- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2023-03-10
- Bylos Nr.
- 1-315-1078/2023
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ieva Narbutaitė
- Kaltinamasis
- J. V.
- Kategorijos
- 1.1.6.6pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.1.9.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.1.9.8pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.2.25.4.2.6pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.3.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje J. V. (J. V.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Vilniuje, (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietis, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), Vilniuje, faktinė gyvenamoji vieta - (duomenys neskelbtini), Vilnius, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, neteistas (teistumas išnykęs),
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
J. V., vairavo kelių transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas didesnis nei 1.51 promilių neblaivumas, o būtent:
jis, 2022 m. rugpjūčio 16 d., apie 15.41 val., Vilniuje, J. J. gatvėje, ties pastatu Nr. 2, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Toyota Land Cruiser“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,25 promilės etilo alkoholio koncentracija.
Šiais savo veiksmais J. V. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Teismo posėdžio metu kaltinamasis J. V. nurodė, kad kaltę dėl pareikšto kaltinimo pripažįsta pilnai, labai gailisi dėl to, kad vairavo automobilį būdamas neblaivus, jaučiasi dėkingas tai liudytojai, kuri pamatė jį vairuojantį ir iškvietė pareigūnus, dėkingas, nes neįvyko didesnė nelaimė. Supranta, kokį pavojų kėlė sau ir aplinkiniams vairuodamas automobilį būdamas neblaivus. Paaiškino, kad nagrinėjamo įvykio dieną kartu su kaimynais, pažymėdamas vaiko gimimą, trise išgėrė du 0,7 l talpos viskio butelius, suvokė ir suprato, kad yra neblaivus, tačiau nepaisant to – sėdo už automobilio vairo ir važiavo. Važiavo ne pagrindiniu keliu, o ta gatve, kurioje itin mažas eismo intensyvumas. Neteisina savo elgesio ir jį labai smerkia. Jo vairuotas automobilis priklauso ne jam asmeniškai, o UAB „(duomenys neskelbtini)“. Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu prašė atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduoti jį jo motinos R. V. atsakomybėn. Paaiškino, kad jo ryšys su motina yra itin artimas ir stiprus, motina yra vienintelis asmuo, kuris jam gali daryti teigiamą įtaką, nes ji yra autoritetas, jos nuomonės jis klauso ir ją gerbia. Mama apie įvykį sužinojo iš kitų žmonių, nes jis pats nespėjo mamai papasakoti apie įvykį, mama jį labai barė ir iki šiol moralizuoja dėl jo poelgio. Su mama bendrauja beveik kasdien, jie netoli vienas kito gyvena, todėl mama jį gali kontroliuoti fiziškai bei savo kritišku požiūriu paveikti jo elgesį.
Kadangi kaltinamasis savo kaltę dėl jam pareikšto kaltinimo pripažino visiškai, padaryta veika nėra labai sunki, veikos padarymo aplinkybės aiškios, kaltinamasis davė parodymus, proceso dalyviams neprieštaraujant, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, byla teisiamajame posėdyje išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.
Ikiteisminio tyrimo metu įtariamasis J. V. nurodė, kad kaltę pripažįsta visiškai. Paaiškino, kad pranešime apie įtarimą nurodytą dieną, ryte, apie 8 ar 9 val., vartojo alkoholinius gėrimus namie su kaimynais. Išgėrė 2 butelius viskio po 0,7 l trise. Kadangi jo sužadėtinė serga pasikartojančiomis panikos atakomis, privalėjo pas ją nuvykti, nes ji bijojo važiuoti per mišką. Paėmė visureigį, kadangi joks kitas automobilis negalėtų pravažiuoti kalnų, duobių, ypač po lietaus, nuo jo namų iki miško. Nuvyko į statybinių medžiagų aikštelę, kuri yra ties J. J. gatvės sankryža, planavo ten palikti automobilį ir jį būtų iš ten paėmusi jo sužadėtinė. Automobilį ten ir paliko, sužadėtinė jo laukė sutartoje vietoje. Vykstant pėsčiomis iš minėtos statybinių medžiagų stovėjimo aikštelės link degalinės, iš kur jį turėjo paimti sužadėtinė, jis buvo sulaikytas policijos pareigūnų. Tai buvo pirmas kartas, kai vairavo neblaivus, daugiau tai nepasikartos. Gailisi. Nėra priklausomas nuo alkoholio (b. l. 58-59, 63-64).
Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja R. N. nurodė, kad savo automobiliu „Skoda Superb“, apie 15:30 val., P. Joniko gatve važiuodama pastebėjo priešais save važiuojantį keistai po važiuojamą dalį manevruojantį juodos spalvos automobilį „Toyota Land Cruiser”, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini). Iš pradžių pagalvojo, kad automobilio vairuotojas bando parkuotis, bet kuomet vairuotojas sustojo kelkraštyje, ji pravažiavo pro jį. Pastebėjo pro jo atidarytą langą akivaizdžiai neblaivų vairuotoją. Tuo metu jis išlipo iš automobilio, iškart sustojo pasižiūrėti automobilio valstybinius numerius ir paskambino bendruoju pagalbos telefonu 112. „Toyota“ vairuotojas pastebėjęs, kad skambina telefonu, įlipo atgal į automobilį ir pajudėjo iš vietos. Ji pradėjo važiuoti priekyje jo, automobilio „Toyota“ vairuotojas pradėjo didinti greitį bei bandyti taranuoti jos automobilį. Tuo metu greit nusuko į gyvenamojo namo kiemą, taip išvengė jo taranavimo. O tuo metu vairuotojas sustojo prie gyvenamojo kiemo įvažiavimo. Visą laiką laisvų rankų įranga bendravo su policijos pareigūnais, nurodydama neblaivaus vairuotojo veiksmus. Bijodama išvažiuoti iš kiemo, stovėjo kieme gal 5-7 min., staiga vairuotojas dideliu greičiu nulėkė link Eišiškių pl., link sankryžos. Kad vairuotojas nepabėgtų, kol atvyks policijos pareigūnai, ji vairuotoją sekė paskui. Netoliese sankryžos esančioje aikštelėje šalia statybinių medžiagų pastebėjo stovintį automobilį „Toyota Land Cruiser“, o vairuotojas tuo metu išlipęs iš automobilio ėjo link Eišiškių pl. pėsčiųjų perėjos, kurioje stovėdamas išskleidęs rankas į šalis, bandė sustabdyti pravažiuojančius automobilius. Vėliau pradėjo blaškytis po važiuojamąją kelio dalį. Tuo metu atvyko policijos pareigūnai ir sulaikė vyriškį. Nori paminėti, kad visą laiką nebuvo vairuotojo pametusi iš akiračio, jos akivaizdoje alkoholio nevartojo. (b. l. 45-47).
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas policijos pareigūnas R. R. nurodė, kad 2022 m. rugpjūčio 16 d., apie 15.25 val., patruliuojant kartu su vyresniuoju patruliu A. M., iš OVS buvo gautas pranešimas, kad link Eišiškių pl. pranešėja važiuoja iš paskos automobilio, kurio vairuotojos galimai neblaivus. Važiuojant Eišiškių pl. pastebėjo per kelią einantį požymius atitinkantį galimai neblaivų „TOYOTA“ automobilio vairuotoją. Sustabdė asmenį, nustatė tapatybę. Šalia buvo liudytoja R. N., kuri patvirtino, kad minėtą automobilį vairavo J. V. ir paliko jį J. J. g. 2. Bendraujant su J. V. jam iš burnos sklido stiprus alkoholio kvapas, jis nerišliai kalbėjo, kategoriškai neigė vairavęs automobilį. Vėliau priėjus prie automobilio buvo patikrintas jo blaivumas, nustatytas 2,25 ir 2,25 prom girtumas. Jų akivaizdoje jokių alkoholinių gėrimų nevartojo. J. V. prisipažino vairavęs automobilį, po to pastatė jį stovėti, o pats nuėjo į šalia esančią degalinę. Apie 15:45 J. V. pradėjo muistytis, į pastabas apsiraminti nereagavo, darėsi vis agresyvesnis, kėlė pavojų sau ir aplinkiniams, todėl buvo panaudotos spec. priemonė - antrankiai (b. l. 50-52).
Iš Policijos registruojamų įvykių ataskaitos nustatyta, jog 2022 m. rugpjūčio 16 d., 15.26 val., Bendrajame pagalbos centre buvo gautas pranešimas apie tai, jog pranešėja važiuoja iš paskos automobilio „Toyota Land Cruiser“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas neblaivus, pavojingai manevruoja (b. l. 12-13).
