- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-10-17
- Bylos Nr.
- eI3-8722-952/2024
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Jarūnė Sedalienė, Deimantė Andrulytė, Arvydas Martinavičius
- Pareiškėjas
- A. W. M. V. L.
- Atsakovas
- valstybės įmonei Registrų centras
- Trečiasis asmuo
- A. V.
Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Deimantės Andrulytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Arvydo Martinavičiaus ir Jarūnės Sedalienės,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. W. M. V. L. skundą atsakovui valstybės įmonei Registrų centras dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus; trečiasis suinteresuotas asmuo A. V..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. 2024 m. balandžio 25 d. (per Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalą) pareiškėjas A. W. M. V. L. Regionų administraciniam teismui pateikė patikslintą skundą, kuriuo prašo panaikinti 2023 m. gruodžio 7 d. Nekilnojamojo turto kadastro departamento sprendimą Nr. SPR5-27336 (14.4 E) (toliau – Sprendimas1); panaikinti 2023 m. gruodžio 12 d. Nekilnojamojo turto registro departamento sprendimą Nr. SPR4-29706 (14.5 E) (toliau – Sprendimas2); panaikinti valstybės įmonės (toliau – VĮ) Registrų centro Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo Ginčų nagrinėjimo komisijos (toliau – ir Ginčų komisija) 2024 m. kovo 5 d. priimtą sprendimą Nr. CSPR-79 (toliau – ir Ginčų komisijos sprendimas); įpareigoti Nekilnojamojo turto kadastro ir registro departamentus patenkinti pareiškėjo pateiktą prašymą bei ištaisyti duomenis atliktus suklastoto dokumento pagrindu; priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Nurodo, kad VĮ Registrų centrui A. V. pateikė prašymą, kurio pagrindu 2020 m. gegužės 5 d. buvo įregistruota 19/100 dalių terasos, nuosavybės teise priklausiusios laikotarpyje nuo 2020 m. gegužės 5 d. iki 2021 m. rugpjūčio 31 d. pagalbinės patalpos priklausiniu. Registracija buvo atlikta vadovaujantis A. V. pateiktu jo ir pareiškėjo A. W. M. V. L. 2020 m. balandžio 27 d. susitarimo dėl gyvenamojo namo 1A2p (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), pastogėje esančios terasos Tr (8,94 kv. m.) pasidalinimo pagrindu. Pažymi, kad 2020 m. balandžio 27 d. susitarimas, kurio pagrindu 2020 m. gegužės 5 d. VĮ Registrų centro buvo atliktas įrašas dėl nekilnojamojo daikto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) priklausinio (dalies terasos) įregistravimo yra suklastotas. Tai patvirtina 2022 m. gruodžio 27 d. Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą A. V., atleidžiant jį pagal laidavimą. Šiame nutarime yra nurodyta, kad A. V. paaiškino, jog prisipažįsta, kad 2020 m. balandžio 27 d. susitarimą su pareiškėju A. W. M. V. L. suklastojo ir pateikė VĮ Registrų centrui. Dokumentą suklastojo, nes norėjo paspartinti terasos įregistravimą, kadangi įregistravimui buvo būtinas kaimyno rašytinis sutikimas, kuris tuo metu buvo išvykęs. Taigi prokuroro nutarimas patvirtina, kad 2020 m. balandžio 27 d. neva A. V. ir pareiškėjo A. W. M. V. L. susitarimas dėl gyvenamojo namo 1A2p (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), pastogėje esančios terasos Tr (8,94 kv.m) pasidalinimo, kurio pagrindu, pateikus elektroninę kadastro duomenų bylą, A. V. prašymu Nekilnojamojo turto registre 2020 m. gegužės 5 d. buvo įregistruota 19/100 dalių terasos Tr A. V., yra suklastotas. Taigi įrašas, atliktas suklastoto dokumento pagrindu, turi būti panaikintas. Be to, pastebi, kad (duomenys neskelbtini) dovanojimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu negyvenamoji patalpa – pagalbinė patalpa su dalimi terasos, pažymėtos Tr (19/100 nuo 8,94 kv. m.), unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), buvo perleista trečiajam suinteresuotam asmeniui A. V.. Taigi kadangi pirminis susitarimas (2020 m. balandžio 27 d.) dėl terasos pasidalinimo yra negaliojantis, t. y. toks susitarimas buvo suklastotas, suklastoto dokumento pagrindu įgyta terasos dalis negalėjo būti perleista trečiajam suinteresuotam asmeniui. Pareiškėjas prašė VĮ Registrų centro ištaisyti duomenis VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registre, t. y. panaikinti prie nekilnojamojo daikto, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini), aprašyme/pastabose esantį įrašą „su dalimi terasos, pažymėtos Tr (19/100 nuo 8,94 kv. m., kas sudaro 1,70 kv. m.)