Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

V. A., gimęs (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), nedarbingas, turintis tik 20 procentų darbingumą, vedęs, aukštesniojo išsilavinimo, neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis V. A. 2013 m. kovo 7 d., apie 18 val. 45 min., Pakruojo rajone, (duomenys neskelbtini), sodybos kieme, konflikto metu sudavė vieną kartą kumščiu A. L. į veidą, ko pasekmėje nukentėjusiajam A. L. buvo padarytas apatinio žandikaulio abipusis lūžis, tai yra, nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl apatinio žandikaulio lūžio sveikata sutriko ilgiau nei 10 dienų.

Kaltinamasis V. A. dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad tą dieną, jam būnant R., paskambino L. ir pradėjo sakyti, jog jo motina per pigiai parduoda jo namą, kažką burbuliavo ir jis išjungė telefoną. Po to grįžus į namus, žmona pasakė, kad L. buvo atėjęs, tačiau ji jo neįsileido į namo vidų, kad jis „koliojosi“, burbuliavo, pasakė išnešti jo daiktus, kuriuos buvo palikęs pas juos pasaugoti. Tada jis susirado du žmones V. ir K., kurie padėjo išnešti daiktus, nes jis pats sunkai kelti negali. Tuo metu pas juos į namus vėl atėjo L., vėl pradėjo priekaištauti dėl motinos namo, jie susiginčijo, išėjo į lauką. Būnant lauke, L. negražiais žodžiais vadino jo žmoną, jį patį, griebėsi sau už kišenės, jis pagalvojo gal peilį, ar telefoną trauksis, todėl nesusivaldęs trenkė vieną smūgį jam per veidą. Liepė iš kiemo išsinešti daiktus, tačiau L. pasakė, kad daiktų nebereikia. Vėliau pas jį į namus atvažiavo kriminalistai, apklausė ir jis pasakė, kad trenkė L. Po to smūgio sudavimo L. jam pasakė, kad dabar jį užtampys po teismus. Po sutrenkimo nesimatė, kad L. būtų blogai su žandu, nes jis iš karto kažkam skambino. L. jis sutrenkė dėl to, nes pradėjo visaip negražiai vadinti jo žmoną, jį patį, reikalavo tuoj pat grąžinti pinigus už parduotą vežimėlį, kurį jis pats leido parduoti, o pinigų jie tuo metu neturėjo, nes dar nebuvo gavęs pensijos. Jis L. liepė atstoti, bet L. koliojosi, jis paklausė, ar nori, L. atsakė, kad duok, todėl jam neatlaikė nervai ir sudavė smūgį. L. jam yra giminaitis – pusseserės vyras. L. motina gyvena P. kaime. Jo uošvė, kol buvo gyva, taip pat gyveno P. kaime. L. kai pardavė uošvės namą, kraustėsi, kadangi reikėjo daiktus išnešti, neturėjo kur padėti, jo motina kai kurių daiktų nepriėmė, todėl pasaugoti priėmė jis. Iki to įvykio su L. niekada nesipyko, atvažiuodavo pas juos, priimdavo, pernakvodavo, bendraudavo normaliai, apsiėmė saugoti jo daiktus. Susipyko tik tą dieną. Tą įvykį matė jo žmona ir V. Jis yra neįgalus dėl stuburo traumos, į abi kojas sudėti metalai, vaikšto su lazda, turi tik 20 procentų darbingumą, yra nedarbingas. Ikiteisminio tyrimo metu su L.u nebendravo, neatsiprašė. Dabar su L. nesipyksta, tačiau ir nebendrauja. L. „užšaukė“ tokį ieškinį, kurio jis neturi iš ko atlyginti. Pasiėmė paskolą, kad galėtų atlyginti ligonių kasos ieškinį už L. gydymą. Ligonių kasai atlygino 1000 litų, o dėl likusios neatlygintos sumos sutarė, kad sudarys sutartį dėl atlyginimo dalimis. Jo mėnesinės pajamos yra apie 800 litų, tai yra, invalidumo pašalpa. Moralinę žalą nukentėjusiajam atlygins tiek, kiek priteis teismas, mokės dalimis iš gaunamos invalidumo pašalpos, o daugiau pinigų neturi. Įvykio metu jis buvo blaivus, nes ką tik buvo su mašina parvažiavęs iš R. ir tik po įvykio, išėjus L., namuose išgėrė 250 gramų degtinės ir žmonos iš parduotuvės parneštą litrą alaus, kad galėtų nuraminti nervus, nuimtų stresą. Policija atvažiavo gal apie 20 valandą ir tada nustatė jam girtumą. Labai gailisi, kad taip įvyko, nenorėjo, kad L. būtų sulaužytas žandikaulis. Atsiprašo nukentėjusiojo. Prašo perduoti jį pagal laidavimą, nes antrą kartą tokio „durno“ dalyko nebepadarys, elgsis tinkamai.

