- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-02-06
- Bylos Nr.
- 2A-229-230/2013
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Nijolia Indreikienė
- Ieškovas
- P. K.
- Atsakovas
- L. P.
- Trečiasis asmuo
- D. K.
- Kategorijos
- 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolia Indreikienė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo P. K. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 28 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-975-375/2012 pagal ieškovo P. K. ieškinį atsakovui L. P., trečiajam asmeniui D. K. dėl išlaikymo pilnamečiam vaikui priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas ieškiniu pirmosios instancijos teismo prašė priteisti iš atsakovo jam išlaikymą po 400 Lt periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo ieškinio padavimo dienos iki jis baigs vidurinę mokyklą ir įgis vidurinį išsilavinimą, taip pat priteisti išlaikymo įsiskolinimą 2 400 Lt bei turėtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad sulaukus pilnametystės atsakovas jam nebeteikia jokio būtino materialinio išlaikymo, nors sulaukęs pilnametystės ieškovas, siekdamas įgyti vidurinį išsilavinimą, mokėsi Kauno Aleksandro Puškino gimnazijos IV klasėje. Ieškovas neturi jokių realių galimybių savarankiškai užsidirbti lėšų pragyvenimui, kadangi pamokos mokykloje vyksta dienos metu, o po pamokų reikia gilinti žinias, rengti namų darbus, ruoštis brandos egzaminams. Ieškovo motina D. K. ieškovui teikia paramą gera valia, tačiau tėvas jos neteikia, todėl ieškovas priverstas kreiptis į teismą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. rugpjūčio 28 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies. Priteisė iš atsakovo ieškovui 1 400 Lt išlaikymo už laikotarpį nuo 2011-05-06 (pilnametystės dienos) iki 2012-07-02 (vidurinio išsilavinimo įgijimo dienos). Kitoje dalyje ieškinį atmetė. Priteisė iš atsakovo 71 Lt žyminio mokesčio už priteistą išlaikymą ir 37,94 Lt pašto išlaidų valstybės naudai, iš viso 108,94 Lt, iš ieškovo priteisė 37,94 Lt pašto išlaidų valstybės naudai. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovas yra atsakovo ir trečiojo asmens pilnametis sūnus, ieškovas ieškinio padavimo metu mokėsi Kauno Aleksandro Puškino gimnazijoje, kurią baigė 2012-07-02. Taip pat nustatė, kad ieškovas savo vardu neturi jokio registruotino turto, gyvena kartu su motina jai nuosavybės teise priklausančiame name (duomenys neskelbtini). Kauno miesto apylinkės teismo 2007-08-31 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-5919/2007 iš atsakovo buvo priteistas išlaikymas sūnui po 200 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis bei išlaikymo įsiskolinimas už laikotarpį nuo 2006-01-01 iki 2007-03-14. Ieškovui 2011-05-06 tapus pilnamečiu, atsakovas materialinės paramos jam nebeteikia. Kadangi ieškovas tapęs pilnamečiu mokėsi gimnazijoje, jis turi teisę reikalauti išlaikymo. Taip pat teismas pripažino, kad ieškovas mokėsi pažangiai, kadangi išlaikė brandos egzaminus ir gavo brandos atestatą, jam mokymosi metu buvo reikalinga parama, nes ieškovas besimokydamas vidurinėje mokykloje niekur nedirbo, kadangi savo jėgas ir laiką turėjo skirti mokymuisi. Jam buvo reikalingos lėšos knygų, sąsiuvinių, kitų rašymo priemonių įsigijimui bei maistui ir aprangai, taip pat lėšos sveikatai, nes jo silpnas regėjimas. Vertindamas atsakovo galimybes teikti išlaikymą, teismas, remdamasis bylos duomenimis, nustatė, kad atsakovas gyvena Vokietijoje, ten