Vilniaus apygardos teismo nutartis

2012-05-28 · Civilinė byla Nr. 2A-42-567/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-05-28
Bylos Nr.
2A-42-567/2012
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Neringa Švedienė
Pareiškėjas
A. L., G. Š.
Suinteresuotas asmuo
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyriaus, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyrius
Kategorijos
  • 128.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Procesinio sprendimo kategorija: 128.2 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. gegužės 28 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Neringa Švedienė,sekretoriaujant Monikai Stankevičienei,dalyvaujant pareiškėjoms A. L., G. Š.,

suinteresuoto asmens Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyriaus atstovei A. M.,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyriaus (Varėnos skyriaus teisių perėmėjo) apeliacinį skundą dėl Varėnos rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 10 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-347-308/2011 pagal pareiškėjų A. L. ir G. Š. pareiškimą dėl juridinio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyrius.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

Pareiškėjos A. L. ir G. Š. kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydamos dėl nuo okupacijų nukentėjusios asmens – tremtinio teisinio statuso suteikimo nustatyti juridinį faktą, jog A. L., gim. 1945-06-28, ir G. Š., gim. 1952-11-27, kaip nepilnamečiai V. B., gim. 1912 m., mirusio 1956 m., ir O. B., gim. 1911 m., mirusios 1987 m., vaikai nuo 1950 m. vasario mėn. iki 1953 m. kovo mėn. negalėjo legaliai gyventi ankstesnėje nuolatinėje gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad pareiškėjos yra V. B. bei O. B. (K.) vaikai. Pokario metais, prasidėjus partizaniniam karui, pareiškėjų tėvai buvo partizanų ryšininkai, globojo netoli miške esantį partizanų bunkerį, todėl okupacinei valdžiai sužinojus, jiems grėsė kalėjimas. Prasidėjo šeimos persekiojimas, daromos kratos namuose, žiauriai elgdavosi su pareiškėjų tėvais. Nuo 1950 m. pareiškėjų tėvų šeima slapstėsi tam, kad išvengti tremties į Sibirą. Tai tęsėsi iki 1953 m. kovo mėn. Tėvas po tokių persekiojimų ir sumušimų susirgo širdies liga bei 1956 m. mirė. Motina O. B. (duomenys neskelbtini) apylinkėje užregistravo mirtį, bijodama pateikti gydytojų dokumentus, o mirties faktą patvirtino tik du liudytojai V. M. ir K. O.. Pareiškėjos nukentėjo nuo okupacinio režimo, nes buvo persekiojamos, negalėjo legaliai gyventi nuolatinėje gyvenamojoje vietoje, kadangi jų tėvai buvo partizanų rėmėjai. Minėtas represijas lydėjo nepriteklius, neturėjimas ką valgyti, teko patirti fizinį smurtą, patyčių. 2010-12-23 Lietuvos ypatingojo archyvo pažymoje Nr. P2-6418 nurodoma, kad Lietuvos TSR vidaus reikalų ministerijos (MVD) nepilnai išlikusiame archyviniuose fonduose apie B. šeimos įrašymą į sąrašus, numatytų ištremti 1945 m. -1953 m. iš (duomenys neskelbtini), už Lietuvos ribų, duomenų nerasta. Lietuvos Respublikos asmenų, nukentėjusių nuo 1939-1990 okupacijų, teisinio statuso įstatymas ir kiti įstatymai numato, kad nukentėjusiems nuo okupacinių režimų asmenims, nustatytinos lengvatos socialinės rūpybos ir kitose srityse, valstybės parama (LR CPK 444 str. 2 d. 9 p., 446 str.).