Po kaltinamojo apklausos, neiškilus jokių abejonių dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, išvardijus byloje esančius rašytinius įrodymus bei su sutrumpintu įrodymų tyrimu sutikus prokurorei ir gynėjui, įrodymų tyrimas buvo nutrauktas Lietuvos Respublikos BPK 273 straipsnio nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo V. A. padaryta veika jo paties prisipažinimu ir kitais byloje esančiais įrodymais yra įrodyta ir teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 1 dalį, kadangi jis nesunkiai sužalojo žmogų – nukentėjusįjį A. L.

Kaltinamojo V. A. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai dėl to gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe nelaikytinas girtumas, kadangi pats kaltinamasis paneigė, jog nusikalstamos veikos padarymo metu jis buvo neblaivus, nurodė išgėręs jau po įvykio, kad nusiraminti, girtumas jam nustatytas, praėjus po įvykio valandai ir penkiolikai minučių, o kitokių įrodymų, kad įvykio metu jis buvo neblaivus, byloje nėra (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnyje, ir bausmių skyrimo pagrindais pirmą kartą teisiamam asmeniui, numatytais Lietuvos Respublikos BK 55 straipsnyje.

Lietuvos Respublikos BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, esant visoms šio straipsnio 2 dalyje nurodytoms sąlygoms. Pagal šias sąlygas asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės tik tada, jeigu jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir yra pagrindo manyti, kad asmuo visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Tik visų šių sąlygų egzistavimas sudaro pagrindą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Tačiau, net ir esant visoms šioms aplinkybėms, teismas gali atsisakyti atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, kadangi BK 40 straipsnio nuostatos suteikia teismui galimybę, bet ne pareigą priimti atitinkamą sprendimą. Šių sąlygų buvimą teismas nustato vertindamas bylos įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą ir, priėjęs išvados apie galimybę atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, priima sprendimą.

Kaltinamasis V. A. laikomas teisiamu pirmą kartą, kadangi ankstesnis teistumas jam seniai išnykęs (63, 64 b. l.), padarė vieną nesunkų nusikaltimą (BK 11 str. 3 d.), visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, kas yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, atlygino dalį nukentėjusiajam padarytos neturtinės žalos ir pasižada atlyginti likusią dalį, kurią priteis teismas (118 b. l.), yra pagrindo manyti, kad kaltinamasis ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, kadangi administracine tvarka nebaustas (65 b. l.), yra neįgalus ir nedarbingas, jam neterminuotai nustatytas specialusis nuolatinės priežiūros poreikis (62, 122, 123 b. l.), gyvena su žmona L. A., gyvenamosios vietos seniūnija jo elgesiu nusiskundimų neturi (67, 68 b. l.), neįrašytas nei į psichiatro, nei į priklausomybių įskaitas (70 b. l.), yra gautas laiduotojos L. A., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenančios (duomenys neskelbtini), Pakruojo rajone, prašymas perduoti kaltininką jos atsakomybei pagal laidavimą, todėl, atsižvelgus į tai, kad laiduotoja yra pasitikėjimo vertas asmuo, galintis daryti teigiamą įtaką kaltinamajam, kadangi ji yra kaltinamojo žmona, kaltinamasis gyvena kartu su ja, yra jos slaugomas ir prižiūrimas, ji yra neteista (108 b. l.), nebausta administracine tvarka (109 b. l.), yra registruota darbo biržoje, šiuo metu dirba Ž. žemės ūkio bendrovėje, gyvenamosios vietos seniūnija dėl jos nusiskundimų nėra gavusi (117, 119 b. l.), todėl kaltinamasis V. A. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, o baudžiamoji byla jo atžvilgiu nutrauktina (BK 40 str., BPK 303 str. 4 d.).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 40 straipsnio 5 dalimi, atsižvelgus į laiduotojos asmenines savybes bei jos turtinę padėtį, laidavimas nustatytinas be užstato.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 40 straipsnio 6 dalimi, laiduotojai L. A. išaiškintina, kad ji turi teisę atsisakyti laidavimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 40 straipsnio 7 dalimi ir 8 dalimi, kaltinamajam V. A. išaiškintinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą teisinės pasekmės, padarius naujas nusikalstamas veikas.

