Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo teisėja Rima Bražinskienė

dalyvaujant ieškovei I. Z. , jos atstovei advokato padėjėjai Ievai Balčiūnaitei

atsakovui M. Š. , jo atstovams advokatui Romaldui Briliui, advokato padėjėjai Ingai Kostogriz

teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal I. Z. ieškinį atsakovui M. Š. dėl tėvystės nustatymo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo bei jo išlaikymo, išlaikymo įsiskolinimo, bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, bylinėjimosi išlaidų priteisimo bei atsakovo M. Š. priešieškinį ieškovei I. Z. dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, bylinėjimosi išlaidų priteisimo,-

Aprašomoji dalis

nustatė:

-nustatyti, kad sūnaus M. Z. , a.k (duomenys neskelbtini) , tėvas yra atsakovas M. Š. ;

-suteikti ieškovės I. Z. ir atsakovo M. Š. sūnui M.pavardę- Š.;

- nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su ieškove adresu (duomenys neskelbtini), ir laisvą vaiko bendravimo su tėvu tvarką tėvų sutarimu, įpareigojant vaiko tėvą iš anksto suderinti su ieškove vaiko lankymosi pas tėvą laiką ir trukmę bei užtikrinti ieškovei galimybę bet kuriuo metu susisiekti su vaiku bei atsakovu;

-priteisti iš atsakovo jo nepilnamečio vaiko išlaikymui 800 Lt (aštuonių šimtų litų) dydžio sumą, mokamą kas mėnesį periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės, pradedant mokėti nuo ieškinio pateikimo teismui dienos-2008-09-16 d.;

-priteisti iš atsakovo vaiko išlaikymo įsiskolinimą po 800 Lt už kiekvieną mėnesį už trejus metus iki šio ieškinio padavimo, atskaičius atliktus mokėjimus, viso 24 700 LTL (dvidešimt keturis tūkstančius septynis šimtus litų);

-priteisti iš atsakovo visas turėtas bylinėjimosi išlaidas: 2000 Lt advokato padėjėjos išlaidas (b.l. 106) bei 252 Lt žyminio mokesčio (b.l. 31).

Ieškovė I. Z. procesinį dokumentą - ieškinį (b.l. 1-6) teisminio nagrinėjimo metu grindė tuo, kad ji su atsakovu M. Š. susipažino 1996 m. Po pažinties pradėjo su juo bendrauti, dar po dvejų metų su atsakovu apsigyveno kartu kaip šeima pas jo tėvus ir ketino tuoktis, tačiau dėl įvairiausių priežasčių tai nebuvo padaryta.

2002-09-17 d. šalims gyvenant kartu jiems gimė sūnus M. a.k (duomenys neskelbtini) .

Jie kartu augino kūdikį, rūpinosi juo, tačiau dėl susiklosčiusių aplinkybių tėvas M. Š. vaikui nesuteikė savo pavardės, todėl gimimo liudijime vaiko M. pavardė nurodyta –Z.. Bendrą su atsakovu gyvenimą, atsakovo bendravimą su sūnumi patvirtina pridedamos foto nuotraukos. Ilgainiui dėl sudėtingų santykių su atsakovu, jo nuolatinių problemų su teisėsauga dėl neteisėto elgesio, nesirūpinimo vaiku ir ieškove, vengimo susirasti pastovų darbą ir užsitikrinti bent minimalias savarankiškas pajamas, o taip pat, dėl atsakovo nesirūpinimo bendro šeimyninio gyvenimo kūrimu ieškovė nusprendė išsiskirti su atsakovu ir apsigyveno atskirai, siekdama vaikui sukurti stabilią aplinką jo vystymuisi ir psichologinį komfortą.

LR CK 3.167 str. 1 d., 2 d. numato, kad vaikui suteikiama tėvų pavardė, o jei tėvų pavardės skirtingos, vaikui suteikiama tėvo arba motinos pavardė tėvų sutarimu. Tėvui ir motinai nesusitarus, vieno iš tėvų pavardė suteikiama teismo tvarka. Ieškovė prašė nustačius nepilnamečio vaiko tėvystę, jam sutėikti tėvo pavardę-Š..

