Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei Indrei Kryžiūtei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pagal ieškovės E. K. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu pareiškėja E. K. pareiškimą prašė tenkinti, nori, kad vaikas žinotų savo kilmę. Paaiškino, kad su A. M. prabuvo apie penkerius metus, tai gyvendami kartu, tai vėl išsiskirdami, ji visąlaik bandė jam padėti. Dokumentų dėl tėvystės taip ir neprisiruošė sutvarkyti. A. M. pripažino tėvystę mergaitės atžvilgiu, ir pareiškėjos, ir jo artimieji žinojo, kad M. K. yra A. M. dukra, susipykęs su pareiškėja net sakydavo, kad pats pasiims ją auginti.

Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovė advokatė Asta Skujytė pareiškimą prašė tenkinti jame išdėstytais motyvais.

Liudytoja O. D. parodė, kad yra mirusio A. M. sesuo. Su broliu bendraudavo minimaliai, tik tada, kai jam reikėdavo pagalbos, tačiau žinojo, kad jis turi draugę E. K., kuri laukiasi. M. K. brolis laikė savo dukra, prašė, kad ir ji pasirūpintų jo dukra, nusivežtų prie jūros, nusivestų į cirką. Liudytojos tėvas taip pat žino apie anūkę, matęs jos nuotraukų, sako, kad ji panaši į liudytoją, jos brolį, norėtų, kad liudytoja suorganizuotų susitikimą. Brolis buvo tas asmuo, kuris pats rodė iniciatyvą, kad liudytoja bendrautų su jo dukra.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Tarnyba) išvadoje, Tarnybos atstovė Indrė Kryžiūtė teismo posėdžio metu nurodė, kad vaikas turi teisę žinoti savo kilmę, todėl pareiškimas pareikštas vaiko interesais.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas

Spėjamas vaiko M. K., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas A. M. mirė (duomenys neskelbtini), todėl byla nagrinėjama Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau sprendime – CPK) V dalies XXVI skyriuje nustatyta tvarka, kuri reglamentuoja bylas dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymą. CPK 444 straipsnio 2 dalies 1 punktas nustato, kad teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Teismas nagrinėja bylas <...> dėl giminystės santykių nustatymo.

Kasacinio teismo teisėjų kolegija yra konstatavusi, kad tais atvejais, kai spėjamas vaiko tėvas yra miręs, byla dėl tėvystės nustatymo yra nagrinėjama ypatingosios teisenos tvarka pagal CPK nustatytas bylų dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo nagrinėjimo taisykles, nepriklausomai nuo to, ar nagrinėjimo metu kyla ginčas dėl teisės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-374/2008).

Teismo posėdyje pareiškėja ir liudytoja O. D., kuri yra mirusiojo A. M. sesuo, patvirtino, kad pareiškėja ir A. M. bendravo, kurį laiką kartu gyveno ir (duomenys neskelbtini) gimė M. K., kurią A. M. visada pripažino kaip savo dukrą, pagal galimybes su ja bendravo, rėmė finansiškai. Pareiškėjos ir A. M. santykius, taip pat pastarojo ryšį, bendravimą su dukra nuo mergaitės gimimo patvirtina ir į bylą pateiktos 2015 – 2017 metų laikotarpio nuotraukos.

Kaip nurodė teismui pareiškėja, dėl jų žinių trūkumo, dėl to, kad A. M. buvo reabilitacijoje mergaitės tėvystės įforminimas nebuvo atliktas. Būtinybė nustatyti tėvystę sąlygota, kad vaikas žinotų savo kilmę.

Tarnybos atstovė pareiškimą palaikė visiškai.

Atsižvelgdamas į išdėstytą, teismas sprendžia, kad pareiškimas yra pagrįstas ir tenkintinas. Jame nurodytos ir teismo posėdyje ištirtos aplinkybės patvirtina, kad yra pakankamai įrodymų, kad (duomenys neskelbtini) miręs A. M. yra vaiko M. K. tėvas, o pastaroji yra A. M. duktė.

Atsakydama į Tarnybos atstovės klausimą pareiškėja nurodė, kad norėtų pakeisti ir vaiko pavardę į tėvą.

Teismas sprendžia, jog byloje nesant teisės aktuose pareikšto reikalavimo dėl vaiko pavardės keitimo, nesant išreikštai vaiko nuomonei šiuo klausimu (CK 3.177 straipsnis, CPK 380 straipsnis), klausimas dėl pavardės keitimo byloje negali būti sprendžiamas. Tarnyba išvadoje dėl pavardės keitimo nieko nepasisakė, vaiko nuomonė šiuo klausimu nėra išklausyta.

Pareiškėja, būdama vienintele įstatymine vaiko atstove, vaiko pavardę į vieno iš tėvų turės teisę keisti vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1R-333 Asmens vardo ir pavardės keitimo taisyklių nustatyta tvarka.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268 – 270 straipsniais, 444 straipsnio 2 dalies 1 ir 9 punktais, 445, 448 straipsniais, teismas

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad (duomenys neskelbtini) miręs A. M. (A. M.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra vaiko M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvas, o M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra (duomenys neskelbtini) mirusio A. M. (A. M.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) duktė.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas užtikrinant asmens teisę žinoti savo kilmę, įgyti asmenines neturtines ir turtines teises, susijusias su tėvyste.

Įsiteisėjus teismo sprendimui išsiųsti jį Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriui.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.