio. Teismas vertino, kad aplinkybė, jog, ieškovei įgyjant nuosavybės teise žemės sklypą, jo dalyje jau buvo atsakovui priklausanti elektros energijos apskaitos prietaisų spinta, vartai, tvora ir pasodintos tujos, nėra reikšminga sprendžiant, ar ieškovė turi teisę reikšti negatorinį ieškinį, reikalaudama atkurti ne iki jos, bet iki ankstesnių sklypo savininkų subjektinės nuosavybės teisės pažeidimo buvusią padėtį, kadangi žemės sklypo savininko (savininkų) subjektinės nuosavybės teisės pažeidimas buvo ne tik iki ieškovė įgijo nuosavybės teisę į žemės sklypą, bet ir ieškovei įgijus šią teisę bei tebesitęsia iki šiol.

39. Apeliantas su šia skundžiamo sprendimo dalimi nesutinka. Pasisakydamas dėl įpareigojimo pašalinti elektros energijos apskaitos prietaisų spintą nurodo, kad šie įrenginiai priklauso į bylą neįtrauktam asmeniui AB „Energijos skirstymo operatorius“, todėl teismas, nuspręsdamas dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų, sukėlė absoliutų sprendimo negaliojimo pagrindą. Teisėjų kolegija su šiuo argumentu nesutinka. Visų pirma, apeliantas, teigdamas, kad elektros skydinė nėra jo nuosavybė, šiam teiginiui pagrįsti savalaikiai nepateikė jokių įrodymų (CPK 178 straipsnis) ir šį klausimą iš esmės iškėlė tik apeliaciniame skunde. Antra, ieškinys buvo tikslintas keletą kartų, atsakovas susipažinęs su jo turiniu ir reikalavimais pateikė atsiliepimus, tačiau ne tik juose, bet ir viso bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu neteikė teismui prašymo pakeisti netinkamą atsakovą tinkamu ar bent į bylos nagrinėjimą AB „Energijos skirstymo operatorius“ įtraukti trečiuoju asmeniu. Tai sudaro pagrindą atmesti apelianto argumentus, kad šioje dalyje teismas priėmė nepagrįstą sprendimą.

40. Apeliaciniame skunde taip pat kvestionuojamas teismo sprendimo dalies, kurioje atsakovas įpareigotas pašalinti tvorą, vartus bei tujas teisėtumas. Apelianto įsitikinimu, teismo įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimas sąlygojo neteisingos ir faktinės padėties neatitinkančios išvados padarymą, jog vielos tinklo, aptraukto plastiku, tvora, ją laikantys kuoliukai ir mediniai vartai, bei visos 104 tujos patenka į ieškovei nuosavybės teise priklausančią žemę. Atliekant šalims nuosavybės teise priklausančių žemės ribų patikrinimą ir siekiant nustatyti, ar atsakovo įrengta tvora, kuoliukai, vartai ir tujos nepatenka į ieškovės žemės sklypo ribas, reikia įvertinti, kad Kadastro nuostatai numato leistiną tokių matavimų 30 cm paklaidą. Įvertinus tai, jog vietoje objektai buvo pamatuoti ne nuo įkaltų riboženklių, o nuo įregistruotų žemės sklypų ribų koordinačių, todėl ir MB „Geolygis“ 2020 m. birželio 20 d. planuose pateiktiems duomenims yra taikoma leistina 30 cm paklaida. Teisėjų kolegija nurodytai apelianto argumentacijai nepritaria.

41. Byloje nustatyta, kad ieškovei nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), buvo suformuotas pagal 2017 m. rugsėjo 11 d. atliktus kadastrinius matavimus, kurių duomenis 2018 m. kovo 16 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtino Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio skyriaus vedėjas. Kadastriniai matavimai buvo atlikti vadovaujantis Nekilnojamojo turto kadastro nuostatais, patvirtintais 2002 m. balandžio 15 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 534. Šių matavimų atlikimo metu ieškovei nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo ribos buvo suderintos su atsakovui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo ribomis. Duomenys buvo įregistruoti viešajame registre, fiksuojant juos atitinkamomis koordinatėmis. Byloje šalys neginčijo aplinkybės, kad apie nurodytų kadastrinių matavimų atlikimą 2017 m. bei tuo pačiu ir šalims nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų ribų suderinimą, atsakovui buvo žinoma nuo 2017 m. Jeigu atsakovas manė, kad jam nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo ribos, atliekant kadastrinius matavimus 2017 m. rugsėjo 11 d., buvo nustatytos netinkamai, jis savo pažeistas teises galėjo ginti įstatymo nustatyta tvarka, tačiau tokie duomenys nepateikti.

