Kauno apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kaišiadorių rajono apylinkės teismo teisėjas Gintautas Kaulakis, susipažinęs su Ž. A. privataus kaltinimo pareiškimu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaišiadorių rajono apylinkės teisme gautas Ž. A. 2016-10-28 pareiškimas privataus kaltinimo tvarka, kuriuo jis prašo patraukti baudžiamojon atsakomybėn S. C., E. B., D. K., S. C. ir A. K. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 148 str., 154 str., 155 str.

Pareiškime Ž. A. nurodo, kad 2015-03-16 Pravieniškių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje 2-ame sektoriuje buvo svarstytas jo prašymas dėl papildomo ilgalaikio pasimatymo skyrimo. Komisiją sudarė Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos priežiūros skyriaus viršininkas, laikinai direktoriaus pavaduotojo funkcijas atliekantis S. C., socialinės reabilitacijos skyriaus viršininkas D. K. ir kriminalinės žvalgybos vyr. specialistas E. B.. Prašymo svarstyme taip pat dalyvavo socialinės reabilitacijos skyriaus būrio viršininkas M. C.. Komisijoje nebuvo psichologinės tarnybos atstovės S. C. bei sekretorės A. K.. Pareiškime nurodytas Komisijos narių ir Ž. A. dialogas, iš kurio matyti, kad svarstant nuteistojo prašymą, Ž. A. nevykdė S. C. nurodymo laikyti rankas už nugaros, dėl ko surašytas tarnybinis pranešimas, kurio pagrindu netenkintas nuteistojo prašymas dėl ilgalaikio pasimatymo skyrimo. Ž. A. pareiškime nurodo, jog komisija iš anksto buvo nusprendusi netenkinti jo prašymo dėl ilgalaikio pasimatymo skyrimo. Būrio viršininkas M. C. supažindino Ž. A. su 2015-03-16 aktu dėl jo netinkamo elgesio drausmės komisijos posėdžio metu. Aktas pasirašytas ne tik komisijos posėdyje dalyvavusių narių, bet ir nedalyvavusios psichologinės tarnybos atstovės S. C.. 2015-03-18 drausmės komisijos posėdžio nutarimu jam paskirta nuobauda – uždrausta vieną mėnesį pirkti maisto produktus. Ž. A. kreipėsi į Lietuvos Respublikos Kalėjimų departamentą, į Lietuvos bei Švedijos teisingumo ministerijas, Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos administraciją, tačiau tyrimas dėl pareigūnų veiksmų nebuvo atliktas. Pareiškime išvardinti dėl baudžiamojon atsakomybėn traukiamų asmenų neteisėto elgesio atsiradę padariniai: šmeižtas, garbės bei orumo įžeidimas, teisių bei laisvių suvaržymas, nuobaudos skyrimas, drausminės grupės vieneriems metams skyrimas, visų pataisos namų tarnybų bendras veikimas prieš nuteistąjį, patirta psichologinė ir negrįžtama trauma, sugadinta reputacija, dėl ko jis buvo priverstas nutraukti mokslus, dingo susikoncentravimas, nervinis organizmo išsekimas, nemiga, dėl ko teko kreiptis į psichiatrą, pasimatymų su artimaisiais atėmimas.

Pareiškimą atsisakytina priimti.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 412 str. 2 d. numato, kad skunde turi būti nurodytos nusikalstamos veikos, padarymo vieta, laikas, padariniai ir kitos esminės aplinkybės, liudytojų vardai ir pavardės ir gyvenamoji vieta. Pažymėtina tai, kad privatus kaltintojas, formuluodamas kaltinimą turi aiškiai apibrėžti kaltinimo ribas, nurodydamas Lietuvos Respublikos BPK 412 str. skundui keliamus reikalavimus. Kaltinimas turi būti konkretus ir aiškus, tai vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 412 str. nuostatomis privalo padaryti nukentėjusysis, kaltinimo esmė turi būti aiški kaltinamajam, kad jis galėtų gintis nuo pareikšto kaltinimo.

Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006-01-16 nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 131 straipsnio 4 dalies (2001 m. rugsėjo 11 d. redakcija) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai, dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 234 straipsnio 5 dalies (2003 m. balandžio 10 d., 2003 m. rugsėjo 16 d. redakcijos), 244 straipsnio 2 dalies (2003 m. balandžio 10 d., 2003 m. rugsėjo 16 d. redakcijos), 407 straipsnio (2003 m. birželio 19 d. redakcija), 408 straipsnio 1 dalies (2002 m. kovo 14 d. redakcija), 412 straipsnio 2 ir 3 dalių (2002 m. kovo 14 d. redakcija), 413 straipsnio 5 dalies (2002 m. kovo 14 d. redakcija), 414 straipsnio 2 dalies (2002 m. kovo 14 d. redakcija) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir dėl pareiškėjo - Šiaulių rajono apylinkės teismo prašymų ištirti, ar Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 410 straipsnis (2002 m. kovo 14 d. redakcija) neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ (Žin., 2006, Nr. 7-254) konstatuota, kad privataus kaltinimo tvarka raštu paduodamas skundas atlieka ir kaltinamojo akto funkciją, todėl jam keltini didesni formalūs reikalavimai nei kreipimuisi, pagal kurį dar bus atliekamas ikiteisminis tyrimas. Taigi privataus kaltintojo skunde turi būti nuosekliai, aiškiai ir konkrečiai nurodyta nusikalstama veika, kuria yra kaltinamas kiekvienas baudžiamojon atsakomybėn traukiamas asmuo, nurodyti tiek objektyvieji, tiek ir subjektyvieji nusikalstamos veikos sudėties požymiai. Nusikaltimo padarymu kaltinamas asmuo turi žinoti, kuo jis yra kaltinamas, kuo grindžiamas kaltinimas ir, atitinkamai, turėti galimybę gintis nuo kaltinimų.

Iš pareiškimo turinio matyti, kad Ž. A. prašo patraukti baudžiamojon atsakomybėn S. C., E. B., D. K., S. C. ir A. K. pagal Lietuvos Respublikos BK 148 str., 154 str., 155 str.

Pareiškėjas Ž. A. pareiškime nurodęs 2015-03-16 komisijos posėdžio metu vykusį dialogą, aiškiai, nuosekliai ir konkrečiai nenurodė, kokiais, kieno būtent veiksmais ir kaip buvo suvaržytos jo veiksmų laisvės (Lietuvos Respublikos BK 148 str.), kokiais būtent ir kieno veiksmais pasireiškė Lietuvos Respublikos BK 154 str. numatytas šmeižimas ir dėl jo atsiradę pareiškime nurodyti padariniai. Šiuo metu pateiktas pareiškėjo pareiškimas dėl privataus kaltinimo yra deklaratyvus, neatitinkantis Lietuvos Respublikos BPK 412 str. reikalavimų. Pareiškime dėl privataus kaltinimo bylos iškėlimo kiekvienam iš asmenų, kuriuos prašo patraukti baudžiamojon atsakomybės, turi būti individualizuota ir konkretizuota kokius konkrečiai galimai nusikalstamus veiksmus padarė kiekvienas iš asmenų, kuo jie pasireiškė ir kokius nusikaltimus galimai jie padarė. Tokiu būdu pareiškime dėl privataus kaltinimo kiekvienam iš tų asmenų turi būti suformuluotas individualus kaltinimas.

Be to, atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjo Ž. A. pareiškime prašoma S. C., E. B., D. K., S. C. ir A. K. patraukti baudžiamojon atsakomybėn ir pagal Lietuvos Respublikos BK 155 str., tačiau Lietuvos Respublikos 2015 m. birželio 25 d. įstatymu Nr. XII-1888, įsigaliojusiu nuo 2015 m. liepos 10 d., Lietuvos Respublikos BK 155 str. pripažintas netekusiu galios. Ši veika yra dekriminalizuota. Todėl Ž. A. pareiškimo privataus kaltinimo dalis pagal Lietuvos Respublikos BK 155 str. nevertinama, nes baudžiamasis įstatymas nenumato baudžiamosios atsakomybės už tokią veiką.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo Ž. A. pareiškimas negali būti priimtas ir grąžintinas jį padavusiam asmeniui, išaiškinant, jog ištaisius nurodytus trūkumus, pareiškimas gali būti pateiktas teismui pakartotinai.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 408 str., 412 str. 3 d., 440 str., teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atsisakyti priimti pareiškėjo Ž. A. skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Išaiškinti pareiškėjui, kad ištaisius nurodytus trūkumus, skundas gali būti pateiktas teismui pakartotinai.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo nutarties nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kaišiadorių rajono apylinkės teismą.