Iš prie ieškinio pridedamų Danske banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) ataskaitos dokumentų matyti, kad kiekvieną mėnesį atsakovo tėvas V. Š. pervesdavo apie 150 Lt sumą, nurodydamas mokėjimo paskirtį vaiko išlaikymui už M. Š. , nors ši suma yra labai menka ir neatitinka vaiko poreikių.

Ieškovės sūnui M. beveik šešeri metukai, rudenį jis pradėjo lankyti parengiamąją grupę, jo išlaikymui reikalinga vis daugiau lėšų, o ieškovės galimybės užtikrinti jam maksimaliai aprūpintą ateitį ribotos. Vaikui dėl specifinių sveikatos sutrikimų (odos ligos) nuolat būtini medikamentai, papildai, vitaminai, nuolatinis sistemingas gydymas šilto klimato zonoje. Ieškovė nurodė, kad moka kreditą būstui įsigyti bei vartojamąjį kreditą, pastaruoju metu dėl pablogėjusios ekonominės situacijos jai tapo itin sudėtinga iš jos vienos pajamų padengti visas susidarančias išlaidas, ieškovės prašymai, kad atsakovas nors minimaliai išlaikytų vaiką, buvo ignoruojami.

LR CK 3.192 str. reglamentuojama, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo tvarka ir forma nustatoma bendru tėvų susitarimu, o išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai (materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai ir nėra jokios teisinės normos, kuri vieną iš tėvų nuo šios pareigos atleistų) ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, be to, augant vaikui, auga ir jo poreikiai. Šiuo metu ieškovės pajamos ribotos, tai patvirtina prie ieškinio pridedama pažyma apie gaunamą darbo užmokestį.

- vaikų darželis — mokestis 150 Lt/mėn. ir papildomos rinkliavos, pvz. pagalvė, patalynė, pratybų sąsiuviniai, linoleumas;

- Kalėdų dovanos — apie 400 Lt per metus;

- vaiko gyvybės draudimo įmokos — 50 Lt/mėn.;

- apranga — žieminė avalynė - 150 Lt, vidaus avalynė — 50 Lt, sportinė avalynė — 120 Lt, apatinis trikotažas (marškinėliai, kelnaitės), pižama, kojinės, pėdkelnės, sportinis kostiumas, kelnės, marškiniai, bluzonai, kepurės — 900 Lt;

- išlaidos poilsiui 2006 m. Palangoje - 500 Lt, 2007 m. vaiko kelialapio į Turkiją kaina - 1300 Lt, 2007 m. Palangoje - 600 Lt, 2008 m. vaiko kelialapis į Egiptą -1500 Lt;

- išlaidos vaistams, kūno priežiūrai, privataus gydytojo apsilankymas per metus — 600 Lt;

- laisvalaikio išlaidos per mėnesį: baseinas — 40 Lt, vaikų žaidimo kambarys — 52 Lt, žaislai - 70 Lt, kino teatras - 12 Lt;

- gimtadienio pramogos — 500 Lt;

- užsiėmimai „Impuls" klube - 90 Lt;

- kasdienės išlaidos (maistui ir kitiems poreikiams) — 20-30 Lt.

2009 m. sūnus M. padės lankyti mokyklos pirmąją klasę ir būtina suformuoti visų reikalingų mokyklai priemonių krepšelį, nupirkti drabužius, avalynę ir kitus būtinus daiktus. Tai sudaro gana dideles išlaidas, kurios dalintinos abiems tėvams, vaiko poreikiams per mėnesį reikalinga bendra suma yra apie pusantro tūkstančio litų, ieškovė įsipareigojo dengti 700 Lt šios sumos, prašė atsižvelgti į tai, jog ji moka būsto, kuriame gyvena nepilnametis sūnus, kredito įmokas, ir prašė priteisti iš atsakovo 800 Lt vaiko išlaikymui periodinėmis išmokomis kas mėnesį, pradedant mokėti nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės.

Pareigą išlaikyti nepilnamečius vaikus tėvai turi nuo jų gimimo momento nepriklausomai nuo to, ar tėvystė nustatoma ir įforminama tik gimus vaikui, ar vėliau. Analogiškos nuomonės yra ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, kurio teisėjų kolegija 2004-01-07 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-23/2004 konstatavo, kad remiantis CK 3.200 straipsniu, išlaikymas turi būti priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, o tokią teisę atsakovo nepilnamečiai vaikai pagal kilmę įgijo nuo jų gimimo dienos (CK 3.137 str. Ld.).