Procesas dėl dalies 150,00 Lt nukentėjusiojo A. L. pareikšto civilinio ieškinio nutrauktinas, kadangi kaltinamasis V. A. tokią ieškinio dalį atlygino (BPK 107 str., 118 b. l.).

Procesas dėl dalies 1000,00 Lt civilinio ieškovo Valstybinės ligonių kasos pareikšto civilinio ieškinio už nukentėjusiojo A. L. gydymą nutrauktinas, kadangi kaltinamasis V. A. tokią ieškinio dalį atlygino (BPK 107 str., 135 b. l.).

Nukentėjusiojo A. L. likusi neatlyginta 9850,00 Lt civilinio ieškinio dalis dėl neturtinės žalos atlyginimo pagrįsta ir tenkintina iš dalies, priteisiant ją iš kaltinamojo V. A., kadangi žala nukentėjusiajam buvo padaryta kaltinamojo neteisėtais veiksmais (CK 6.263 str., 6.250 str.). Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Įstatymas nenumato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl teismas jos dydį nustato atsižvelgdamas į pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Byloje nustatyta, kad A. L. dėl kaltinamojo V. A. nusikalstamų veiksmų patyrė neturtinę žalą – jam buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, po padaryto sužalojimo jis gydėsi ligoninėje, po to gydėsi ambulatoriškai, dėl sulaužyto žandikaulio jautė skausmą, privalėjo valgyti minkštą maistą, dėl ko turėjo nepatogumų. Taip pat byloje nustatyta, kad kaltinamasis V. A. yra neįgalus ir nedarbingas, jam nustatytas specialusis nuolatinės priežiūros poreikis, jo pajamas sudaro invalidumo pensija ir transporto išlaidų kompensacija bendroje sumoje 807,80 litų. Teismas, įvertinęs šias pasekmes, kaltinamojo kaltę, jo turtinę padėtį, daro išvadą, kad prašomas priteisti neturtinės žalos dydis yra per didelis, todėl mažintinas ir nukentėjusiajam A. L. priteistina 3500,00 litų neturtinei žalai atlyginti, o likusi ieškinio dalis 6350,00 litų atmestina (BPK 112 str., 113 str., 115 str.).

Valstybinės ligonių kasos, atstovaujamos Šiaulių teritorinės ligonių kasos, likusi neatlyginta 731,48 Lt civilinio ieškinio dalis dėl turtinės žalos atlyginimo už nukentėjusiojo A. L. gydymą yra įrodyta, kadangi nukentėjusysis buvo gydomas po jo sužalojimo dėl kaltinamojo kaltės, ir todėl tenkintinas visiškai, priteisiant jį iš kaltinamojo V. A. (CK 6.263 str., 6.279 str., 6.280 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-299, 301-310 straipsniais, teismas

nusprendžia:

V. A. pagal Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 1 dalį nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti pagal laidavimą ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti.

Perduoti V. A. jo žmonos L. A., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenančios (duomenys neskelbtini), atsakomybėn pagal laidavimą be užstato.

Nustatyti laidavimo terminą – 1 (vienerius) metus.

Laiduotojai L. A. išaiškinti, kad ji turi teisę atsisakyti laidavimo.

Išaiškinti V. A., kad laidavimo metu jam padarius naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir gali spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti V. A., kad laidavimo metu jam padarius naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir yra sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Procesą dėl nukentėjusiojo A. L. dalies 150,00 litų civilinio ieškinio nutraukti.

Procesą dėl civilinio ieškovo Valstybinės ligonių kasos dalies 1000,00 litų civilinio ieškinio nutraukti.

Priteisti iš atleistojo nuo baudžiamosios atsakomybės V. A., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), 3500,00 (trijų tūkstančių penkių šimtų) litų civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti nukentėjusiajam A. L.

Priteisti iš atleistojo nuo baudžiamosios atsakomybės V. A., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), 731,48 litų (septynis šimtus trisdešimt vieną litą 48 centus) civilinį ieškinį už nukentėjusiojo A. L. gydymą Valstybinei ligonių kasai prie Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos, įmonės kodas 191351679, buveinė Europos a. 1, 03505 Vilniuje, a.s. Nr.(duomenys neskelbtini) banke „Swedbank“ AB, banko kodas 73000.

Nukentėjusiojo A. L. civilinio ieškinio dalį 6350,00 (šešis tūkstančius tris šimtus penkiasdešimt) litų neturtinei žalai atlyginti atmesti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Pakruojo rajono apylinkės teismą.