Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2015-04-16 · Civilinė byla Nr. 2A-473-479/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-04-16
Bylos Nr.
2A-473-479/2015
Teisminio proceso Nr.
2-33-3-01244-2014-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Žydrūnas Bertašius (pirm.), Alvydas Žerlauskas, Aušra Maškevičienė
Ieškovas
Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento
Trečiasis asmuo
R. N.
Pranešėjas Ž. Bertašius Civilinė byla Nr. 2A-473-479/2015Teisėjas V. Gasiūnas (Proceso Nr. 2-33-3-01244-2014-9)
Procesinio sprendimo kategorija (S) 121.21.
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2015 m. balandžio 16 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Žydrūno Bertašiaus, kolegijos teisėjų Alvydo Žerlausko, Aušros Maškevičienės, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo medžiotojų ir žvejų būrelio „Juodeikiai“ apeliacinį skundą dėl Plungės rajono apylinkės teismo 2014-11-28 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento ieškinį atsakovui medžiotojų ir žvejų būreliui „Juodeikiai“, trečiajam asmeniui R. N. dėl žalos gamtai atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas 2014-08-01 pareiškė ieškinį atsakovui medžiotojų ir žvejų būreliui „Juodeikiai“, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo 15 892 Lt žalai atlyginti. Ieškinyje nurodė, kad medžiotojų ir žvejų būrelio „Juodeikiai“ vadovas R. N. nuo 2013-09-25 iki leidimo medžioti pratęsimo 2014-02-06 neteisėtai leido būreliui medžioti gyvūnus būreliui priskirtuose medžioklės plotuose. Neteisėtų medžioklių metu 2013-10-03 sumedžiotas šernas (suaugęs), 2013-10-05 sumedžiotas šernas (jauniklis), 2013-10-31 ir 2013-11-14 buvo sumedžioti mangutas ir bebras, o 2013-11-24 sumedžiota stirna. Būrelio vadovui R. N. už neteisėtai organizuotas medžiokles buvo paskirta administracinė nuobauda, kurios trečiasis asmuo neapskundė ir nuobauda yra galiojanti. Dėl neteisėtai sumedžiotų gyvūnų gamtai padaryta 15 892 Lt dydžio žala, kurią privalo atlyginti atsakovas. Ieškovas prašė teismo ieškinį patenkinti, nes atsakovas nepagrįstai atsisako atlyginti padarytą žalą gamtai.

Žemesnės instancijos teismas

Plungės rajono apylinkės teismas 2014-11-28 sprendimu ieškinį patenkino iš dalies, priteisė iš atsakovo 5 000 Lt (1448,10 Eur) žalai atlyginti ir 150 Lt žyminio mokesčio valstybei. Teismas nustatė, kad 2013-09-26 pasibaigė atsakovui 2003-09-25 išduoto leidimo medžioti terminas. Šiaulių apylinkės teismas 2014-01-21 nutartimi atnaujino terminą atsakovui pateikti prašymą pratęsti leidimo galiojimą. Dėl to ieškovas 2014-02-06 pratęsė atsakovui leidimą medžioti. Teismas sprendė, jog pasibaigus leidimui medžioti atsakovas šios teisės neteko iki 2014-02-06. Teismas konstatavo ir tai, kad 2013-10-03, 2013-10-05, 2013-10-31 bei 2013-11-24 įvykdytos medžioklės buvo neteisėtos ir dėl to buvo padaryta 15 892 Lt dydžio žala gamtai. Teismas sprendė, kad ieškinio patenkinimas nebūtų proporcingas padarytai žalai ir sukeltų itin neigiamas pasekmes atsakovui, todėl priteistinos žalos dydį teismas sumažino iki 5 000 Lt.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas medžiotojų ir žvejų būrelis „Juodeikiai“ prašė Plungės rajono apylinkės teismo 2014-11-28 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Skunde nurodė, kad atsakovas iki 2013-11-26 turėjo teisę kreiptis į ieškovą ir prašyti pratęsti leidimo galiojimo terminą, todėl šiuo laikotarpiu įvykusios medžioklės buvo teisėtos. Šiaulių apylinkės teismas 2014-01-21 nutartimi atnaujino praleistą įstatymo nustatytą terminą pateikti prašymą dėl leidimo pratęsimo, todėl 2014-02-06 ieškovas išdavė atsakovui leidimą medžioti. Teismui atnaujinus praleistą terminą, naujasis leidimas medžioti taikytinas ir laikotarpiui nuo 2013-09-26 iki 2014-02-06. Teismas neįvertino aplinkybių, kad gamtai nebuvo padaryta reali žala, atsakovui priskirtas medžioklės plotas nebuvo perduotas kitiems naudotojams ir atsakovo veikla atitiko įprastines medžioklės plotų naudojimo sąlygas. Atsakovas nurodė, kad teismas neatsižvelgė į ieškovo kaltus veiksmus, nulėmusius tai, jog procedūrinis terminas pratęsti leidimą medžioti buvo praleistas.