Byloje vaiko kilmė iš tėvo nustatytina ne nuo gimimo dienos, o vėliau, tačiau ir šiuo atveju tėvų ir vaikų tarpusavio teisės ir pareigos vis tiek atsirado nuo vaiko gimimo dienos, kaip tai numato CK 3.137 str. 3 d. Pagal CK 3.192 str. 1 d. tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, t.y. nuo vaikų gimimo dienos. Tačiau atsakovas, būdamas vaikų tėvas (pagal kilmę), pareigos išlaikyti nepilnametį vaiką nevykdė, todėl iš jo remiantis CK 3.200 str. priteisiamas išlaikymo įsiskolinimas.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004 buvo akcentuota, kad "sprendžiant nepilnamečio vaiko išlaikymo dydžio klausimą, turi būti laikomasi ir vieno iš pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, įtvirtintų CK 3.3 straipsnio -1 dalyje, - prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principo, kurio esmė nagrinėjamos bylos kontekste yra ta, kad teismas, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo dydžio, pirmiausia privalo atsižvelgti į vaiko interesus; abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesais. Kilus abejonėms dėl išlaikymo dydžio nustatymo, aplinkybės turi būti vertinamos vaiko interesų naudai“. Be to, teismų praktikoje formuojama nuostata, kad, siekiant, jog vaikas taptų pilnaverte asmenybe, išlaikymo forma ir jo dydis negali būti ribojami vien vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu. Išlaikymo dydis pirmiausia siejamas su protingais vaiko poreikiais, o pastaruosius lemia jo gabumai ir polinkiai. Išlaikymas apima visas lėšas, reikalingas vaikui tinkamai maitinti, aprengti, jo sveikatos priežiūrai, auklėjimui, mokymui, papildomam lavinimui, laisvalaikiui ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. sausio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-36/2005). Ieškovė nurodė, kad skirtumas tarp tėvo ir motinos uždirbamų pajamų nėra priežastis atleisti mažiau pajamų gaunantį tėvą nuo pareigos išlaikyti vaiką, tokia pareiga yra nustatoma proporcingai tėvų turtinei padėčiai, tačiau nepažeidžiant paties vaiko teisių ir interesų. Kaip jau minėta, atsakovas yra darbingas ir turi galimybių susirasti apmokamą darbą.

Nutrūkus bendram gyvenimui su atsakovu, sūnus M. gyvena su ieškove, jai asmeninės nuosavybės teise priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Šiame bute deklaruota ieškovės gyvenamoji vieta, todėl siekiant išvengti galimo vaiko traumavimo adaptaciniu bei jam pažįstamos, įprastos aplinkos požiūriu, vaiko gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove, nes dėl objektyvių priežasčių (vaiko amžiaus, glaudaus tarpusavio ryšio su motina, vaiko tėvo teistumo, tėvo elgesio su vaiku, dėl ko pastarasis po apsilankymo pas tėvą darosi irzlus, neramus, agresyvus) ji galės geriausiai pasirūpinti sūnumi pagal vaiko poreikius.

-tris savaitgalius per mėnesį berniukas praleidžia su atsakovu. Vaiką atsakovas pasiima penktadienį iki 20.00 val. vakaro, pirmadienį nuvežą į mokyklą;

- vieną savaitgalį per mėnesį ieškovė praleidžia su vaiku. Apie pasirinktą savaitgalį ieškovė praneša atsakovui prieš tris dienas iki pasirinkto savaitgalio;

-atsakovas praleidžia su sūnumi pusę laiko vasaros ir žiemos atostogų. Vaikas su atsakovu vasaros atostogų metu praleidžia po dvi savaitės (kas dvi savaitės vasaros atostogų metu vaikas būna su ieškove);

- atsakovas su vaiku praleidžia visas šventines dienas poriniais metais, o ieškovė-neporiniais.