“ bei kitus prie šio nekilnojamojo turto aprašymo esančius įrašus, kurie buvo atlikti suklastoto dokumento pagrindu. VĮ Registrų centras tokio pateikto pareiškėjo prašymo netenkino ir 2023 m. gruodžio 7 d. VĮ Registrų centro Turto registrų tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto kadastro departamento Vilniaus skyriaus priėmė Sprendimą1 dėl prašymo atmetimo. 2023 m. gruodžio 12 d. VĮ Registrų centro Turto registrų tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto registro departamento Vilniaus skyrius priėmė sprendimą Sprendimą2 dėl prašymo atmetimo. Prašydamas, jog būtų panaikintas įrašas prie nekilnojamojo daikto, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tokį savo prašymą pareiškėjas grindė tuo, kad jis atliktas suklastoto dokumento pagrindu. Tai, kad dokumentas (susitarimas) suklastotas yra nustatyta teisėsaugos institucijų: tai nurodyta prokuratūros nutarime, kuris (kurio originalas adoc formatu) VĮ Registrų centrui buvo pateiktas kartu su pareiškėjo prašymu ir kuris yra patvirtintas 2022 m. gruodžio 7 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjos V. T. rezoliucija. Taigi šiuo atveju Nekilnojamojo turto registre yra neteisingi ir neteisėti duomenys ir Nekilnojamojo turto registras atsisako šiuos neteisėtus duomenis ištaisyti. Atkreipia dėmesį, kad prokuratūros nutarimas buvo priimtas dar 2022 m. gruodžio 7 d., tačiau iki pat šiol (jau daugiau nei vienerius metus) dokumentą suklastojęs asmuo A. V. nesiima jokių veiksmų, jog toks neteisėtas įrašas, atliktas jo suklastoto dokumento pagrindu, būtų panaikintas – priešingai A. V. dovanojimo sutarties pagrindu turtą, įgytą suklastoto dokumento pagrindu perleido A. V.. Pareiškėjo manymu, negalima tokia situacija, kai asmuo, elgdamasis neteisėtai ir nesąžiningai, tyčia neatlieka turimų atlikti veiksmų (nesikreipia į VĮ Registrų centrą dėl įrašo panaikinimo), o Nekilnojamojo turto registras, nors ir matydamas, kad įrašas atliktas suklastoto dokumento pagrindu, pažeisdamas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.262 straipsnį, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo (toliau – Registro įstatymas) 4 straipsnį, nesiima jokių priemonių, kad neteisėtas ir neteisingas įrašas būtų pašalintas ir leidžia, jog registre būtų neteisingi duomenys, kurie yra nuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Pastebi, jog ir pats Nekilnojamojo turto registro departamentas priimtame sprendime nurodė, jog Registro įstatymo 5 straipsnio 2 dalis nustato, kad Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas atsako už tai, kad Nekilnojamojo turto registre įrašyti duomenys atitiktų dokumentus, kurių pagrindu šie duomenys buvo įrašyti. Šiuo atveju akivaizdu, kad turėdamas informaciją, jog įrašas atliktas suklastoto dokumento pagrindu, kas yra nustatyta prokuratūros atliktu tyrimu ir patvirtinta teismo, Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas ignoruoja neteisėtus ir neteisingus duomenis ir atsisako juos ištaisyti, tuo pažeisdamas šiame punkte minimą įstatyminę nuostatą ir jam įtvirtintą pareigą. Registro įstatymo 33 straipsnio 1 dalis numato, kad suinteresuoti asmenys, sužinoję, kad į Nekilnojamojo turto registrą įrašyti duomenys neatitinka dokumentų, kurių pagrindu šie duomenys buvo įrašyti, gali pareikalauti, kad teritorinis registratorius netikslius ir klaidingus duomenis patikslintų ir ištaisytų arba neišsamius papildytų. Taigi ši įstatymo nuostata, priešingai nei sprendime teigia Nekilnojamojo turto registro departamentas, suteikia teisę pareiškėjui A. W. M. V. L. bei jo