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras pateikė atsiliepimą į pareiškimą, prašydamas priimti sprendimą teismo nuožiūra. Nurodė, jog pareiškėjos nepateikė jokių įrodymų apie jų įrašymą į tremiamųjų sąrašus. Nepateikė ir dokumentų, patvirtinančių, kad jų tėvai buvo partizanų ryšininkai ir rėmėjai. O. ir V. B. nėra suteiktas laisvės kovų dalyvio teisinis statusas. Pareiškėjos teigia, jog jos negalėjo legaliai gyventi savo ankstesnėje vietoje, tačiau G. gimimas 1952-11-27 civilinės būklės aktų įrašų gimimo knygoje įregistruotas bei nuolatinė gyvenamoji vieta nurodyta (duomenys neskelbtini). Kelia abejonių ir tai, kad besislapstantys tėvas visą laiką dirbo geležinkelyje, tuo metu sukarintoje organizacijoje.

Suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinis skyrius pateikė atsiliepimą į pareiškimą, nurodydamas, jog neprieštarauja dėl šio fakto nustatymo teismine tvarka, nes neturi duomenų, kad pareiškėjos slapstėsi ir negalėjo legaliai gyventi (duomenys neskelbtini) nuo 1950 m. vasario mėn. iki 1953 m. kovo mėn.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Varėnos rajono apylinkės teismas 2011-05-10 sprendimu nusprendė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. L. (iki santuokos B.) gim. 1945-06-28, ir G. Š. (iki santuokos B.) gim.1952-11-27, nuo 1950 m. kovo mėnesio iki 1953 m. kovo mėnesio negalėjo legaliai gyventi savo ankstesnėje nuolatinėje gyvenamojoje vietoje - (duomenys neskelbtini), dėl grėsusio ištrėmimo; faktas nustatytas dėl nukentėjusiųjų nuo okupacijų asmenų – tremtinių statuso pripažinimo. Teismas nustatė, kad 2010-12-13 Lietuvos Ypatingojo archyvo pažymoje Nr.P2-6418 (b.l. 4) nurodyta, kad Lietuvos TSR vidaus reikalų ministerijos (MVD) nepilnai išlikusiuose archyviniuose fonduose apie S. B., gim. 1939 m., J. B. –K., gim.1935 m., O. B.-U., gim. 1941 m., A. B.-L., gim. 1946 m., G. B.-Š., gim. 1952 m., šeimos įrašymą į sąrašus asmenų, numatytų ištremti 1945 m.-1952 m. iš (duomenys neskelbtini) už Lietuvos ribų duomenų nerasta. Teismas konstatavo, jog liudytojos M. V., gim. 1937 m., ir M. V., gim. 1934 m., pilnai patvirtino pareiškėjų nurodomas šeimos slapstymosi aplinkybes. M. V. parodė, kad pareiškėjų motina 1951 m. -1952 m., būdama nėščia su dukra Antanina, slėpdavosi Barčių kaime pas gimines, vasaros laiku dažnai slėpdavosi miškuose. Liudytoja M. V. parodė, kad O. B. slapstėsi su mažomis mergaitėmis ir Varėnos mieste, kur ji ateidavo nakvoti pas V. B.. Suinteresuoto asmens Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinio skyriaus pateiktas O. B. darbo stažo pažymėjimas patvirtina, kad ji dirbo (duomenys neskelbtini) -1952 