CK 3.192 str. 2 d. nurodoma, jog išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, t.y. vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties (LAT 2005-03-03 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-176/2005; LAT 2008-10-22 d. civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2008). Todėl nustatant priteistino išlaikymo dydį būtina atsižvelgti tiek į tėvo, tiek į motinos darbo užmokestį, turimas santaupas, nekilnojamą turtą ir pan. Be to, tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus turi būti aiškinama atsižvelgiant į CK 3.156 str. 1 d. įtvirtintą tėvų valdžios lygybės principą, kuris reiškia, jog tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios

Atsakovo nuomone, ieškovė neturi teisės reikalauti iš atsakovo didesnio išlaikymo vaikui nei pati jį skiria, motyvuodama tuo, jog ji turi pasiėmusi vartojimo ir būsto kreditus iš banko, nes išlaikymo dydis nustatomas atsižvelgiant į tėvų pajamas, o ne į jų skolinius įsipareigojimus.

Sprendžiant klausimą dėl vaikų išlaikymo dydžio, turi būti nustatyti šie teisiškai reikšmingi faktai: 1. konkretaus vaiko poreikiai; 2. abiejų tėvų turtinė padėtis.

Su ieškovės reikalavimu nustatyti nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą kartu su ja, atsakovas sutiko. Atsakovas prieštarauja ir nesutinka suteikti ieškovei teisę išsivežti judviejų sūnų į užsienį be išankstinio atsakovo leidimo.

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos socialinių reikalų departamento vaikų teisių skyriaus pateikė teismui išvadą LR CPK 49 str. 2 d. pagrindu nustatyti šalių nepilnamečio vaiko M. Z. a.k. (duomenys neskelbtini) , gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškove I. Z. ; skyrium gyvenantis tėvas privalo dalyvauti vaiko auklėjime ir teikti nepilnamečiui vaikui tinkamą išlaikymą, kuris užtikrintų ne tik minimalių būtiniausiųjų poreikių (nuo 2008-01-01 d. -800 Lt) patenkinimą.

Savo išvadą (b.l. 52-53) Vilniaus miesto savivaldybės administracijos socialinių reikalų departamento vaikų teisių skyrius grindė tuo, kad skyriaus inspektorės A. S. ir D. G. apsilankė ieškovės I. Z. ir šalių nepilnamečio sūnaus M, gim. (duomenys neskelbtini), atsakovo M. Š. gyvenamosiose vietose ir, ištyrusios gyvenimo sąlygas, surašė buities tyrimo 2008-10-03 aktą Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 54-55), 2009-02-11 aktą Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 127-128).

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos socialinių reikalų departamento vaikų teisių skyrius prašė bylą nagrinėti nedalyvaujant jų atstovui, institucijos išvada teismui yra pateikta (b.l. 138). Byla nagrinėjama Vilniaus miesto savivaldybės administracijos socialinių reikalų departamento vaikų teisių skyriaus atstovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas dalinai, priešieškinis tenkintinas dalinai.

Iš pateikto teismui M. Z. a.k. (duomenys neskelbtini) , gim. (duomenys neskelbtini), gimimo liudijimo, išduoto (duomenys neskelbtini), matyti, kad berniuko tėvas nėra įrašytas. (b.l. 8)

Pagal LR CK 3.146 str. 1 d. jei vaikas gimė nesusituokusiai motinai ir tėvystė nepripažinta, tėvystę gali nustatyti teismas pagal vaiko motinos ieškinį (LR CK 3.147 str. 2 d.).

LR CK 3.148 str. 1 d. numato, kad pagrindas tėvystei nustatyti yra moksliniai įrodymai ir kitos įrodymų priemonės. Jei šalys atsisako ekspertizės, pagrindu tėvystei nustatyti gali būti įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę: bendras vaiko motinos ir spėjamo tėvo gyvenimas, bendras vaiko auklėjimas, išlaikymas, taip pat kiti įrodymai.