atstovui, kaip suinteresuotam asmeniui, prašyti tokius netikslius ir neteisėtus duomenis ištaisyti. Pareiškėjo suinteresuotumas šiuo atveju pasireiškia tuo, kad suklastojęs jo parašą A. V. neteisėtai neturėdamas tam jokio pagrindo įgijo nuosavybės teisę į 19/100 terasos, kaip pagalbinės patalpos Nr. 6 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) priklausinį. Taigi pareiškėjas yra suinteresuotas asmuo ir pagal įstatymą turi teisę reikalauti pataisyti klaidingus duomenis. Nekilnojamojo turto registro departamentas sprendime taip pat nurodo, kad duomenys apie daiktinių teisių turėtoją A. V. bei jo nuosavybės teise valdomą objektą – pagalbinę patalpą su dalimi terasos yra teisingi ir atitinka dokumentą – 2021 m. rugpjūčio 31 d. dovanojimo sutartį, kurios pagrindu šie duomenys įrašyti. Pastebi, jog vienas iš teisės principų yra tai, kad niekas negali perleisti kitam daugiau teisių, negu jis pats turi (lot. nemo plus iuris ad aliumtransferre potest quam ipse hagaret). Taigi A. V. neturėdamas teisių į dalį terasos, negalėjo šių teisių perleisti ir trečiajam suinteresuotam asmeniui A. V.. Šiuo atveju, kaip matyti iš prokuratūros nutarimo, prokuratūros (valstybės institucijos) nutarimu yra pripažinta (toks prokuratūros nutarimas teismo patvirtintas), kad terasos dalį A. V. įgijo suklastojęs dokumentą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika). Tad akivaizdu, kad sandoris (ar jo dalis), pagal kurią perleistas nusikalstamu būdu įgytas turtas yra niekinis ir negaliojantis, nesvarbu ar dėl tokio sandorio negaliojimo yra teismo sprendimas ar ne. Pastebi ir tai, kad Sprendime1 be tų pačių argumentų, kurie nurodyti ir Sprendime2, nurodyta dar ir tai, kad nekilnojamojo turto posistemėje „Matininkas“ nepateiktos teisės aktų nustatyta tvarka parengtos nekilnojamųjų daiktų – gyvenamojo namo 1A2/p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir pagalbinių patalpų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų bylos. Pažymi, kad savo pateiktu prašymu VĮ Registrų centrui, pareiškėjas neprašė įregistruoti jokio naujo nekilnojamojo turto objekto ar su šiuo objektu atliktų pakeitimų – pareiškėjas tik prašė atstatyti iki pažeidimo (A. V. nusikalstamų veikų atlikimo) buvusius duomenis, pašalinant įrašus, atliktus suklastoto dokumento pagrindu. Todėl, pareiškėjo vertinimu, toks reikalavimas yra visiškai nepagrįstas, juo labiau, kad nekilnojamojo turto objekto, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), savininku nėra pareiškėjas ir jis negali priversti patalpų savininko atlikti kadastrinius matavimus ar priversti jį kreiptis į Registrų centrą, kad būtų ištaisyti neteisingi duomenys. Tuo tarpu VĮ Registrų centras būdamas atsakingu už teisingų duomenų buvimą Nekilnojamojo turto registre, negali ignoruoti tokios situacijos, kai registre neteisingi duomenys ir tokius duomenis palikti. Atkreipia dėmesį, jog ir pats Nekilnojamojo turto kadastro departamentas Sprendime1 nurodo, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo (toliau – Kadastro įstatymas) 15 straipsniu bei suformuota teismų praktika, duomenys gali būti ištaisyti ar patikslinti tik dviem atvejais, t. y. kai Nekilnojamojo turto registre įrašyti duomenys neatitinka dokumentų, kurių pagrindu šie duomenys yra įrašyti, arba, kai, įrašant duomenis į kadastrą, buvo padarytos techninės klaidos. Akivaizdu, jog šiuo atveju ir yra vienas iš šių nurodytų atvejų, t. y. kai Nekilnojamojo turto registre įrašyti duomenys neatitinka dokumentų, kurių pagrindu šie duomenys yra įrašyti. Pastebi, jog išankstine ginčo nagrinėjimo tvarka pareiškėjo skundą dėl Sprendimo1 ir Sprendimo2 išnagrinėjusi Ginčų komisija visiškai neatsižvelgė į pareiškėjo skunde nurodytus argumentus, Ginčų komisijos sprendime dėl jų visiškai nieko nepasisakė ir iš esmės atkartojo (jų nedetalizuojant) Sprendime1 ir Sprendime2 išdėstytus argumentus. Todėl, pareiškėjo manymu, toks ginčo išnagrinėjimas išankstine ginčo nagrinėjimo tvarka yra neišsamus ir nemotyvuotas.