42. Šiame kontekste svarbiu įrodymu laikytinas 2022 m. rugpjūčio 10 d. NŽT prie ŽŪM Kauno rajono skyriaus raštas Nr. (duomenys neskelbtini). Šiame rašte nurodyta, jog skyrius pakartotinai įvertino žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastro duomenų bylas ir jose nurodytus duomenis palygino su duomenimis, kurie buvo nustatyti faktinių duomenų patikrinimo metu. Buvo konstatuota, jog matininkas R. M. 2017 m. rugsėjo 11 d. kadastrinių matavimų metu teisingai nustatė bendrą žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)) ribą. Šiame rašte taip pat nurodyta, jog matininkas R. M., atlikdamas žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastrinius matavimus, vadovavosi teisės aktais, reglamentuojančiais žemės sklypų kadastrinių matavimų vykdymą, t. y. Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“ 32.1.1.2., 32.1.1.3., 32.1.1.5. papunkčiais bei Taisyklių 32.7. papunkčiu. Minėtame rašte atsakovui buvo aiškiai nurodyta, kad, jeigu jis mano, jog atlikti žemės sklypo (kadastro (duomenys neskelbtini)) kadastriniai matavimai yra neteisėti, jis gali šias teises ginti teismine tvarka, taip pat turi teisę per 20 dienų šį raštą apskųsti NŽT prie ŽŪM direktoriui. Byloje nėra duomenų, kad minėtas raštas būtų apskųstas ar būtų imtasi veiksmų dėl kadastrinių matavimų nuginčijimo. Todėl teisėjų kolegija daro išvadą, kad apylinkės teismas pagrįstai vadovavosi ieškovės pateiktais MB „Geolygis“ paruoštais planais, kadangi jie parengti pagal 2017 m. rugsėjo 11 d. atliktų kadastrinių matavimų duomenis, kurie teisės aktų nustatyta tvarka yra įregistruoti viešajame registre ir kurie nėra nuginčyti.

43. Atsakovas savo procesiniuose dokumentuose nurodė, kad jam priklausančios tujos pasodintos nuo 2003 m. Pažymėtina, kad medžių ir kitų augalų sodinimą prie kaimyninių žemės sklypų ribos nuo 1993 m. vasario 1 d. iki 2004 m. kovo 5 d. reglamentavo RSN 151-92 ‚,Miestų ir gyvenviečių sodybos“, o po to, iki 2010 m. spalio 1 d. – STR 1.01.07:2002. Taigi atsakovo tujų sodinimo metu galiojo reglamentas RSN 151-92 „Miestų ir gyvenviečių sodybos“, kurio 2.4 punkte buvo nurodyta, jog vaismedžių ir vaiskrūmių sodinimo atstumai nuo kaimyninių valdų ribų ir gatvės raudonosios linijos turi būti ne arčiau: obelys, kriaušės, trešnės, riešutmedžiai ir kiti stambūs medžiai – 3 m; vyšnios, slyvos – 2 m; serbentai, agrastai, avietės ir kiti krūmai – 1 m. Ginčo atveju yra akivaizdu, kad atsakovo tujos pasodintos neleistinu atstumu.

44. Apibendrindamas šią dalį, apeliacinės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo išvada, kad ieškovei nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype esantys atsakovui priklausantys objektai pažeidžia ieškovės teises, teisių pažeidimas yra nuolatinis. Šiuo atveju nekeičia išvados ir tas faktas, kad, ieškovei įgyjant nuosavybės teise sklypą, jo dalyje jau buvo atsakovui priklausantys minėti objektai, kadangi žemės sklypo savininko (savininkų) subjektinės nuosavybės teisės pažeidimas buvo ne tik iki ieškovė įgijo nuosavybės teisę į žemės sklypą, bet ir ieškovei įgijus šią teisę bei tebesitęsia iki šiol (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-15-403/2020).