yra registruotas darbo biržoje kaip darbo ieškantis asmuo, atsakovas gauna 195,50 Eur mėnesinę išmoką už būstą ir šildymą bei 374 Eur mėnesinę išmoką įprastiems poreikiams patenkinti. Lietuvoje atsakovas nekilnojamojo turto neturi, jo vardu yra registruoti du automobiliai, duomenų apie Vokietijoje turimą nekilnojamąjį turtą, transporto priemones ir pinigines lėšas sąskaitose, atsakovas nepateikė, nors turėjo pagrįsti savo sunkią turtinę padėtį. Teismas, įvertinęs atsakovo turtinę padėtį, padarė išvadą, kad jo turtinė padėtis nuo 2007 m., kuomet iš jo buvo priteistas išlaikymas nepilnamečiam sūnui P., iš esmės nepasikeitė, kadangi atsakovas ir tuomet nedirbo, buvo registruotas darbo biržoje Vokietijoje, gaudavo kasmėnesinę socialinio draudimo išmoką, kuri sudarė 311 Eur, jam taip pat buvo išmokama 176 Eur išlaidoms už pastogę ir šildymą. Teismas, įvertinęs ieškovo turtinę padėtį, jo poreikius, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas šiuo metu turi du nepilnamečius vaikus: sūnų L. P., gim. (duomenys neskelbtini), ir dukrą M.-M. P., gim. (duomenys neskelbtini), sprendė, kad ieškovo prašoma priteisti 400 Lt išlaikymo suma atsakovui būtų per didelė našta. Teismas atsižvelgė į tai, kad atsakovas yra darbingo amžiaus, sveikas, tačiau Vokietijoje jau 6 metus nedirba, todėl sprendė, kad atsakovas neįrodė, jog jis aktyviais veiksmais siekė pakeisti savo statusą. Teismas, kompleksiškai įvertinęs byloje surinktus įrodymus, byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimus, šalių turtinę padėtį, įvertinęs tai, kad iki pilnametystės ieškovui buvo priteistas išlaikymas po 200 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, tai, kad po išlaikymo priteisimo atsakovui gimė dar vienas vaikas, sprendė, kad atsakovas gali pilnamečiam sūnui teikti materialinę paramą po 100 Lt kas mėnesį. Tačiau atsižvelgdamas į tai, kad ieškovas teismo sprendimo priėmimo metu jau yra įgijęs vidurinį išsilavinimą, teismas išlaikymą jam priteisė ne periodinėmis išmokomis kas mėnesį, o konkrečia pinigų suma - 700 Lt už laikotarpį nuo ieškinio padavimo 2011-11-25 iki vidurinio išsilavinimo įgijimo 2012-07-02. Teismas taip pat priteisė 700 Lt išlaikymo įsiskolinimą, susidariusį nuo pilnametystės dienos 2011-05-06 iki ieškinio padavimo dienos 2011-11-25. Iš viso ieškovui iš atsakovo teismas priteisė 1 400 Lt materialinės paramos nuo pilnametystės dienos iki vidurinio išlavinimo įgijimo dienos. Teismas nepriteisė atsakovo patirtų bylinėjimosi išlaidų (už dokumentų vertimą ir advokato išlaidų), kurios proporcingai atmestų reikalavimų daliai sudarytų 1 399,58 Lt, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, nes šios išlaidos būtų lygios priteisto išlaikymo dydžiui.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Ieškovas apeliaciniu skundu prašo pakeisti Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 28 d. sprendimą ir ieškovo ieškinį patenkinti, priteisti iš atsakovo ieškovui išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 400 Lt nuo ieškinio padavimo dienos iki ieškovas baigs vidurinę mokyklą bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, netinkamai ištyrė ir įvertino pateiktus įrodymus, padarė nepagrįstas išvadas, dėl ko buvo neatskleista bylos esmė. Nurodo šiuos skundo argumentus:
Dėl netinkamo procesinės teisės normų, reglamentuojančių įrodymų vertinimą, taikymo