Atsiliepimas
2. Atsakovas VĮ Registrų centras pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame nesutinka su pareiškėjo skundu ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Šalies argumentai
Nurodo, kad Registrų centrui pateiktu prašymu pareiškėjas prašė pakeisti pagalbinės patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro duomenis. Pažymi, jog į šias patalpas nuo 2021 m. rugpjūčio 31 d. yra įregistruotos trečiojo asmens A. V. nuosavybės teisės, nuosavybės teisių įregistravimo pagrindas – (duomenys neskelbtini) dovanojimo sutartis, notarinio reg. Nr. (duomenys neskelbtini). Ginčų komisija sprendime nurodė, kad Kadastro įstatymo 13 straipsnio 2 dalis (kadastro tvarkytojo sprendimo priėmimo metu galiojusios Kadastro įstatymo redakcijos) nustatė, kad prašymą įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą ar juos pakeisti pateikia nekilnojamojo daikto savininkas ar patikėjimo teise valdantis nekilnojamąjį daiktą asmuo. 2023 m. lapkričio 29 d. prašymą pakeisti / panaikinti kadastro duomenis dėl 19/100 dalių terasos, esančios prie pagalbinės patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pateikė pareiškėjas, kuriam įstatymas nesuteikė teisės teikti prašymą dėl trečiajam suinteresuotam asmeniui priklausančio nekilnojamojo daikto kadastro duomenų pakeitimo ar panaikinimo. Pareiškėjas skunde nurodo, jog šiuo atveju aukščiau minima įstatymo nuostata vadovautis negalima ir teigia, kad negalima tokia situacija, kai asmuo, elgdamasis neteisėtai ir nesąžiningai, tyčia neatlieka turimų atlikti veiksmų (nesikreipia į Registrų centrą dėl įrašo panaikinimo), o Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas, nors ir matydamas, kad įrašas atliktas suklastoto dokumento pagrindu, nesiima jokių priemonių, kad neteisėtas ir neteisingas įrašas būtų pašalintas. Tokie pareiškėjo teiginiai šios administracinės bylos kontekste yra nepagrįsti. Ta pareiškėjo nurodoma aplinkybė, kad trečiasis asmuo neatlieka tam tikrų veiksmų, kuriuos, pareiškėjo nuomone, jis turėtų atlikti, niekaip neįtakoja ir neįrodo Registrų centro priimtų sprendimų neteisėtumo. Dėl pareiškėjo teiginio, jog Registrų centras nesiima priemonių, kad būtų pašalintas, pareiškėjo nuomone, neteisėtas įrašas, pažymėtina, kad Registrų centras, kaip viešojo administravimo subjektas, turi griežtai teisės aktais apibrėžtas kompetencijos ribas ir tik tuos įgaliojimus, kurie šiais teisės aktais yra suteikti. Viešojo administravimo subjekto aktai, priimti viršijant įstatyminės kompetencijos ribas (ultra vires) yra vertinami kaip neteisėti. Atsižvelgiant į tai, Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas gali keisti Nekilnojamojo turto registro duomenis tik teisės aktų nustatyta tvarka, t. y. esant atitinkamam prašymui ir šį prašymą pagrindžiantiems dokumentams. Savo iniciatyva Registrų centras neturi teisės imtis jokių veiksmų dėl Nekilnojamojo turto registro duomenų pakeitimo, kokie neteisėti ar neteisingi, pareiškėjo nuomone, šie įrašai bebūtų. Kadastro įstatymo 12 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad kartu su prašymu įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą ar juos pakeisti kadastro tvarkytojui turi būti pateikti šio straipsnio 1 dalyje nurodyti dokumentai dėl nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymo į Nekilnojamojo turto kadastrą ar jų pakeitimo ir nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla. Pažymėtina, kad pareiškėjas teikia prašymą pakeisti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis, tačiau kadastro duomenų byla, atitinkanti pareiškėjo prašymo turinį, pateikta nebuvo. Pareiškėjas nurodo, kad toks reikalavimas yra nepagrįstas, kadangi pareiškėjas nėra nekilnojamojo turto objekto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas ir jis negali priversti patalpų savininko atlikti kadastrinius matavimus ar priversti jį kreiptis į Registrų centrą. Pažymi, kad nekilnojamojo daikto kadastro duomenys yra įrašomi kadastro duomenų bylos pagrindu, todėl tokie pareiškėjo samprotavimai nepaneigia įstatyme numatyto reikalavimo ir nesudaro netgi techninės galimybės pakeisti / įrašyti naujus ginčo patalpos kadastro duomenis. Taip pat pastebi, jog pareiškėjo skundas yra nenuoseklus ir prieštaringas, kadangi vienu atveju pareiškėjas kalba apie Nekilnojamojo turto registro duomenų keitimą ir bando pagrįsti šią savo poziciją, tuo tarpu kitoje skundo dalyje pasisakoma apie Nekilnojamojo turto registro duomenų taisymą. Pažymi, jog Nekilnojamojo turto registro duomenų keitimas ir taisymas yra du skirtingi institutai, turintys atskirą reglamentavimą. Akivaizdu, jog pareiškėjo prašomas atlikti Nekilnojamojo turto registro duomenų pakeitimas / taisymas tiesiogiai įtakotų trečiojo suinteresuoto asmens nuosavybės teisių apimtį. Be to, šiuo metu Nekilnojamojo turto registro duomenys, susiję su pagalbinės patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro duomenimis ir nuosavybės teisėmis į ją, atitinka dokumentus, kurių pagrindu jie buvo įrašyti, techninių klaidų taip pat nenustatyta, todėl nėra pagrindo Nekilnojamojo turto kadastro duomenų taisymui ar tikslinimui.