Teisminio nagrinėjimo metu šalys, kaip ieškovė I. Z. , taip ir atsakovas M. Š. , patvirtino bendrą gyvenimą, vaiko auklėjimą bei išlaikymą. Atsakovas neprieštarauja, kad ieškinys dėl tėvystės nustatymo bei jo pavardės vaikui suteikimo būtų tenkintinas, ekspertizės šalys skirti neprašo. Iš byloje esančio atsakovo M. Š. 2009-02-19 pareiškimo, esančio byloje, matyti, kad jis pripažįsta save M. Z. , gim. (duomenys neskelbtini), tėvu ir prašo įrašyti jį į vaiko gimimo liudijimą tėvu ir sutinka, kad berniukui būtų suteikta jo pavardė (b.l. 123).

Bendrą šalių gyvenimą bei nepilnamečio vaiko auklėjimą patvirtina byloje esančios nuotraukos (b.l. 18-19, 72, ) bei liudytojų V. Š. , K. T. , A. F. (b.l.,132-134), V. I. , A. K. parodymai duoti teisminio nagrinėjimo metu.

LR CK 3.167 str. 1 d., 2 d. numato, kad kiekvienam vaikui suteikiama tėvų pavardė, o jei tėvų pavardės skirtingos, vaikui suteikiama tėvo arba motinos pavardė tėvų sutarimu. Tėvui ir motinai nesusitarus, vieno iš tėvų pavardė suteikiama teismo tvarka.

Ištyrus teisminio nagrinėjimo metu pateiktus įrodymus teismas priėjo prie išvados, kad I. Z. ieškinys dalyje dėl tėvystės nustatymo ir atsakovo pavardės vaikui suteikimo turi būti tenkintinas sprendime aptartais įrodymais bei šalių paaiškinimais, be to atsakovas M. Š. su ieškovės reikalavimais sutiko ir neprieštaravo, kad vaikui būtų suteikta jo pavardė.

Lietuvos CK 2.14 str. numato, kad nepilnamečių gyvenamoji vieta nustatytina su jų tėvų nuolatinė gyvenamoji vieta.

Lietuvos CK 3.169 str. 1 d., 2 d. numato, kad kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu, o kilus ginčui tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų.

Lietuvos CK 3.174 str. 2 d. numato, kad teismas ginčą dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo išsprendžia vadovaudamasis vaiko interesais, atsižvelgdamas į vaikų norą. Į vaikų norą gali būti neatsižvelgiama tik tuo atveju, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2002-06-21 nutarimo Nr. 35“ Dėl įstatymo taikymo teismų praktikoje, nustatant nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą, tėvams gyvenant skyrium“ 4 str. nurodyta, kad teismas, spręsdamas ginčą tarp skyrium gyvenančių tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, turi išaiškinti šiuos teisiškai reikšmingus faktus:

kiekvieno iš tėvo galimybes ir pastangas užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų, panaudojant ir valstybės teikiamą paramą, įgyvendinimą;kiekvieno iš tėvų šeimos aplinkos sąlygas, t.y. tas sąlygas, kuriomis vaikui teks gyventi, nustačius jo gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų;vaiko norus ir pažiūras.

Nepilnamečio šalių sūnaus M. Z. a.k. (duomenys neskelbtini) , gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove, sutikus atsakovui bei pritarus Vilniaus miesto savivaldybės administracijos socialinių reikalų departamento vaikų teisių skyriaus atstovei, pagal vaiko faktinę gyvenamąją vietą. Šiuo metu šalių sūnus gyvena su ieškove (Lietuvos CK 3.169 str.).

Kilęs tarp nepilnamečių vaikų tėvų ginčas dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo sprendžiamas vadovaujantis vaiko interesais ir atsižvelgiant į jų norus.

Teismas, tenkindamas ieškovės I. Z. ieškinį dalyje dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo atsižvelgia į tai, kad ieškovė nuosavybės teisė turi vieno kambario butą, esantį (duomenys neskelbtini), dirba ir gauna stabilias pajamas, iš buities tyrimo akto matyti, kad ieškovė su sūnumi gyvena viename kambaryje, kuriame sūnui skirta lovytė bei kiti daiktai, reikalingi tinkamai nepilnamečiui augti ir vystytis (b.l. 55), tuo tarpu atsakovas M. Š. nuosavo būsto neturi bei šiuo metu niekur nedirba ir sutiko, kad nepilnamečio sūnaus M. Z. gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove; vaikas su ieškove gyvena nuo pat gimimo, todėl teismas sprendžia, kad šalių nepilnamečiui sūnui M. šiuo metu gyventi geriau su motina ieškove I. Z. , nes ji gali užtikrinti nepilnamečiui vaikui stabilesnę vystimosi aplinką, sudaryti tinkamas sąlygas jam vystytis ir augti, vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove labiausiai atitinka nepilnamečio vaiko o interesus.