Atsiliepimas

Ieškovas Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamentas pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą ir nurodė, kad su apeliaciniu skundu nesutinka bei prašė Plungės rajono apylinkės teismo 2014-11-28 sprendimą palikti nepakeistą. Nurodė, kad atsakovas medžiokles vykdė pasibaigus leidimui naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotuose. Šiais neteisėtais veiksmais buvo padaryta 15 892 Lt žala gamtai, kurios dydis apskaičiuotas teisės aktų nustatyta tvarka. Teismas priteistinos žalos dydį sumažino įvertinęs atsakovo turtinę padėtį, o ne dėl to, kad žala yra neįrodyta.

Trečiasis asmuo R. N. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą ir nurodė, kad su apeliaciniu skundu sutinka ir prašė jį tenkinti. Nurodė, kad pratęsus leidimo galiojimo terminą, leidimo galiojimas nenutrūko. Administracine tvarka paskirtą nuobaudą trečiasis asmuo neapskundė dėl neatsargumo, tačiau su nuobauda jis nesutiko.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str.1 d.). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (LR CPK 320 str. 2 d.). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra LR CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta.

Apeliaciniame skunde atsakovas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog atsakovas medžiokles vykdė pasibaigus leidimo galiojimo terminui. Atsakovo įsitikinimu po leidimo medžioti termino pabaigos ankstesnis leidimas buvo galiojantis, nes nebuvo pasibaigęs įstatyme numatytas terminas pratęsti leidimo galiojimą. Su šiais apeliacinio skundo argumentais sutikti negalima. Pagal LR medžioklės įstatymo 10 str. 3 d. leidimas naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete išduodamas medžioklės plotų naudotojui ne trumpesniam kaip 10 metų laikotarpiui. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad 2003-09-25 ieškovas išdavė atsakovui leidimą naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius Juodeikių medžioklės plotų vienete 10 metų terminui ir leidimas medžioti pasibaigė 2013-09-26. LR medžioklės įstatymo 10 str. 5 d. nustatyta, kad leidimas medžioti yra pratęsiamas pasibaigus ankstesniam leidimui medžioti tuo atveju, jeigu leidimo gavėjas tinkamai vykdė leidime nustatytas sąlygas ir pasibaigus leidimo galiojimui per 2 mėnesius pateikė prašymą pratęsti jo galiojimą. Analogiška leidimo galiojimo termino pratęsimo tvarka numatyta ir LR aplinkos ministro 2002-09-30 įsakyme Nr. 512. Įvertinusi nurodytas nuostatas teisėjų kolegija konstatuoja, kad prašymas dėl leidimo galiojimo termino pratęsimo nagrinėjamu atveju turėjo būti pateiktas iki 2013-11-26. Byloje nėra ginčo dėl to kad nurodytu laikotarpiu atsakovas prašymo dėl leidimo pratęsimo ieškovui nepateikė. Šią aplinkybę patvirtina ir Šiaulių apylinkės teismo 2014-01-21 nutartis, kurioje konstatuota, kad atsakovas praleido LR medžioklės įstatymo 10 str. 5 d. nustatytą terminą prašymui pateikti. Šia nutartimi Šiaulių apylinkės teismas atnaujino praleistą įstatymo nustatytą terminą pateikti prašymą pratęsti leidimo galiojimą. Taigi atsakovui 2014-02-06 buvo išduotas naujas leidimas naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius Juodeikių medžioklės plotų vienete ir iki šio leidimo išdavimo atsakovas neturėjo teisės medžioti.

Teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad įstatymo praleisto termino atnaujinimo instituto paskirtis yra sudaryti sąlygas asmenims atlikti juridinę reikšmę turinčius veiksmus, jeigu norminiais aktais nustatytais terminais šie veiksmai nebuvo atlikti dėl svarbių priežasčių. Nagrinėjamu atveju Šiaulių apylinkės teismui atnaujinus praleistą terminą, atsakovas įgijo teisę pasinaudoti LR medžioklės įstatymo 10 str. 5 d. nustatyta supaprastinta leidimo pratęsimo tvarka. Kartu teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad termino atnaujinimas nepateisina neteisėtų atsakovo veiksmų. Termino atnaujinimo paskirtis yra supaprastinti naujo leidimo išdavimo tvarką, bet tuo nesiekiama pakeisti iki naujo leidimo išdavimo atsiradusias teisines ir faktines pasekmes. Akivaizdu, kad LR medžioklės įstatymas nenumato galimybės naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklių pasibaigus leidimo galiojimo terminui. Dėl nurodytų aplinkybių teisėjų kolegija konstatuoja, kad 2013-09-26, pasibaigus leidimo galiojimo terminui, atsakovas neturėjo teisės naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklių medžioklės plotų vienete iki naujo leidimo išdavimo 2014-02-06. Atsakovas neginčijo aplinkybės, kad 2013-10-03, 2013-10-05, 2013-10-31 bei 2013-11-24 įvykdė medžiokles, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad šios medžioklės buvo neteisėtos.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad leidimo pratęsimo tvarka atsakovui buvo išaiškinta 2003-09-25 išduotame leidime. Pakartotinai leidimo pratęsimo tvarka atsakovui buvo išaiškinta 2013-02-21 atsakovui adresuotame rašte, kuriame buvo pateiktos nuorodos į leidimo pratęsimo tvarką reglamentuojančius teisės aktus. Dėl to nepagrįsti atsakovo apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, jog dėl padarytos žalos gamtai yra ir ieškovo kaltė.