3. Trečiasis suinteresuotas asmuo pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame nurodo, kad negyvenamąją patalpą – pagalbinę patalpą su dalimi terasos, pažymėtos Tr (19/100 nuo 8,94 kv. m., kas sudaro 1,70 kv. m.), esančią (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įsigijo teisėtai (duomenys neskelbtini) pagal notarinę dovanojimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Registro įraše Nr. (duomenys neskelbtini) duomenys yra teisingi ir teisėti. Nesutinka su pareiškėjo patikslintu skundu, kuriuo jis kėsinasi į trečiojo suinteresuoto asmens teises ir teisėtus interesus.
Atsiliepimas
4. Teismo posėdyje pareiškėjo atstovas skundą palaikė ir prašė jį tenkinti.
Šalies argumentai
Atsakovo atstovas su skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
Trečiasis suinteresuotas asmuo į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio vietą ir laiką informuotas tinkamai.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
5. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl Nekilnojamojo turto kadastro departamento Sprendimo1, Nekilnojamojo turto registro departamento Sprendimo2 bei Ginčų komisijos sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, taip pat dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.
6. Byloje nustatyta, kad VĮ Registrų centro Turto registrų tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto kadastro departamentas priėmė Sprendimą1. Sprendime1 nurodyta, kad pareiškėjas kreipėsi į VĮ Registrų centrą su prašymu pakeisti (ištaisyti) nekilnojamųjų daiktų – gyvenamojo namo 1A2/p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ir pagalbinių patalpų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), kadastro duomenis Nekilnojamojo turto kadastre, t. y. <...panaikinti prie nekilnojamojo daikto, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini), aprašyme/pastabose esantį įrašą „su dalimi terasos, pažymėtos Tr. (19/100 nuo 8,94 kv. m, kas sudaro 1,70 kv. m)“ bei kitus prie šio nekilnojamojo turto aprašymo esančius įrašus, kurie buvo atlikti suklastoto dokumento pagrindu...>. Prašymas buvo atmestas. Sprendimo1 priėmimo pagrindas Kadastro įstatymo 13 straipsnio 4 dalies 2 punktas, 4 straipsnio 2 dalis, 14 straipsnio 1, 6 punktai, 15 straipsnio 2 dalis.
VĮ Registrų centro Turto registrų tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto registro departamento Vilniaus skyrius priėmė Sprendimą2. Sprendime2 nurodyta, kad pareiškėjas kreipėsi į VĮ Registrų centrą su prašymu pakeisti duomenis, susijusius su į nekilnojamąjį daiktą – pagalbinę patalpą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), įregistruotomis daiktinėmis teisėmis, panaikinant minėto nekilnojamojo daikto „<...> aprašyme / pastabose esantį įrašą „su dalimi terasos, pažymėtos Tr (19/100 nuo 8,94 kv. m, kas sudaro 1,70 kv. m) <...>“, ir kartu su prašymu pateiktus dokumentus. Prašymas buvo atmestas. Sprendimo2 priėmimo pagrindas Registro įstatymo 5 straipsnio 2 dalis, 26 straipsnio 3 dalies 2 punktas, 29 straipsnio 1 punktas, 33 straipsnio 3 dalis.
Ginčų komisija priėmė sprendimą, kuriuo paliko galioti Sprendimą1 ir Sprendimą2.
Byloje taip pat nustatyta, kad negyvenamoji patalpa – pagalbinė patalpa (su dalimi terasos, pažymėtos Tr (19/100 nuo 8,94 kv. m., kas sudaro 1,70 kv. m.)), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esanti (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso A. V., įregistravimo pagrindas (duomenys neskelbtini) dovanojimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), įrašas galioja nuo (duomenys neskelbtini).
Pareiškėjui nuosavybės teise priklauso butas (su 10 kv. m. terasa, pažymėta Tr. Su rūsiu), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini).
7. Kadastro įstatymo 13 straipsnio 2 dalyje (suvestinė redakcija 2023 m. sausio 4 d. - 2023 m. gruodžio 31 d.) nustatyta, kad prašymą įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą ar juos pakeisti pateikia nekilnojamojo daikto savininkas ar patikėjimo teise valdantis nekilnojamąjį daiktą asmuo, išskyrus šio Įstatymo 9 straipsnio 4 dalyje ir Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 9 straipsnyje nustatytus atvejus, kai nekilnojamojo turto kadastre įrašyti duomenys Kadastro nuostatuose nustatyta tvarka keičiami atitinkamai šioje dalyje nurodytuose straipsniuose nustatytų institucijų teikimu ar asmenų prašymu <...>.