m. balandžio mėn. - 7 dienas, birželio mėn. - 5 dienas ir spalio mėn. - 4 dienas, 1953 m. lapkričio mėn. - 2 dienas. Teismas padarė išvadą, jog tiek pareiškėjų, tiek liudytojų parodymai patvirtina, kad pareiškėjų tėvai buvo partizanų rėmėjai. Pareiškėjų tėvai, bei pačios pareiškėjos gyveno (duomenys neskelbtini), kuris yra išsidėstęs vienkiemiuose miške tarp (duomenys neskelbtini), kur buvo palankios sąlygos partizaninei veiklai pokario laikotarpiu. Teismas pažymėjo, jog pareiškėja paaiškino, kad tėvas dirbo geležinkelio ruožo vadinamuoju apeiviu, kurio darbas buvo apeiti priskirtą geležinkelio ruožą ir apžiūrėti, ar nėra kokių nors pakenkimų geležinkeliui. Toks jo darbas negalėjo būti susijęs su kokia nors geležinkelių atliekama pervežimo veikla, t.y. dalyvauti kokiuose nors geležinkelio sukarintos veiklos veiksmuose. Būtent toks darbas V. B. galėjo padėti rasti kontaktų su kitais geležinkelio darbuotojais ir gauti informacijos apie galimus geležinkelio vagonų atvarymus į Varėną, bei vykdomus pasiruošimo žmonių ištrėmimui, kadangi tuo metu tremiami Varėnos rajono gyventojai būdavo vežami į Varėnos geležinkelio stotį ir sodinami į vagonus. Be to, (duomenys neskelbtini) pilnai atitiko kriterijus kaimų, kuriems buvo taikoma 1950 m. - 1953 m. vadinamo vidaus perkėlimo Lietuvos teritorijoje kriterijai, kur iš Varėnos rajono kaimų, esančių miškingose vietose gyventojai buvo prievarta iškeldinami į (duomenys neskelbtini), vietoj pasitraukusių į Vakarus buvusių ūkininkų ir kur būdavo prievarta įdarbinami kolūkiuose. Toks prievartinis gyventojų perkėlimas iš miškingų vietovių buvo vykdomas tikslu pakirsti paramą pogrindyje esantiems partizanams maistu bei kitais reikmenimis ar suteikiama informacija. Teismas konstatavo, jog dėl minėtų aplinkybių (partizanų rėmimas, vykdomi trėmimai į Sibirą, bei prievartiniai perkėlimai Lietuvos teritorijoje) O. B. turėjo pagrindą bijoti, kad ji su vaikais gali būti ištremta. Darbo stažo pažymėjimas patvirtina, kad O. B. darbas buvo visiškai trumpalaikis ir toks darbas būdavo dirbamas miške, kur tuo laiku buvo vykdomi miškų atsodinimo darbai, kankorėžių rinkimo, šakų šluotelių rišimo darbai, bei tokie darbai galėjo būti atliekami miškuose kaip nors ženkliau nepasiviešinus. Be to, trėmimai nebuvo organizuojami kiekvieną dieną, o būdavo atliekami tam tikru laiku po atlikto pasiruošimo, bei tam tikrais laikotarpiais žmonės nebūdavo ištisai kontroliuojami. Teismas nurodė, jog O. B. slapstėsi su vaikais ir negalėjo legaliai gyventi savo nuolatinėje gyvenamojoje vietoje - (duomenys neskelbtini) dėl grėsusio ištrėmimo, todėl teismas padarė išvadą, jog yra pagrindas tenkinti pareiškimą (LR CPK 444 str., 448 str.).