Apeliaciniame skunde atsakovas nurodo, jog aiškindamas ir taikydamas LR medžioklės įstatymo 10 str. 5 d. nuostatas pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo šiuo klausimu formuojamos teismų praktikos. Ši skundo nuostata nepagrįsta. Konstitucinis Teismas 2007-10-24 nutarime konstatavo, kad teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose. Tai reiškia, kad precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes. Be to, joms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip ir toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas. Apeliaciniame skunde atsakovas remiasi Klaipėdos apygardos teismo 2014-09-18 nutartyje pateiktais išaiškinimais. Pažymėtina, kad ši nutartis buvo priimta administracinio teisės pažeidimo byloje, išnagrinėjus administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skundą. Administracinėje ir civilinėje teisėje asmens veiksmų neteisėtumas bei kaltė vertinami pagal skirtingus kriterijus, o administracinėje ir civilinėje bylose įrodinėjimo dalyką sudaro skirtingo pobūdžio faktinės aplinkybės. Esant išdėstytoms aplinkybėms teisėjų kolegija konstatuoja, jog šiuo atveju pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo vadovautis atsakovo nurodyta Klaipėdos apygardos teismo nutartimi kaip prejudiciniu faktu.

Apeliaciniame skunde atsakovas nurodo ir tai, kad atsakovo veiksmais gamtai nebuvo padaryta reali žala, o teismo išvados dėl žalos dydžio nėra pagrįstos byloje esančiais įrodymais. Ši skundo nuostata taip pat nepagrįsta. Laukinių gyvūnų rūšims ir jų buveinėms padarytos žalos apskaičiavimo tvarką nustato LR aplinkos ministro 2010-08-12 įsakymu Nr. D1-695 patvirtinta Laukinių gyvūnų rūšims ir jų buveinėms padarytos žalos apskaičiavimo metodika (toliau – Metodika). Metodikos 2 p. nustatyta, kad padaryta žala laukinių gyvūnų rūšims pasireiškia gyvūnų, jų jauniklių sunaikinimu ar sužalojimu. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad atsakovo vykdytų medžioklių metu 2013-10-03 sumedžiotas šernas (suaugęs), 2013-10-05 sumedžiotas šernas (jauniklis), 2013-10-31 ir 2013-11-14 sumedžioti mangutas ir bebras, 2013-11-24 sumedžiota stirna. Atsakovas šių aplinkybių neginčijo. Esant išdėstytoms aplinkybėms teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog atsakovo neteisėtais veiksmais gamtai buvo padaryta žala, kuri pasireiškė neteisėtu laukinių gyvūnų sunaikinimu. Iš byloje esančių įrodymų taip pat matyti, kad atsakovo padarytos žalos laukinei gyvūnijai dydis apskaičiuotas pagal Metodikos 6 p. numatytus bazinius tarifus už kiekvieną sunaikintą gyvūną. Dėl to darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismo išvada dėl laukinei gyvūnijai padarytos žalos dydžio yra pagrįsta byloje esančiais įrodymais.

Apeliaciniame skunde atsakovas nurodė ir tai, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas, nes nepriteisė atsakovui patirtų bylinėjimosi išlaidų proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Ši skundo nuostata nepagrįsta. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (LR CPK 93 str. 2 d.). Teismas gali nukrypti nuo LR CPK 93 str. 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (LR CPK 93 str. 4 d.). Teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad ieškovo reikalavimas dėl žalos atlyginimo iš esmės buvo pripažintas pagrįstu ir įrodytu. Nagrinėjamu atveju iš atsakovo priteistinos žalos dydis sumažintas pirmosios instancijos teismui pripažinus, jog ieškinio tenkinimas visa apimtimi galėtų sukelti itin neigiamas turtines pasekmes atsakovui. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsižvelgus į byloje nustatytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nukrypo nuo LR CPK 93 str. 2 d. numatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių ir teismas procesinių pažeidimų nepadarė.

Įvertinus bylos aplinkybes apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, todėl nėra pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą (LR CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi LR CPK 324–331 str., teisėjų kolegija

nutaria:

Plungės rajono apylinkės teismo 2014-11-28 sprendimą palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkas Žydrūnas BertašiusKolegijos teisėjai Alvydas ŽerlauskasAušra Maškevičienė