Lietuvos CK 3.170 str. 1 d. numato, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant.

LR CK 3.170 str. 4 d. numato, kad kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas.

Atsižvelgiant į tai, kad šalys teisminio nagrinėjimo metu susitarė dėl atsakovo bendravimo su vaiku tvarkos ir pateikė teismui suderintą rašytinę 2009-03-13 d. bendravimo su vaiku tvarką (b.l. 139), kuri iš esmės atitinka atsakovo M. Š. ir nepilnamečio vaiko interesus, teismas bendravimo su vaiku tvarką nustato šalių suderintomis sąlygomis, t.y. ieškovės ieškinys ir priešieškinis dėl bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo tenkintini dalinai.

LR CPK 387 str. numato, kad byloje dėl tėvystės nustatymo ieškovas gali pareikšti reikalavimą ir dėl vaiko išlaikymo.

Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus ( LR CK 3.30, 3.155, 3.192 str. l d.), ši pareiga yra besąlyginė. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikams vystytis sąlygas (LR CK 3.192 str. 2 d.).

Lietuvos CK 3.196 str. 1 d. 1 p. numato, kad teismas gali priteisti išlaikymą nepilnamečiams vaikams kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis.

Tokiam išlaikymo nepilnamečio vaiko būdui teismas pritaria, nes atsakovas M. Š. jokio nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, santaupų, transporto priemonių neturi, šiuo metu nedirba.

Atsižvelgiant į tai, kad nepilnamečio vaiko M. Z. gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove I. Z. , teismas spręsdamas klausimą dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo iš atsakovo M. Š. , atsižvelgia į tai, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (Lietuvos CK 3.192 str. 2 d.).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2005-06-23 nutarimo Nr. 54 „Dėl įstatymų, reglamentuojančių tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, taikymo teismų praktikoje“ 11 p., 12 p. išaiškinta, kad sunki tėvų turtinė padėtis turi reikšmės išlaikymo dydžiui, tačiau negali būti pagrindas atleisti tėvą (motiną) nuo pareigos išlaikyti savo vaikus, išlaikymo dydis turi būti pakankamas tenkinti bent minimalius vaiko poreikius.

Orientaciniais kriterijais, nustatant išlaikymo dydį laikoma LR CK 6.461 str. 2 d. nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA), kuri šiuo metu yra 800 Lt, todėl atsakovo nurodyta 300 Lt išlaikymo suma neatitinka net minimalius vaiko poreikius, o ieškovės nurodyta 800 Lt išlaikymo suma, kuri turi būti išieškotina iš atsakovo, neatitinka vaiko poreikius ir atsakovo turtinę padėtį; dalyje dėl gimtadienio pramogų -500 Lt, išlaidos poilsiui, vaistams-600 Lt ir kt. Teismas laiko, kad ieškovės nurodytos išlaidos yra pernelyg didelės; 1000 Lt išlaikymas yra proporcingas vaiko poreikiams ir tėvo, kuris turi galimybę gauti vidutinį darbo užmokestį, paskelbtą Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (http://www.stat.gov.lt/), 2008 m. IV ketvirtį Lietuvoje vidutinis darbo užmokestis buvo 2319,10 Lt) turtinei padėčiai (CK 3.192 str. 2 d.), tokiu būdu, atsakovui tenka prisidėti prie išlaikymo 500 Lt, atsižvelgiant į vaiko amžių ir poreikius, tenkintinas, nes teismas nustato M. Z. išlaikymo dydį per mėnesį 1000 Lt, šis išlaikymo dydis yra pagrįstas ir protingas, atsižvelgint į berniuko amžių, poreikius, diagnozuotą ligą bei į tai, kad jis lanko priešmokyklinę grupę ir šiais metais eis į mokyklą, dėl ko išlaidų dėl mokymosi padidės.