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinis skyrius pateikė teismui apeliacinį skundą, prašydamas panaikinti Varėnos rajono apylinkės teismo 2011-05-10 sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjų A. L. ir G. Š. pareiškimą dėl juridinio fakto nustatymo atmesti, kaip nepagrįstą. Nurodė, kad teismas, pažeisdamas LR CPK 443 str. 3 d., neįtraukė į bylą suinteresuotų asmenų, nors teismui pateiktoje Lietuvos ypatingojo archyvo pažymoje išvardinti visi V. ir O. B. vaikai, t.y. S. B., gim. 1939 m., J. B. gim. 1935., O. B.-U., gim. 1941, su kurių teisėmis yra susijusi nagrinėjama civilinė byla. Teismas pažeidė LR CPK 177 str., t.y. nesurinkęs jokių juridinį faktą patvirtinančių įrodymų, padarė nepagrįstą išvadą, jog pareiškėjų tėvai buvo partizanų rėmėjai. Pareiškėjos nepateikė jokių dokumentų ir duomenų apie tai, kad jų tėvai buvo partizanų ryšininkai ir rėmėjai. Liudytojos M. V. ir M. V. taip pat šio fakto nepaliudijo. Nėra įrodytas faktas, kad pareiškėjų tėvai O. ir V. B. galėjo būti įrašyti į tremiamųjų sąrašus, dėl ko šeima turėjo slapstytis nuo tremties. Bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyti svarbūs faktai, kad tėvas 1950 m. - 1953 m. dirbo geležinkelyje, o motina 1952 m.-1953 m. girininkijoje. Apeliantas pažymėjo, kad kyla abejonės, kaip tuo pačiu metu tėvui dirbant geležinkelyje sukarintoje organizacijoje, o motinai girininkijoje, valstybinėje įstaigoje, galima slapstytis nuo ištrėmimo. Teismo išvadoje tėvo pareigybė neatitinka pareiškėjų parodymų. Teismas nurodė, jog pareiškėjų tėvas dirbo apeiviu, o pagal pareiškėjas – sargu. Pareiškėjų teiginius, jog jos negalėjo gyventi nuolatinėje vietoje, paneigia faktinė aplinkybė, jog Gražutės gimimas 1952-11-27 civilinės būklės aktų gimimo knygoje buvo įregistruotas 1952-12-08 ir gimimo vieta nurodyta nuolatinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini). Pirmosios instancijos teismas netyrė įrodymų pagrįstumo, kadangi įtarimą kelia liudytojų parodymai. Liudytoja M. V. nenurodė nei vieno tikslaus adreso, taip pat nenurodė, pas ką, kur ir kada slapstėsi. Liudytojų parodymai nebuvo konkretūs, nebuvo užsiminta apie šeimos narių slapstymąsi nuo ištrėmimo. Liudytojos nieko nepasakė apie partizanų rėmimą, apie galimybę būti įtrauktiems į tremiamųjų sąrašus. Pareiškėjos G. Š. sąžiningumu leidžia suabejoti tokie teiginiai, kad giminaitis kitų asmenų darbą rašė motinos vardu, kad taip daroma ir dabar. A. L. teiginiai, kad motina nėštumo pabaigoje 8-9 mėn. negalėjo sodinti medelių, nors medeliai sodinami pavasarį, o Gražutė gimė lapkričio mėn.