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nustatė, kad yra visos būtinosios sąlygos priteisti išlaikymą ieškovui, tačiau teismas netinkamai įvertino atsakovo galimybes teikti išlaikymą pilnamečiam vaikui. Teismas sprendime nurodė atsakovo turtinės padėties vertinimo kriterijus, tačiau jais nesivadovavo. Vertindamas atsakovo turtinę padėtį, teismas nustatė, kad atsakovas yra darbingo amžiaus, sveikas, registruotas darbo biržoje Vokietijoje, turi du automobilius, gauna 569,50 Eurų socialinių išmokų. Nustatęs, kad atsakovas net 6 metus yra bedarbis, teismas nepagrįstai šios aplinkybės nevertino, kaip atsakovo nepakankamo rūpestingumo. Byloje nėra pateikta jokių duomenų, kad atsakovas aktyviais veiksmais būtų ieškojęs darbo ir jo neradęs, nepateikta jokių rašytinių įrodymų, kad atsakovas būtų suinteresuotas keisti savo statusą. Teismas, įvertinęs atsakovo turinę padėtį ir padaręs išvadą, kad atsakovo turtinė padėtis nuo 2007 m. nėra pakitusi, nepagrįstai išlaikymo dydį sumažino iki 100 Lt, neatsižvelgdamas į tai, kad iki pilnametystės ieškovui buvo mokamos 200 Lt mėnesinės išmokos. Teismas nepagrįstai išlaikymo dydį sumažino remdamasis aplinkybe, kad atsakovas šiuo metu turi išlaikyti du nepilnamečius vaikus, kadangi byloje nepateikta duomenų, jog atsakovas skiria jiems išlaikymą ir kokio dydžio yra šis išlaikymas.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą pašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nesutikdamas su skundo argumentais, nurodo, kad teismas nustatydamas išlaikymo dydį atsižvelgė ne tik į ieškovo poreikius, bet ir į atsakovo turtinę padėtį ir jo realias galimybes teikti išlaikymą. Nesutinka su skundo argumentu, kad atsakovas aktyviais veiksmais nesirūpina pakeisti savo statusą ir susirasti darbą, kadangi Vokietijos darbo biržos pažyma ir patvirtina aplinkybę, kad atsakovas dėl to yra susirūpinęs ir siekia jį pakeisti bei tikisi Vokietijos valstybės pagalbos susirandant darbą. Apeliantas, teigdamas, kad per pastaruosius 6 metus atsakovo turtinė padėtis iš esmės nepasikeitė, neįvertino svarbios aplinkybės, kad atsakovas dabar turi pareigą išlaikyti ne vieną, bet du nepilnamečius vaikus. Be to, apeliantas neįvertina tai, kad nors ieškinys buvo patenkintas iš dalies, atsakovui buvo nepriteistos bylinėjimosi išlaidos. Skunde nepagrįstai teigiama, kad atsakovas gauna dvi mėnesines išmokas, kurių bendra suma yra 569,50 Eurų, kadangi atsakovas gauna 331 Euro dydžio pašalpą, o likusią pinigų sumą Vokietijos valdžios institucijos sumoka už atsakovo buto nuomą. Be to, ieškovas turėjo galimybę vasaros metu susirasti sezoninį darbą ir taip pagerinti savo finansinę padėtį, taip pat mano, kad ieškovas nebuvo pažangus ir stropus mokinys (praleidinėjo pamokas), mokymas vyko ne darbo dienos metu, todėl ieškovas turėjo galimybę ieškotis darbo. Teismas tinkamai įvertino atsakovo turtinę padėtį apsprendžiančius įrodymus bei aplinkybes ir pagrįstai sprendė, kad ieškovo prašomos išlaikymo sumos priteisimas iš atsakovo, pastarajam ir jos šeimos nariams, tarp kurių yra du nepilnamečiai vaikai, padarytų esminės žalos. Be to, ieškovas, prašydamas priteisti iš atsakovo išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 400 Lt, nepagrindė aplinkybės, kad sulaukus pilnametystės jo poreikiai pakito taip, kad būtų reikalinga dvigubai didesnė nei anksčiau priteista mokėti išlaikymo suma.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
Byloje kilo ginčas dėl paramos pilnamečiam vaikui teikimo, kai jis mokosi vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniuose skyriuose (CK 3.194 straipsnio 3 dalis).