Nustatytina, kad atsakovas turi padengti pusę visų reikalingų išlaidų, t.y. 500 Lt, kita dalimi prie vaiko išlaikymo turi prisidėti ieškovė. Atsakovas yra darbingo amžiaus (37 metai) ir sveikas asmuo (neturi nustatytos invalidumo grupės), kitų išlaikytinių neturi, gali dirbti ir turėti pajamų vaikui išlaikyti.

Atsižvelgiant į CK 3.185 str. 3.190 str. ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2005-06-23 d. nutarimo Nr. 54 „Dėl įstatymų, reglamentuojančių tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, taikymo teismų praktikoje“ 15 p. nuostatas, ieškovė skirtina iš atsakovo M. Š. priteistino išlaikymo nepilnamečiui sūnui M. Z. tvarkytoja uzufrukto teise.

Išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškininio pareiškimo dienos (Lietuvos CPK 3.200 str.).

Ieškovei prašant, išlaikymas priteistinas nuo ieškinio padavimo teismui dienos, t.y. nuo 2008-09-16 (b.l. 1), atėmus 150 Lt kas mėnesį teikiamo atsakovo tėvo V. Š. atsakovo vardu išlaikymo.

Lietuvos CK 3.208 str. numato, kad jei išlaikymas buvo priteistas periodinėmis išmokomis, išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgint į infliaciją.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008-07-09 nutarimu Nr. 684 „Dėl periodinėmis išmokomis priteisto išlaikymo sumos ir atlyginamos žalos indeksavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ buvo patvirtinta Periodinėmis išmokomis priteisto išlaikymo sumos ir atlyginamos žalos indeksavimo tvarkos aprašas.

Byloje ieškovė I. Z. pateikė reikalavimą priteisti 24700 Lt išlaikymo įsiskolinimo už trejus metus iki ieškinio padavimo teismui dienos, skaičiuojant po 800 Lt kiekvieną mėnesį ir atėmus atliktus mokėjimus (po 160-150 Lt kas mėnesį).

LR CK 3.200 str. numato, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Teismas išlaikymą turi teisę priteisti nuo tos dienos, kai atsirado teisė jo reikalauti. Teisė reikalauti priteisti išlaikymą atsiranda, kai vaiko tėvas ar motina nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti nepilnamečius vaikus.

Kaip nustatyta byloje, atsakovas kas mėnesį reguliariai teikia sūnui išlaikymą, pervesdamas į ieškovo sąskaitą po 160-150 Lt, kas matyti iš ieškovės banko sąskaitos išrašo (b.l. 10-17, 20) bei šios aplinkybės neneigia ir pati ieškovė. Be to, atsakovas teisminio nagrinėjimo metu bei procesiniame dokumente- atsiliepime į ieškinį(b.l. 66-67) bei teisminio nagrinėjimo metu teigė, kad berniukas buvo aprūpinamas naujais drabužiais, avalyne, vežamas į įvairias keliones bei išvykas, jam perkami žaislai bei apmokamos vaiko pramogos, kas įrodo pateikti mokėjimo kvitai (b.l. 69-71, 100-105, 121, 124), be to, berniukas kartais praleidžia keleta dienų su atsakovu jo tėvui priklausančiame bute, kur jo kambarys yra pilnai įrengtas reikalingais baldais, kompiuteriu, tuo metu yra atsakovo bei senelio išlaikomas, tačiau ieškove nurodytu laikotarpiu niekados neteikdavo išlaikymo ir nenurodė papildomų maisto papildų ir vitaminų būtinumo.

Apklaustas teisminio nagrinėjimo metu liudytoju atsakovo tėvas V. Š. parodė, kad kas mėnesį atsakovo pavedimu perveda 150 Lt M. Z. išlaikymą į ieškovės I. Z. sąskaitą. Liudytojas nurodė, kad šalims gyvenant pas jį, berniukui nieko netrūkdavo ir nebuvo nepritekliaus, nes abu berniuko tėvai juo rūpindavosi (b.l. 132).

Liudytojas K. T. parodė, kad jis yra M. Z. krikštatėvistėvias, todėl paliudijo, kad atsakovas M. Š. berniuku rūpinasi ir prižiūri, be to kartu važiuoja pirkti berniukui rūbelių, įvairių žaislų, t.y. atsakovas prisideda prie vaiko išlaikymo (b.l. 133).