Atsiliepimas

Pareiškėjos A. L. ir G. Š. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, prašydamos jį atmesti, Varėnos rajono apylinkės teismo 2011-05-10 sprendimą palikti nepakeistą, prijungti prie bylos papildomus įrodymus: V. K. rašytinį paliudijimą, jo paso ištrauką, laisvės kovų dalyvio pažymėjimo kopiją, Kario savanorio pažymėjimo kopiją, Alytaus apskrities archyvo (duomenys neskelbtini) 1955 m. -1963 m. ūkininkų knygų kopijas, apklausti apeliacinės instancijos teismo posėdyje liudytoju V. K.. Nurodė, kad nagrinėjama civilinė byla negali sukelti teisinių pasekmių kitiems asmenims, įskaitant pareiškėjų brolį ir seseris. Jie, siekdami analogiškų teisinių pasekmių turėtų užvesti kitą civilinę bylą. Kita vertus, apeliantas būdamas aktyvus proceso dalyvis, turėjo teisę ir galimybę prašyti teismo, kad į bylos nagrinėjimą būtų įtraukti visi suinteresuoti asmenys. Atsižvelgiant į tai, kad bylą buvo nagrinėjama pagal pareiškėjų pareiškimą dėl negalėjimo gyventi nuolatinėje gyvenamojoje vietoje, nebuvo būtinybės tikrinti, ar slapstėsi kiti šeimos vaikai. Pirmosios instancijos teismas aptarė tiek pareiškėjų, tiek jų nurodytas partizanų rėmimo, tiek kitas su galima tremtimi susijusias aplinkybes. Partizanų rėmimas, okupacinės valdžios vykdomi trėmimai į Sibirą, prievartiniai perkėlimai Lietuvos teritorijoje - tai aplinkybės, dėl kurių pareiškėjų šeima turėjo realią grėsmę būti išvežta iš savo nuolatinės gyvenamosios vietos ir nuo to slapstėsi. Su apeliaciniu skundu pareiškėjos pateikė papildomus įrodymus. V. K. paliudijimas patvirtina tai, jog pareiškėjų tėvas buvo partizanų būrio ryšininkas. Dėl tėvų darbo aplinkybių pareiškėjos paaiškino, jog jų tėvas geležinkelyje dirbo sargu arba apeiviu, jo pareigos nebuvo tiek reikšmingos, kad jam nebūtų leidžiama dirbti šio darbo, todėl šios aplinkybės negali būti siejamos su galėjimu legaliai gyventi nuolatinėje gyvenamojoje vietoje. Tuo metu tiek Lietuvos ūkyje, tiek valdžios institucijoje buvo didelė suirutė. Tarp okupacinės valdžios ir ūkio subjektų glaudaus bendradarbiavimo ir keitimosi informacija nebuvo. Tai, kad tėvas dirbo, nereiškia, kad jis bei šeima galėjo būti ieškomi ištrėmimui jo darbo metu, be to, tėvas dirbo kas 4 parą. Trėmimai iš Lietuvos buvo vykdomi ne kasdien, dažnai žmonės apie juos jau žinodavo ir iš anksto, todėl kuriam laikui palikdavo namus. Dėl pareiškėjų motinos girininkijos žiniaraščiuose yra duomenys apie tai, kad 1952 m. ji dirbo 16 dienų, o 1953 – 2 dienas. Įrašas dėl vaiko gyvenamosios vietos buvo atliktas pagal tuo metu galiojusių civilinės būklės aktų sudarymo reikalavimus, nurodant vaiko tėvų nuolatinę gyvenamąją vietą, o civilinė byla užvesta būtent dėl to, kad nuo 1950 m. iki 1953 m. pareiškėjos negalėjo gyventi nuolatinėje gyvenamojoje vietoje. Liudytojų parodymais abejoti nėra jokio teisinio pagrindo. Dėl pareiškėjų sąžiningumo pažymima, jog pareiškėjos prisiekė sakyti tiesą, taip jos elgėsi, duodamos parodymus.

Suinteresuotas asmuo Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras nepateikė atsiliepimo į apeliacinį skundą.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas. Įstatymų leidėjas, įtvirtindamas civiliniame procese kooperacijos principą, nustatė teismui pareigą imtis visų būtinų priemonių, kad būtų visapusiškai išaiškintos bylos aplinkybės, kad byla būtų tinkamai išnagrinėta. Pagal susiformavusią Lietuvos teismų praktiką šios kategorijos bylose teismai atlieka aktyvų vaidmenį (LR CPK 8 str., 179 str., 443 str. 8 d.).