Kadastro įstatymo 15 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad suinteresuoti asmenys, sužinoję, kad nekilnojamojo turto kadastre įrašyti duomenys yra netikslūs, neteisingi ar neišsamūs, gali pareikalauti, kad Kadastro tvarkytojas neatlygintinai ištaisytų netikslius ar neteisingus duomenis, o neišsamius papildytų. Kadastro tvarkytojas, gavęs tokį prašymą, per 5 darbo dienas turi jį išnagrinėti ir priimti sprendimą. Apie priimtą sprendimą per 5 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos Kadastro tvarkytojas raštu praneša suinteresuotam asmeniui.
Kadastro įstatymo 12 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kartu su prašymu įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą ar juos pakeisti Kadastro tvarkytojui turi būti pateikti šio straipsnio 1 dalyje nurodyti dokumentai dėl nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymo į nekilnojamojo turto kadastrą ar jų pakeitimo ir nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla. Dokumentų dėl nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymo į nekilnojamojo turto kadastrą ar jų pakeitimo pateikti nereikia šio straipsnio 3 dalyje nurodytu atveju, o nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos – šio straipsnio 4 dalyje nurodytais atvejais.
Registro įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje (suvestinė redakcija 2023 m. sausio 1 d. - 2023 m. gruodžio 31 d.) nustatyta, kad Nekilnojamojo turto registre daiktinės teisės į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymai, juridiniai faktai gali būti registruojami tik tuo atveju, kai nekilnojamojo turto registre įregistruotas pats nekilnojamasis daiktas.
Registro įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas įstatymų nustatyta tvarka atsako už duomenų, kaupiamų nekilnojamojo turto registre, teisingumą ir apsaugą. Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas atsako tik už tai, kad nekilnojamojo turto registre įrašyti duomenys atitinka dokumentus, kurių pagrindu šie duomenys buvo įrašyti.
8. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) yra konstatavęs, jog Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas (registratorius) nesprendžia ginčų tarp suinteresuotų asmenų dėl pačios daiktinės teisės ar jos turinio, Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo funkcija yra tik duomenų iš jam pateiktų dokumentų apie nekilnojamąjį turtą perkėlimas į Nekilnojamojo turto registrą, Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui įstatymas nesuteikia teisės vertinti jam pateiktų dokumentų apie nekilnojamąjį turtą teisėtumo (žr., pvz., 2011 m. spalio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-3130/2011; 2023 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-253-502/2023 ir kt.).
LVAT praktikoje nuosekliai laikomasi nuostatos, kad Nekilnojamo turto registro tvarkytojas tiria nuosavybės teisių įgijimo (pasikeitimo, pasibaigimo) teisinį pagrindą, jo įforminimą, tačiau nekonstatuoja vertinamųjų faktų, nes tai yra teisminio nagrinėjimo dalykas. Registro duomenų teisingumas užtikrinamas tuo, kad jame padaryti įrašai turi atitikti dokumentus, kurių pagrindu tam tikri duomenys buvo įrašyti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. spalio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-2303/2012; 2023 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-253-502/2023).
LVAT praktikoje nurodoma, kad kol nėra nuginčyti dokumentai, kurių pagrindu yra įregistruotos asmenų daiktinės teisės, registro tvarkytojas negali savarankiškai atlikti jokių įrašų pakeitimų, kurie galėtų nulemti daiktinių teisių savininkų teisių turinio ir apimčių pasikeitimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-188-492/2017; 2023 m. balandžio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-92-520/2023; kt.).
Nekilnojamojo turto registre esantys duomenys ne ginčo tvarka gali būti pakeisti, įrašant naujus duomenis arba pakeičiant esančius, tik griežtai laikantis tokius pakeitimus įrodančių dokumentų, kurie yra išvardyti Registro įstatymo 22 straipsnyje (Registro įstatymo 5 str. 2 d., 22 str., 23 str. 2 ir 3 d.). Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas, įrašydamas naujus registro duomenis arba pakeisdamas esamus, neturi teisės savarankiškai aiškinti ar interpretuoti pateiktų dokumentų, kurie nurodyti Registro įstatymo 22 straipsnyje, turinio ir atitinkamai keisti duomenų. Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas nėra įgaliotas spęsti dėl sandorių galiojimo civilinės teisės prasme (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. sausio 12 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-128-492/2017; 2023 m. balandžio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-92-520/2023; kt.).
Duomenys Nekilnojamojo turto registre gali būti ištaisyti tik dviem atvejais: 1) kai Nekilnojamojo turto registre įrašyti duomenys neatitinka dokumentų, kurių pagrindu šie duomenys įrašyti; 2) kai, įrašant duomenis į Nekilnojamojo turto registrą, yra padaromos techninės klaidos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1262/2012; 2023 m. balandžio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-92-520/2023; kt.).