Iš Neblaivumo nustatymo akto, alkotesterio šaknelių nustatyta, kad 2022 m. rugpjūčio 16 d., iš automobilio vairuotojo J. V. burnos sklido alkoholio kvapas, vairuotojas kalbėjo nerišliai, judesiai buvo nekoordinuoti, vairuotojo elgesys neadekvatus. Pirmo tikrinimo alkotesteriu metu 15.41 val. J. V. įpūtė 2,25 promilių, antro tikrinimo metu 16 val. – 2.25 promilių (b. l. 14, 16). Alkotesterio patikra galiojo iki 2022 m. lapkričio 15 d. (b. l. 15).
Iš 2022 m. spalio 6 d. Apžiūros protokolo nustatyta, kad apžiūrėti vaizdo įrašai iš policijos pareigūnų Body kamerų. Apžiūros eiga ir rezultatai užfiksuoti procesinio veiksmo atlikimo protokole (b. l. 22-24).
Iš Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolo nustatyta, kad apžiūrėtas automobilis „Toyota Land Cruiser“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Apžiūros eiga ir rezultatai užfiksuoti procesinio veiksmo atlikimo protokole (b. l. 17-21).
Iš VšĮ „EMPREKIS“ duomenų nustatyta, kad vidutinė transporto priemonės „Toyota Land Cruiser 4.5 D-4D Executine“ kaina 2022 m. rugpjūčio mėn. – 18360 Eur (su PVM) (b. l. 40).
Iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės pažymos nustatyta, kad automobilis „Toyota Land Cruiser“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso UAB „(duomenys neskelbtini)“ (b. l. 39).
Iš Juridinių asmenų registro išrašo nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini) vienintelis akcininkas ir vadovas yra J. V. (b. l. 34).
Motyvuojamoji dalis
Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo
Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Ši nusikalstama veika gali būti padaroma tyčia ir dėl neatsargumo.
Ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnio nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad J. V. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Pats kaltinamasis apklausiamas tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu, kaltę pripažino visiškai ir nurodė, kad kaltinime nurodytu laiku vairavo automobilį, būdamas neblaivus, prieš vairuodamas automobilį buvo vartojęs stipraus alkoholinio gėrimo – viskio, kaip nurodė pats – trise buvo išgėrę du 0,7 l talpos butelius viskio. Kaltinamojo kaltę padarius nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, be jo prisipažinimo, patvirtina ir ikiteisminio tyrimo metu apklaustos tiesiogiai vairavimo faktą mačiusios liudytojos R. N. parodymai, Neblaivumo nustatymo aktas, kuriame užfiksuota, jog 2022 m. rugpjūčio 16 d. 15.41 val. bei 16 val. J. V. nustatytas 2,25 promilių neblaivumas. Teismas sprendžia, kad byloje esančiais duomenimis, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, pilnai įrodyta, jog J. V. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas didesnis nei 1,51 prom. neblaivumas. Taigi, kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.
Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 straipsnis)
BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys (BK 40 straipsnio 3 dalis). Šio straipsnio 2 dalyje nustatytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimo sąlygos, susijusios su nusikalstamą veiką padariusiu asmeniu: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Pažymėtina, kad asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą tik esant visų BK 40 straipsnio 1–3 dalyse nurodytų sąlygų visumai. Taigi, atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra galimas nustačius ne tik BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse, bet taip pat ir apsvarsčius BK 40 straipsnio 2 dalyje esančias sąlygas. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad, net ir esant visoms BK 40 straipsnyje nurodytoms sąlygoms, teismui paliekama diskrecija motyvuotai apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-52-648/2017, 2K-67-511/2017 ir vėlesnės).
Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju yra visos formalios BK 40 straipsnyje numatytos sąlygos, kurios sudaro pagrindą svarstyti klausimą dėl J. V. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. J. V. padarė nesunkų nusikaltimą, nors jis anksčiau buvo teistas, tačiau nusikalto išnykus teisumui, kas pagal teismų praktiką nelaikoma kliūtimi taikyti BK 40 straipsnio nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-85/2008), nusikalstama veika žala padaryta nebuvo, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teismo posėdyje visiškai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailėjosi. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Atkreiptinas dėmesys, kad vien minėtų formalių sąlygų egzistavimas dar nesudaro pagrindo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatyta dar viena sąlyga, kurią kaltinamasis turi atitikti, t. y. turi būti pagrindas manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismo vertinimu, kaltinamasis J. V. šią sąlygą atitinka. Kaip minėta, J. V. nagrinėjamą nusikalstamą veiką padarė išnykus teistumui (b. l. 72-73), nusikalstamos veikos padarymo metu, nors ir buvo baustas administracine tvarka, tačiau už pakankamai mažareikšmius KET pažeidimus, paskirtas baudas susimokėdavo laiku, kas rodo, jog asmuo nevengia atsakomybės už savo veiksmus (b. l. 68-71). Teismo posėdyje J. V. savo elgesį vertino kritiškai ir tik neigiamai, nebandė pateisinti savo veiksmų, teigė, jog supranta šios veikos pavojingumą ir galėjusias kilti neigiamas pasekmes. Teismas neturi pagrindo abejoti kaltinamojo nuoširdžia atgaila, išreikšta teisiamojo posėdžio metu. Aptartos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad J. V. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.
BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse taip pat įtvirtinta būtina atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, susijusi su laiduotoju, t. y. laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo, galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat kitus duomenis.
Nagrinėjamu atveju J. V. laiduotoja prašo būti paskirta kaltinamojo motina R. V., kuri teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad, ji yra vienintelė, kuri gali daryti teigiamą įtaką kaltinamajam, kadangi juos sieja itin glaudus ir artimas ryšys. Ji pati buvo šokiruota tokio kaltinamojo poelgio, jį vertina išimtinai kritiškai, labai barė savo sūnų, supranta, kokį pavojų toks jo poelgis kėlė tiek jam pačiam, tiek ir aplinkiniams. Su sūnumi bendrauja beveik kasdien, netoli gyvena, todėl dažnai matosi. Nurodė, kad ji gali tiek pokalbiais su sūnumi, tiek ir fizine kontrole užtikrinti, kad sūnaus priešingas teisei elgesys nepasikartotų. R. V. nurodė, kad ji yra sūnui autoritetas, sūnus jos nuomonę gerbia ir jos klauso. Savo sūnaus elgesį vertina tik kritiškai, nes pati yra beveik nevartojanti alkoholio ir jai iki šiol nėra suprantama, kaip sūnus galėjo taip pasielgti.
Teismo vertinimu, minėtos aplinkybės sudaro pagrindą daryti išvadą, kad laiduotoja R. V. yra verta teismo pasitikėjimo: dirbanti, darbdavio charakterizuojama išskirtinai teigiamai, neteista, administracine tvarka nebausta. Teismo posėdžio metu išreiškė nuoširdų rūpinimąsi sūnumi bei tvirtą pasiryžimą užtikrinti, kad kaltinamojo teisės aktų reikalavimus pažeidžiantis elgesys nepasikartotų ateityje. Įvertinus šias aplinkybes, darytina išvada, kad R. V. yra patikima ir tinkama laiduotoja, kuri gali daryti teigiamą įtaką kaltinamajam.
Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, esant R. V. sutikimui ir prašymui, teismas daro išvadą, kad yra visos būtinos BK 40 straipsnyje numatytos sąlygos atleisti kaltinamąjį J. V. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant R. V. atsakomybėn, o baudžiamąją bylą nutraukti (BK 40 straipsnis), nustatant vienerių metų šešių mėnesių laidavimo terminą be užstato.
Dėl baudžiamojo poveikio priemonių
BK 68 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. J. V. padarė nusikalstamą veiką ir vairuodamas transporto priemonę pažeidė KET 14 punkto reikalavimus, t. y. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai nustatytas 2,25 promilės neblaivumas. Taigi, jis padarė itin pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimą. Atsižvelgiant į padarytos veikos pavojingumą, į nustatytą neblaivumo laipsnį (2,25 promilės), spręstina, kad skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 2 metams 6 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialios teisės sustabdymo taikymo dienos, t. y. nuo momento, kai jam realiai buvo užkirsta galimybė naudotis šia teise – nuo 2022 m. rugpjūčio 18 d.
BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punkte ir 72 straipsnyje numatyta dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Turtas konfiskuojamas BK 72 straipsnyje nustatytais pagrindais. Šiame straipsnyje nurodyta, kad konfiskuojamas tas turtas, kuris buvo nusikaltimo įrankis, priemonė ar nusikalstamos veikos rezultatas (BK 72 straipsnio 2 dalis). Iš bylos medžiagos nustatyta, kad automobilis, kuris buvo nusikalstamos veikos padarymo priemonė, priklauso ne kaltinamajam, o trečiajam asmeniui – UAB „(duomenys neskelbtini)“. Taip pat iš baudžiamosios bylos medžiagos nustatyta ir tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vienintelis akcininkas ir vadovas yra būtent kaltinamasis J. V. Kartu tai reiškia, kad kaltinamasis neabejotinai žinojo (ir žino), kad jis turi teisiškai apibrėžtus įgalinimus priimti sprendimus jo vadovaujamo ir jam priklausančio minėto juridinio asmens vardu, naudai bei interesais ir kad aptariama transporto priemonė „Toyota“ yra ne jo asmeninis turtas, bet svetimas ir priklausantis juridiniam asmeniui UAB „(duomenys neskelbtini)“. Tačiau J. V. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir nepaisydamas tokios savo fizinės būklės, šį turtą paėmė savo reikmėms ir panaudojo nusikalstamiems tikslams pasiekti, t. y. nusikalstamai veikai, numatytai BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padaryti. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog kaltinamojo J. V. atžvilgiu taikytinos ir BK 72 straipsnio nuostatos, jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – automobilio „Toyota Land Cruiser“, valstybiniai. Nr. (duomenys neskelbtini), identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimas.
Dėl kitų klausimų
Kaltinamajam J. V. ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės –specialiosios teisės sustabdymas ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktinos galioti iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus – panaikintinos.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinis diskas su vaizdo įrašu (supakuotas į voką, b. l. 100), nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas saugoti prie bylos.
Ikiteisminio tyrimo metu Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus prokurorės 2022 m. rugpjūčio 24 d. nutarimu, siekiant užtikrinti galimą turto (automobilio) konfiskavimą, laikinai, t. y. nuo 2022 m. rugpjūčio 24 d. iki 2022 m. lapkričio 24 d., apribotos UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybės teisės į automobilį „Toyota Land Cruiser“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini), uždraudžiant turtą valdyti, juo disponuoti ir naudotis, turto saugotoju paskirtas J. V. (b. l. 26-27). Laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas pratęstas nebuvo. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo nuosprendžiu yra nuspręsta konfiskuoti minėtą transporto priemonę ir siekiant užtikrinti nuosprendžio įvykdymą turto konfiskavimo dalyje, šioje baudžiamojoje byloje skirtinas laikinas nuosavybės teisės apribojimas nuo nuosprendžio paskelbimo dienos (2023 m. kovo 10 d.) iki nuosprendžio įvykdymo turto konfiskavimo dalyje dienos, UAB „(duomenys neskelbtini)“, į. k. (duomenys neskelbtini), turtui – automobiliui „Toyota Land Cruiser, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini), taikant dalinį nuosavybės teisės apribojimą, uždraudžiant nurodytu turtu disponuoti ir jį valdyti, bet paliekant teisę juo naudotis.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsnio 5 dalimi,
nusprendžia:
J. V. (J. V.) padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jį laiduotojos R. V. atsakomybėn Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio pagrindais ir tvarka 1 (vieniems) metams 6 (šešiems) mėnesiams ir baudžiamąją bylą nutraukti.
Laidavimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 ir 7 punktais, 68, 72 straipsniais, paskirti J. V. baudžiamojo poveikio priemones:
- draudimą naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2022 m. rugpjūčio 18 d.;
- turto konfiskavimą bei konfiskuoti UAB „(duomenys neskelbtini)“, į. k. (duomenys neskelbtini), priklausantį automobilį „Toyota Land Cruiser“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini).
Skirti laikiną nuosavybės teisės apribojimą nuo 2023 m. kovo 10 d. iki nuosprendžio įvykdymo turto konfiskavimo dalyje dienos, UAB „(duomenys neskelbtini)“, į. k. (duomenys neskelbtini)nuosavybės teise priklausančiam turtui – automobiliui „Toyota Land Cruiser“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini), taikant dalinį nuosavybės teisės apribojimą, uždraudžiant nurodytu turtu disponuoti ir valdyti, bet paliekant teisę juo naudotis (turto saugotojas – J. V.).
Ikiteisminio tyrimo metu J. V. paskirtas kardomąsias priemones – specialiosios teisės sustabdymą ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti nepakeistas iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.
Nuosprendžiui įsiteisėjus, jo nuorašą išsiųsti VĮ „Regitra“, siekiant informuoti apie J. V. paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje.
Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinį diską su vaizdo įrašais (supakuotas į voką b. l. 100), nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti prie bylos.
1. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas;
2. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
1. Ji, būdama laiduotoja, turi teisę atsisakyti nuo laidavimo. Tokiu atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.
Nuosprendžio nuorašą nedelsiant po nuosprendžio paskelbimo išsiųsti Turto arešto aktų registrui.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.