Dėl paminėtų įrodymų, aptartų teismo sprendime, teismas sprendžia, kad ieškovė I. Z. neįrodė, kad išlaikymas nepilnamečiui sūnui nebuvo teikiamas arba teikiamas nepakankamai ir dėl to susidarė išlaikymo įsiskolinimas, todėl pastarosios reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo atmeta (LAT 2007-05-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2007).

Dalinai patenkinus ieškinį iš atsakov išieškotinas žyminis mokestis -252 Lt (b.l. 31) ieškovės naudai (Lietuvos CPK 79 str., 93 str. 1 d.) bei iš atsakovo M. Š. 180 Lt žyminio mokesčio (500x12x3 proc.) už reikalavimą priteisti išlaikymą M. Z. , 52,86 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės pajamas (LR CPK 79 str., 88 str. 1 d. 3 p., 96 str. 1 d.).

Išlaidos advokato paslaugoms apmokėti priteistinos dalinai.

Byloje nustatyta, kad advokato išlaidos byloje sudaro 2000 Lt (b.l. 106).

LR CPK 98 str. 2 d. numato, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą, advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteistinos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteisimo užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintos Lietuvos advokatų Tarybos 2004-03-26 nutarimu bei LR teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85, numato maksimalaus dydžio darbo užmokestį advokatams, tačiau teismas, atsižvelgiant į bylos nedidelį sudėtingumą, į tai, kad byloje pateiktas ieškinys bei priešieškinis, yra procesinių dokumentų, advokato padėjėja dalyvavo visuose posėdžiuose, ieškinys patenkintas iš dalies, laiko, kad advokato padėjėjos išlaidų dydis turi būti tenkintinas dalinai, priteisiant 1500 Lt.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį patenkinti dalinai, priešieškinį patenkinti dalinai.

Nustatyti, kad M. Š. a.k. (duomenys neskelbtini) yra M. Z. a.k. (duomenys neskelbtini) , gim. (duomenys neskelbtini), tėvas, o M. Z. yra M. Š. sūnus.

Suteikti M. Z. a.k. (duomenys neskelbtini) , gim. (duomenys neskelbtini), tėvo pavardę-Š.

Nustatyti M. Z. a.k. (duomenys neskelbtini) , gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su motina I. Z. a.k. (duomenys neskelbtini) .

Priteisti iš M. Š. a.k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečio sūnaus M. Z. a.k. (duomenys neskelbtini) , gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 500 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės, pradedant mokėti nuo ieškinio padavimo teismui dienos-2008-09-16 d., išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, pavedant I. Z. a.k. (duomenys neskelbtini) disponuoti nurodytomis lėšomis uzufrukto teise, įskaičiuojant į nustatytą išlaikymo sumą M. Š. sumokėtą išlaikymą (nuo 2008-09-16 d.).

Nustatyti M. Š. a.k. (duomenys neskelbtini) bendravimą su sūnumi M. Z. a.k. (duomenys neskelbtini) tvarką:

-tris savaitgalius per mėnesį M. Z. praleidžia su M. Š. . Vaiką M. Š. pasiima penktadienį iki 20.00 val. vakaro, pirmadienį nuvežą į mokyklą;

- vieną savaitgalį per mėnesį I. Z. praleidžia su vaiku. Apie pasirinktą savaitgalį I. Z. praneša M. Š. prieš tris dienas iki pasirinkto savaitgalio;

-M. Š. praleidžia su sūnumi pusę laiko vasaros ir žiemos atostogų. Vaikas su tėvu vasaros atostogų metu praleidžia po dvi savaitės (kas dvi savaitės vasaros atostogų metu vaikas būna su I. Z. );

- M. Š. su vaiku praleidžia visas šventines dienas poriniais metais, o I. Z. -neporiniais.

Kitoje dalyje ieškinio reikalavimus atmesti.

Išieškoti iš M. Š. 252 Lt žyminio mokesčio, 1500 Lt advokato padėjėjos atstovavimo išlaidų I. Z. naudai.

Išieškoti iš M. Š. 180 Lt žyminio mokesčio bei 52,86 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės pajamas.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per šį teismą.