9. Iš ginčijamų Sprendimo1 ir Sprendimo2 matyti, kad pareiškėjas į VĮ Registrų centrą kreipėsi su prašymu <... panaikinti prie nekilnojamojo daikto, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini), aprašyme/pastabose esantį įrašą „su dalimi terasos, pažymėtos Tr. (19/100 nuo 8,94 kv. m, kas sudaro 1,70 kv. m)“ bei kitus prie šio nekilnojamojo turto aprašymo esančius įrašus, kurie buvo atlikti suklastoto dokumento pagrindu ...>.
Sprendimu1 pareiškėjo prašymas buvo atmestas be kita ko tuo pagrindu, kad pareiškėjas neturėjo teisės kreiptis į VĮ Registrų centrą, kadangi, vadovaujantis Kadastro įstatymo 13 straipsnio 2 dalimi, pareiškėjas neturėjo įgaliojimų kreiptis dėl trečiajam suinteresuotam asmeniui nuosavybės teise priklausančio daikto kadastro duomenų pakeitimo. Minėta, kad byloje nustatyta, jog negyvenamoji patalpa – pagalbinė patalpa (su dalimi terasos, pažymėtos Tr (19/100 nuo 8,94 kv. m., kas sudaro 1,70 kv. m.)), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esanti (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso A. V.. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju, VĮ Registrų centras pagrįstai nurodė pareiškėjui, jog jis neturėjo teisės kreiptis į VĮ Regitrų centrą dėl kadastro duomenų pakeitimo, nes pareiškėjas nėra daikto savininkas, su kuriuo susijusius įrašus buvo prašoma pakeisti / panaikinti VĮ Registrų centro. Taip pat Sprendime2 pareiškėjui buvo nurodyta, kad jokie dokumentai, kurių pagrindu pareiškėjas galėtų kreiptis dėl trečiajam suinteresuotam asmeniui priklausančio daikto duomenų pakeitimo nebuvo pateikti VĮ Registrų centrui.
10. Taip pat akcentuotina aplinkybė, kad trečiojo suinteresuoto asmens teisė į negyvenamąją patalpą, su kuria susijusius duomenis buvo prašoma ištaisyti yra įregistruota dovanojimo sutarties pagrindu ((duomenys neskelbtini) dovanojimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini)). Pareiškėjas atsakovo buvo informuotas, kad trečiojo suinteresuoto asmens teisės į daiktą yra įregistruotos galiojančios dovanojimo sutarties pagrindu. Nagrinėjamu atveju pateiktų dokumentų pagrindu VĮ Registrų centras padarė įrašus Nekilnojamojo turto registre. Sutiktina su atsakovo pozicija, kad VĮ Registrų centras neturi teisės imtis jokių veiksmų dėl Nekilnojamojo turto registro duomenų pakeitimo, kokie neteisėti ar neteisingi, pareiškėjo nuomone, šie įrašai bebūtų. Teismo vertinimu, jei pareiškėjas mano, kad dovanojimo sutartis, kurios pagrindu įregistruotos trečiojo suinteresuoto asmens teisės į nekilnojamąjį daiktą, šiuo atveju, negyvenamąją patalpą – pagalbinę patalpą (su dalimi terasos, pažymėtos Tr (19/100 nuo 8,94 kv. m., kas sudaro 1,70 kv. m.)), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pareiškėjas turėtų civiline tvarka pripažinti sandorį negaliojančiu, kol dovanojimo sutartis nėra nuginčyta, atsakovas neturi teisinio pagrindo keisti įrašų. Minėta, kad Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo funkcija yra tik duomenų iš jam pateiktų dokumentų apie nekilnojamąjį turtą perkėlimas į Nekilnojamojo turto registrą, Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui įstatymas nesuteikia teisės vertinti jam pateiktų dokumentų apie nekilnojamąjį turtą teisėtumo. Taigi kol nėra nuginčytas dokumentas ((duomenys neskelbtini) dovanojimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio pagrindu šiuo metu yra įregistruotos asmens daiktinės teisės, registro tvarkytojas negali savarankiškai atlikti jokių įrašų pakeitimų, kurie galėtų nulemti daiktinių teisių savininkų teisių turinio ir apimčių pasikeitimą. Be to, teismas atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas tiek teismui, tiek su prašymu kreipdamasis į VĮ Registrų centrą nurodė aplinkybę, kad 2020 m. balandžio 27 d. susitarimas, kurio pagrindu Nekilnojamojo turto registre pagalbinių patalpų registro įraše Nr. (duomenys neskelbtini) 2020 m. gegužės 5 d. buvo įrašyti duomenys apie dalį terasos, pažymėtos Tr (19/100 nuo 8,94 kv. m, kas sudaro 1,70 kv. m), yra suklastotas ir tai patvirtina Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus 2022 m. gruodžio 27 d. nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą A. V., atleidžiant jį pagal laidavimą. Teismas dar kartą pažymi, kad Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo duomenimis nuosavybės teisė į negyvenamąją patalpą – pagalbinę patalpą (su dalimi terasos, pažymėtos Tr (19/100 nuo 8,94 kv. m., kas sudaro 1,70 kv. m.)), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įregistruota (duomenys neskelbtini) dovanojimo sutarties pagrindu Nr. (duomenys neskelbtini), kuri nėra nuginčyta, todėl plačiau dėl šių pareiškėjo argumentų nepasisako.