Žemesnės instancijos teismas

Apeliacinės instancijos teisme apklaustas liudytojas V. K., gimęs 1930 m. gegužės 12 d. Varėnoje (b.l. 59), pripažintas Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro pasipriešinimo dalyvių (rezistentų) teisių komisijos nutarimu (1999-11-10 protokolas Nr.50) laisvės kovų dalyviu (b.l. 60), parodė, kad 1945 m. du liudytojo broliai įstojo į partizanų gretas, į J. J. - “Rugio“ būrį. Nuo 1945 m. liudytojas tapo šio partizanų būrio ryšininku, gaudavau užduotis iš „Rugio“, partizanų vado, palaikyti ryšį su V. B.. Liudytojui įteikdavo paketus, kuriuos jis turėdavo perduoti V. B., o iš jo gautus rašytinius duomenis turėdavo gražinti į „Rugio“ būrį. Liudytojas perduodavo ne tik raštiškus duomenis, bet ir žodinius. Liudytojas turėdavo paklausti V. B., kokia padėtis Varėnos mieste, ką veikia kareiviai, liaudies gynėjai, kokios yra grupuotės. 1945 m. rugpjūčio mėn. V. B. apsilankė pas liudytojo tėvą ir pranešė, kad liudytojo šeima gali būti ištremta į Sibirą, nes įtraukta į sąrašus. Partizanai žinojo, kad V. B. dirba valstybiniame darbe ir ne kiekvieną dieną. Liudytojas turėdavo su V. B., kuris turėjo gausią šeimą, susitikti jo vienkiemyje. Pasak liudytojo, (duomenys neskelbtini) tuo metu buvo keletas trobų, kurios buvo išsidėsčiusios po visą mišką. Miške buvo „Merkio“ būrio partizanų bunkeris, kurį prižiūrėjo ir rėmė būtent V. B., kuris ne kartą buvo tardomas, mušamas. Liudytojas palaikė ryšį su V. B. iki 1947-12-19, kai su savo šeima buvo ištremtas.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs liudytojo V. K. parodymus, daro išvadą, kad šio liudytojo parodymai patvirtina, kad V. B., gim. 1912 m., buvo partizanų ryšininkas, ir jis su šeima galėjo būti įtrauktas į tremiamųjų sąrašus, nes dirbdamas geležinkelyje apeiviu, teikė informaciją ir rėmė partizanus, todėl A. L., gim. 1945-06-28, ir G. Š., gim. 1952-11-27, kaip nepilnamečiai V. B., gim. 1912 m., mirusio 1956 m., ir O. B., gim. 1911 m., mirusios 1987 m., vaikai nuo 1950 m. vasario mėn. iki 1953 m. kovo mėn. negalėjo legaliai gyventi ankstesnėje nuolatinėje gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini) ir turėjo slapstytis.

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nepažeidė LR CPK 443 str. 3 d., nes teismas nesprendė dėl neįtrauktų į bylą kitų V. ir O. B. vaikų, t.y. S. B., gim. 1939 m., J. B., gim. 1935., O. B.-U., gim. 1941, materialiųjų teisių ir pareigų (CPK 329 str. 2 d. 2 p.). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamoje byloje pareikšti reikalavimai buvo susiję tik dėl pareiškėjų A. L., G. Š. materialiosiomis teisėmis ir pareigomis, prašant nustatyti tik pareiškėjoms teisiškai reikšmingą juridinį faktą, atsižvelgiant į tai, kad bylos dėl juridinę reikšmę turinčių faktų, nesusijusių su nekilnojamojo daikto valdymo nuosavybės teise ir palikimo klausimais, nustatymo teismingos pareiškėjų gyvenamosios vietos apylinkės teismui (CPK 446 str.). Tokiu būdu skundžiamu sprendimu nėra nustatyti juridiniai faktai dėl kitų V. ir O. B. vaikų, t.y. S. B., gim. 1939 m., J. B., gim. 1935., O. B.-U., gim. 1941, materialiųjų teisių ir pareigų. Pažymėtina, kad byla buvo nagrinėjama pagal pareiškėjų pareiškimą dėl negalėjimo gyventi nuolatinėje gyvenamojoje vietoje, todėl nebuvo būtinybės tikrinti, ar slapstėsi kiti V. ir O. B. vaikai.

Teismas nepažeidė LR CPK 177 straipsnio nuostatų, nes byloje surinktų įrodymų visumą įvertino pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (LR CPK185 str.).

Pirmosios instancijos teisme apklaustų liudytojų M. V., gimusios 1937 m., ir M. V., gimusios 1934 m., parodymai yra nuoseklūs ir logiški, atitinkantys byloje surinktų įrodymų visumą, todėl teismas neturi pagrindo šiais parodymais abejoti. Ta aplinkybė, kad liudytoja M. V., praėjus po įvykių daugiau kaip 60 metų, negalėjo nurodyti tikslių slapstymosi adresų, pripažintina visuotinai suprantama aplinkybė, kadangi kiekvienas vidutinių gabumų asmuo po 60 metų negalės įvardinti tikslių adresų, susijusių su praeitimi (CPK 182 str. 1 p.). Tai, kad teismo išvadoje pareiškėjų tėvo pareigybė įvardinta apeiviu, o pareiškėjos tėvo pareigas pavadino sargo, nesudaro teisinio pagrindo abejoti teismo išvadomis, nes geležinkelio apeivis stebi geležinkelio bėgių būklę, saugo geležinkelio turtą, jį apžiūrėdamas, o sargas pagal lietuvių kalbos sampratą yra turto saugotojas, todėl pagal bendrinę sampratą šios pareiškėjų tėvo pareigybių sampratos yra panašios.

Tai, kad pareiškėjų tėvas 1950 m. - 1953 m. dirbo geležinkelyje, o jų motina 1952 m. - 1953 m. girininkijoje, savaime nepanaikino abiejų pareiškėjų būtinumo slapstytis, nes geležinkelio apeivio darbas nebuvo kasdieninis darbas, o tam tikru laiku kas kelintą parą, kaip ir pareiškėjų motinos epizodinis padienis darbas girininkijoje. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių pareiškėjos G. Š. nesąžiningumą. Tai, kad G. Š. gimimas 1952-11-27 civilinės būklės aktų gimimo knygoje buvo įregistruotas 1952-12-08 ir gimimo vieta nurodyta nuolatinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), savaime nepaneigia pareiškėjų būtinumo slapstytis nuo 1950 m. vasario mėn. iki 1953 m. kovo mėn., negalint legaliai gyventi ankstesnėje nuolatinėje gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini) (b.l. 62-65). Teismas pažymi, kad visuotinai žinoma aplinkybė, kad visi civilinės būklės aktai buvo registruojami pagal registruose nurodytą asmenų gyvenamąją vietą, atsižvelgiant į tuo metu privalomą visų asmenų registraciją konkrečioje gyvenamojoje vietoje (CPK 182 str. 1 p.). Ta aplinkybė, ar pareiškėjų motinos vardu galėjo dirbti kiti asmenys, nagrinėjamu atveju savaime nepatvirtina pareiškėjos G. Š. nesąžiningumą, nes įvykių laikotarpiu ši pareiškėja buvo mažametė ir apie motinos vardu dirbusius asmenis pati betarpiškai tokių aplinkybių negalėjo matyti, o jas galėjo sužinoti iš kitų asmenų pasakojimų. Tai, kad A. L. teigė, kad motina neštumo pabaigoje 8-9 mėn. (Gražutė gimė lapkričio mėnesį) negalėjo sodinti medelių, yra logiška, nes visuotinai žinoma aplinkybė, kad medeliai sodinami ne tik pavasarį, bet vėlų rudenį (CPK 182 str. 1 p.).

Pirmosios instancijos teismas buvo nuoseklus ir padarė teisingą išvadą, kad gali nustatyti pareiškėjų prašomą juridinę reikšmę turintį faktą, nes šis reikalavimas yra pagrįstas. Teismas konstatuoja, kad byloje nėra duomenų dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo, nes skundžiamame sprendime yra tinkamai įvertintos ir išnagrinėtos bylai reikšmingos aplinkybės. Pirmosios instancijos teismas, motyvuodamas sprendimą, tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas. Teismas nevertina kitų argumentų, kaip teisiškai nereikšmingų bylos nagrinėjimo dalykui. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą sprendimą, kuris yra teisėtas ir pagrįstas, materialinės ir procesinės teisės normos pritaikytos tinkamai, nėra LR CPK 329 str., 330 str. numatytų pagrindų, dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti pakeistas ar panaikintas apeliaciniame skunde nurodytais motyvais. Skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas, nes byla išnagrinėta teisingai (LR CK 1.5 str., CPK 177 str. -178 str., 185 str., 313 str., 314 str., 320 str., 328 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 326 str. 1 d. 1 p., teismas

nutaria:

Palikti Varėnos rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 10 d. sprendimą nepakeistą.

Teisėja Neringa Švedienė