Kasacinis teismas yra suformavęs vienodą Civilinio kodekso 3.149 straipsnio 3 dalies aiškinimo ir taikymo praktiką po Konstitucinio Teismo 2007 m. birželio 7 d. nutarimo, kuriame pripažinta, kad Civilinio kodekso 3.194 straipsnio 3 dalis (2004 m. lapkričio 11 d. redakcija) prieštarauja Konstitucijos 109 straipsnio 1 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui ta apimtimi, kuria nustatyta, kad teismas visais atvejais privalo priteisti iš tėvų (arba vieno iš jų) išlaikymą paramos reikalingam, vidurinį išsilavinimą jau įgijusiam, aukštosios ar profesinės mokyklos dieniame skyriuje besimokančiam ir ne vyresniam negu 24 metų pilnamečiam asmeniui, priėmimo. Taigi jeigu teismas nustato būtinumą ir galimybę išlaikymui (paramai) teikti, tai pagal Civilinio kodekso 3.149 straipsnio 3 dalį reiškia, kad tėvai turi pareigą remti savo pilnamečius vaikus, kurie mokosi vidurinių, profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose ir yra ne vyresni negu 24 metų amžiaus. Aukščiausiasis Teismas, atsižvelgdamas į teisinį reglamentavimą ir minėtus Konstitucinio Teismo išaiškinimus, suformulavo galimus išlaikymo pilnamečiam vaikui priteisimo kriterijus, kurių vieni taikytini, sprendžiant dėl paramos būtinumo pilnamečiam besimokančiam asmeniui, kiti – dėl tėvų galimybių ją teikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje G. M. v. G. M., bylos Nr. 3K-3-25/2008; 2007 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje A. T., E. T. v. A. T., bylos Nr. 3K-3-188/2007; 2008 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje A. L. v. A. L., bylos Nr. 3K-3-248/2008; 2009 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje I. R. v. J. R., bylos Nr. 3K-7-204/2009). Pirmajai kriterijų grupei priskirtina: sunki vaikų turtinė padėtis; paramos reikalingas pilnametis vaikas turi būti išnaudojęs visas protingas galimybes pats pasirūpinti mokytis reikalingomis lėšomis; sąžiningas pareigos mokytis vykdymas. Teismų praktikoje paminėti tokie kriterijai, pagal kuriuos nustatoma tėvų, iš kurių prašoma išlaikymo, padėtis: jie turi galimybių išlaikymui teikti; negalima iš esmės pabloginti paramą teikiančių tėvų ir kitų šeimos narių turtinės padėties; išlaikymo priteisimas turi nedaryti esminės žalos jį teikiantiems tėvams ar kitiems asmenims; priteistą paramą turi būti įmanoma įvykdyti; tėvams patiems turi būti nereikalinga parama, globa ir pan.
Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas yra pilnamečio ieškovo tėvas. Ieškovas ieškinio padavimo metu mokėsi Kauno Aleksandro Puškino gimnazijoje, 2012 m. liepos 2 d. ieškovui išduotas brandos atestatas. Ieškovas neturi jokio registruotino turto, gyvena kartu su motina jai nuosavybės teise priklausančiame name (duomenys neskelbtini). Kauno miesto apylinkės teismo 2007-08-31 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-5919/2007 iš atsakovo buvo priteistas išlaikymas sūnui po 200 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki sūnaus pilnametystės. Atsakovas Lietuvoje nekilnojamojo turto neturi, jo vardu yra registruoti du automobiliai. Atsakovas gyvena Vokietijoje, tačiau nedirba, yra užsiregistravęs darbo biržoje, gauna 195,50 Eur mėnesinę išmoką už būstą ir šildymą bei 374 Eur mėnesinę išmoką įprastiems poreikiams patenkinti. Atsakovas turi du nepilnamečius vaikus: sūnų L. P., gim. (duomenys neskelbtini), ir dukrą M.-M. P., gim. (duomenys neskelbtini).
Dėl procesinės teisės normų pažeidimo vertinant atsakovo galimybes teikti ieškovui paramą
Pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, konstatavo visas paramos būtinumo pilnamečiam besimokančiam asmeniui sąlygas, t. y. kad ieškovas sukakus pilnametystę mokėsi gimnazijoje, padarė išvadą, kad jis mokėsi pažangiai ir nustatė atsakovo galimybę teikti išlaikymą pilnamečiam besimokančiam sūnui. Ieškovas apeliaciniu skundu iš esmės nesutinka su priteistu išlaikymo dydžiu. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas, netinkamai įvertinęs byloje esančius įrodymus, padarė nepagrįstą išvadą dėl atsakovo galimybės teikti ieškovui prašomo priteisti dydžio išlaikymą. Šį argumentą apeliantas grindžia tuo, kad teismas nepagrįstai nevertino aplinkybės, jog atsakovas net 6 metus yra bedarbis, kaip patvirtinančios atsakovo nepakankamą rūpestingumą. Be to, atsakovas nepateikė jokių duomenų ir įrodymų, kad jis būtų ieškojęs darbo ir jo neradęs. Tačiau pirmosios instancijos teismas, vertindamas atsakovo galimybes teikti išlaikymą ir jį priteisdamas, atsižvelgė ir į šias aplinkybes. Teismas pagrįstai nurodė, kad asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį turi būti vertinamas tiek pagal objektyvius, tiek pagal subjektyvius veiksnius. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kt., t. y. aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu. Nors atsakovas nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, kad jis aktyviai ieškojo darbo ir jo nerado, tačiau nustatytas faktas, jog atsakovas būdamas bedarbiu yra užsiregistravęs darbo biržoje, teismo nuomone, negali būti vertinamas kaip nepakankamas rūpestingumas ir galimybių susirasti darbą ignoravimas, ypač, kai darbo ieškoma ne Lietuvoje, o užsienyje, kas neabejotinai apsunkina atsakovo galimybes.
Be to, nagrinėjamu atveju yra svarbi teismo nustatyta aplinkybė, jog atsakovas turi imperatyvią pareigą išlaikyti kitus du nepilnamečius vaikus. Nors byloje nėra pateikta jokių konkrečių įrodymų apie nepilnamečiams vaikams skiriamą išlaikymą, tačiau pati pareiga išlaikyti nepilnamečius vaikus suponuoja būtinybę tam skirti bent minimalias lėšas. Iš atsakovo priteisus jo prašomą 400 Lt sumą, būtų apsunkintas atsakovo nekvestionuojamos pareigos teikti išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams vykdymas. Pirmosios instancijos teismas, tinkamai įvertinęs byloje esančius įrodymus, pagrįstai nustatė, kad atsakovo turtinė padėtis nuo 2007 m., kai iš jo buvo priteistas išlaikymas tuomet dar nepilnamečiam sūnui P., iš esmės nepasikeitė, kadangi atsakovas ir tuomet nedirbo, buvo registruotas darbo biržoje Vokietijoje, gaudavo panašaus dydžio kasmėnesines socialinio draudimo išmokas. Tačiau teismas kartu nustatė ir naują atsakovo turtinę padėtį įtakojančią aplinkybę, kad po išlaikymo priteisimo atsakovui gimė dar vienas vaikas, dėl ko jam padaugėjo būtinųjų išlaidų. Todėl atmestinas apeliacinio skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas be pagrindo nepriteisė išlaikymo, kuris buvo nustatytas ankstesniu teismo sprendimu, t. y. 200 Lt. Įvertinus tai, kad atsakovui po teismo sprendimo atsirado pareiga išlaikyti dar vieną nepilnametį, o ieškovas tapo pilnametis, anksčiau jam nustatytas išlaikymo dydis pagrįstai buvo sumažintas pusiau.
Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, teisingai aiškino ir taikė materialinės ir procesinės teisės normas, nenukrypo nuo kasacinio teismo formuojamos praktikos, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurį keisti ieškovo apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Atsakovo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas - 1 381 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti (b. l. 166) netenkintinas, remiantis CPK 93 straipsnio 4 dalimi. Ieškovo procesinis elgesys, apskundžiant teismo sprendimą dėl išlaikymo priteisimo, pripažintinas sąžiningu naudojimusi procesinėmis teisėmis, todėl laikytinas tinkamu, o atsakovui atsiradusios bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme (išlaidos advokato pagalbai apmokėti), atsižvelgiant į bylos pobūdį (byla dėl išlaikymo priteisimo) ir jos nesudėtingumą, joje jau teiktus panašaus turinio procesinius dokumentus pripažintinos neracionaliomis ir faktiškai nebūtinomis. Todėl bylinėjimosi išlaidos atsakovui nepriteistinos, nes priešingu atveju būtų sumenkintas ir pats teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo.
Rezoliucinė dalis
Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
nutaria:
Apeliacinį skundą atmesti. Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.