11. Nors Kadastro įstatymo 15 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad suinteresuoti asmenys, sužinoję, jog nekilnojamojo turto kadastre įrašyti duomenys yra netikslūs, neteisingi ar neišsamūs, gali pareikalauti, kad Kadastro tvarkytojas neatlygintinai ištaisytų netikslius ar neteisingus duomenis, o neišsamius papildytų, tačiau kaip pažymėta LVAT formuojamoje praktikoje duomenys Nekilnojamojo turto registre gali būti ištaisyti tik dviem atvejais: 1) kai Nekilnojamojo turto registre įrašyti duomenys neatitinka dokumentų, kurių pagrindu šie duomenys įrašyti; 2) kai, įrašant duomenis į Nekilnojamojo turto registrą, yra padaromos techninės klaidos.
Teismas sutinka su atsakovo išdėstyta pozicija, kad Nekilnojamojo turto registro duomenys, susiję su pagalbinės patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro duomenimis ir nuosavybės teisėmis, atitinka dokumentus, kurių pagrindu jie buvo įrašyti. Minėta, kad trečiojo suinteresuoto asmens teisė į pagalbinę patalpą yra įregistruota šiai dienai nenuginčytos dovanojimo sutarties pagrindu. Taip pat byloje nėra duomenų, kad registruojant įrašą būtų padarytos techninės klaidos. Be to, kaip pabrėžiama teismų praktikoje, tokiu atveju, jeigu prašomas Nekilnojamojo turto registro duomenų ištaisymas gali pažeisti teisių į tą nekilnojamąjį daiktą turėtojų ar trečiųjų asmenų teisėtus interesus, taisymo procedūra negalima.
12. Teismas pažymi, kad Registro duomenų teisingumas užtikrinamas tuo, jog jame padaryti įrašai turi atitikti dokumentus, kurių pagrindu tam tikri duomenys buvo įrašyti. Teismo vertinimu, nėra jokio pagrindo teigti, kad Nekilnojamojo turto registre įrašyti duomenys, registruojant trečiojo suinteresuoto asmens teises į nekilnojamąjį daiktą, neatitinka dokumento (dovanojimo sutarties), kurios pagrindu šie duomenys įrašyti, turinio. Taip pat nenustatytos ir techninės VĮ Registrų centro klaidos. Todėl atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes bei teisinį reglamentavimą teismas daro išvadą, kad pareiškėjo skundžiami Sprendimas1 ir Sprendimas2 yra teisėti ir pagrįsti, jų naikinti nėra jokio pagrindo. Minėti sprendimai yra pagrįsti teisės aktų nuostatomis bei yra pakankamai motyvuoti. Taip pat teismas daro išvadą, jog nėra pagrindo naikinti Ginčų komisijos sprendimo. Nesutiktina su pareiškėjo nurodytu, kad Ginčų komisija sprendime dėl pareiškėjo argumentų visiškai nepasisakė ir iš esmės atkartotojo Sprednime1 ir Sprendime2 išdėstytus argumentus. Teismo vertinimu, Ginčų komisijos sprendimas yra išsamus ir atitinkantis teisės aktų reikalavimus. Nustatęs minėtas aplinkybes, teismas daro išvadą, jog nėra jokio pagrindo tenkinti išvestinį pareiškėjo reikalavimą - įpareigoti Nekilnojamojo turto kadastro ir registro departamentus patenkinti pareiškėjo pateiktą prašymą bei ištaisyti duomenis atliktus suklastoto dokumento pagrindu.
Pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau - ir ABTĮ) 88 straipsnio 1 punktas).
13. Teismas taip pat pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir LVAT ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą Van de Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90); 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92); LVAT 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011; 2016 m. liepos 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2016).
14. Pareiškėjas prašo priteisti 676,91 Eur bylinėjimosi išlaidų, taip pat pareiškėjas už skundo teismui padavimą yra sumokėjęs 22,50 Eur žyminio mokesčio.
ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis nustato, jog proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą.
Kadangi pareiškėjo skundas atmestas, t. y. sprendimas priimtas ne jo naudai, tad pareiškėjas neturi teisės į savo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsakovas įrodymų apie savo patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė, tad jų atlyginimo klausimas nesvarstytinas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132–133 straipsniais,
nusprendžia:
Pareiškėjo A. W. M. V. L. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmus.