Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

nedalyvaujant pareiškėjai R. B. bei jos atstovei advokato padėjėjai Rūtai Zarankienei nedalyvaujant suinteresuotiems asmenims Linai marijai Savickienei ir M. Ž.

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos r. B. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys L. M. Savickienė ir M. Ž..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškėja ir jos atstovė advokato padėjėja Rūta Zarankienė (toliau atstovė) į teismo posėdį neatvyko, pateikė prašymą bylą nagrinėti pareiškėjai ir jos atstovei nedalyvaujant. Dalyvavimas nebuvo pripažintas privalomu ir byla buvo nagrinėjama pareiškėjai ir atstovei nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 443 str. 5 d.).

Motyvuojamoji dalis

Teismas Konstatuoja:

Pareiškimas tenkinamas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2016 m. lapkričio 19 d. mirė A. S., kuri yra Z.P. S. ir suinteresuotų asmenų motina, o pareiškėjos – senelė. Zenonas P. S. yra pareiškėjos dėdė iš motinos pusės ir jis mirė 2020 m. sausio 13 d. bei savo turtą testamentu paliko pareiškėjai, kuri priėmė palikimą po dėdės Z.P. S. mirties.

Pareiškėja įrodinėja, kad Z. P. S. priėmė palikimą po savo motinos mirties, pradėdamas turtą faktiškai valdyti. Šių aplinkybių neginčija suinteresuoti asmenys ir jas patvirtina rašytiniai įrodymai. VĮ Registrų Centras duomenimis A. S. vardu nuosavybės teise yra registruota ½ dalis žemės sklypo ir pastatų – gyvenamojo namo bei kitų, esančių Kalvarija, -. Kita ½ dalis jų registruota nuosavybės teise suinteresuoto asmens L. M. S. ir jos sutuoktinio vardu kaip bendroji jungtinė nuosavybė. Pateikti įrodymai, kad mokesčiams mokėti sąskaitos išrašomos L.M. S. ir P.Z. S. vardu ir skolų nėra. Notaro liudijime nurodyta jog Z.P. S. paskutinė gyvenamoji vieta buvo Kalvarija, -, tai patvirtina pareiškėjos pareiškime ir suinteresuotų asmenų atsiliepime nurodytą aplinkybę, kad Z.P. S. ir po motinos mirties 2016 metais, liko gyventi ir gyveno motinai priklausiusioje namo dalyje iki savo mirties bei rūpinosi šiuo turtu ir jį valdė, tačiau nesikreipė į notarą įstatymu nustatytu terminu ir jam paveldėjimo teisės liudijimas nebuvo išduotas. Aplinkybę jog po A. S., gyvenusios Kalvarija, -, mirties nebuvo užvesta paveldėjimo byla patvirtina notarės Laimos valaitės pažyma Nr. S-13,2020-06-17. Notarė Laima Valaitė 2020 m. sausio 17 d. išdavė liudijimą, kad Zenono P. S. įpėdine pagal testamentą yra

R. B. ir tai leidžia teismui daryti išvadą, kad pareiškėja priėmė pagal testamentą Z. P. S. palikimą, todėl fakto, kad Z.P. S. priėmė palikimą po savo motinos mirties, pradėdamas turtą faktiškai valdyti, nustatymas sukels pareiškėjai teisines pasekmes, kadangi ji galės paveldėti visą Z.P. S. turtą ir įrodytas faktas, nesant ginčo dėl jo nustatymo, nustatomas (CPK 445 str. 442 str. 2 d. 8 p.).

Teismas papildomai pasisako, kad palikėjui mirus įvyksta universalus jo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams. Teisių perėjimo universalumas reiškiasi tuo, kad palikėjo teisės ir pareigos pereina palikimą priėmusiam įpėdiniui, neatsižvelgiant į tai, žinojo jis ar nežinojo esant atitinkamas palikėjo teises ar pareigas. Neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis, paveldima yra pagal įstatymą ir pagal testamentą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.2 straipsnis). Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti, palikimo priėmimo faktas nustatomas, kai įpėdinis faktiškai pradeda paveldimą turtą valdyti arba paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo, šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 2 ir 3 dalys). Teismas pažymi, kad CK 5.50 straipsnio 2 dalyje nustatyto palikimo priėmimo faktiniu valdymu esmė yra aktyvūs palikėjo veiksmai, kuriais siekiama įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą. CK 5.51 straipsnis nustato, kad įpėdinis pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Paveldėti galima ne tik turtą, bet ir turtines teises.

Teismas, įvertinęs byloje nustatytus faktus ir juos patvirtinančius įrodymus, konstatuoja, jog 2016 m. lapkričio 19 d. d. mirus A. S., jos palikimą priėmė ir jį valdė palikėjos sūnus Zenonas P. S. (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Byloje nėra duomenų, kad A. S. palikimą būtų priėmę kiti asmenys.

Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Tai reiškia, kad išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo negu, kad jo nebuvo.

Taigi, atsižvelgiant į įstatymų, reglamentuojančių palikimo priėmimą, bei įvertinus pareiškėjos pareiškime nurodytas faktines aplinkybes ir nagrinėjamojoje civilinėje byloje pateiktus aukščiau paminėtus įrodymus, teismas daro išvadą, kad pareiškėjos prašymas yra pagrįstas ir įrodytas (CPK 176 straipsnis). Palikimo priėmimo fakto nustatymas pareiškėjui turės juridinę reikšmę – suteiks teisę gauti paveldėjimo teisės liudijimą ir paveldėti visą dėdės Zenono P. S. turtą, kuris jam priklausė jo mirties dieną.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 straipsniais, 263-270 straipsniais, 448 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti.

Paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu, nustatyti turintį juridinę reikšmę turintį faktą, kad Z. P. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) miręs 2020 m. sausio 13 d., priėmė motinos A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios 2016 m. lapkričio 19 d., palikimą, faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti.

Priteisti iš pareiškėjos R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 5,58 EUR bylinėjimosi išlaidų valstybei, jas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Sprendimo patvirtintas kopijas per tris dienas teikti (siųsti) pareiškėjos atstovei ir suinteresuotiems asmenims nedalyvavusiems teismo posėdyje.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.