Dėl procesinės bylos baigties

45. Apibendrindama išdėstytą teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimą, dalyse dėl servituto vietos pakeitimo ir su tuo susijusių išvestinių reikalavimų, bei tenkindamas ieškinį šiose dalyse, neįvertino bylai reikšmingų aplinkybių, nurodytų šios nutarties 32–36 punktuose, ko pasėkoje buvo akivaizdžiai pažeistos atsakovo teisės. Atsižvelgiant į tai, apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, sprendimas minėtose dalyse naikinamas, perduodant bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Kitose dalyse teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

46. Apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl šalių bylinėjimosi išlaidų priteisimo, kadangi, sprendimo dalį panaikinus ir dalį bylos grąžinus pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidų tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacinės instancijos teisme atlyginimo klausimas bus išspręstas pirmosios instancijos teismui išnagrinėjus bylą iš esmės (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

panaikinti Kauno apylinkės teismo 2023 m. kovo 23 d. sprendimo dalis, kuriose pirmosios instancijos teismas nusprendė:

„Pakeisti ieškovei R. Č., gimusiai (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančiam 0,9930 ha žemės sklypui (tarnaujantis daiktas), kurio unikalus (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam adresu (duomenys neskelbtini), pagal R. T. individualios įmonės paruoštą žemės sklypo planą M 1:2000, patekimui į atsakovui A. Ž., gimusiam (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantį 0,7068 ha žemės sklypą (viešpataujantis daiktas), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), nustatyto kelio servituto vietą ir turinį:

· panaikinant 2002 m. vasario 20 d. Kauno apskrities viršininko įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini), ieškovei R. Č., gimusiai (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančiam 0,9930 ha žemės sklypui (tarnaujantis daiktas), kurio unikalus (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam adresu (duomenys neskelbtini), nustatytą 164 kv. m ploto kelio servitutą, patekimui į atsakovui A. Ž., gimusiam (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantį 0,7068 ha žemės sklypą (viešpataujantis daiktas), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini);

· ieškovei R. Č., gimusiai (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančiam 0,9930 ha žemės sklypui (tarnaujantis daiktas), kurio unikalus (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam adresu (duomenys neskelbtini), nustatant naują 167 kv. m kelio servitutą, patekimui į atsakovui A. Ž., gimusiam (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantį 0,7068 ha žemės sklypą (viešpataujantis daiktas), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), pagal mažosios bendrijos „Geolygis“ 2021 m. rugsėjo 29 d. paruoštą servituto pakeitimo planą M 1:500, kuris apibrėžtas koordinatėmis: X6084614,83/Y483193,37; X6084616,09/Y483197,40; X6084594,68/Y483194,27; X6084595,10/Y483198,32; X6084579,40/Y483195,03; X6084582,03/Y483199,26; X6084574/Y483194,33; X6084576,75/Y483199,53.

Nustatyti, kad ieškovei R. Č., gimusiai (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančiam 0,9930 ha žemės sklypui (tarnaujantis daiktas), kurio unikalus (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam adresu (duomenys neskelbtini), nustatytas 167 kv. m ploto kelio servitutas, patekimui į atsakovui A. Ž., gimusiam (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantį 0,7068 ha žemės sklypą (viešpataujantis daiktas), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), yra atlygintinis ir priteisti iš atsakovo A. Ž., gimusio (duomenys neskelbtini), atlyginimą už naudojimąsi nurodytu kelio servitutu, kiekvieną mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, po 10 Eur (dešimt eurų) kiekvieną mėnesį, pinigus pervedant į ieškovės R. Č., gimusios (duomenys neskelbtini), asmeninę banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB SEB banke.

Priteisti iš ieškovės R. Č., gimusios (duomenys neskelbtini), atsakovui A. Ž., gimusiam (duomenys neskelbtini), 3 000 Eur (trijų tūkstančių eurų) išlaidas, susijusias su servituto vietos pakeitimu“ ir bylą šiose dalyse grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Panaikinti sprendimo dalį, kurioje paskirstytos bylinėjimosi išlaidos.

Kitas sprendimo dalis palikti nepakeistas.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjos Diana LabokaitėRūta PalubinskaitėAnita Sereikienė